- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1458-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- T. T.
- Atsakovas
- A. T., S. P.
- Trečiasis asmuo
- D. A., Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-736-91/2014 pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovams A. T. ir S. P. dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (tretieji asmenys: D. A. ir Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė R. M.; institucijos, teikiančios išvadą: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–5) prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu priteisto po 150 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. T. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus T. pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, Vyriausybės nustatyta tvarka priteistą sumą indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė 2013-11-27 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 166–170) prašė pripažinti negaliojančia 2013-09-26 Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2555, kurios pagrindu atsakovas A. T. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 300 Lt vertės, ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 687 Lt vertės, kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312 Lt vertės, 0,0744 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Lt vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos savivaldybėje, savo broliui atsakovui S. P., taikyti restituciją ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo turtu; paskirti ieškovę uzufrukto teisėmis šio turto tvarkytoja iki sūnaus T. pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jos santuoka su atsakovu A. T. buvo nutraukta 2004-02-24. Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 10 metų, atsakovas pats daugiau pinigų vaiko išlaikymui neskiria, papildomai nieko nenuperka, vaikui augant ženkliai išaugo jo poreikiai, taip pat sumažėjo ieškovės galimybės ir visiškai pasikeitė jos turtinė padėtis, todėl priteisto išlaikymo dydis neatitinka net minimalių sūnaus poreikių patenkinimo. Atsakovui už vengimą mokėti sūnui išlaikymą priimtas 2010-01-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis. Šiuo metu atsakovas išlaikymo įsiskolinimo sūnui neturi, moka minimalų priteistą išlaikymą. Ieškovei sunku vienai išlaikyti sūnų, kadangi dėl sutrikusios sveikatos (diagnozuotas insultas, padidėjęs kraujospūdis ir kt.) 2013-01-24 ieškovė atleista iš darbo Lietuvos Respublikos VRM, ieškovė moka kreditą AB Swedbankui pagal kredito sutartį. Sutartis buvo sudaryta būsto renovavimui, nes Kauno miesto savivaldybės ieškovei suteiktas butas buvo apleistas, o dėl sūnaus sveikatos būklės tokios būklės bute negalėjo gyventi. Šiuo metu ji pragyvena iš gautų išmokų. Ieškovė nuo 2013-02-20 registruota Teritorinėje darbo biržoje Kauno skyriuje. Ieškovei nustatytas dalinis darbingumas. Sūnus šiuo metu mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 5 klasėje, jo poreikiai didėja. Ieškovė net negali leisti sūnui tinkamai įgyvendinti poreikių papildomam ugdymui, sūnus atsisakė lankyti plaukimo, stalo teniso, krepšinio būrelius. T. turi specialių poreikių nuo 2002 metų vidurio jam diagnozuota bronchinė astma, ko pasėkoje jam reikia kasmet nuvykti prie jūros, rekomenduojama speciali mankšta, gydymas ir nuolatinė priežiūra. Dėl šios ligos sūnus dažnai serga atsikartojančiais alerginiu rinitu, dėl ko jam skiriami nekompensuojami vaistai. 2002 m. sūnui diagnozuota plokščiapėdystė ir jam būtina speciali avalynė, kuri tik iš dalies kompensuojama. Būtinos mankštos ir kitos gydytojų skiriamos procedūros, kas padidina mėnesines išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui. 2008 m. gydytojai nustatė trumparegystę, dėl ko ieškovė nuolatos turi išlaidų akiniams, vaistams, procedūroms. Ieškovė su sūnumi gyvena socialiniame būste. Savo nekilnojamojo turto ieškovė neturi, santaupų bankuose taip pat neturi. Atsakovas turėtų sūnui skirti kas mėnesį išlaikymą po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės. Kadangi atsakovas nesugeba sūnaus išlaikymui skirti pakankamai pinigų, tokiu būdu geriausia atitiktų sūnaus poreikių tenkinimą pakeistas išlaikymo priteisimo būdas turtu, kadangi atsakovas turi pakankamai turto. Be to, sūnus gyvena valstybės skirtame būste, o tokiu atveju tik pagerėtų sūnaus gyvenimo aplinka, jis galėtų turėti nuosavą būstą, kurį ieškovė galėtų, padedant jos motinai, išlaikyti. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą kas mėnesį mokant po 500 Lt, iki vaiko pilnametystės ši suma sudarytų 34 500 Lt (500 x 69 mėn. nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės). Padidintas išlaikymas turėtų būti priteistas atsakovui A. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančia namų valda: gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kitais statiniais (kiemo statiniais), 0,0744 ha žemės sklypu, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos savivaldybė, viso turto už 23 999 Lt. Atsakovas be šio turto turi ir kito nekilnojamojo turto: butą, garažą, ūkio pastatą. Kitokiu būdu atsakovas vaikui tinkamo išlaikymo neturi galimybės teikti, o teismui priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, skolos tik didės, tuo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Be to, paaiškėjo, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pažeisdamas nepilnamečio sūnaus T. teises ir teisėtus interesus, nesąžiningai ir be pagrindo perleido turtą, į kurį pretenduoja ieškovė, atsakovui S. P.. Tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai, perregistravus namą su priklausiniais ir žeme atsakovo S. P. vardu, būtų apsaugotas atsakovo A. T. turtas nuo galimų išieškojimų, išlaikymo formos pakeitimo. Todėl 2013-09-26 Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biure sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2555, kurios pagrindu atsakovas A. T. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žeme, turi būti pripažinta negaliojančia, taikant restituciją, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui išlaikymą šiuo turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas sutiko mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. periodinėmis išmokomis po 220 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo, kadangi jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Jis yra praradęs realias galimybes padidinti savo pajamas. 2011 m. gegužės mėnesį kaip pagrindinė liga jam buvo diagnozuota nestabili krūtinės angina ir persirgtas miokardo infarktas. Buvo nustatyta širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumo komplikacija. Taip pat buvo diagnozuotos lydinčios ligos: lipoproteidų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos bei hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) su staziniu širdies (miokardo) nepakankamumu. 2011-10-25 atsakovui buvo diagnozuota medialinio menisko užpakalinio rago mucininė degeneracija ir parameniskinė cista, lateralinio menisko degeneracija ir kūno nedidelis vertikalus radialinis plyšimas, saikus sinovitas, t.m.poplitea bursitas, šlaunikaulio medialinio krumplio chondromaliacija II-o laipsnio. Dėl sveikatos būklės atsakovui buvo nustatytas 30 procentų darbingumas. Jam yra būtinos operacijos, o tuo pačiu ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Iki pablogėjant sveikatos būklei atsakovas su banku AB „Nord/LB Lietuva“ 2005-09-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 800, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 33 600 Lt kreditas įsigyti butui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje. Sutarties mokėjimas baigiasi 2020-08-31. Pagal šią kreditavimo sutartį kiekvieną mėnesį kreditoriui atsakovas turi mokėti 247,87 Lt. Atsakovas be nepilnamečio sūnaus T. dar turi dukrą I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena kartu su atsakovu. Nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio. Ieškovė reikalauja priteisti išlaikymą konkrečiu turtu, tačiau visas ieškovės nurodytas turtas nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Turtas, kurį ieškovė norėtų prisiteisti, yra ne atsakovo, bet jo motinos, motinos valia turtas buvo padovanotas atsakovui A. T..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu (t. 2, b. l. 64–73) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimą civilinėje byloje ir priteisė nuo ieškinio padavimo dienos (2013-04-17) iš atsakovo A. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. T. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki T. pilnametystės.
