Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 25S157507 (toliau – ir Sprendimas) visa apimtimi, o jei teismas spręstų, kad pagrindo jo naikinti visa apimtimi nėra, tuomet – panaikinti Sprendimo dalį dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2027 m. balandžio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. jog turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Pareiškėjas tikslu pateikti atsakovui reikiamus dokumentus leidimui nuolat gyventi gauti nuo 2022 m. spalio 27 d. turėjo vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, kurios pagrindu buvo Lietuvoje, tačiau pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko. Pareiškėjas paaiškino, kad išnagrinėjęs jo prašymą atsakovas pirmą kartą priėmė 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą netenkinti prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2023 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8623-860/2023 atsakovo sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; atsakovas, išnagrinėjęs prašymą pakartotinai, priėmė 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir vėl prašymo netenkinti. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė teismui ir atsakovo sprendimas vėl buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1455-1047/2024). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo ne kartą prašė papildomų dokumentų, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis, o pareiškėjas jų teikė tiek, kiek turėjo, tuomet atsakovas 2025 m. vasario 5 d. iš naujo išnagrinėjęs dar 2022 m. spalio 24 d. pareiškėjo pateiktą prašymą, trečią kartą priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, jį grįsdamas tuo pačiu motyvu, kad nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas būtų Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Pareiškėjas dėl tokio sprendimo vėl padavė skundą teismui, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9223-1102/2025 pareiškėjo skundą atmetė, kurio pareiškėjas nebeskundė įvertinęs tai, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismų sprendimų bei savo finansines galimybes ir šis teismo sprendimas 2025 m. liepos 3 d. įsiteisėjo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo atsakovo kvietimą 2024 m. balandžio 16 d. atvykti į Migracijos departamentą tikslu spręsti klausimą dėl jo teisinės padėties Lietuvoje, atvykus jam žodžiu buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos Respublikos patikinant, jog šis išvykimas bus be jokių pasekmių. Pareiškėjas, vykdydamas atsakovo nurodymą, savanoriškai 2024 m. balandžio 26 d. per Medininkų pasienio postą iš Lietuvos Respublikos išvyko ir daugiau į Lietuvą nebuvo atvykęs, o praėjus daugiau nei metams po išvykimo iš Lietuvos, 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas suprato, kad atsakovas laiko, jog pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę ir vis dėlto pritaikė pareiškėjui pasekmes – uždraudė pareiškėjui nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2027 m. balandžio 15 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjo vertinimu, jam buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos dėl to, kad nepaisant vykstančio jo prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo po pareiškėjui priimto palankaus teismo sprendimo, pareiškėjui išduotos vizos galiojimas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėjo viza galiojo nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d, o galutinis neigiamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą gyventi buvo priimtas 2025 m. vasario 5 d. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes pasibaigė jo vizos galiojimas, o leidimas gyventi nebuvo išduotas, nors jo prašymo nagrinėjimas vis dar vyko, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką beveik 2 metams ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis į Lietuvą atvyko teisėtai – turėjo vizą, kuri buvo išduota tikslu pateikti prašymą gauti leidimą nuolat gyventi ir su tuo susijusius dokumentus, vizos galiojimo terminas – nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., pareiškėjas atsakovui 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi nagrinėjimo skubos tvarka, atsakovas sprendimą turėjo priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d., tačiau nepriėmė, o paprašė papildomų dokumentų, net ir 2023 m. vasario 24 d., suėjus sprendimo leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo bendra tvarka terminui, sprendimas nebuvo priimtas, pirmą kartą sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 4 d., antrą kartą – 2023 m. spalio 18 d., trečią kartą – 2025 m. vasario 5 d., tarp sprendimų priėmimo vyko teisminiai procesai, prašymas buvo nagrinėjamas iš naujo, pareiškėjo buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus, vykstant teisminiams procesams pareiškėjo vizos galiojimas pasibaigė, pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo nuvykęs pas atsakovą dėl vizos galiojimo termino pratęsimo, tačiau žodžiu pareiškėjui buvo nurodyta, kad tokios galimybės nėra, taigi pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis nesiekė būti Lietuvoje neteisėtai ir be pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad lietuvių kilmei įrodyti rinko dokumentus Lietuvoje, jo buvimas Lietuvoje buvo būtinas, atsakovui atmetus prašymą, iškilo poreikis dėl teisinių paslaugų, taigi pareiškėjas po vizos galiojimo pabaigos Lietuvoje pasiliko ne siekdamas šalyje būti neteisėtai, o norėdamas apsaugoti savo teises, kad prašymo nagrinėjimas vyktų sklandžiai, pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, jo buvimas Lietuvoje viršijus vizos galiojimą buvo nulemtas administracinės procedūros trukmės, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis ar sąmoningas neteisėtas elgesys.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad leidimą nuolat gyventi jam buvo atsisakyta išduoti, nes, atsakovo vertinimu, jo pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti, kad pareiškėjo protėviai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., bet ne todėl, kad pareiškėjas būtų pateikęs melagingus duomenis, ar keltų grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas teigė, kad per visą buvimo Lietuvoje laikotarpį nepadarė jokių teisės pažeidimų ir pan., Sprendimas priimtas dėl paties grąžinimo fakto (nors pareiškėjas išvyko savanoriškai). Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, kadangi atsakovas nepagrindė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies taikymo konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios lemtų poreikį uždrausti pareiškėjui atvykti.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvoje turi giminaičių (pusseserių ir pusbrolių), su kuriais palaiko artimus ryšius, Lietuvoje yra palaidoti pareiškėjo giminaičiai, jis su Lietuva susijęs giliu asmeniniu bei emociniu ryšiu, kuris išplaukia iš jo giminystės santykių bei šeimos istorijos, Sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, riboja jo teisę palaikyti šeimos ryšius, pažeidžia teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad su sutuoktine Čekijoje turi nuosavą būstą – kooperatinį butą, Čekijoje mokosi du pareiškėjo sūnūs – vienas studijuoja dieninėse bakalauro studijose, kitas – dar nepilnametis ir mokosi gimnazijoje, be to, pareiškėjas Europoje turi giminaičių, todėl pareiškėjui yra būtina turėti galimybę teisėtai vykti į Europos Sąjungos šalis, siekiant palaikyti šeimos santykius, rūpintis vaikais bei tvarkyti asmeninius ir turtinius reikalus. Ginčijamo Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi neproporcinga ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 21 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jis atsakovo nurodymu savanoriškai išvyko iš Lietuvos 2024 m. balandžio 26 d., o Sprendimas uždrausti atvykti priimtas tik 2025 m. liepos 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pareiškėjo savanoriško išvykimo, toks terminas nepagrįstas, galbūt praleista senatis, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti į užsienio valstybę, toks sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo vieno iš minėtų sprendimų priėmimo dienos arba kartu su vienu iš minėtų sprendimų. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas, nes jam buvo aiškiai nurodyta, jog jam išvykus nebus pagrindo konstatuoti pažeidimo ar taikyti sankcijas.