Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1728-577/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-14
Bylos Nr.: 2A-1728-577/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-01437-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.), Zita Smirnovienė
Ieškovas: UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“
Atsakovas: UAB „Naujininkų ūkis“

Civilinė byla Nr. 2A-1728-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01437-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 42.;42.11.; (S) 21.4.2.; 21.4.2.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 2012-03-08 pranešimą apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 nutraukimą neteisėtu, sutarties vykdymo terminą pripažįstant teisėtai prasitęsus iki 2013 m. kovo 1 d., taip pat pripažinti atsakovo sudarytą 2012-02-23 susitarimą „Dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11“ neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodo, kad minėtu pranešimu apie sutarties nutraukimą atsakovas pažeidė sutartį, nes remdamasis sutarties 9.1 punktu atsakovas negalėjo vienašališkai atsisakyti sutarties vykdymo. Ieškovas tvirtino, kad pagal minėtą sutarties punktą sutartis įsigaliojo nuo 2011-12-01 ir galiojo iki 2012-03-01. Jeigu likus 14 dienų iki sutarties pasibaigimo nė viena iš šalių nepareiškia pageidavimo pratęsti sutarties galiojimo, ji pratęsiama dar vieneriems metams, pratęsimų skaičius neribojamas. Ieškovas pažymėjo, kad jis 2012 m. vasario 16 d. negavo jokių pageidavimų iš atsakovo dėl sutarties nepratęsimo, todėl laikė, jog sutartis pratęsta dar vieneriems metams. Atsakovo 2012 m. kovo 8 d. pranešimą dėl sutarties nepratęsimo laiko neteisėtu, nes jis pateiktas praleidus sutartyje nustatytą terminą. Ieškovas taip pat nurodo, jog pateikdamas ieškovui įspėjimą apie sutarties nepratęsimą atsakovas viršijo kompetenciją, nes vienintelė atsakovo akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-25 įsakymu Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ yra įrašiusi UAB „Naujininkų ūkis“ į savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą ir numačiusi, kad privatizuojama įmonė gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius tik gavusi akcininkės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Apie tokio sutikimo buvimą ieškovui nėra žinoma, todėl atsakovo įspėjimą apie sutarties nepratęsimą ieškomas laiko priimtu savavališkai ir negaliojančiu. Ieškovas teigė, kad atsakovo įspėjimas dėl sutarties nepratęsimo be kita ko pažeidžia ir viešąjį interesą, nes ieškinio dalykas yra susijęs su viešąja atliekų tvarkymo paslauga. Pagal ieškovo turimus duomenis ieškinio pateikimo dienai nėra vykdomas joks kitas paslaugos pirkimas, todėl nutraukus sutartį pagal UAB „Naujininkų ūkis“ pranešimą, viešoji atliekų tvarkymo paslauga Grigiškių gyventojams būtų sutrikdyta. Ieškovas pažymėjo, kad sutartyje numatytu terminu negavęs atsakovo įspėjimo apie sutarties nepratęsimą, buvo įsitikinęs, jog sutartis pratęsta dar vienerių metų laikotarpiui, ir dėl to yra investavęs į sutarties vykdymą didelės vertės pinigines lėšas. Ieškovas be kita ko nurodė, kad pateiktu pranešimu apie sutarties nutraukimą atsakovas galimai piktnaudžiavo savo teisėmis ir viršijo suteiktą kompetenciją, siekdamas neteisėtai perpaskirstyti rinką ir pašalinti ieškovą iš aptariamoje teritorijoje teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų rinkos, tuo atlikdamas sąžiningą konkurenciją galimai pažeidžiančius veiksmus. Šalių 2012-02-23 susitarimo „Dėl 2011-11-29 Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11“ neteisėtumą ieškovas grindžia bei jo galiojimą ginčija analogiškoms aplinkybėmis ir pagrindais, kaip atsakovo pranešimo dėl sutarties nepratęsimo neteisėtumą.

Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog sutartis galioja iki 2013 m. kovo 1 d., nes susitarimu dėl sutarties sąlygų pakeitimo šalys nustatė naują sutarties galiojimo terminą – 2012 m. balandžio 1 d. Pasak atsakovo, jis 2012 m. kovo 8 d. pateikdamas pranešimą apie sutarties nepratęsimą nepažeidė sutartyje numatyto tokio pranešimo termino. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad lygiai tokios pačios pozicijos iš pradžių laikėsi ir ieškovas 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. R297-12 nurodydamas, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. sutarties galiojimas baigiasi, ir prašė apsvarstyti galimybę tęsti sutartį su ieškovu. Tik atsakovui patvirtinus, kad jis nepageidauja tęsti sutarties su ieškovu, ieškovas pradėjo palankai sau traktuoti sutarties galiojimo termino pabaigą. Atsakovas mano, kad ginčijamu pranešimu jis nenutraukė sutarties, o tik pranešė apie tai, kad toliau sutartis su ieškovu nebus tęsiama. Sutarties pratęsimas yra išimtinai ieškovo prerogatyva ir teisė spręsti bei rinktis, tęsti sutarties galiojimą ar ne. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas daro išvadą, kad sandoriai ginčijami CK 1.82 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atsakovas tvirtino, kad ginčyti sandorį minėtu pagrindu ieškovas neturi teisės, nes CK 1.82 str. 3 d. nustato konkretų ratą subjektų, kurie turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepriskirtinas prie minėtoje teisės normoje numatytų subjektų. Atsakovas nurodė, kad atsakovui taikomi apribojimai sudaryti sandorius, kurių pažeidimu ieškovas grindžia sandorių negaliojimą, numatyti ne įmonės steigimo dokumentuose, todėl tokių apribojimų pažeidimas negali būti sandorio negaliojimo pagrindu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis, pateikdamas ieškovui įspėjimą apie sutarties nutraukimą, nepažeidė ieškinyje nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-25 įsakymo Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, nes ieškovo ginčijami sandoriai nepriskirtini prie sandorių, kuriems reikalingas išankstinis raštiškas akcininko sutikimas. Atsakovas taip pat mano, jog ieškovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių šalis, sudarydama minėtus sandorius, veikė nesąžiningai, kas yra viena būtinų sandorio negaliojimo sąlygų, jį ginčijant CK 1.82 str. 1 d. numatytu pagrindu. Sandorių sąžiningumas yra preziumuojamas, o ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė. Atsakovas laiko, kad net jeigu būtų teismo nustatyta, kad atsakovo vadovas sudarydamas sandorius pažeidė savo kompetenciją, sandorio šalims ar bent vienai iš jų buvus sąžiningoms, ieškovo ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog byloje viešo intereso nėra. Vien tai, kad ieškovas turi teisę teikti viešąją paslaugą, sutarties pasibaigimo klausimo išsprendimo nedaro viešuoju interesu. Be to, atliekų tvarkymas Grigiškių seniūnijos gyventojams nebus sutrikdytas, nes, sutarčiai pasibaigus, ieškovą neabejotinai pakeis kitas atliekų tvarkytojas. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovas nenurodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais būtų sudaromos kliūtys ieškovo galimybėms konkuruoti rinkoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su viešaisiais pirkimais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijami sandoriai nepriskirtini prie draudžiamų privatizuojamai savivaldybės kontroliuojamai įmonei sudaryti sandorių, neturint išankstinio raštiško savivaldybės sutikimo. Be to, net ir tokio sutikimo nebuvimas neįtakoja minėtų sandorių galiojimo, nes CK 1.82 str. numato, kad negalioja tik toks sandoris, kuris sudarytas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ nepriskirtinas prie atsakovo steigimo dokumentų, o ieškovas nepriskirtinas prie CK 1.82 str. 3 d. numatytų asmenų, turinčių teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 str. 1 d. numatytu pagrindu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – VSTPĮ) 12 str. 1 d. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ numatyto apribojimo sudaryti sandorius prasmė turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėtą apribojimą numatančių teisės normų tikslus ir šiomis teisės normomis reglamentuojamų teisinių santykių esmę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytas atsakovo kaip savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiksmų apribojimas netaikytinas vykdant atsakovo sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, jo pažeidimas niekaip neįtakoja ieškovo, kaip Atliekų tvarkymo paslaugų sutarties šalies, teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė įstatymo nustatytų 2012 m. vasario 23 d. susitarimo dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 negaliojimo pagrindų, todėl minėtas susitarimas galioja ir jo šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS 1.154-11 numato atsakovo teisę nepratęsti su ieškovu sudarytos sutarties; ieškovui buvo tinkamai ir laiku pranešta apie atsakovo valią nepratęsti sutarties, todėl ieškovo lūkesčiai dėl sutarties tęsimo negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, o į sutarties vykdymą atliktų investicijų rizika tenka ieškovui. Be to, teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo normos šioje byloje netaikytinos ir teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su šio įstatymo normų pažeidimu, nepasisako. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo bei sąžiningos konkurencijos pažeidimo. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog pasibaigus sutarčiai, atliekų tvarkymo paslaugos teikimas Grigiškių gyventojams bus sutrikdytas, bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamais sandoriais yra apribojamos ieškovo galimybės konkuruoti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo teismo sprendimą, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 5660 Lt. Apeliantas nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti taip ženkliai sumažinta. Atsakovas pažymi, kad nors byla ir nebuvo sudėtinga, tačiau byloje keitėsi atsakovo atstovai, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovas teikė dėl jų atskirąjį skundą, ieškovas ieškinį tikslino, o atsakovas du kartus teikė atsiliepimus į ieškinius. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad ieškovas yra verslo subjektas, atstovaujamas profesionalių teisininkų, todėl reikšdamas nepagrįstą ieškinį, turi prisiimti visus su tuo susijusius neigiamus padarinius. Be to, atsakovas prašo priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Ieškovas pažymi, kad sugaištas laikas nagrinėjant bylą nėra ilgas tiek dėl ginčo pobūdžio, tiek ir dėl byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme vyko tik du posėdžiai, parengti procesiniai dokumentai tiek apimties, tiek teisinio sudėtingumo prasme nėra sudėtingi, todėl prašoma priteisti 5660 Lt suma nepagrįstai per didelė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2012-02-23 susitarimo teisėtumą, neįsigilino į tikrąją šalių valią. 2012-02-23 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties 9.1 punkto, pakeičiant sutarties galiojimo datą į 2012-04-01. Ieškovas tvirtina, kad pasirašant susitarimą, jis galvojo, kad sutartis jau yra prasitęsusi iki 2013-03-01. Ieškovo teigimu, toks susitarimas buvo sudarytas būtent tam, kad atsakovas iškart galėtų pareikšti pageidavimą apie sutarties nepratęsimą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas susitarimas pasirašytas būtent tada, kai sutarties 9.1 punkte numatytas terminas pareikšti pageidavimą apie sutarties nepratęsimą jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovas nesąžiningai siekė pakeisti sutarties 9.1 punktą nurodant vėlesnę datą. Apeliantas pažymi, kad vertindamas 2012-02-23 susitarimo neteisėtumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog remiantis CK 1.82 str. 4 d., negalioja tik toks sandoris, kuris sudarytas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas rėmėsi pažodiniu šios teisės normos aiškinimu, dėl ko 2012-02-23 susitarimo nepagristai nelaikė neteisėtu. Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ yra Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė. 