Teismas nustatė, kad visiškai pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė nebedirba Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Ieškovė dėl ligos neteko 30 procentų darbingumo, šiuo metu pragyvena iš gaunamos 665,39 Lt pensijos (t. 1, b. l. 23). Ieškovė, dirbdama Lietuvos Respublikos VRM sistemoje, gaudavo 2 889,25 Lt mėnesinį atlyginimą. Dėl sutrikusios sveikatos 2013-01-24 ieškovė atleista iš darbo. Ieškovė moka kreditą AB Swedbankui pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 15–16). Ieškovė registruota Teritorinėje darbo biržoje Kauno skyriuje nuo 2013-02-20 (t. 1, b. l. 22). Ieškovė su sūnumi gyvena socialiniame būste, moka komunalinius mokesčius, taip pat valstybei moka 168 Lt už buto nuomą (t. 1, b. l. 19–20). Sūnus turi specialių poreikių: nuo 2002 m. vidurio sūnui diagnozuota bronchinė astma, 2002 m. diagnozuota plokščiapėdystė (t. 1, b. l. 119, t. 2, b. l. 46–47), 2008 m. nustatyta trumparegystė. Sūnaus T. išlaikymui per mėnesį minimaliai reikia apie 992 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovo A. T. turtinė padėtis pablogėjo: jo mėnesinės pajamos sudaro 472,60 Lt (t. 1, b. l. 48–49); jam dėl sveikatos būklės nustatytas 30 procentų darbingumas; jam būtinos operacijos, o tuo pačiu ir su tuo susijusios papildomos išlaidos (t. 1, b. l. 50–57). Atsakovas su banku AB „Nord/LB Lietuva” 2005-09-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 800, pagal kurią atsakovui suteiktas 33 600 Lt kreditas buto įsigijimui. Kredito grąžinimo pabaiga 2020-08-31. Kiekvieną mėnesį bankui atsakovas moka 247,87 Lt. Be nepilnamečio sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas turi nesantuokinę dukrą I. T., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45), kuri gyvena kartu su atsakovu. Teismas, įvertinęs sumažėjusias atsakovo pajamas bei pajamų sumažėjimą nulėmusias objektyvias priežastis, turimus jo skolinius įsipareigojimus kreditoriui, taip pat antro vaiko, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, gimimo faktą, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis esmingai pablogėjo. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, kadangi augant sūnui T. jo poreikiai padidėjo, po priteisto išlaikymo praėjo daugiau kaip dvylika metų, pragyvenimo lygis žymiai išaugo. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos su sūnui priteistu išlaikymu šiuo metu yra 815,39 Lt, vienam šeimos nariui per mėnesį tenka 407,69 Lt. Atsakovo šeimos pajamos šiuo metu yra 472,60 Lt atsakovo gaunama SoDros išmoka ir trečiojo asmens D. A. gaunamas darbo užmokestis 1 000 Lt, todėl atsakovo šeimos nariui per mėnesį tenka po 491,86 Lt. Teismo vertinimu, padidinus Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 priteistą išlaikymą po 150 Lt iki 350 Lt, atsakovo šeimos padėtis ženkliai materialiai nenukentės. Ieškovės kiekvienam šeimos nariui teks per mėnesį vidutiniškai po 507,69 Lt. Toks išlaikymo padidinimas patenkintų minimalius sūnaus T. poreikius.
Šalies argumentai
Ieškovė, teikdama teismui 2013-09-27 patikslintą ieškinį, prašė pakeisti priteisto išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. konkrečiu turtu – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valda. Teismas netenkino šio reikalavimo, kadangi turtas nepriklauso atsakovui nuosavybės teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 78–86) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas netinkamai vertino atsakovo abiejų vaikų poreikius: atsakovo nepilnametis sūnus T. serga bronchine astma, alerginiu rinitu, jam diagnozuota trumparegystė ir plokščiapėdystė, dėl ko vaikui būtinos mankštos, specialios priemonės (akiniai, avalynė), maistinės ir gydomosios priemonės bei kt. Be to, sūnui 13 metų, mokosi 6-oje klasėje. Jo poreikiai ženkliai didesni ir ieškovė, būdama nedarbinga (jai diagnozuotas ne 30 procentų netektas darbingumas, kaip nurodo teismas, bet 55 procentai, nes darbingumas nurodytas pateiktuose teismui rašytiniuose dokumentuose yra tik 45 procentai), registruota darbo biržoje, gyvendama socialiniame būste, mokėdama kreditą ir negalinti sūnui skirti didesnio ir jo poreikius atitinkančio išlaikymo, negali skirti teismo nurodyto didesnio išlaikymo. Be to, teismas turėjo atlikti ne tik ieškovės pajamų, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir tada vertinti, kiek kiekvienam šeimos nariui lieka lėšų pragyvenimui. Nepilnametis T. yra paaugliško amžiaus, todėl besivystančiam organizmui būtinas tiek ir tokios kokybės maistas, kuris užtikrintų visapusišką fiziologinį vystymąsi, tinkamą ugdymą ir poreikių tenkinimą. Tuo tarpu atsakovo dukra I. T. yra 4 metų, ji neturi jokių specialių poreikių, todėl ir išlaikymas jai reikalingas mažesnis. Teismas, vertindamas atsakovo vaikų lygiateisiškumą, nukrypo nuo įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo ir aiškinimo. Juolab, kad trečiojo asmens pajamos yra 1 000 Lt, turi tris registruotas transporto priemones, atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą (duomenys neskelbtini), garažą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, Marijampolės rajone bei teismo proceso metu turėjo nekilnojamąjį turtą – namų valdą (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, Marijampolės rajone, kurią neteisėtai ir siekiant išvengti nepilnamečio sūnaus T. interesų gynimo, perleido atsakovui S. P.. Tad atsakovo turtinė padėtis po priteisto išlaikymo ženkliai pagerėjo, o prisiimdamas 2006-04-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą pasekmių sutartimi prievolę bankui (prievolės pabaiga 2020 m.), turėjo protingai apgalvoti savo galimybes vykdyti šią prievolę. Atsakovas galimai slepia gaunamas pajamas, nes byloje nepateikti jokie duomenys, kad atsakovas turi skolų kredito įstaigai.
Teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo realizuotą išlaikymo, priteisto 2002 m., įsiskolinimą (atsakovas pats savo valia ir ranka rašydamas 2013-05-13 paaiškinimą Kazlų Rūdos VTAT skyriaus darbuotojams nurodo, kad skola nerealizuota, ją moka dalimis), ir priteisdamas išlaikymą nuo 2013-04-17 po 350 Lt, kas akivaizdu, kad vertinama kaip skola, nes atsakovas tokio dydžio išlaikymo neteikia ir jau nuo ieškinio padavimo dienos susidaręs įsiskolinimas už vienerius metus, t. y. 2 200 Lt, skaičiuojant po 200 Lt už kiekvieną dieną (ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis buvo ne 200 Lt, kaip nurodo teismas, bet 150 Lt. Atsakovas, mokėdamas po 170–200 Lt, tik realizavo įsiskolinimą). Tad teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja įrodymų vertinimo principams, teisės taikymo ir aiškinimo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, rungimosi principams. Atsakovas privalėjo pateikti duomenis apie turimų įsiskolinimų pašalinimą. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad 2010-01-28 Marijampolės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu už vengimą išlaikyti nepilnametį sūnų T. ir tame pačiame nuosprendyje nurodyta, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui išlaikymą. Kadangi teismo nuosprendis įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią, jame nurodytos aplinkybės prieštarauja 2014-03-10 teismo sprendime išdėstytiems teismo vertinimams, nes teismas kategoriškai teigia, kad po priteisto išlaikymo sūnui atsakovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo: atsirado įsiskolinimai bankui, gimė kitas vaikas. Šios aplinkybės buvo žinomos ir 2010 metais teismui priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir teismas vis tik vertino jas nereikšmingomis. Be to, atsakovas jau 2009 m. įsigijo verslo liudijimą ir gaudavo pakankamas pajamas, tad teismas turėjo tinkamai vertinti visus įrodymus, tame tarpe ir pateiktą teismo nuosprendį bei jame išdėstytas aplinkybes.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas, norą gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu užtikrinti savo vaikams visavertį išlaikymą. Atsakovas jau 2009 m. įsigijo verslo liudijimą ir gaudavo pakankamas pajamas, todėl pagal savo sveikatos būklę (šalių sveikatos būklė yra apylygė) turi galimybę dirbti darbą, nekenkiantį jo sveikatai. Byloje pateikti duomenys suponuoja priešingą išvadą: atsakovas ne tik nesistengia imtis priemonių, kad gautų atitinkančius jo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, bet jau daugelį metų nevykdo konstitucinės tėvo pareigos teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją priteisti nepilnamečiui sūnui ištaikymą nekilnojamuoju turtu, juolab, kad dovanojimo sutartis sudaryta siekiant išvengti sūnaus tinkamo išlaikymo. Abu atsakovai teisme tvirtino, kad siekė tokiu būdu išsaugoti turtą, o tik uždavus klausimus, dėl ko ir nuo ko turtą reikia apsaugoti, siekė išvengti bet kokių paaiškinimų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, jog turtą padovanojo proceso metu tik ieškinyje nurodytais pagrindais. Tai, kad atsakovas S. P. šiuo metu atlieka veiksmus turte, jam sukelia neigiamas pasekmes, net numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kadangi šiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o visi veiksmai atliekami po nutarties įsiteisėjimo. Atsakovai teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neginčijo, todėl darytina išvada, kad pripažino, jog teismas tinkamai taikė apsaugą bei tinkamai motyvavo priimtą nutartį.
