Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Ž. ir jos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei-Heinzelmann, posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo, šiam išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė išvadą civilinėje byloje, kurioje nurodyta, jog ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos ištirtos nebuvo, nebuvo išklausyta vaiko D. V. nuomonė, kadangi ieškovė ir nepilnametė D. V. gyvena Airijoje. Su ieškove Skyriaus specialistas 2023 m. rugpjūčio 24 d. bendravo telefonu ir el. paštu. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad ji su sugyventiniu ir dviem dukromis gyvena Airijoje, trejus metus gyvena nuosavame name, kuriame yra trys kambariai ir įrengta palėpė (įkurtas kambarys). Šios palėpės - kambario dydis yra apie 20 m², jame yra įsikūrusi dukra D. V., kambaryje yra visi vaikui reikalingi baldai ir daiktai. Ieškovės teigimu už įgytą nuosavą namą kas mėnesį moka paskolos įmoką po 770,70 Eur. Kartu su ieškovės šeima gyvena ir jos motina. Ieškovės profesija yra vyrų plaukų stilistė / kirpėja, ieškovės teigimu jau mėnesis laiko yra bedarbė, registruota darbo biržoje, gauna socialinę bedarbio išmoką po 262 Eur kas savaitę, taip pat gauna vaiko išmoką už kiekvieną vaiką po 140 Eur/mėn. Ieškovės sugyventinis taip pat šiuo metu yra bedarbis - gauna bedarbio išmoką po 262 Eur kas savaitę.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 415 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodo, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra 14 metų, vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, mokymosi ir ugdymo priemonės, pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos išlaidos sudaro apie 830 Eur, šios išlaidos, ieškovės teigimu, atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės. Byloje duomenų apie nepilnamečiam vaikui nustatytus specialiuosius poreikius nėra pateikta.

Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos išlaidos savaime neįrodo vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškinyje nurodytos 830,00 Eur išlaidų sumos vaiko poreikiams tenkinti ieškovė neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, o nurodyta suma viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį dydį, todėl turi būti pagrįsta, vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso nuostatomis (CPK 185 straipsnis), šiuo atveju teismas vertina ieškovės nurodomus vaiko poreikius, remdamasis kasacinio teismo praktika (sprendimo 29 punktas), visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra realūs, nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos lėšos. Teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė dirba užsienio šalyje, tačiau byloje duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas nėra pateikta. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 800,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad paskutiniu metu ji dirba tik dalį darbo dienos, nes rūpinasi sergančia mama ir uždirba tik apie 800,00 Eur per mėnesį (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje pateikti duomenys tik apie ieškovės gaunamas pajamas, kurias Airijos Respublika skiria, kaip išmokas vaikams. D. mokama 140 Eur kas mėnesį (b. 1. 69-71). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto registre nėra ( b. l. 62). AB ,,Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota (b. l. 58). Byloje pateikti duomenys apie ieškovės ir jos dabartinio sugyventinio turimą skolinį įsipareigojimą už būstą (b. 1. 66). Kas mėnesį už paskolą mokama suma sudaro 850,96 Eur. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą. Ieškovė kartu su sugyventiniu turi dar vieną išlaikytinį – dukrą – D. R., gimusią (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2023 m. kovo 16 d. atsakovo pajamas sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokama nuolatinė išmoka (77,45 Eur dydžio), iki 2023 m. sausio 6 d. atsakovas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Toromega“, jo darbinės pajamos sudarė nuo 1108,14 iki 1 359,68 Eur (b. l. 56 - 57). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 61). AB ,,Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos (b. l. 59). Duomenų apie atsakovo turimas santaupas, taip pat apie jam nustatytą ribotą darbingumą nėra. Iš Skyriaus išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius: sūnų J. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą L. V., gimusią (duomenys neskelbtini).

Vertindamas duomenis apie šalių turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą vaikui, atitinkantį jo poreikius, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Aplinkybė, jog vienas iš vaiko tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti vaiko išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

Be to, sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų teiktino vaikui išlaikymo dydžio atsižvelgtina į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir didesnės finansinės atsakomybės dalis, jam tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant vaiko emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros ir kt. klausimus. Skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų tokios atsakomybės ir rūpesčių nepatiria.

Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (šalių nepilnamečiam vaikui yra 14 metų), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, Airijos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, t. y. jų dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, abiejų šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, sprendžia, kad yra visuma aplinkybių tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 415 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, 2023 m. birželio 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminė vaiko turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo dienos. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ?2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347–393). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo), skaičiuodama po 200 Eur kas mėnesį. Ieškinys teisme gautas 2023 m. birželio 13 d. ir išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 13 d., atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas laikytinas prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (imtinai).

Pagal ieškovės paaiškinimus atsakovas išlaikymo D. V. neteikia nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, kai šalys nustojo gyventi kartu (e. b. l. 1–2; 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šiais ieškovės paaiškinimais nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie įtikinantys. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvų ar vieno kurio iš jų nėra teikiamas gera valia, taip pat gali būti priteisiamas ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus (36 mėnesius) iki ieškinio teisme pareiškimo. Kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2013 m. rugsėjo mėn. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (imtinai) (ieškinio teismui padavimo dienos) po 200 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas 7 200,00 Eur įsiskolinimas (200,00 Eur x 36 mėn.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nustatyta, jog už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra atleista. Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio pagrindu nereiškia atleidimo ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė patyrė 600 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (b. 1. 63). Teismui pilnai tenkinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 600,00 Eur. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris apmokestintinas 149 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (415 Eur x 12 mėnesių x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas 216 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 365,00 Eur žyminį mokestį (149 Eur + 216 Eur). Atsižvelgiant į tai kad ieškinys tenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 365,00 Eur žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 6,64 Eur, tačiau ši suma nepriteistina iš atsakovo, kadangi jų dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, t. y. 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 415,00 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. birželio 13 d., nuo ieškinio teismui pateikimo datos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) dukrai D. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigus sumokant ieškovei D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys išimtinai vaiko interesais.

Paskirti ieškovę D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 365,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.