Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-158-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
II-158-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00125-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
V. F.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-158-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00125-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. F.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui Vaidui Šereivai, veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. F. skundą dėl 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-994-2018.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-994-2018 V. F. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalį paskirta 60 Eur bauda, ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda dėl to, kad 2018 m. kovo 29 d., 09 val. 03 min., (duomenys neskelbtini) V. F. vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirto ištisinę siaurąją kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus bei nepateikė galiojančio draudimo poliso.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F., nesutikdamas su Institucijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-3), kuriuo prašo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o administracinės veikos tyrimas ir bylos nagrinėjimas vyko ne pagal administracinių nusižengimų kodekse nustatytas taisykles, pažeidžiant ANK proceso principus, neįvertinant viso bylos aplinkybių viseto. V. F. skunde nurodo, jog atlikdamas lenkimo manevrą negalėjo tiksliai įvertinti, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, nes jos įvykio kelio atkarpoje nėra arba ji nusitrynusi, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo privalomojo draudimo liudijimo (poliso) jis nepateikė, nes nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimas, kurio 7 straipsnis panaikina prievolę polisą turėti su savimi ir pateikti tikrinančiam pareigūnui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. F. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. Vytauto g., Ukmergėje atliko lenkimo manevrą, nes lenkiamas automobilis važiavo lėtai. Kelio ženklinimo linijų nesimatė, jos nusitrynusios, todėl pamatęs ištisinę liniją greičio nelėtino ir negrįžo į savo važiuojamąją dalį ne todėl, kad būtų trukdę kiti eismo dalyviai, bet mano, kad tarnybinis nežymėtas automobilis, kurį jis lenkė, galėjo pasitraukti dešiniau ir leisti jam baigti manevrą, nekertant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Automobilio draudimo poliso nepateikė, nes neturėjo popierinio varianto, todėl siūlė pareigūnui parodyti draudimo liudijimą planšetėje. Popierinio varianto prašymą laiko biurokratizmu, nes nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja įstatymas, nereikalaujantis polisą turėti popierine forma, be to, pareigūnai turi galimybę savo sistemoje patikrinti, ar automobilis apdraustas. Jį sustabdę pareigūnai padarė eilę procesinių pažeidimų, nes neatliko eismo įvykio tyrimo, tai yra, neišlipo iš automobilio patikrinti, ar kelių ženklinimas atitinka standartus, ar linijos nenusitrynusios, nenubraižė įvykio schemos, protokole neįrašė kokiomis techninėmis priemonėmis fiksuotas pažeidimas, nesupažindino jo su teisėmis. Jo dokumentus tikrinęs pareigūnas D. B. prisistatė, o pareigūnas, sėdėjęs automobilyje, R. M., neprisistatė, nepateikė A4 formato lapo paaiškinimui parašyti, pateiktas popieriaus lapas, ant kurio spausdinamas protokolas yra toks, kuris pažeidžia jo garbę ir orumą, be to, jam buvo daromas psichologinis spaudimas rašyti greičiau, todėl dėl streso nepateikė pilno paaiškinimo.

Teismo posėdžiu metu liudytojas D. B. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. dirbant su skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu, (duomenys neskelbtini) rajono PK vyresniuoju tyrėju R. M. pastebėjo juos lenkiantį automobilį. Vairuojamą automobilį (D. B.) pristabdė, kad išvengti minėto automobilio vairuotojo lenkimo sankryžoje. Lenkiančio automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, V. F., tarnybinį automobilį aplenkė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tai yra, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Priėjus prie automobilio patikrinimui, nebuvo pateiktas draudimo polisas. Ar buvo siūloma jį peržiūrėti elektronine forma, nepamena.

