- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2-583-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00576-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT Paslaugos“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurelus“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankrotų grupė“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ 1 501 570,29 Eur finansinį reikalavimą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „NT paslaugos“ 1 501 570,29 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nustatydamas UAB „NT paslaugos“, nemokumo administratorei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai terminą pateikti papildomus duomenis bei argumentus, kurie įrodytų finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą.
4. Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė dėl UAB „NT paslaugos“ reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tam, kad vekselis, kuriuo grindžiamas UAB „NT paslaugos“ reikalavimas, būtų pripažintas negaliojančiu, būtent UAB „Eurelus“ (vekselio davėja), o ne UAB „NT paslaugos“ (vekselio turėtoja), turi pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, jog neegzistavo pagrindas išduoti vekselį, taip pat patvirtinančius vekselio turėtojos UAB „NT paslaugos“ nesąžiningumą. Nemokumo administratorė iš esmės nedisponuoja jokiais bendrovės dokumentais, atitinkamai, jos turimi duomenys, susiję su UAB „NT paslaugos“ reikalavimu, yra riboti. Atsakovė pagal turimus duomenis nenustatė aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad neegzistavo pagrindas išduoti vekselį, taip pat patvirtinančių vekselio turėtojo UAB „NT paslaugos“ nesąžiningumą. Nedisponuojant minėtais įrodymais, neegzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, o nepripažinus vekselio negaliojančiu, neegzistuoja pagrindas netvirtinti UAB „NT paslaugos“ finansinio reikalavimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ pateikė lydraštį, kuriuo prašė į bankrutuojančios UAB „Eurelus“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti UAB „NT paslaugos“ su 1 562 273,44 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad vadovaujantis pateiktais pirminiais dokumentais akivaizdu, jog bankrutuojanti UAB „Eurelus“ yra skolinga UAB „NT paslaugos“ 6 078,78 Eur notarui sumokėto atlyginimo, 1 495 000 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų – 61 194,66 Eur – skaičiuojamų nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. (už 248 dienas) (nuo vekselio apmokėjimo dienos iki teismo nutarties iškelti UAB „Eurelus“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). UAB „NT paslaugos“ 1 562 273,44 Eur reikalavimo teisė į UAB ,,Eurelus“ yra patvirtinta 2020 m. gruodžio 30 d. notaro išduotu vykdomuoju įrašu Nr. AR-5860. Šis vykdomasis dokumentas buvo patikrintas ir priimtas vykdyti antstolio A. B., kuris nustatė, kad atsakovės skola kreditoriui pagal minimą vykdomąjį dokumentą yra 1 562 273,44 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „NT paslaugos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1722-861/2022, kurioje ginčijamas paprastasis vekselis ir notaro išduotas vykdomasis raštas, kurių pagrindu susidarė UAB „NT paslaugos“ finansinis reikalavimas.
Šalies argumentai
8. Vilniaus apygardos teismui UAB „Eurelus“ nemokumo administratorė pateikė prašymą atnaujinti UAB ,,NT paslaugos“ 1 562 273,44 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1477-560/2023, kuriuo patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys ir atsakovės 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjai UAB ,,NT paslaugos“ 1 495 000 Eur sumai išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis bei šio vekselio pagrindu išduotas notaro 2020 m. gruodžio 30 d. vykdomasis įrašas Nr. AR-5860 pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-256-553/2024 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. atnaujino UAB ,,NT paslaugos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,NT paslaugos“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.
11. Teismas, nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje buvo ginčijamas paprastasis vekselis ir notaro išduotas vykdomasis įrašas, kurių pagrindu susidarė finansinis reikalavimas, kurį šioje byloje prašė patvirtinti UAB „NT paslaugos“ bei, įvertinęs, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-256-553/2024 2018 m. spalio 29 d. UAB ,,NT paslaugos“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną 1 495 000 Eur vekselį ir jo pagrindu išduotą notaro 2020 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. AR-5860 pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento, nusprendė, jog nėra pagrindo patvirtinti pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ finansinį reikalavimą UAB „Eurelus“ bankroto byloje.