Atsiliepimas
Visiškai nesuprantama, kokiais pagrindais teismas net nesprendė sandorių negaliojimo, nes jau 2013-09-17 teismo posėdyje, atsižvelgiant į atsakovo A. T. atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei tai, kad nėra jokių garantijų, kad atsakovas tinkamai vykdys prievolę savo nepilnamečiam sūnui ir mokės teismo priteistą išlaikymą, ieškovės pavedimu buvo išreikšta nuomonė tikslinti ieškinio dalyką. Atsakovui jau šio teismo posėdžio metu buvo paaiškinta ir pasiūlyta sūnui mokėtiną išlaikymą pakeisti turtu, t. y. atsakovui A. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančia namų valda, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav., tačiau atsakovas nesutiko, todėl teismas įpareigojo ieškovę per 10 dienų pateikti patikslintą ieškinį, o atsakovą ir trečiąjį asmenį D. A. rašytinius įrodymus. Patikslintas ieškinys buvo gautas teismo nurodytu laiku. Atsakovas teismui rašytinius įrodymus pateikė tik 2013-11-06 teismo posėdžio metu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų tapo aišku, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pažeisdamas nepilnamečio sūnaus T. teises ir teisėtus interesus, nesąžiningai ir be pagrindo perleido turtą, į kurį pretenduoja ieškovė, perleido atsakovui S. P.. Tokiu būdu atsakovo A. T. dovanojimo sutarties sudarymą lėmė iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas (nukreipimas išieškojimo į turtą) ir su tuo susijusi rizika, jog teismas gali patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą. Tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovo S. P. vardu būtų apsaugotas atsakovo A. T. turtas nuo galimų išieškojimų, išlaikymo formos pakeitimo. Dėl minėtų aplinkybių 2013-09-26 Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biure sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2555, kurios pagrindu atsakovas A. T. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 300 Lt vertės, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 687 Lt vertės, kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312 Lt vertės, 0,0744 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Lt vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav., turi būti pripažinta negaliojančia, taikant restituciją, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, šiuo turtu.
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 100–105) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ginčijamu sprendimu teismas, padidinęs išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. iki 350 Lt kas mėnesį, atsižvelgė į T. poreikius. Jeigu teismas būtų ignoravęs sūnaus pasikeitusius poreikius, tai būtų apskritai neturėjęs jokio pagrindo keisti Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimo, nes atsakovo A. T. turtinė padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimo priėmimo metu.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas turėjo atlikti ieškovės išlaidų paskaičiavimą. Tačiau ieškovė nepateikė bent apytikrių duomenų apie savo išlaidas, be to, nei karto nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, todėl, net ir įvertinant tai, kad šioje byloje ne visa apimtimi galioja dispozityvumo bei rungimosi principai, teismas neturėjo jokios galimybės nei ieškovės apklausti apie jos patiriamas išlaidas, nei tokias išlaidas paskaičiuoti kitu būdu.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovą A. T. traktavo kaip sprendimo priėmimo dieną neturintį išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovės nuomone, tai, kad teismas išlaikymą padidino iki 350 Lt ir nustatė A. T. pareigą padidintą išlaikymą mokėti nuo 2013-04-17, savaime reiškia, kad A. T. buvo ieškovės skolininkas, nes jis nėra sumokėjęs to skirtumo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas. Su tokiais ieškovės išvedžiojimais atsakovai nesutinka. Skundžiamas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir tai reiškia, kad iš neįsiteisėjusio teismo sprendimo kildinti A. T. prievoles sūnui nėra jokio pagrindo. Išlaikymo prievolę, nustatytą Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu, A. T. ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną buvo įvykdęs visa apimtimi. Faktinė padėtis, kuri buvo nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžiu, buvo konstatuota žymiai anksčiau, nei ginčijamo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais mokėjimo kvitais, patvirtinančiais išlaikymo įsiskolinimo likvidavimą.
Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas A. T. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas gauti didesnes pajamas. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra praradęs realias galimybes padidinti savo pajamas. 2011 m. gegužės mėnesį kaip pagrindinė liga jam buvo diagnozuota nestabili krūtinės angina ir persirgtas miokardo infarktas. Buvo nustatyta širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumo komplikacija. Taip pat buvo diagnozuotos lydinčios ligos: lipoproteidų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos bei hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) su staziniu širdies (miokardo) nepakankamumu. 2011-10-25 atsakovui diagnozuota medialinio menisko užpakalinio rago mucininė degeneracija ir parameniskinė cista, lateralinio menisko degeneracija ir kūno nedidelis vertikalus radialinis plyšimas, saikus sinovitas, t.m. poplitea bursitas, šlaunikaulio medialinio krumplio chondromaliacija II-o laipsnio. Dėl sveikatos būklės atsakovui buvo nustatytas 30 procentų darbingumas. Jam yra būtinos operacijos, o tuo pačiu ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Akivaizdu, kad atsakovo situacijos, buvusios 2009 m., negalima tapatinti su šiuo metu esančia situacija. Todėl ieškovės reiškiama kritika, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai nesivadovavo 2009 m. duomenimis, yra nesąžininga.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovas bedarbis, turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko kitą nepilnametį vaiką, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo visa apimtimi. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Iki pablogėjant sveikatos būklei atsakovas su banku AB „Nord/LB Lietuva“ sudarė 2005-09-12 Kreditavimo sutartį Nr. 800, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 33 600 Lt kreditas įsigyti butui su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje. Sutartis baigiasi 2020-08-31. Pagal šią kreditavimo sutartį kiekvieną mėnesį kreditoriui atsakovas turi mokėti 247,87 Lt sumą, įskaitant mokamas palūkanas bei grąžinamą kredito dalį. Be nepilnamečio sūnaus T. atsakovas dar turi dukrą I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena kartu su atsakovu. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo.
Atsakovų nuomone, 2013-09-26 Dovanojimo sutartį Nr. 2555 pripažinti kaip negaliojantį sandorį nebuvo jokio pagrindo. Atsakovas nevengia ir reguliariai teikia priteistą išlaikymą vaikui bei nėra išlaikymo įsiskolinimo. Todėl sudarytas dovanojimo sandoris nedaro įtakos atsakovo mokumui tokia apimtimi, kad jis negalėtų ir toliau vykdyti išlaikymo prievolės nepilnamečiam vaikui ir tai reiškia, kad tokio sandorio sudarymui nebuvo jokių teisinių kliūčių. Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas S. P. jam perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę, atsakovas apdraudė turtą, moka turto išlaikymo išlaidas bei su turtu susijusias rinkliavas. Taigi ginčo sutartis buvo realiai vykdoma. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y., kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Ieškovė nėra ginčijamo sandorio dalyvė, taip pat nėra tas teisės subjektas, kuriam įstatymo būtų suteikta teisė reikšti reikalavimus dėl viešojo intereso gynimo. Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės ginčyti 2013-09-26 Dovanojimo sutarties Nr. 2555.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nepilnamečiam šalių sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu priteisto išlaikymo po 150 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio ir formos pakeitimo. Ieškovė, ieškiniu prašiusi priteisti iš atsakovo A. T. išlaikymą po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, 2013-11-27 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 166–170) taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2013-09-26 dovanojimo sutartį Nr. 2555, kuria atsakovas A. T. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 300 Lt vertės, ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 687 Lt vertės, kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312 Lt vertės, 0,0744 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, savo broliui atsakovui S. P., taikyti restituciją ir priteisti išlaikymą sūnui T. šiuo turtu.
Skundžiamu sprendimu teismas išlaikymą sūnui T. iš atsakovo priteisė periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki T. pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos (2013-04-17). Ieškovė apeliaciniu skundu prašo jos patikslintą ieškinį patenkinti visiškai ir išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu, panaikinus šio turto dovanojimo sandorį.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (LAT 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovės turtinė padėtis visiškai pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo. Ieškovė nebedirba Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, registruota darbo biržoje, todėl jos pajamos sumažėjo nuo 2 889,25 Lt iki 665,39 Lt (gaunama pensija) (t. 1, b. l. 22–23). Nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodęs, kad dėl ligos ieškovė neteko 30 procentų darbingumo, nes bylos duomenimis ieškovės netekto darbingumas lygis sudaro 55 proc. (t. 1, b. l. 95), ši aplinkybė nevertintina kaip dar labiau sunkinanti ieškovės turtinę padėtį, kurią šiuo atveju apsprendžia teismo įvertinta gaunama pensija, paskaičiuota pagal faktinį netekto darbingumo procentą. Ieškovė gyvenimo sąlygų pagerinimui 2010-04-29 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-027957-GV, pagal kurią AB Swedbankui moka kreditą (t. 1, b. l. 15–16). Ieškovė su sūnumi gyvena socialiniame būste, moka komunalinius mokesčius, taip pat valstybei moka 168 Lt už buto nuomą (t. 1, b. l. 19–20).
