Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-01 · Civilinė byla Nr. 2-1829/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
2-1829/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00141-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
Pareiškėjas
S. B., A. G., R. Š.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
Kategorijos
  • 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1829/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00141-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 121.4; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B., A. G. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pasirašyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „SPV-10“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Būsto valda“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2012 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolo Nr. PR-3 1 ir 2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, t. y. toje dalyje, kurioje nutarta nepritarti UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektui, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su UAB „SPV-10“ UAB „Būsto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį pagal UAB „SPV-10“ 2011 m. gruodžio 15 d. suderintą projektą.

Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui tvirtinti 2012 m. birželio 25 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė.

Pareiškėjai S. B., A. G. ir R. Š. dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas, patvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį, nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą, neišsamiai ištyrė taikos sutarties neprieštaravimo viešajam interesui aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjų S. B., A. G. ir R. Š. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Teismas nutartyje nurodė, kad apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Kai apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoda nedalyvaujantis byloje asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal asmens, neturinčio teisės paduoti skundą, procesinį dokumentą. Teismas sprendė, kad tokio asmens paduotas atskirasis skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. B., A. G. ir R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti jų atskirąjį skundą dėl 2012 m. liepos 9 d. teismo nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog ne tik prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos, bet ir fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Šie subjektai turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Apeliantai dar 2012 m. birželio 12 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami netvirtinti taikos sutarties.Apeliantai, būdami Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais, yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimas „Dėl pritarimo UAB „SPV-10“ ir Kauno miesto savivaldybės taikos sutarties projektui“ buvo priimtas nepaisant kompetentingų institucijų nustatytų Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Viešo aukciono nuostatų 39 ir 58.2 punktų pažeidimų, ir dėl to šis sprendimas yra apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui. Šioje byloje apeliantai yra suinteresuoti asmenys.Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Dėl kompetentingų institucijų nustatytų Privatizavimo įstatymo ir Viešo aukciono nuostatų pažeidimų teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties ir privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti jų atskirąjį skundą. Tiek CPK, tiek ABTĮ normose yra nustatyta, kad dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą gali atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. Nei savivaldybės tarybos nariui, nei savivaldybės tarybos narių grupei Vietos savivaldos įstatymas tokios teisės nesuteikė. Pažymėtina, kad ginčo teisenoje šalių sutaikymas yra civilinio proceso tikslas, ir šioje byloje šalys pasinaudojo civilinio proceso įstatymo suteikta teise užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ją patvirtino. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių sąlygų, galinčių įtakoti taikos sutarties teisėtumą.

Ieškovas UAB „SPV-10“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, dėl to teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti jų atskirąjį skundą. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliantai skunde remiasi ABTĮ normomis, tačiau byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl turi būti taikomos CPK normos. Be to, tiek ABTĮ, tiek CPK įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata dėl subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą bei jų procesinių teisių, tačiau tai nereiškia, kad į bylą bet kurioje proceso stadijoje gali įstoti bet kuris asmuo. Tiek ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies, tiek CPK 49 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuose straipsniuose nurodyti subjektai turi teisę ginti viešąjį interesą užvesdami civilinę ar administracinę bylą pagal jų pačių ieškinį ar skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „SPV-10“ taip pat pateikė teismui prašymą skirti pareiškėjams S. B., A. G. ir R. Š. kiekvienam po 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi jau buvo atsisakęs priimti pareiškėjų pareiškimą nurodydamas, kad pareiškimą savivaldybės vardu padavė neįgalioti vesti bylą asmenys, jie nėra byloje dalyvaujantys asmenys su šalių teisėmis. 2012 m. liepos 16 d. pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nors teismas jiems jau buvo išaiškinęs, jog jie nėra įgalioti vesti bylą asmenys. 2012 m. liepos 18 d. nutartimi teismui atsisakius priimti pareiškėjų atskirąjį skundą motyvuojant tuo, jog jie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. Ieškovo nuomone, pareiškėjai, teikdami nepagrįstus procesinius dokumentus, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu šioje byloje bei sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 305 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Ta pati taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi reiškia, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ir pareigoms. Jei teismo sprendimas niekaip nepaveikia subjektinių konkretaus asmens teisių ir pareigų, tokio asmens dalyvavimas byloje neturėtų prasmės, be to, apsunkintų bylos eigą dėl dalyvaujančių asmenų gausos.

Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 str. 3 d.). Pareikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, asmuo gina ne jam priklausančią teisę, o tai, kas yra objektyviai reikšminga ir vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso gynimo ieškiniai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią kiekvienas savo pažeistas teises gina pats. Dėl šios priežasties viešojo intereso gynimo ieškinį gali pareikšti tik tie asmenys, kuriems tokią teisę specialiai numato įstatymas.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nėra į bylą įtraukti dalyvaujančiais asmenimis, nes bylos baigtis niekaip nepaveiks jų asmeninių teisių ir pareigų. Apeliantai taip pat nėra asmenys, kuriems teisės aktai suteiktų teisę ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinį. Be to, apeliantai byloje ieškinio ir nėra pareiškę, o jie siekia įstoti į jau vykstantį bylos nagrinėjimą ir daryti įtaką bylos eigai. Kadangi jie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, pirmosios instancijos teismas jų atskirąjį skundą pagrįstai atsisakė priimti.

Nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad apeliantai yra apskundę Kauno apygardos administraciniam teismui Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimą, kuriuo yra pritarta taikos sutarties projektui. Pirmiausia, tokio skundo padavimas nekeistų teismo išvados dėl negalimumo apeliantui skųsti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, nes skundo padavimas kitoje byloje automatiškai nesuteikia byloje dalyvaujančio asmens statuso nagrinėjamoje byloje. Antra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą. Minėtą nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, analizavo, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Tokią analizę atliko ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2012 m. spalio 1 d. nutartimi šioje byloje spręsdama klausimą, ar priimti trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atsisakymą nuo atskirojo skundo. Vien aplinkybė, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė viešojo intereso pažeidimo, nors apeliantai tokį pažeidimą įžvelgė, nesuteikia apeliantams procesinio statuso, kuriuo remdamiesi jie galėtų skųsti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Kauno apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti tą nutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatytas sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą (CPK 95 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėRimvydas Norkus