Teismo posėdžiu metu liudytojas R. M. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. dirbant su skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu, (duomenys neskelbtini) , pastebėjo lenkiantį automobilį. Kolega D. B. pristabdė tarnybinį automobilį, kad lenkiantysis spėtų atlikti manevrą iki sankryžos. Lenkiantis automobilis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, todėl buvo sustabdytas, pareigūnas D. B. nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentų. Kadangi nebuvo pateiktas draudimo polisas ir lenkimo manevras atliktas pažeidžiant KET, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, pateikė paaiškinimą ant protokolo, susipažinęs su tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašu, o tuomet dar paprašė atskiro balto lapo, ant kurio pateikė papildomą paaiškinimą.

Institucijos atstovas Vaidas Šereiva prašė teismo V. F. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-994-2018 palikti nepakeistą, nes nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. F. tai galėjo padaryti bylos nagrinėjimo metu, ką ir padarė, taigi jo teisės nebuvo apribotos. Bylos nagrinėjimo metu susipažinus su automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu aiškiai matoma brūkšninė linija, kuri įspėja apie artėjimą prie ištisinės linijos, todėl V. F., vairuodamas transporto priemonę, negalėjo jų nematyti, todėl jo veika vertintina kaip pažeidimas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. F. dokumentų tikrinimo metu nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) ir kaip vieną argumentų dėl jo neturėjimo pateikė tuo metu negaliojusį įstatymo pakeitimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Žemesnės instancijos teismas

Pareigūnų veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Manydamas, kad pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, netinkamai vykdė įgaliojimus, asmuo turi teisę skųsti jų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. F. teikė skundus, pasiūlymus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK viršininkui, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui, gavo į juos atsakymus.

Skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad dministracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

ANK straipsnio 417 1 dalyje numatyta veika – kelių ženklinimo, įtvirtinto Kelių eismo taisyklėse nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Teismas, išanalizavęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pateiktą vaizdo medžiagą administracinio nusižengimo byloje, nustatė, kad 2018 m. kovo 29 d. 09. 03 min. V. F. nusižengimas užfiksuotas tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi( b. l. 30).

Nustatyta, kad V. F., važiuodamas keliu ir artėdamas prie siauros ištisinės linijos (Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau KET) 2 priedo 1.1. p.), važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir privažiavęs siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus (KET 2 priedas 1.6 p.), kuri įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės ženklinimo linijos, nepaisė kelio ženklinimo reikalavimų ir toliau lenkė tarnybinį nežymėtą automobilį, nors privalėjo sulėtinti greitį ir grižti į savo važiuojamąją dalį, t. y. pažeidė KET 2 priedo 1.1 p. reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ant Vytauto g. kelio važiuojamos dalies siauros brūkšninės linijos (kurios dalis yra nusitrynusi) ar kelio ženklų nebuvimas nesuteikia vairuotojui teisės būti neatsargiam ir kelti pavojų kitiems eismo dalyviams (KET 9 punkto reikalavimas), kai jis žino, jog artėja link sankryžos, ko neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinis automobilis nėra lėtaeigė mašina, kuri būtų trukdžiusi eismui, todėl nebuvo neišvengiamos būtinybės jo lenkti. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tarnybinis automobilis važiavo ganėtinai greitai, būtinybės jį lenkti nebuvo. Pastebėtina, kad po manevro atlikimo ta pačia kryptimi nepravažiavo kitas automobilis, kas rodo, jog V. F. turėjo galimybę, pamatęs jog nespės atlikti manevro nekirtęs ištisinės linijos, sulėtinti greitį ir saugiai sugrįžti į savo važiuojamąją dalį. Savo raštu pateiktame 2018 m. kovo 29 d. paaiškinime V. F. nurodė, kad lenkti pradėjo pagal taisykles, o baigti neleido lenkiamas automobilis (b. l. 8). Tai rodo, jog V. F. matė ir vertino kelio ženklinimą. Tai patvirtina ir vaizdo įraše matytas V. F. atlikto lenkimo manevras, vertintinas kaip greitas ir staigus, o toks jo atlikimo būdas rodo, jog V. F. puikiai matė ir žinojo, kur yra ištisinė kelio ženklinimo linija ir skubėjo atlikti manevrą iki jos pradžios ir iki sankryžos, tačiau neįvertino atstumo. Be to, teismo posėdžio metu neneigė, kad galėjo sulėtinti greitį ir sugrįžti į savo važiuojamąją dalį, pamačius, kad nespės aplenkti iki ištisinės linijos, to padaryti kiti eismo dalyviai netrukdė, bet mano, kad lenkiamas automobilis galėjo pasislinkti dešiniau, kad jis (V. F.) nekirstų ištisinės linijos.