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurioms pritaria ir atsakovas, neteikdamas apeliacinio skundo, ir dėl per didesnį kaip 10 metų laikotarpį iš esmės pasikeitusių (išaugusių) nepilnamečio sūnaus poreikių. Atsakovui neteikus apeliacinio skundo, nesvarstytina dėl priteisto išlaikymo po 350 Lt per mėnesį pagrįstumo ir pasisakytina tik dėl to, ar neegzistuoja pagrindas išlaikymą padidinti dar labiau – iki 500 Lt per mėnesį.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus – atsakovo abiejų vaikų poreikius: 13 metų amžiaus sūnaus T., besimokančio 6-oje klasėje, turinčio specialių poreikių, poreikiai yra didesni nei atsakovo 4 metų dukros I. T., kuri specialių poreikių neturi. Apeliantė teigia, kad sūnus T. serga bronchine astma, alerginiu rinitu, jam diagnozuota trumparegystė ir plokščiapėdystė, dėl ko vaikui būtinos mankštos, specialios priemonės (akiniai, avalynė), maistinės ir gydomosios priemonės. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, apart ieškovės teiginių ir vaiko apklausos protokolo (t. 1, b. l. 119), iš kurio matyti, jog sūnus nurodė, kad mama akinius jam perka kiekvienais metais dėl to, kad prastėja rega. Nesant tokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog sūnaus T. poreikiai iš esmės yra didesni dėl tam tikrų jo susirgimų ir kad vaikui būtinos mankštos, speciali avalynė, maistinės ir gydomosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti didesnio nei priteista išlaikymo sūnui reikalingumą, apspręstą specialių poreikių buvimu. Sutiktina su apeliante, jog 13-kamečio sūnaus poreikiai yra didesni nei penkerių metų dukters, tačiau vien sūnaus amžius ir jo nešiojami akiniai jokiu būdu nepagrindžia didesnio nei 350 Lt išlaikymo per mėnesį reikalingumo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu buvo konstatuotos aplinkybės, jog nepilnamečio T. poreikiai yra išaugę ir yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau priteisiant konkretų išlaikymo dydį buvo vertinamas ir atsakovo pajėgumas mokėti išlaikymą. Nagrinėjamuoju atveju buvo nustatyta, kad ne tik ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, tačiau ir tai, jog atsakovo sveikatos būklė ir gaunamos pajamos riboja jo galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio, t. y. po 500 Lt per mėnesį, išlaikymą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 472,60 Lt (t. 1, b. l. 48–49). Atsakovui dėl sveikatos būklės nustatytas 30 procentų darbingumas, jam būtinos operacijos, o tuo pačiu ir su tuo susijusios papildomos išlaidos (t. 1, b. l. 50–57). Atsakovas su banku AB „Nord/LB Lietuva” 2005-09-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 800, pagal kurią atsakovui suteiktas 33 600 Lt kreditas buto įsigijimui, kiekvieną mėnesį bankui atsakovas moka 247,87 Lt, kredito grąžinimo pabaiga – 2020-08-31. Be nepilnamečio sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas turi ir nesantuokinę dukrą I. T., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45), kuri gyvena kartu su atsakovu.
Nepagrįstais ir neįrodytais laikytini ieškovės argumentai, kad atsakovas galimai slepia šiuo metu gaunamas papildomas pajamas. Šios aplinkybės nepatvirtina ne tai, kad atsakovas neturi skolų kredito įstaigai, nei tai, kad atsakovas laikotarpiui nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30 buvo įsigijęs verslo liudijimą (t. 2, b. l. 112). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas gyvena kartu su trečiuoju asmeniu D. A., kurios gaunamos pajamos, kaip nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, yra apie 1 000 Lt. Kartu su atsakovu gyvena ir jo nepilnametė dukra I. T., šeima gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, kuris įsigytas už atsakovui 2005-09-12 suteiktą kreditą (t. 1, b. l. 43–44, 66–68). Kadangi atsakovas kartu gyvena su trečiuoju asmeniu ir jų nepilnamete dukra, todėl nepaneigta, kad būsto paskola yra dengiama iš jų bendrų gaunamų pajamų.
Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kiek kiekvienam šeimos nariui lieka lėšų pragyvenimui, pažymėtina, jog, iš atsakovo sūnui priteisus po 350 Lt išlaikymą per mėnesį, ieškovės vienam šeimos nariui per mėnesį tektų 507,69 Lt ((665,39 + 350) / 2), o atsakovo šeimos nariui – tik po 374,2 Lt ((1 000 + 472,60 – 350) / 3). Be to, pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo faktines išlaidas, nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, todėl teismas neturėjo jokios galimybės nei ieškovės apklausti apie jos patiriamas išlaidas, nei tokias išlaidas paskaičiuoti kitu būdu.
Apeliantės teigimu, atsakovas turėjo pateikti duomenis apie turimų įsiskolinimų pašalinimą. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas yra įsiskolinęs, t. y. nėra įvykdęs išlaikymo prievolės, nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2002-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9896/2002. Atsakovas patvirtino, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną jis nėra skolingas išlaikymo įsiskolinimo. Faktinė padėtis, kuri buvo nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžiu, buvo konstatuota žymiai anksčiau, nei ginčijamo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais mokėjimo kvitais, patvirtinančiais išlaikymo įsiskolinimo likvidavimą. Ieškovės argumentai, kad tai, jog teismas nustatė A. T. pareigą padidintą iki 350 Lt išlaikymą mokėti nuo 2013-04-17, savaime reiškia, kad A. T. buvo ieškovės skolininkas, nes jis nėra sumokėjęs to skirtumo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas, nepagrįsti, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-736-91/2014 nėra įsiteisėjęs ir tik po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas, jeigu jis susidariusio skirtumo nesumokės, galės būti laikomas skolininku.
Dėl išlaikymo nepriteisimo turtu
Apeliacinio teismo nuomone, taip pat nenustatytas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu.
Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tai, jog parinkta išlaikymo forma turi labiausiai atitikti vaiko interesus (LAT 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (LAT 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (LAT 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti išlaikymą po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, nenustatyta, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu būtų turėjęs ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimą. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė nepagrindė, jog išlaikymo sūnui T. priteisimas nekilnojamuoju turtu geriau atitiktų jo interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis, juolab, kad, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikui tektų savininko prievolė prižiūrėti šį turtą, atlikti jo kapitalinį remontą, mokėti mokesčius, o tai neatitiktų nepilnamečio interesų
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu neegzistuoja pagrindas tenkinti reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekilnojam turtu, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.
Dėl sandorio nepripažinimo negaliojančiu
Nors ieškovė 2013-11-27 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 166–170) prašė pripažinti negaliojančia 2013-09-26 Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2555, kurios pagrindu atsakovas A. T. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 300 Lt vertės, ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 687 Lt vertės, kitus statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312 Lt vertės, 0,0744 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Lt vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos savivaldybėje, savo broliui atsakovui S. P., taikyti restituciją, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame nėra nei vieno motyvo, kodėl netenkintas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio (tariamo sandorio negaliojimas) pagrindu, dėl ko sprendimas šio reikalavimo dalyje yra absoliučiai negaliojantis (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Nors teismas ir neturėjo pagrindo šį turtą priteisti kaip išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju nebeturėjo būti nagrinėjamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pažymėtina, kad byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti nutartį dėl pareikštų konkrečių prašymų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Įvertinus tai, kad šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo nagrinėjamas, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą (nutartį) apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (LAT 2003-01-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-5/2003). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą (nutartį). Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla šio reikalavimo dalyje išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui faktiškai neišsprendus patikslinto ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gyvenamajam namui (ginčijamo sandorio objektui) ir bylą dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grąžina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.), likusioje dalyje sprendimą palikdamas nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o visumoje sprendimą pakeisdamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), jai grąžintina 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 87–88).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikina sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gyvenamajam namui ir bylą dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei T. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 615045, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT32 7180 0000 0014 1038, įmokos kodas 5660.