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ UAB „Naujininkų ūkis“ įrašytas į Savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą, parduodant akcijų paketą viešo aukciono būdu. UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius įpareigotas visus veiksmus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tą aplinkybę, jog Akcinių bendrovių įstatymas ar UAB „Naujininkų ūkis“ įstatai nenumato apribojimo bendrovės vadovui sudaryti sandorius be išankstinio akcininkės rašytinio sutikimo. Šis konkretus apribojimas yra taikomas tik bendrovės privatizavimo laikotarpiu, o bendrovės įstatai negali numatyti visų atvejų, kada valdymo organo veiksmai yra laikytini prieštaraujančiais akcininkų ar pačios bendrovės interesams. Apelianto teigimu, pagal UAB „Naujininkų ūkis“ įstatų 25 p., bendrovės vadovui savo veikloje yra privaloma vadovautis akcininko raštiškais sprendimais ir bendrovės įstatais, o 2012-02-23 susitarimas pažeidė Įstatų 25 punktą ir kt. Be to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino LR privatizavimo įstatymo normas ir jų reikšmę nagrinėjamoje byloje. 2012-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-621 priimtas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu. Privatizavimo įstatymo 12 str. nustatyti veiklos apribojimai skirti visoms valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoms įmonėms. Ieškovo teigimu, privatizuojamos bendrovės akcininkas turi teisę praplėsti šį sąrašą, siekiant užtikrinti bendrovės interesus. Ieškovas pažymi, kad įsakymas įvardija konkrečias Vilniaus miesto savivalsybės kontroliuojamas bendroves – UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Priemiestis“, UAB „Šnipiškių ūkis“, UAB „Naujininku ūkis“, UAB „Rasų valda“, UAB „Jurita“ ir UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, kurios įrašytos į Savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą. Būtent šioms įmonėms, kurių 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, numatytas įpareigojimas organizuojant pirkimus ir sudarant sandorius gauti akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Teismas visiškai nepagristai ignoravo tą aplinkybę, kad bendrovės vadovo veiksmų apribojimas privatizavimo metu būtent ir kyla iš įstatuose numatyto įpareigojimo bendrovės vadovui veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai (įstatų 23 p.). Byloje buvo ignoruojama ta aplinkybė, jog privatizavimo institucija – Vilniaus miesto savivaldybė, yra vienintelė akcininkė, o akcininko sprendimo pažeidimas yra ir CK 2.82 str. pažeidimas. Šie apribojimai galioja privatizavimo proceso laikotarpiu. Taip pat apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vertino tai, jog byloje itin aktualus viešojo intereso apsaugos principo įgyvendinimas. Pagal CK 6.225 str. 1 d., sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio. Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas vienareikšmiškai vertintinas kaip teisės pažeidimas. Pasak ieškovo, jeigu teismas darė išvadą, jog pagal ieškinyje išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą susitarimas nepripažintinas negaliojančiu pagal CK 2.82 str. 4 d. kaip valdymo organų steigimo dokumentams prieštaraujantis sandoris, teismas turėjo pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl 2012-02-23 susitarimo ir 2012-08-03 pranešimo teisinės reikšmės ir jų galios palaiko argumentus, išdėstytus 2012-09-10 atsiliepime į patikslintą ieškinį. Pažymi, kad sudarant 2012-02-23 susitarimą šalių valia buvo visiškai aiški ir suderinta – buvo papildomai dar vienam kalendoriniam mėnesiui pratęstas 2011-11-29 Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS-1.154-11galiojimo terminas. Susitarimas buvo sudarytas abiejų šalių aiškiai suvokiant ir susitarime įtvirtinant, kad sutarties galiojimo terminas yra iki 2012-04-01. Pasak atsakovo, akivaizdžiausiai tikrąją ieškovo valią patvirtina ir 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. R297- 12, t.y. pirmajame rašte, kurį ieškovas atsiuntė atsakovui po 2012 m. kovo 8 d. pranešimo pateikimo, ieškovo dėstoma pozicija, kur pats ieškovas pripažįsta, kad sutarties galiojimas būtent nuo 2012 m. balandžio 1 d. baigiasi. Taip pat atsakovas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-25 įsakymu Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ buvo numatyta, jog UAB „Naujininkų ūkis“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius tik gavusi akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Tačiau įsakymas negali būti aiškinamas neatsižvelgiant į kitus teisės aktus ar bendrovių, kurių atžvilgiu priimtas įsakymas, įstatus. Įsakymas, pasak atsakovo, turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į VSTPĮ 12 str. 1 d., kurioje numatyta, kokių konkrečiai sandorių ir kada privatizuojamos savivaldybės kontroliuojamos įmonės negali sudaryti be rašytinio privatizavimo institucijos sutikimo. Priešingu atveju tai būtų VSTPĮ 3 str. 3 d. ir 12 str. bei CK 2.75 str. 1 d. pažeidimas numatant ženkliai didesnius veiklos apribojimus nei tai numato specialusis įstatymas. Atsakovo vertinimu, sandoriai, kuriuos ginčija ieškovas, į VSTPĮ 12 str. numatytų sandorių, kuriems reikalingas privatizavimo institucijos sutikimas, sąrašą nepatenka, todėl sandoriai, kuriuos ginčija ieškovas, nepažeidžia nei įsakymo, nei imperatyvių teisės normų. Atsakovas pažymi, kad CK 2.82 str. 1 d. aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Taigi, ginčo atveju UAB „Naujininkų ūkis“ vadovo kompetencijos ribos yra nustatomos vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) ir UAB „Naujininkų ūkis“ įstatais, o ne įsakymu, net jei jį vertinti kaip akcininko sprendimą. UAB „Naujininkų ūkis“ įstatų 24 p. numatyta, kad direktoriaus kompetencija ir kiti su jo veikla susiję klausimai nesiskiria nuo ABĮ nustatytos tvarkos. ABĮ 37 str. 10 d. numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Taigi, pasak atsakovo, nei UAB „Naujininkų ūkis“ įstatai, nei ABĮ nenustato, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas, norėdamas sudaryti ieškovo ginčijamus sandorius, privalėjo tokiems sandoriams gauti akcininko pritarimus. Kiekybinis atstovavimas UAB „Naujininkų ūkis“ įstatuose taip pat nėra nustatytas. Vadinasi, UAB „Naujininkų ūkis“ vadovo kompetencija nebuvo viršyta ir UAB „Naujininkų ūkis“ įstatų reikalavimai dėl vadovo kompetencijos nebuvo pažeisti. Be to, ieškovo ginčijami sandoriai niekaip neprieštarauja ir UAB „Naujininkų ūkis“ veiklos tikslams. Taip pat atsakovas nurodo, kad CK 2.82 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas sprendime netaikė ir jo neaiškino, nes ieškovas susitarimą ir 2012 m. kovo 8 d. pranešimą ginčijo kaip neteisėtus, sudarytus pažeidžiant (viršijant) juridinio asmens vadovo kompetenciją, sandorius, o ne kaip juridinio asmens organų sprendimus. Teismas taikė CK 1.82 str. ir visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas net neturi teisės reikšti tokį ieškinį (CK 1.82 str. 3 d.). Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir pagrįstai taikė CK 1.82 str., nes būtent šis straipsnis reglamentuoja tokių sandorių negaliojimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ 2011 m. lapkričio 29 d. sudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. PS 1.154-11, kuria ieškovas kaip vykdytojas įsipareigojo teikti atsakovui kaip užsakovui mišrių ir specifinių komunalinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų, surinkimo ir išvežimo paslaugas šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už vykdytojo suteiktas paslaugas šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti kitus šia sutartimi nustatytus įsipareigojimus. Ieškovo ir atsakovo 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 9.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2011 m. gruodžio 1 d. ir galioja iki 2012 m. kovo 1 d. Jeigu likus 14 dienų iki sutarties pasibaigimo nė viena iš šalių nepareiškia pageidavimo nepratęsti sutarties galiojimo, ši sutartis pratęsiama dar vieneriems metams, sutarties pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Tokia sutarties sąlyga patvirtina, kad minėta sutartis yra terminuota, t. y. sudaryta tam tikram konkrečiam terminui, todėl pažymėtina, kad kiekviena iš sutarties šalių turi teisę sutartyje numatyta tvarka pasinaudoti savo teise nepratęsti sutarties. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šalys 2012 m. vasario 23 d. sudarė susitarimą dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11, kuriuo susitarė pakeisti Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 9.1 punkte numatytą sutarties galiojimo terminą ir nustatyti naują terminą – iki 2012 m. balandžio 1 d. (b.l. 85). Atsakovas 2012 m. kovo 8 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. S₂-338 pranešė ieškovui, kad vadovaudamasis 2011-11-29 UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudarytos Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 (su vėlesniais pakeitimais) 9.1 punktu nepratęs sutarties galiojimo ir nuo 2012 m. balandžio 1 d. ši sutartis laikoma pasibaigusia (b.l. 86).

Nors ieškovas 2012 m. kovo 26 d. pranešimu pareiškė, kad atšaukia 2012 m. vasario 23 d. susitarimo dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 pakeitimo pasirašymą, tačiau, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios teisės ieškovui nenumato nei sutartis, nei galiojantys teisės aktai. 2012 m. vasario 23 d. susitarimo dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 pakeitimo galiojimas gali būti nuginčijamas tik bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad pasirašant susitarimą dėl sutarties 9.1 punkto pakeitimo, nustatant, kad sutartis galioja iki 2012-04-01, ieškovas manė, kad sutartis jau yra prasitęsusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad susitarimas buvo sudarytas abiejų šalių aiškiai suvokiant ir susitarime įtvirtinant, jog sutarties galiojimo terminas yra pratęsiamas tik iki 2012-04-01. Tai, kad ieškovas iš pradžių būtent taip ir suprato susitarimą, patvirtina ir ieškovo 2012 m. kovo 19 d. raštas Nr. R297-12, kuriame ieškovas nurodo, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. sutarties galiojimas baigiasi, ir prašo apsvarstyti galimybę toliau tęsti sutartį su ieškovu (t. 1, b.l. 48).

Be to, ieškovas ginčija minėto sandorio galiojimą tuo pagrindu, jog atsakovo valdymo organas, sudaręs minėtą susitarimą, viršijo savo kompetenciją, numatytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriuo numatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius tik gavusi akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtas draudimas turi būti aiškinamas kartu su VSTPĮ 12 str. 1 d., numatančia draudžiamus sudaryti sandorius ir atvejus, kuomet draudžiama sudaryti minėtus sandorius be privatizavimo institucijos išankstinio rašytinio sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip aiškinti įsakymą, teigiant, kad visiems UAB „Naujininkų ūkis“ sudaromiems sandoriams yra būtinas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas, negalima, nes juridinių asmenų teisnumas gali būti apribotas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o pavienio juridinio asmens teisnumą gali apriboti tik teismo sprendimas (CK 2.75 str.). Nagrinėjamu atveju privatizuojamo juridinio asmens teisnumą apriboja VSTPĮ 12 str., kuriame įtvirtintas baigtinis sandorių, kurių negali sudaryti privatizuojama įmonė, sąrašas. VSTPĮ 12 str. įtvirtinta, kad valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės neturi teisės be Turto fondo (savivaldybių turto fondų) raštiško sutikimo nuo objekto (tos įmonės akcijų) privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti šių sandorių: 1) paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo; 2) medžiagų ir žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo. Kaip matyti, sandoriai, kuriuos ginčija ieškovas, į VSTPĮ 12 str. numatytų sandorių, kuriems reikalingas privatizavimo institucijos pritarimas, sąrašą nepatenka, todėl ginčijami sandoriai nepažeidžia nei minėto įsakymo, nei VSPTĮ imperatyvių nuostatų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad privatizuojamos bendrovės akcininkas turi teisę praplėsti šį sąrašą ir numatyti ženkliai didesnius juridinio asmens teisnumo apribojimus, nei tai numato specialus įstatymas.

Taip pat šiame kontekste paminėtina, kad CK 2.82 str. 1 d. numato, jog juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Taigi, remiantis minėta nuostata, ginčo atveju UAB „Naujininkų ūkis“ vadovo kompetencijos ribos yra nustatomos vadovaujantis ABĮ ir UAB „Naujininkų ūkis“ įstatais. UAB „Naujininkų ūkis“ įstatų 24 p. numato, kad direktoriaus kompetencija ir kiti su jo veikla susiję klausimai nesiskiria nuo ABĮ nustatytos tvarkos (t. 1, b.l. 192). Pastebėtina, kad atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ įstatai Vilniaus miesto savivaldybės buvo patvirtinti 2011-10-12, jau po to, kai 2010-03-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-621 buvo nurodyta, kad atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius tik gavusi Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, tačiau jokios papildomos sąlygos, susijusios su sandorių sudarymu, atsakovo įstatuose nebuvo įtvirtintos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. gruodžio 1 d. valdybos sprendimu Nr. 4 UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas taip pat buvo įpareigotas visus veiksmus, susijusius su sandorių sudarymu, atlikti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 92). ABĮ 37 str. 10 d. numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Taip pat šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

Taigi, akivaizdu, jog nei ABĮ, nei UAB „Naujininkų ūkis“ įstatai nenumato, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas, norėdamas sudaryti ieškovo ginčijamus sandorius, privalėjo tokiems sandoriams sudaryti gauti akcininko pritarimus.

Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomone, kad net ir tokio sutikimo nebuvimas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos minėtų sandorių galiojimui, nes CK 1.82 str. numato, kad negalioja tik toks sandoris, kuris sudarytas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ nepriskirtinas prie atsakovo steigimo dokumentų, o ieškovas nepriskirtinas prie CK 1.82 str. 3 d. numatytų asmenų, turinčių teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė įstatymo nustatytų 2012 m. vasario 23 d. susitarimo dėl 2011-11-29 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS 1.154-11 negaliojimo pagrindų, todėl minėtas susitarimas galioja ir jo šalims yra privalomas (LR CK 6.189 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS 1.154-11 numato atsakovo teisę nepratęsti su ieškovu sudarytos sutarties. Apie savo sprendimą nepratęsti sutarties atsakovas informavo ieškovą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi viena sutarties šalis tinkama forma ir laiku išreiškė valią nepratęsti su ieškovu sudarytos sutarties, nebuvo pagrindo laikyti, jog sutartis pratęsta dar vieneriems metams.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė viešojo intereso pažeidimo dėl sutarties nepratęsimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010 ir kt.). Pareikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, asmuo gina ne jam priklausančią teisę, o tai, kas yra objektyviai reikšminga ir vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso gynimo ieškiniai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią kiekvienas savo pažeistas teises gina pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829/2012). Dėl šios priežasties viešojo intereso gynimo ieškinį gali pareikšti tik tie asmenys, kuriems tokią teisę specialiai numato įstatymas. Taigi ieškovui, kuris yra privatus juridinis asmuo, nors ir teikiantis viešąją paslaugą, įstatymai apskritai nesuteikia įgaliojimų ginti viešąjį interesą, t.y. atstovauti Grigiškių seniūnijos gyventojų interesams, todėl apelianto argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo nevertinami.

Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis c.b. Nr. 2-29/2007). CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. CPK 88 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. CPK 98 str. 1 d. yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra labai sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, specialių žinių poreikio šioje byloje nebuvo, byloje atstovavusių advokatų buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir teismas, kuriame nagrinėjama byla, byloje buvo tik vienas parengiamasis teismo posėdis, byla išnagrinėta pirmame teismo posėdyje, ruoštų procesinių dokumentų apimtis nėra didelė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstai atsakovo iš ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2500 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, keisti ginčijamo sprendimo atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Be to, atmetus apeliacinius skundus, šalių naudai iš priešingos šalies priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atsakovo naudai priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.11. papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas 1,5. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai priteistina 528,38 Lt už atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundą paruošimą.

Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo; apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo atmestini, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ naudai 528,38 Lt (penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus 38 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Zita SmirnovienėHenrichas Jaglinskis