- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- eI2-9223-1102/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00771-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas). Patikslintame skunde pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo atisakyta pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindais (toliau – Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirminiame skunde pareiškėjas papildomai prašė teismą įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjas savo poziciją grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir tuo pagrindu jam turi būti išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi), tuo tarpu atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti ir papildomai gauti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
1.2. Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi. Skundžiamas Sprendimas yra jau trečias Migracijos departamento sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi nurodytu pagrindu. Ankstesni du sprendimai buvo administracinių teismų panaikinti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8623-860/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1455-1047/2024). Pareiškėjo vertinimu, atsakovas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, bei vertindamas iš esmės tuos pačius dokumentus, nesivadovauja jau suformuota teismų praktika ir pozicija, nesprendžia klausimo iš esmės, nevertina aplinkybių viseto. Pareiškėjo situacija vertintina, kaip esanti be pabaigos (prašymo nagrinėjimas trunka jau trečius metus), todėl iš esmės negalima ir pažeidžianti res judicata principą. Pareiškėjas mano, kad yra laikytinas Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 7 dalį, todėl jis atitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą.
1.3. Pagrindinis atsakovo argumentas nurodytas tas, kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas E. P. (E. P.) ir jo tėvai A. P. (A. P.; A. P.) ir J. P. (N. Š.; P.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais; E. P. (E. P.) ir jo tėvai negali būti laikomi asmenimis, turėjusiais Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., todėl pareiškėjas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniu pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, todėl jis neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
1.4. Siekdamas pagrįsti, kad jis yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis, pareiškėjas atsakovui pateikė: (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad K. P. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas – E. P., (tautybė – (duomenys neskelbtini)), motina – G. P. (tautybė – (duomenys neskelbtini)); 1989-01-23 (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog E. P. gimė (duomenys neskelbtini). Motina – N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos 2016 m. lapkričio 30 d. išduotą gimimo įrašo nuorašą, kuriame įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė N. Š., kurios tėvas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina S. (Z.) Z.-Š., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo proseneliai); Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. P. ir N. Š. (duomenys neskelbtini) santuoką, kurioje nurodyti A. P. tėvai Š. P. ir Z. P. (pareiškėjo proseneliai).
1.5. Aukščiau pateikti dokumentai įrodo, jog pareiškėjo tėvai yra G. P. ir E. P.; seneliai iš tėvo E. P. pusės yra A. P. ir N. Š. (J. P.); proseneliai iš senelės N. Š. pusės yra A. Š. ir S. Z.-Š.; proseneliai iš senelio A. P. pusės Š. P. ir Z. P..
1.6. Siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad pareiškėjo tėvai, seneliai ir proseneliai nuo seno gyveno Lietuvoje, pareiškėjas atsakovui pateikė:
1.6.1. Giminystės ryšį, darbą įrodančius dokumentus. Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažymą su ją lydinčiais dokumentais, kurie patvirtina, kad seneliai A. P. ir N. Š.-P. (J. P.) nuo gimimo iki 1914 m. ir po 1920 m. iki 1940 m. birželio 15 d., ir po to iki mirties gyveno, dirbo, turėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) krašte, kaip pilnateisiai Lietuvos piliečiai. K. P. seneliai A. P. ir N. Š. – P. turėjo darbą - (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 10 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad proseneliai iš senelės N. Š. pusės – A. Š. ir S. (Z.) Z.-Š. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus rinkimų apylinkėje gyveno nuo gimimo ir 1935 m., 1938 m. buvo įrašyti rinkimų į Seimą sąrašuose. 2020 m. spalio 10 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ir N. P. (J. P.) (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus rinkimų apylinkėje gyveno nuo gimimo. 2017 m. kovo 1 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, jog Pareiškėjo prosenelių A. ir S. Š. ir senelių N. ir A. P. šeimos su vaikais gyveno ir vertėsi (duomenys neskelbtini) 1922-1940 m. laikotarpiu. 1915 m. birželio 28 d. prosenelei S. Š. buvo išduota paso knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad ji priklauso miestiečių luomui.