12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-256-553/2024 įvertinęs atsakovės UAB „NT paslaugos“ į bylą pateiktus rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartyje nurodyti 1 200 000 Eur buvo perduoti bankrutuojančiai UAB „Eurelus“, todėl nusprendė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o 2018 m. spalio 29 d. bankrutavusios UAB „Eurelus“ išduotas vekselis nebuvos susijęs su šia paskola ir negali būti laikomas šios paskolos įvykdymo užtikrinimo priemone. Minėtoje byloje teismas taip pat nustatė, kad ginčijamas vekselis išduotas be teisinio pagrindo, o tai reiškia, jog įsipareigojimus pagal ginčijamą vekselį prisiėmė tik bankrutuojanti UAB „Eurelus“, todėl, nesant duomenų, kad UAB „NT paslaugos“ vekselį išdavusiai bankrutuojančiai UAB „Eurelus“ būtų išmokėjusi vekselyje nurodytus 1 495 000 Eur, teismas konstatavo priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją bei nurodė, jog UAB „Eurelus“ ir UAB „NT paslaugos“ nesąžiningumas preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog 2018 m. spalio 29 d. vekselis buvo išduotas nesant UAB „Eurelus“ 1 495 000 Eur piniginės prievolės atsakovei nei paskolos, nei kitų teisinių santykių pagrindu, pagrįstai pripažino, jog vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. 2018 m. spalio 28 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis nėra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, nes vekselis yra 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovė dar 2014 m. rugsėjo 16 d. sudarė su pirmine kreditore UAB „Istpro“ paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta paskola, kurios grąžinimo terminas buvo 2018 m. spalio 31 d. UAB „Istpro“ reikalavimą į atsakovę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. sutartį perleido pareiškėjai. Aplinkybė, kad UAB „Istpro“ reikalavimas kyla ne iš paprastojo neprotestuotino vekselio, bet iš paskolos sutarties, yra pareiškėjo įrodyta teismui pateikta galiojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Istpro“ perleidžia pareiškėjai reikalavimo teisę į atsakovę ne pagal 2018 m. spalio 28 d. vekselį, bet pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį.
13.2. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė dvejopas teisinis santykis, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartimi atsakovė ir UAB „Istpro“ sukūrė viena kitos atžvilgiu teises bei pareigas, o 2018 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Istpro“ savo teises ir pareigas atsakovei, atsiradusias 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties pagrindu, perleido pareiškėjai. Atsakovė negalėjo laiku grąžinti suteiktos paskolos, todėl šalys susitarė, kad kreditorė pratęsia 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartimi nustatytą paskolos grąžinimo terminą tik tuo atveju, jeigu atsakovė išduoda vekselį išieškotinai sumai, kurio pagalba kreditorė galės išieškoti iš atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartimi suteiktą paskolą be papildomo kreipimosi į teismą. Vadinasi, 2018 m. spalio 28 d. vekseliu nauja prievolė nebuvo sukurta, o vekselio pagalba buvo tik pratęstas suteiktos paskolos grąžinimo terminas.
13.3. Teismui buvo pateikta 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis, taip pat pinigų perdavimo faktą patvirtinantys dokumentai: 2014 m. rugsėjo 1 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderių kvitai. Šie dokumentai įrodo, kad UAB „Istpro“ paskolino atsakovei 4 143 360 Lt (1 200 000 Eur), kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. spalio 31 d. Šie UAB „Istpro“ kasos dokumentai patvirtina faktą, kad atsakovė gavo grynuosius pinigus iš UAB „Istpro“.
