Kauno apygardos teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-10Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-03-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1A-333-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22023-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
E. D.
Advokatai
Jurgita Jablonskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-397/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22023-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,nuteistajam E. D. ir gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Laivės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio E. D. sulaikymo pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2, paskirtos E. D. baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

priteista iš E. D. vidutinė automobilio “VW Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė -1040 (vienas tūkstantis keturiasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės:

1.1. E. D., 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "VW Sharan" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest Arye-0408", ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1180401, buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas).

1.2. Be to, E. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gruodžio 12 d. planu Nr. E10-204, 2020 m. birželio 6 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, įrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą teismo nustatytam terminui su įpareigojimais ar draudimais.

4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. D. yra nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme už nesunkių nusikaltimų padarymą, jo šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai. Apelianto teigimu, jo vaikų motinai bus labai sudėtinga vienai jais rūpintis, kadangi ji neturi darbo, šeimos finansinė situacija sunki, pagrindines pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos. Dėl blogos finansinės padėties nuteistasis turi išlaikyti šeimą, užtikrinti vaikų ugdymą ir sveikatos priežiūrą, tinkamai rūpintis jų poreikiais, sumokėti už būsto nuomą bei mokesčius už komunalines paslaugas.

4.2. Skundo autoriaus teigimu, nors naują nusikaltimą jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau šiuo metu atidėjimą vykdo tinkamai, stengiasi vykdyti sąlygas, rūpinasi šeima, nevartoja alkoholio, lanko priklausomybių užsiėmimus, baigė programą Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, jokių papildomų pažeidimų nedaro, todėl mano, kad jis yra vertas pasitikėjimo ir teismas galėtų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

Atsiliepimas

1. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, švelninti paskirtą bausmę taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Dėl bausmės, skirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

4. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas E. D. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. E. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

6. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas E. D. skirdamas bausmė rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, anksčiau buvo teistas 9 kartus, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę-laisvės atėmimą, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, be to, nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius E. D. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, E. D. turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu stengiasi vykdyti sąlygas, rūpinasi šeima ir savo penkiais nepilnamečiais vaikais, nevartoja alkoholio, lanko priklausomybių užsiėmimus, baigė programą Elgesys-pokalbis-pasikeitimas, jokių papildomų pažeidimų nedaro.

8.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

8.2. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai E. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

8.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. šis teistumas jau dešimtas. Kaip matyti iš paskutinių trijų teistumų, du kartus jis teistas už analogišką nusikalstamą veiką, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Nuteistajam buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą konkrečiam terminui, tačiau nei viena jų nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę-laisvės atėmimą, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog net penkis kartus teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas būdavo atidedamas, t.y. E. D. buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Tačiau jis tokio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad E. D. elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, jo pastangos eliminuoti alkoholio vartojimo riziką jo teisėtam elgesiui nebuvo pakankamos, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nuteistasis nedaro yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Tai, kad teigiamų išvadų dėl savo poelgių nuteistasis nedaro patvirtina ir aplinkybės, jog E. D. net ir po skundžiamu nuosprendžiu aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, t.y. 2020 m. birželio 6 d., pradėjus ikiteisminį tyrimą, pateikus įtarimą dėl vairavimo neblaiviam ir jį apklausus įtariamuoju, nuteistasis pakartotinai, t.y. 2020 m. liepos 22 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, dėl ko 2020 m. liepos 30 d. nutarimu buvo nubaustas 375 eurų bauda (2 t., b.l. 32-39). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog švelnus baudžiamumas E. D. nėra veiksmingas, o jo artima aplinka, nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio apsvaigimo bei nusikaltimų darymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau iš tiesų kritiškai susidariusios situacijos nevertina. Ši išvada darytina atsižvelgus į ankstesnes jo atžvilgiu nagrinėtas baudžiamąsias bylas ir priimtus nuosprendžius. Nuteistasis savo kaltės iš esmės niekada neneigdavo, visada pripažindavo suklydęs ir teigdavo, jog nusikalstamas elgesys nepasikartos, tačiau ši atgaila buvo deklaratyvi, nes baudžiamojo įstatymo imperatyvai yra pažeidinėjami sistemingai.

8.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Jau minėta, jog E. D. bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas net penkis kartus, tačiau nesėkmingai, jokių reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų, jog pakartotinis šio instituto taikymas būtų efektyvesnis, nenustatyta. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo šeiminės aplinkybės, t. y. faktas, jog E. D. yra penkių nepilnamečių vaikų tėvas. Vaikų turėjimas bei pareiga jais rūpintis nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl ši aplinkybė neturėtų lemti ir švelnesnės bausmės atlikimo formos taikymo. Apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

8. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja. Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-285-843/2020). Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020).

9. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad E. D., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2020 m. birželio 6 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta 2018 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nustatyta nebuvo. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. liepos 22 d. E. D. dar kartą vairavo transporto priemonę pažeisdamas teismo nustatytą draudimą naudotis specialia teise, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad E. D. yra kaltinamas vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, kadangi 2020 m. birželio 6 d. vairavo automobilį pažeisdamas teismo nustatytą draudimą naudotis specialia teise, tad po šios datos nustatytas vairavimo pažeidžiant draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones atvejis, nors ir neigiamai charakterizuoja E. D., tačiau negali būti vertinamas kaip padarytas sistemingai vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl pagrindo pripažinti, jog E. D. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

10. Sprendžiant, ar minėta nustatyta E. D. veika atitinka piktybiškumo požymį, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vairavo esant nustatytam 2,29 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, ja kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią E. D. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pabrėžtina, kad įvairūs nedidelio pavojingumo teisės pažeidimai negali būti kriminalizuojami, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, priešingu atveju tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, pavyzdžiui, administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, 2K-409/2011). Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina E. D. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vieną kartą jo padarytas šio draudimo pažeidimas negali būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu nuteistojo elgesio kryptingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu E. D. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, jog nustatytas E. D. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius ir už šią veiką jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

11. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 243 straipsnyje uždraustos veikos sudėtį, tad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, naikinama, E. D. pagal šį kaltinimą išteisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas. Taip pat šalintina iš skundžiamo nuosprendžio ir teismo nustatyta E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria E. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta - 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, panaikinti ir E. D. pagal šį kaltinimą išteisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis bei 5 dalies 1 punktą klausimas, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas