- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-127-889/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00986-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- T.L.
- Atsakovas
- T.S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria išspęstas klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovės T.L. ieškinį atsakovei T.S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės T.L. ieškinys atsakovei T.S., juo prašoma atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei T.L. ir atsakovei T.S. priklausantį butą, unikalus (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu: 1) priteisti atsakovei T.S. ieškovei T.L. priklausančias 3/16 dalis buto; 2) priteisti ieškovei T.L. iš atsakovės T.S. 12 244 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią ieškovės buto dalį.
2. Atsakovė T.S. pateikė prašymą paskirti byloje ekspertizę dalijamo turto rinkos vertei nustatyti ir sumokėjo nustatyto dydžio avansą ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovė prašė pavesti atlikti ekspertizę D.G., įtrauktam į teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, ir įvertinti 3/16 dalis minėto buto, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto būklę 2024 m. vasario 13 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės T.S. prašymą dėl ekspertizės paskyrimo dalijamo turto rinkos vertei nustatyti tenkino ir paskyrė teismo ekspertizę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui D.G. ir pareikalavo iš eksperto pateikti išvadą, kokia yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną.
3.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Atsakovės pasiūlytas ekspertas atitinka minėtų teisės normų reikalavimus, ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės siūlomas ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos išvadai duoti ar kad yra šališkas. Nors ekspertas D.G. atsakovės prašymu yra pateikęs konsultacinę išvadą byloje dėl 3/16 dalių buto rinkos vertės, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog šiuo metu sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir teismo eksperto D.G. tęsiasi ar kad ekspertas būtų susijęs kitokiais pavaldumą sąlygojančiais ryšiais su atsakove.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė T.L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl teismo ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti pavedimo teismo ekspertui D.G. ir pavesti šią teismo ekspertizę atlikti sutikimą davusiam į teismo ekspertų sąrašą įrašytam prof. dr. S.R.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1 Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidžia Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies imperatyvius reikalavimus. Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu, tačiau šio straipsnio 3 dalis imperatyviai įtvirtina, jog privatus teismo ekspertas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Šis draudimas taikomas ir tuo atveju, jeigu privatus teismo ekspertas ne šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet kaip tam tikros srities specialistas, kuriam kvalifikaciją suteikė kvalifikaciją suteikiančios institucijos, sutartiniais pagrindais proceso šalims suteikė konsultacijas dėl to paties tyrimo objekto.
4.2 Pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas D.G. kaip turto vertintojas 2024 m. vasario 13 d. suteikė atsakovei konsultaciją raštu dėl 3/16 dalių buto vertės ir jo pateikta ekspertizės išvada būtų neteisėta įrodinėjimo priemonė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė T.S., atsižvelgusi į tai, kad teismo ekspertas D.G. nusišalino nuo teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, prašo paskirti atlikti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ekspertei D.A., kuri yra davusi sutikimą atlikti šią ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Atsakovė T.S. kartu su 2024 m. lapkričio 27 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus t. y. kreipimąsi dėl ekspertizės atlikimo į ekspertę D.A., ekspertės D.A. sutikimą atlikti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę ir eksperto D.G. pranešimą dėl nusišalinimo nuo ekspertizės atlikimo.
9. Ieškovė T.L. 2024 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo ir pridėjo ieškovės atsakymą į teismo pasiūlymą pareikšti nuomonę dėl eksperto kandidatūros „Dėl LAT suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės sprendžiant eksperto skyrimo klausimą“ su priedais.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pateikti įrodymai, atsižvelgus į civilinės bylos medžiagą bei nagrinėjimo dalyką, neturės reikšmės vertinant atskirojo skundo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsisako priimti pateiktus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
11. Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (toliau – LITEKO), analogiškas eksperto D.G. pranešimas dėl nusišalinimo nuo ekspertizės atlikimo, kuris pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 18 d. yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje e2-496-608/2025 ir 2024 m. lapkričio 27 d. rezoliucija yra priimtas. Taip pat, LITEKO duomenimis, ieškovė 2024 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje e2-496-608/2025 pateikė analogišką atsakymą į teismo pasiūlymą pareikšti nuomonę dėl eksperto kandidatūros „Dėl LAT suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės sprendžiant eksperto skyrimo klausimą“ su priedais.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta teismo ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D.G. ir pareikalaujant atsakyti į nutartyje nurodytą klausimą.
13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
14. CPK 334 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
15. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusius klausimus, tokius kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimas ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019).
16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atskiruoju skundu iš esmės ginčija būtent teismo nutartimi paskirto eksperto – D.G. – kandidatūrą, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirtos ekspertizės, kuri, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalis negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka. Taip pat apeliacinis teismas pažymi, kad Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog ekspertas D.G. nuo ekspertizės atlikimo nusišalino.
17. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nutartis dėl teismo ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-107/2010, Nr. 3K-3-408-687/2018, e3K-3-344-701/2021).
Klaipėdos apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovės T.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties nutraukti.
Atsisakyti priimti ieškovės T.L. 2024 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktą prašymą dėl rašytinių paaiškinimų, rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Atsisakyti priimti atsakovės T.S. kartu su 2024 m. lapkričio 27 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.