Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovui A. Z., trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui ir išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių pagal ieškovės R. Z. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę; nustatyti nepilnametės dukters F. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną ieškovę; priteisti iš atsakovo 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovė atsisako nuo atsakovui pareikšto pradinio reikalavimo dėl 3 310,00 Eur skolos priteisimo.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai: K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), S. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir F. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri dar yra nepilnametė. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2024 metų kovo mėnesio pabaigos. Ieškovė teismui paaiškino, kad santuokinis gyvenimas klostėsi gan neblogai iki gimė du vaikai ir atsakovas 2007 metais išvyko dirbti į užsienį, konkrečiai į Norvegiją. Tuomet pasijuto, kad atsakovas šeima nebesidomi ir nededa pastangų šeimos išsaugojimui, atidirbęs 1 - 1,5 mėnesio Norvegijoje ir grįžęs namo, laiką pagrinde pradėjo leisti su draugais, motyvuodamas, kad jis turi atsipalaiduoti. Trečioji dukra šeimoje gimė ieškovės iniciatyva, tokiu būdu pastaroji bandė išgelbėti santuoką, tačiau jai nepavyko. Atsakovas dirbdamas Norvegijoje prisidarė skolų, nes dirbdamas pagal individualią veiklą nemokėjo mokesčių valstybei. Tokiu būdu, ten dirbti nebegalėjo, grįžo į Lietuvą. Kurį laiką nieko neveikė, išgyveno dėl prarasto darbo, išieškomų skolų, tas tęsėsi apie 6 mėnesius. Vėliau šeimoje pasidarė viskas blogai, ieškovei buvo reiškiami nuolatiniai priekaištai dėl vaikų auklėjimo, jų elgesio. Ieškovei buvo užkraunamos visos pareigos tiek dėl namų ūkio tvarkymo, tiek dėl vaikų auklėjimo, atsakovas buvo nuo visko nusišalinęs. Pasak ieškovės, jos ir atsakovo požiūris į šeimos modelį labai išsiskyrė. Ieškovė mano, kad jai reikėjo mažiau nuolaidžiauti, atsakovas šeimoje turėjo turėti daugiau pareigų. Kadangi nepilnametė dukra ir šiuo metu gyvena su ieškove, pastaroji prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė taip pat prašė nustatyti nepilnametės dukters ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką, nors šiuo metu atsakovas su dukra nebendrauja. Nei jos, nei atsakovo vardu nėra registruoto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ji neturi atsakovui pretenzijų dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto, namų apyvokos daiktų. Atsakovas turi asmeninių kreditorių.

3. Ieškovės atstovas advokatas Algirdas Biguzas ieškovės reikalavimus prašė tenkinti visiškai, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

4. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Jam procesiniai dokumentai, teismo šaukimai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

5. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės reikalavimą, kuriuo nurodė, kad R. Z. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neskolinga. A. Z. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 11 724,53 Eur (vykdomieji dokumentai – užsienio institucijos). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės R. Z. vardu dėl išieškojimo VMI prie FM ir valstybės naudai nėra užvestų vykdomųjų bylų. Atsakovo A. Z. vardu dėl išieškojimo VMI prie FM ir valstybės naudai užvestos 2 vykdomosios bylos dėl 11 475,23 Eur. Tretysis asmuo nurodė, kad dėl kitų ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių klausimų VMI prie FM nepasisako ir prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turimus įsipareigojimus valstybei.

6. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio reikalavimų tenkinimui dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja. Tik nurodė, jog prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma neatitinka nepilnametės interesų ir turėtų būti didesnė, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra paauglė ir jai yra reikalingas išlaikymas, užtikrinantis visaverčius nepilnametės poreikius. Skyriaus teigimu, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikams augti, pagal savo galimybes deda visas pastangas sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje esančių įrodymų turiniu nustatyta, kad ieškovė R. Z. ir atsakovas A. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Taip pat nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Z., (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Z., kurios jau yra pilnametės, (duomenys neskelbtini) gimė dukra F. Z., kuri šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra nepilnametė.

10. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. Z. registruoto jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Taip pat nustatyta, kad ieškovė R. Z. registruoto jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

11. VĮ „Regitra“ duomenimis patvirtinama, kad nei R. Z., nei A. Z. vardu registruotų transporto priemonių nėra.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba.

13. Ieškovė teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų auklėjimo, nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigos, auklėti nepilnamečius vaikus bei prisidėti prie šeimos gerbūvio, nedėjo pastangų šeimos išsaugojimui, išsiskyrė ieškovės ir atsakovo požiūris į šeimynines vertybes. Santuokos pabaigoje tarp sutuoktinių kilo nesutarimai ir konfliktai, atsakovas namuose daužė daiktus, vartojo psichologinį smurtą, tačiau prieš ieškovę faktiškai nėra smurtavęs. Atsakovas byloje atsiliepimo nėra pateikęs, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nėra išreiškęs pozicijos dėl ieškovės pareikšto reikalavimo.

14. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso nuostatose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

15. Minėta, kad ieškovė kelia byloje reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, t. y. prašo santuoką nutraukti CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo šeimos ūkio tvarkymo ir vaikų auklėjimo, ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, bandė vartoti fizinį smurtą, namuose kėlė barnius ir triukšmą, vartojo alkoholį dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Nepaisant nurodyto, šiems argumentams pagrįsti ieškovė byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, kurie būtų patvirtinę jos nurodomas aplinkybes. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos byloje išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu buvo išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai patvirtinantys, kad nurodytomis dienomis ieškovė kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus dėl atsakovo keliamų barnių. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad dėl tarp sutuoktinių kilusių nesutarimų yra kaltas būtent atsakovas ar kad jis smurtavo prieš ieškovę ar nepilnametį vaiką. Tokių faktinių aplinkybių buvimo teismo posėdžio metu nepripažino ir pati ieškovė, teismui nurodžiusi, kad ji taip pat yra iš dalies dėl kalta dėl iširusios santuokos, nes pati per daug pastarajam nuolaidžiavo ir šeimynines pareigas nuo pat santuokos pradžios prisiėmė vykdyti viena pati.

16. CPK 176 straipsnio 1 dalies pagrindu, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad būtent tik atsakovas yra kaltas dėl to, kad šalių santuoka iširo, kadangi ieškovė nepateikė teismui tai patvirtinančių rašytinių ar kitokio pobūdžio įrodymų. Faktas, kad sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo, šeimoje kilo nesutarimai ir barniai iki pastarieji pradėjo gyventi skyrium, nesudaro pagrindo nustatyti tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei R. Z. paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. Z. paliktina jo turima pavardė - „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

18. Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, ieškovė nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kuriuos nutraukiant santuoką turėtų dalyti, šalys neturi. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas dėl šių išvardytų santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime plačiau nebepasisako.

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis tai pat nustatyta, kad kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo A. Z. prievolė, kilusi iš atsakovo vykdytos individualios veiklos, susijusios su jo darbo santykiais. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl to, kad ši prievolė yra asmeninė, nėra, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikytina asmenine atsakovo prievole.

21. Ieškovė prašė nepilnametės dukters F. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pasak ieškovės, atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja labai retai, iniciatyvos daugiau bendrauti su dukterimi nerodo, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškia. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos byloje pateiktos išvados matyti, kad nepilnametė F. Z. išreiškia pageidavimą gyventi su mama, nurodo, kad su tėčiu bendrauja epizodiškai, nenori su juo matytis, galėtų bendrauti telefonu. Ieškovė gyvena 2 kambarių bute panaudos pagrindu, kuriame nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos ir pakankamos gyvenimo sąlygos.

22. Atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą pateiktus duomenis, nustatyta, kad nepilnametė F. Z. nuolat gyvena su motina - ieškove, yra jos prižiūrima, auklėjama ir aprūpinama. Atsakovas šiuo metu su nepilnamete dukra artimo ryšio nepalaiko, bendrauja labai retai ir tik epizodiškai, mergaitė su tėčiu gyventi nenori. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnametė gyvenau kartu su savo mama, jų ryšys yra artimas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad būtent tik ieškovė jau ilgą laiko tarpą betarpiškai rūpinasi šalių nepilnamete dukra ir yra pajėgi dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai augti ir vystytis, bei į tai, jog atsakovas tik epizodiškai dalyvauja nepilnametės gyvenime, po šalių santuokos nutraukimo, nustato nepilnametės F. Z. gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. Z..

23. Atsakovė savo ieškinio reikalavimu taip pat prašė teismo nustatyti nepilnametės dukters ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo tvarką. Nurodė, kad pageidauja, jog tėvo ir vaiko bendravimo tvarka būtų nustatyta, kad atsakovas galėtų su vaiku bendrauti netrukdomai. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, mergaitė taip pat nerodo noro bendrauti su tėčiu, todėl jai labai svarbu, kad pati dukra pageidautų su juo matytis.

24. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinė bylos šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, o ieškovė tokią tvarką prašo nustatyti, kuriai atsakovas neprieštarauja, teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkina ieškinio reikalavime nurodytomis sąlygomis.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

26. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną ieškovę R. Z. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas dukrai išlaikymo neteikė nuo pat tos dienos, kuomet ji su dukra išėjo ir namų ir apsigyveno atskirai.

27. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį nepilnametei dukrai reikalinga ne mažesnė nei 467,00 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui – 240,00 Eur, aprangai – 34,00 Eur, higienos priemonėms – 30,00 Eur, internetui, telefonui – 15,00 Eur, akinukams – 21,00 Eur, kišenpinigiams – 20,00 Eur, pramogoms – 20,00 Eur, mokyklinėms priemonėms, uniformai – 30,00 Eur, būreliui – 5,00 Eur, būsto išlaikymui – 50,00 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1 000,00 Eur darbo užmokestį bei vaiko išmoką, kitokių pajamų neturi. Iš atsakovo prašė priteisti po 200,00 Eur išlaikymo, nes yra labai taupi, nenori konfliktų su atsakovu, kurio teigimu, jis turi mokėti išlaikymą ne dukrai, o pačiai ieškovei. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas užtikrins tik būtiniausius nepilnametės poreikius, kai tuo tarpu turi būti užtikrinimai visaverčiai vaiko poreikiai.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba, kas mėnesį jos pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur dydžio gaunamas darbo užmokestis bei 122,50 Eur vaiko išmoka. Nepilnametė F. Z. lanko mokyklą. Byloje pateikti rašytiniais duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė, kaip minėta, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, duomenų apie jo pajamas byloje nėra. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, atsakovas taip pat neturi.

29. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimo. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038,00 Eur, neatskaičius mokesčių).

30. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgia į vaikų amžių, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia šalių nepilnametei dukrai gyvenamąjį būstą, ją išlaiko, t. y. jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Dukters išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, jai vienai tenka visa vaiko priežiūros našta, kas reiškia, kad ieškovė turi mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, turimas sveikatos problemas, galimai kitus išlaikytinius, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl vaikui teiktino mažesnio dydžio išlaikymo. Priešingai, atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, turinti galimybę ir pareigą proporcingai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

31. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė yra nepagrįstai sumažinusi nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydį, kuris turėtų siekti ne mažesnę nei 750,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei į tai, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra, nedalyvauja jos auklėjime ir neprisideda prie jos išlaikymo, iš atsakovo nepilnametei F. Z. priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei nepilnamečio vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienos) teikė F. Z. išlaikymą, iš atsakovo priteistinas 900,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

32. Ieškovė R. Z. patikslintu ieškinio reikalavimu, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino atsisakanti nuo byloje jos pareikšto reikalavimo atsakovui A. Z. dėl 3 310,00 Eur skolos priteisimo, prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos CPK 140 straipsnio 1 dalyje, 293 – 294 straipsniuose numatytos bylos nutraukimo pasekmės, t. y. patvirtino, kad jai yra žinoma, kad civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nagrinėjamu atveju, ieškovei dalies reikalavimų atsisakius, teismas sprendžia tokį ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista.

34. Iš atsakovo priteistina 47,58 Eur suma išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės R. Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Z. palikti jos santuokinę - „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, A. Z. – jo turimą „(duomenys neskelbtini)“ pavardę.

Nustatyti nepilnametės F. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai F. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct), mokamą nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900,00 Eur (devyni šimtai eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnametės F. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir skyrium gyvenančio tėvo atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusavio bendravimo tvarką, ją išdėstant tokia tvarka:

1. A. Z. pasiima dukrą F. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį nuo 10:00 iki 10:30 val. ir praleidžia su dukra visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20:00 val. Nuo 20:00 iki 20.30 val. A. Z. turi pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą.

2. A. Z. pasiima dukrą F. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį nuo 10:00 iki 10:30 val. ir praleidžia su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 18:00 val. Nuo 18:00 iki 18.30 val. tėvas turi pristatyti vaiką į jos gyvenamąją vietą.

3. Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį dukra leidžia su tėčiu nuo 10:00 iki 20:00 val., 10:00 iki 10:30 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir nuo 20:00 iki 20.30 val. pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

4. Mamos dieną ir mamos gimtadienį, dukra praleidžia su mama.

5. Šv. Velykų laikotarpiu kiekvienų lyginių metų antrą šventinę dieną, nelyginių metų pirmą šventinę dieną, dukra praleidžia su tėčiu nuo 10:00 iki 20:00 val., dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiimdamas 10:00 iki 10:30 val. ir nuo 20:00 iki 20.30 val. pristatydamas ją į jos gyvenamąją vietą.

6. Šv. Kalėdų laikotarpiu kiekvienų lyginių metų antrą šventinę dieną, nelyginių metų pirmą šventinę dieną, dukra praleidžia su tėčiu nuo 10:00 iki 20:00 val., dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiimdamas 10:00 iki 10:30 val. ir nuo 20:00 iki 20.30 val. pristatydamas ją į jos gyvenamąją vietą.

7. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku tėvas A. Z. neturi galimybės pasiimti dukrą, jis informuoja dukters mamą telefonu (sms ar skambučiu) ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

8. Dukters ligos metu, dukters priežiūra priklauso mamai. Jeigu tas laikas sutampa su tėvo ir dukters bendravimo laiku, vaiko mama nedelsiant informuoja vaiko tėvą (sms arba skambučiu).

9. A. Z. turi teisę bendrauti su dukra telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, tačiau netrukdydamas vaiko ugdymo ir poilsio rėžimo.

10. Tėvas turi teisę matytis su dukra kitu laiku tik sutikus vaiko mamai ir apie tai ją informavęs sms ar skambučiu.

11. Tėvas su dukra praleidžia kasmetinių vasaros atostogų 2 savaites. Apie numatomą atostogų pradžią ir pabaigą tėvas informuoja dukters mamą ne vėliau nei prieš 2 savaitės iki atostogų pradžios.

Priimti ieškovės R. Z. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo A. Z. 3 310,00 Eur skolą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole šiam kreditoriui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 481,25 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 25 ct) garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (įmokos kodas 5630), 214,00 Eur (du šimtai keturiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 47,58 Eur (keturiasdešimt septyni eurai 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.