Atsiliepimas
14. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Eurelus“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylą pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Eurelus“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
16. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad 2018 m. spalio 28 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis nėra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, nes vekselis yra 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartimi atsakovė ir UAB „Istpro“ sukūrė viena kitos atžvilgiu teises bei pareigas, o 2018 m. spalio 28 d. vekselio pagalba (kaip paskolos gražinimo užtikrinimo priemone) buvo pratęstas suteiktos paskolos grąžinimo terminas. Teismams panaikinus 2018 m. spalio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį liko galioti 2014 m. rugsėjo 16 d. tarp atsakovės ir UAB „Istpro“ sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „Istpro“ suteikė atsakovei 4 143 360 Lt paskolą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog 2018 m. spalio 28 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo laikomas 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone, tik patvirtina šio vekselio ir paskolos sutarties ryšį. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1477-560/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-256-553/2024, nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėtose civilinėse bylose teismai nepasisakė atsietai tik dėl 2018 m. spalio 28 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kaip atskiro skolą patvirtinančio dokumento, o šį vekselį įvertino kaip skolos užtikrinimo priemonę pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas aiškinosi ir vertino, ar vekselis išduotas esant teisiniam pagrindui, ir padarė išvadą, kad 2018 m. spalio 28 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išduotas nesant atsakovės UAB „Eurelus“ 1 495 000 Eur piniginės prievolės atsakovei nei paskolos, nei kitų teisinių santykių pagrindu.
19. Atskirajame skunde akcentuojama, kad pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžia bankroto byloje pateikta 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis, o pinigų perdavimo faktą patvirtina 2014 m. rugsėjo 1 d., 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderių kvitai. Tačiau, kaip matyti iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1477-560/2023 medžiagos, šiuos dokumentus pareiškėja teikė kartu su atsiliepimu į ieškinį ir būtent jais vadovaudamasi grindė paskolos suteikimo faktą, tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai neįrodo, jog bankrutuojanti UAB „Eurelus“ gavo iš UAB „Istpro“ 1 200 000 Eur paskolą pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Teismas nustatė, kad iš UAB „Eurelus“ 2014-2015 klientų apyvartos žiniaraščių matyti, jog UAB „Eurelus“ nebuvo gavusi jokių piniginių lėšų (paskolos ar kita forma) iš UAB „Istpro“. Nei bendrovės didžiojoje knygoje, nei bandomuosiuose balansuose UAB „Eurelus“ nebuvo apskaičiusi piniginių lėšų gavimo iš UAB „Istpro“ fakto. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kitą paskolą, gautą iš ENTRILIUM LTD, UAB „Eurelus“ balanse buvo apskaičiusi. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. birželio 17 d. buvo paėmusi UAB „Eurelus“ mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, tarp jų ir 2014 metais sudarytas paskolos sutartis, tačiau tarp paimtų dokumentų 2014 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutarties, sudarytos su UAB ,,Istpro“, nebuvo. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Eurelus“ 2014 metais įsigijo nekilnojamojo turto objektus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, už kuriuos neatsiskaitė, o tai, teismo vertinimu, rodo, jog galimai UAB „Eurelus“ piniginių lėšų pagal paskolos sutartį negavo, nes, jeigu būtų gavusi, būtų galėjusi atsiskaityti už perkamus nekilnojamojo turto objektus. Kitų duomenų, kur UAB „Eurelus“ išleido gautus 1 200 000 Eur, į bylą nebuvo pateikta. Teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Eurelus“ mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog UAB „Eurelus“ nekilnojamąjį turtą įsigijo neturėdama lėšų už jį sumokėti ir išimtinai siekdama mokestinės naudos. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Istpro“ paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2011 metus. Iš UAB ,,Istpro“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Istpro“ neturėjo piniginių lėšų, kad galėtų paskolinti 1 200 000 Eur UAB „Eurelus“.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant tų pačių juridinių asmenų civilinį ginčą, kilusį dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, yra reikšmingos jau teismų ištirtos ir teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos teisinių santykių egzistavimu, kurios turi būti taikomos ir sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Jau nustatytos faktinės aplinkybės negali būti aiškinamos ir (ar) vertinamos kitaip, nei jau įvertinta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia.
21. Vien tai, kad išnagrinėtose civilinėse bylose negaliojančiais buvo pripažinti 2018 m. spalio 29 d. atsakovės UAB „Eurelus“ pareiškėjai išduotas 1 495 000 Eur paprastasis neprotestuotinas vekselis bei šio vekselio pagrindu išduotas notaro 2020 m. gruodžio 30 d. vykdomasis įrašas Nr. AR-5860, nesudaro pagrindo ignoruoti teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl paskolos teisinių santykių neegzistavimo. Priešingas sprendimas nebūtų suderinamas ne tik su bankroto proceso tikslais, pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, tačiau ir būtų nesuderinamas su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu teismui pakartotinai iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.