V. F. nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesupažindinus jo su teisėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vyresnysis tyrėjas R. M. administracinio nusižengimo protokolą surašė iš karto po to, kai buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir pažeidėjas apklaustas dėl įvykio, to teismas nelaiko ANK 608 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, pažeidimu. Surašant administracinio nusižengimo protokolą V. F. dalyvavo, ant protokolo nurodytos ir asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės, iš karto po protokolo surašymo V. F. buvo su juo supažindintas, ką patvirtina jo rašytinis paaiškinimas ir parašas.

Teismo vertinimu, 2018 m. kovo 29 d administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 str., jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog administracinės bylos medžiagoje nėra pateiktos policijos patrulių panaudotų techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka, neatliktas eismo įvykio tyrimo, tai yra, pareigūnai neišlipo iš automobilio patikrinti, ar kelių ženklinimas atitinka standartus, ar linijos nenusitrynusios, nenubraižė įvykio schemos, pareigūnas, sėdėjęs automobilyje, R. M., neprisistatė, nepateikė A4 formato lapo paaiškinimui parašyti, pateiktas popieriaus lapas, ant kurio spausdinamas protokolas yra toks, kuris pažeidžia jo garbę ir orumą, teismo posėdžio metu V. F. nenurodė, kaip kaip šie duomenys ir faktai galėtų paneigti byloje esančius jo pažeidimą įrodančius duomenis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad V. F. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 417 str. 1 d. įrodyta.

ANK 417 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę asmeniui, nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 61.3 punkto reikalavimus, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Nr. XII-360 redakcija galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2018-05-20, tai yra, veikos padarymo metu) 13 straipsnio 5 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo privalomojo draudimo liudijimo (poliso) jis nepateikė, nes nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimas, kurio 7 straipsnis panaikina prievolę polisą turėti su savimi ir pateikti tikrinančiam pareigūnui.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 21 d. priimtu įstatymu Nr. XIII-974 (TAR, 2017, Nr. 2017-21733) 13 straipsnio pakeitimai, kuriais remiantis motorinės transporto priemonės vairuotojas neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) įsigalioja nuo 2018 m. liepos 1 d., taigi negaliojo V. F. veikos padarymo metu.

Tačiau pastebėtina, kad įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. parodė, kad jo dokumentus tikrinusiam pareigūnui D. B. siūlė parodyti draudimo polisą planšetėje elektronine forma, nes originalo neturėjo. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad draudimo poliso vairuotojas V. F. nepateikė, o ar bandė parodyti jį planšetėje, nepamena.

Teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, visas abejones ir neaiškumus vertina administracinėn atsakomybėn tarukiamo asmens naudai.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad vairuotojas neturi draudimo poliso originalo, laikytinas menkaverčiu ir vertintinas kaip formalus tvarkos nesilaikymas, o elektrononiu būdu pateiktas dokumentas nesukelia esminio įstatymo reikalavimo nesilaikymo fakto ir nesiekia administracinės atsakomybės ribų. Pareigūnas, vykdydamas patruliavimą tarnybiniu automobiliu, turi visas galimybes sistemoje patikrinti pateikto dokumento tikrumą, draudimo poliso galiojimo laiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-519-166/2015).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies nusižengimo V. F. atžvilgiu nutrauktina, nesant šio nusižengimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. F. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-994-2018 dalį, kuria V. F. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti. Nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, V. F. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, panaikinti.

Likusią nutarimo dalį, kuria V. F. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė