Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui O. P. (O. P.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal 2018 m. liepos 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir kitus bylos duomenis teismas nustatė, kad užfiksuotas 2018 m liepos 23 d. patruliavusių pareigūnų iškvietimo laikas apie 14.21 val. atvykti į Giruliuose esantį dviračių taką, važiuojant nuo Girulių link vasaros estrados dėl eismo įvykio susidūrus dviratininkams, patvirtina šalių nurodomą eismo įvykio laiką (2018 m liepos 23 d. apie 14.20 val.). Klaipėdos universitetinė ligoninė informavo policijos komisariatą apie eismo įvykyje 2018 m. liepos 23 d. nukentėjusį asmenį R. R. Nustatyta ieškovo diagnozė – politrauma. 2018 m. liepos 24 d. raštu policijos komisariatui ieškovas paaiškino, kad jokie rimti sužalojimai dėl eismo įvykio nepadaryti, pretenzijų dėl sveikatos neturi, tačiau turi pretenzijų dėl nepataisomai sugadinto dviračio, kurį vertina 2400 Eur. Tiriant eismo įvykį surinkti ieškovo, atsakovo, bei liudytojos L. B. – A. paaiškinimai. Nesant nukentėjusio asmens skundo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, ieškovui dėl turto sugadinimo pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas dviračių take aplenkė moterį ir du vaikus, važiuojančius dviračiais ta pačia kryptimi link Klaipėdos, o ieškovas važiavo į Girulių pusę. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas patyrė kūno sužalojimus bei, kad pretenzijų šalys viena kitai dėl sveikatos sutrikdymo neturi. Tačiau ieškovas kreipiasi į teismą civiline tvarka prašydamas iš atsakovo atlyginti atsiradusią žalą dėl nepataisomai sugadinto dviračio, nes mano, kad atsakovas yra kaltas dėl dviračių susidūrimo. Ieškovo teigimu atsakovas lenkiantis moterį su vaikais nespėjo grįžti į savo dviračių tako pusę, užkirto ieškovui kelią dėl ko susidūrė su ieškovu. Atsakovo teigimu jis spėjo grįžti į savo dviračių tako pusę, tačiau ieškovas važiavo dideliu greičiu, nestabdė ir metėsi į atsakovo judėjimo pusę, dėl ko susidūrimo nepavyko išvengti.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-924/2019).

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Ieškovas teigia, kad jam padaryta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o būtent dėl didelio atsakovo neatsargumo, neįvertinus situacijos dviračių take atliekant lenkimo manevrą ir nespėjus grįžti į savo važiuojamąją dviračių tako dalį, dėl ko įvyko susidūrimas. Ieškovas šias aplinkybes iš esmės grindžia savo paaiškinimais bei dviračių tako fotonuotrauka kartu su ieškovo rašytiniais paaiškinimais, jo paties nupiešta eismo įvykio schema. Atsakovas eismo įvykio aplinkybes grindžia savo paaiškinimais, pateiktais atsiliepime į ieškinį, bei išdėstytais Nutarime.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Siekiant nustatyti atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) didelės reikšmės turi ieškovo ir atsakovo važiavimo vieta prieš susidūrimą ir dviračių susidūrimo vieta. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo pozicija dėl susidūrimo vietos kardinaliai skiriasi. Ieškovas teismo posėdyje, o taip pat policijos komisariate duodamas rašytinius paaiškinimus nurodė, kad jis su atsakovu susidūrė jo važiuojamojoje dalies pusėje arčiau dviračių taką ir pėsčiųjų taką skiriančios juostos, teigia, kad važiavo dviračių tako kaire puse, laikydamasis savo pusės. Atsakovas policijos komisariate vykusios apklausos metu nurodė, kad ieškovas su atsakovu susidūrė atsakovo pusėje link dviračių tako vidurio atsakovui užbaigus lenkimo manevrą. Byloje, be šalių teikiamų paaiškinimų, nėra jokių kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šalių dėstomas aplinkybes dėl važiavimo iki susidūrimo trajektorijos ir eismo įvykio vietos. Įvykio metu nebuvo atlikta susidūrimo vietos fotofiksacija, įvykio vietos apžiūra, nebuvo nustatinėjamas įvykio kaltininkas, šalys taip pat neteikė prašymų į bylą kviesti vienintelę eismo įvykio liudininkę L. B. – A., remiasi policijos komisariatui telefonu liudininkės duotais paaiškinimais. Nutarime užfiksuotais liudininkės paaiškinimais, kad „ji su vaikais važiavo dviračių taku. Pamatė iš priekio dideliu greičiu atvažiuojantį dviratininką (ieškovą), kuris važiavo per pačią baltą juostą, skiriančią pėsčiųjų bei dviračių taką. Tuo metu iš galo važiuojantis dviratininkas (t. y. atsakovas) jai paskambino, kad pasitrauktų, kadangi ji važiavo su vaikais ir atsakovas ją lenkė, tačiau lenkdamas ir grįždamas į savo dviračio juostą pamatė atvažiuojantį dviratininką (ieškovą), kuris net nesitraukė į pėsčiųjų taką, nors žmonių iš viso nebuvo, ko pasėkoje susidūrė su ją aplenkusiu dviratininku“ negalima patvirtinti ar paneigti išskirtinai vienos iš šalių nurodomų įvykio aplinkybių. Byloje esančiu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. psl. 26-32) taip pat nustatyta, kad anglies pluošto dviračio rėmas perlūžo pusiau. Nustatyta smūgio vieta į dviračio dešinės pusės rėmą, dėl ko galima konstatuoti, kad ieškovas prieš susidūrimą dviratį pasuko į kairę pusę.

Remiantis Kelių eismo taisyklių 62 punktu dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 punktas).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas kitą matė. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad matė priešais jį atvažiuojančią moterį su vaikais, bei atsakovą. Nurodė, kad pasitraukė prie skiriamosios juostos, skiriančios pėsčiųjų ir dviračių taką, tai yra važiavo kuo arčiau dviračių tako dešiniojo krašto, bet neišvažiuojant į pėsčiųjų taką, t.y. nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Pažymėjo, kad savo greičio nedidino – nebemindamas, bet nestabdė. Ieškovo pateiktais duomenimis ieškinyje jo greitis buvo apie 25 km/h, teismo posėdžio metu – apie 22 km/h. Tuo tarpu atsakovas ir liudininkė taip pat matė dviratininką – ieškovą. Pasak jų paaiškinimų ieškovas važiavo dideliu greičiu. Šiuo atveju tiek atsakovo, tiek liudytojos parodymai sutapo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog liudininkė su vaikais važiavo ypač lėtai, atsakovas taip pat neskubėdamas atliko lenkimą, todėl ieškovo greitis šiems asmenims galėjo atrodyti žymiai didesnis, atsiliepime atsakovo nurodomas galimas ieškovo greitis ne mažesnis nei 30 km/h. Ieškovas pateikė į bylą elektroninės programėlės duomenis, pagal kuriuos, 2018 m. liepos 23 d. 14.20 val. ieškovas įjungė dviračio kompiuterį, fiksuojantį greitį, laiką, vietą, pagal kurio duomenis nuvažiavo 480 metrų per 1 minutę ir 34 sekundes 18,4 km/h vidutiniu greičiu, maksimalus greitis 23,00 km/h (b. psl. 43-44) ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad įvykus susidūrimui, kompiuterio laikiklis nulūžo ir paskutinis užfiksuotas važiavimo greitis buvo susidūrimo metu, t.y. 21-22 km/h. Teismas pažymi, kad iš esmės įstatymas dviračio greičio dviračių takais neriboja (išskyrus atvejus dėl pėsčiųjų lenkimo (Kelių eismo taisyklių 57 punktas)), tačiau jis turi būti saugus, nekeliantis grėsmės aplinkiniams.

Pažymėtina, kad priešais ieškovą važiavo moteris su mažamečiais vaikais. Tiek iš atsakovo, tiek iš liudytojos paaiškinimų matyti, kad ieškovo greitis buvo pakankamai didelis, tačiau pamatęs šeimą bei atsakovą ieškovas greičio nelėtino, t. y. dviračio nepristabdė, be to siekdamas išvengti susidūrimo, suko dviratį kairiau, būtent į moters su vaikais pusę, tikėdamasis pravažiuoti per vidurį tarp moters su vaikais ir atsakovo, dėl ko teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių prieš kitus eismo dalyvius dviračių take, nesilaikė saugaus greičio, kuris būtų leidęs laiku stabdyti dviratį išvengiant kliūties, o tuo pačiu nesiekė išvengti kliūties pasukant vairą į dešinę pusę, kurioje nebuvo pėsčiųjų ar dviratininkų, nesukeliant pavojaus dviratininkei su vaikais. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovas, prieš lenkdamas moterį su vaikais taip pat neįsitikino ar tai daryti yra saugu, išvažiavo į priešpriešinę dviračių juostos dalį, netinkamai įvertino artėjančio ieškovo greitį, neapskaičiavo ar spės grįžti į savo važiuojamąją dalį, nesudarant avarinės situacijos, grįžinėdamas į savo važiavimo juostą ir siekdamas išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu dviratininku, dviratį šiek tiek pasuko kairiau, nesiekė išvengti susidūrimo pasukdamas dviratį kuo įmanoma dešiniau savo važiavimo dalyje, dėl ko konstatuotina, kad atsakovas taipogi nesilaikė visų atsargumo priemonių, bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.

Esant minėtų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad šalims nepateikus pakankamai duomenų apie dviračių susidūrimo poziciją dviračių take, šalims prieštaringai teikiant paaiškinimus dėl lenkimo manevro užbaigtumo, teismas vertina kiekvieno dviratininko protingą, atidų elgesį dviračių take, užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumą ir sprendžia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje abu dviratininkai susidūrė.