1.6.2. Gyvenimą Lietuvoje įrodantys dokumentai. Pateikta Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažyma 2022 m. spalio 12 d., kuri patvirtina, kad „1921 m. rugsėjo 19 d. Asmens atvykstančio iš užrubežio Lietuvon klausimyne Nr. (duomenys neskelbtini)“ konstatuota, kad A. Š. (Š.) (prosenelis) yra (duomenys neskelbtini); A. Š. (prosenelio) vardu 1940 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos paso įforminimui išduotas liudijimas ir Lietuvos piliečių sąrašas, kuriame yra A. Š. įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), turinčių prievolę atlikti karinę tarnybą 1914 m. žiniaraštis, 1906 m. balandžio 19 d. VRM (duomenys neskelbtini) bendruomenės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti į rinkimus (A. Š. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1908 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) rinkimų sąrašas (A. Š. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrodo apie pastarojo asmens gyvenimą iki 1915 m. (duomenys neskelbtini); 1913 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) valdybos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtintas asmenų, turinčių savivaldos rinkimų teisę sąrašas (Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š., Nr. (duomenys neskelbtini) A. P.) įrodo šių asmenų gyvenimą Lietuvoje; 1923 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) magistrato išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. nuo gimimo iki evakuacijos dėl karo 1915 m. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).
1.6.3. Nekilnojamojo turto nuosavybę įrodantys dokumentai. 1903 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės sprendimas paskirti A. Š. dalį (duomenys neskelbtini) bendruomenės žemės, kuri suteikta bendruomenei nuo senų laikų, patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro M.P. T.; 1932 m. (duomenys neskelbtini) pavieto žemės turėtojų suvestinė, įrodanti, jog A. Š. valdė 5 dešimtines žemės; 1932 m. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pavieto žemės turėtojų suvestinė, įrodanti, jog A. Š. valdė 96 a žemės; N. P. (J. P.) 1938 m. kovo 14 d. buvo apdovanota dvejais 2/3 ha bendro ploto žemės sklypais; 2002 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė papildomai 205 kv. m ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir kt.
1.7. Pareiškėjas teikė pateikė papildomus įrodymus: 1940 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) pažymą „Paso reikalams“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame hazanas pareiškia, kad A. Š., sūnus N. ir K., gimė (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją sąrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas A. P. ir (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas A. Š., bei sąraše esančių S. J. ir O. J. paso kopijas.
1.8. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad neva nėra duomenų, kad K. P. seneliai 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su (duomenys neskelbtini) ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo ankstesnių teismo sprendimų teisės aiškinimais. Sprendimas, neatitinka VAĮ reikalavimų, o atsakovas, atlikdamas administracinę procedūrą nesilaikė gero administravimo principo.
1.9. Atsakovas 2024 m. lapkričio 4 d. atsiuntė formalų laišką pareiškėjui, kuriame buvo siūlymas pateikti papildomus dokumentus. Laiško turinys buvo itin keblus, buvo neįmanoma suprasti, ko yra prašoma. Pareiškėjas pateikė savo atsakymus 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. sausio 27 d. Atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė 2025 m. vasario 5 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo LVAT sprendimo priėmimo 2024 m. gegužės 15 d., tuo pažeidė prašymo nagrinėjimo terminus, nesilaikė nustatytos tvarkos ir gero administravimo principų.
1.10. Sprendime daroma išvada, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo klausimas privalo būti nagrinėjamas pagal jo tėvo E. P. (E. P.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo duomenis apie pareiškėjo tėvą E. P., kuris nuo 1920 m. iki 1939 spalio 10 d., buvo okupuotas (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad jis Lietuvos piliečiu iki tapdamas pilnamečiu būtų laikomas tuomet, jei jo tėvai A. P. ir J. P. jo gimimo metu arba vėliau, iki jam tampant pilnamečiu būtų buvę Lietuvos Respublikos piliečiais. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, o pateikė įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus apie jo protėvių gyvenimą Lietuvos teritorijoje. Atsakovo nuomone, pateiktų dokumentų visetas nėra pakankamas nustatyti pareiškėjų protėvių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
1.11. Su aukščiau nurodyta atsakovo išvada pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Pareiškėjui neaiški atsakovo pozicija ir išvada dėl įrodymų nepakankamumo, ją vertina kaip deklaratyvią.
1.12. Ginčo dėl pareiškėjo kilmės iš konkrečių protėvių nėra, giminystės ryšiai patvirtinti rašytiniais įrodymais.
1.13. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo prosenelis A. Š. ir senelis A. P. bei jų sutuoktinės iki 1915 m. turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę, nes dalyvavo rinkimuose, turėjo darbą, turėjo nekilnojamojo turto, mokėjo mokesčius ir t. t., t. y. turėjo ir įgyvendino visas piliečių teises (duomenys neskelbtini) krašte. Pareiškėjo pateikti dokumentai yra išsamūs, vienas kitą papildantys, vertinant jų turinį – yra aiškūs, teismas, be kita ko, dėl jų yra jau padaręs išvadas, tad atsakovo teiginys dėl dokumentų nepakankamumo vertintinas kritiškai.