Kaip jau buvo minėta, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, o būtent nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje susidūrė, todėl konstatuotina, kad susidūrimas įvyko dėl abiejų - tiek ieškovo, tiek atsakovo kaltės.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo kaltės patyrė žalą. Dėl susidūrimo sugadintas ieškovo dviratis. Patirtą žalą ieškovas įvertino 2400 Eur. Nuostolių dydį įrodinėjo į bylą pateiktu analogiško naujo dviračio skelbimo išrašu, iš kurio matyti, kad tokio paties modelio, tik naujas dviratis Fuji Transonic 2.5 kainuoja 3020,40 svarų sterlingų (b. psl. 42). Teigė, kad tokios komplektacijos dviračio Lietuvoje įsigyti ginčo metu nebuvo galima.

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

Bylos duomenimis ieškovas pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. dviračio remonto aktą iš kurio matyti, kad dviračio rėmas yra neremontuotinas (b. psl. 34). Atsižvelgiant į tai, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti naujo dviračio kainą išskaičiuojant susidėvėjimą, kuris minėtame akte yra nurodytas 100 Eur. Atsakovas su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu nesutiko. Atsakovo manymu ieškovo pateiktas remonto aktas patvirtina dviračio rėmo defektą, todėl galima sutvarkyti ieškovo dviratį pakeičiant sugadintą rėmą. Taip pat į bylą pateikė duomenis, kad šiuo metu toks pats kaip atsakovo turėtas dviratis Fuji Transonic 2.5 kainuoja 1954,15 Eur (b. psl. 63), o taip pat į bylą teikė kitos komplektacijos dviračių pavyzdžius ir kainas (b. psl. 60-64).

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną. Vertindamas būsimą žalą teismas gali atidėti jos įvertinimą arba įvertinti ją remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad savo dviratį įsigijo visiškai naują iš dviračių parduotuvės Lietuvoje 2017 metais rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį, tiksliai nepamena, ir mokėjo 1600 Eur akcijos metu galiojusią kainą. Į bylą pateikė dviračio pasą (b. psl. 11). Mokėjimo kvito į bylą neteikė, nurodė, kad kvitas neišsaugotas. Paaiškino, kad buvo sugadintas ne tik dviračio rėmas, bet ir priekinis ratas, dviratis sportinis, todėl pakeitus tik rėmą, kurio kaina prilygsta beveik viso dviračio kainai, nebūtų užtikrinamas dviračio stabilumas ir jis nebūtų tinkamas naudoti. Todėl, pagal byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad dviratis sugadintas nepataisomai ir yra neremontuotinas.

Teismas spręsdamas patirtos žalos atlyginimo klausimą vadovaujasi tuo, kad dėl žalos atsiradimo iš esmės kaltos abi šalys. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir ieškovas, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad ieškovo pirktas dviratis buvo naujas, iš dviračio paso (b. psl. 11) nėra matyti, kas buvo dviračio pirkėjas, neišsaugotas pirkimo kvitas, byloje pateikti šalių prieštaringi įrodymai dėl naujo dviračio Fuji Transonic 2.5 kainos, paneigiant ieškovo nurodomas aplinkybes, jog tokio dviračio komplektacijos negalima įsigyti Lietuvoje, be to ieškovas gali tikėtis ir ateityje tokio dviračio komplektacijos mažesnės kainos akcijų metų, todėl teismas konstatuotina, kad ieškovui padaryta žala už sugadintą dviratį vertintina 1600 Eur suma, t. y. kaina, už kurią ieškovas įsigijo dviratį.

Dėl priežastinio ryšio.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nesant proceso šalių neteisėtų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, todėl konstatuotina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą, t. y. dviračio nepataisomą sugadinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos, esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, bei abipusei ieškovo ir atsakovo kaltei, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo O. P. ieškovui R. R. priteisiant pusę nustatyto žalos dydžio, t.y. 800 Eur žalos atlyginimo.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl procesinių palūkanų.

Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 2400 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo priteistinas 800 Eur žalos atlyginimas sudaro 33,33 proc. dalį patenkinto ieškinio reikalavimo.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei 121 Eur išlaidas už antstolės atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą (b. psl. 3, 5, 51-52). Ieškinį tenkinus iš dalies (33,33 proc.), proporcingai patenkinto ieškinio daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 24 Eur žyminio mokesčio, 199,98 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 40,33 Eur išlaidos patirtos faktinių aplinkybių konstatavimui.

Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 850 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. psl. 65-68), todėl atsižvelgiant į ieškinio atmestų reikalavimų procentą (66,67 proc.) iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 566,70 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 302,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. P. (O. P.) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo R. R. naudai.

Priteisti iš ieškovo R. R. 302,39 Eur (tris šimtus du eurus trisdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo O. P. (O. P.) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.