1.14. Iš pateiktų dokumentų seka eilė faktinių, pareiškėjui palankių aplinkybių, kurios yra nurodytos įstatyme – protėviai gyveno Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., turėjo darbą, turėjo nekilnojamojo turto, žemės, o be to dalyvavo rinkimuose, mokėjo mokesčius t. y. turėjo ir įgyvendino visas piliečių teises (duomenys neskelbtini). Ypatingai pabrėžtina, kad pareiškėjo pateiktoje 2020 m. spalio 10 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinama, kad proseneliai iš senelės N. Š. pusės – A. Š. ir S. (Z.) Z.-Š. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus rinkimų apylinkėje gyveno nuo gimimo ir 1935 m., 1938 m. buvo įrašyti rinkimų į (duomenys neskelbtini) sąrašuose. 2020 m. spalio 10 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ir N. P. (J. P.) (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus rinkimų apylinkėje gyveno nuo gimimo. 2017 m. kovo 1 d. LVCA pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, jog pareiškėjo prosenelių A. ir S. Š. ir senelių N. ir A. P. šeimos su vaikais gyveno ir vertėsi (duomenys neskelbtini) 1922-1940 m. laikotarpiu. Pareiškėjo nuomone, nurodytų pažymų atsakovas skundžiamame sprendime nevertino.
1.15. 1915-06-28 prosenelei S. Š. buvo išduota paso knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad ji priklauso miestiečių luomui. LVAT konstatavo, kad pareiškėjo senelė J. P. (N. Š.; P.) yra gimusi (duomenys neskelbtini) (1916 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), taigi (duomenys neskelbtini) jai buvo 16 metų, todėl jos tėvų (pareiškėjo prosenelių) pilietybė ar jų teorinė galimybė turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo aiškią įtaką jos pilietybei.
1.16. LVAT yra nurodęs teisės aktus, kurie taikytini šiuo individualiu atveju. Nėra ginčo, kad pareiškėjo seneliai J. P., proseneliai Z. Š. ir A. Š. nuo 1915 m. iki 1921 m., o A. P. nuo 1915 m. iki 1923 m. buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Likusiu laiku gyveno Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad yra aktualus 1940 m. gegužės 3 d. priimtas Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimas, kuris nustatė, kad: „taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie (duomenys neskelbtini) ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo (duomenys neskelbtini) ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą“, taip pat kad pareiškėjo seneliai 1920 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos neturėjo, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, padaryta išvada neteisinga, nes paminėtame norminiame akte yra dvi sąlygos: apima laikotarpį nuo 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. ir reikalavimas srityje išgyventi ne mažiau nei 5 metus. Nuo 1921/1923m. iki 1939m. yra ženkliai daugiau nei 5 metai.
1.17. Pareiškėjo nuomone, visi pateikti dokumentai, tame tarpe prosenelio A. Š. 1921 m. atvykstančio iš užrubežio Lietuvon klausimynas, kuris nurodė savo pavaldinybę (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) bibliotekos patvirtintas sąrašas paso reikalams, sudarytas 1940 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), kur A. P. nurodytas (duomenys neskelbtini) numeriu, o A. Š. (duomenys neskelbtini) numeriu, bei papildomai pateiktos kitų sąraše buvusių asmenų S. J. ir O. J. paso kopijos, kaip įrodymai, kad šio sąrašo pagrindu buvo išduoti Lietuvos Respublikos pasai, vertinant kad A. P. ir A. Š. pasai neišliko, vienas kitą papildo ir patvirtina, kad protėviai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, o ne priešingai. Nėra ginčo, jog pareiškėjas nėra S. J. ir O. J. palikuonis – šiais dokumentais pareiškėjas įrodinėja tai, kad asmenys, kurių palikuonis jis yra, lygiai taip pat kaip ir S. J. ir O. J., buvo asmenų paso reikalams sąraše, pastrariesiems pasai buvo išduoti. Jeigu asmuo nebūtų norėjęs gauti Lietuvos Respublikos paso, nebūtų įrašytas į šį tikslinį sąrašą. Teismui pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) patvirtintą sąrašą, tad abejoti dokumento tikrumu nėra jokio pagrindo. Atsikertant į kritiką, pareiškėjas kartu su skundu pateikia teismui titulinį archyvo knygų lapą.