Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo

34. Pažymėtina, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

35. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, darytina išvada, jog sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, turi būti atsižvelgta ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius.

36. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras dėl to, kad 2022 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašas papildytas kodu 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“.

38. Taigi 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 LR Vyriausybė nutarė pakeisti Viešojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, - papildyti 55¹ ir 55² punktais: „55¹. 38581000-1 Bagažo tikrinimo įrenginiai; 55². 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai“, papildyti 69¹ punktu: „69¹. 50413000-3 Tikrinimo įrangos remonto ir priežiūros paslaugos“. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 30 d. įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų LR viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas ir Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

39. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. Vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

40. Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai 1) techninės ar programinės įrangos gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPĮ 47 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste viešojo pirkimo BVPŽ kodas – 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“ – nebuvo įtrauktas į LR Vyriausybės nustatytą sąrašą. Tačiau pirkimo procedūrų metu ši prekė į minėtą sąrašą buvo įtraukta. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių (ar paslaugų), racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šiuo atveju pirkimo objektas yra rentgeno kontrolės sistema, skirta konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai. Taigi perkamas objektas susijęs su Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu. Tam, kad viešojo pirkimo tikslas būtų pasiektas ir vadovaujantis VPĮ reikalavimais būtų sudaryta pirkinio sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai (valstybei) reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto pobūdį, ypatybes, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus. Ginčo pirkimas yra skirtas viešajam interesui patenkinti, o valstybės, visuomenės saugumas su viešuoju interesu nekonkuruoja.

42. Teismo vertinimu, esant situacijai, kai valstybės vykdomoji valdžia pagal įgaliojimus nusprendė, jog rentgeno kontrolės įrenginiai įtraukiami į sąrašą prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti paskelbtą pirkimą ir siekti neįsigyti prekių, kurios valstybėje laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui (esant atitinkamoms sąlygoms), yra pagrįstas ir negali būti laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gruodžio 29 d. priimto LR Vyriausybės nutarimo nuostatos negalėjo būti taikomos iki jo įsigaliojimo paskelbto pirkimo procedūrose, darytina išvada, kad atsakovas dėl tokių esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai turinčių objektyvių aplinkybių, pagrįstai nutraukė ginčo pirkimą tam, kad perkančioji organizacija įsigytų tokią prekę, kuri jai yra reikalinga ir nesukelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

43. Atmestini ieškovės argumentai dėl ginčijamo sprendimo procedūrinių pažeidimų, t. y. kad atsakovo sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra nemotyvuotas. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Priešingai, nei teigia ieškovė, iš 2023 m. sausio 9 d. pranešimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nustatyta, jog atsakovas aiškiai nurodė pagrindus, kuriais remiantis nutraukė MRKS įrengimo Raigardo kelio postui pirkimo procedūras, t. y. vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“.

44. Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad atsakovui šios aplinkybės (naujasis nutarimas) nebuvo nenumatytos ir sąlygotos paties atsakovo, todėl negali būti pagrindas nutraukti pirkimą. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad LRV 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 pakeitimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, be pastabų suderinusi jį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nutarimo pakeitimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nuo atsakovo kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdymo sričiai priskirtos įstaigos valios Vyriausybės sprendimai nepriklauso. Kita vertus, Muitinės departamento veiklos tikslai – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Siekdamas šių tikslų, be kita ko, atsakovas teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 8-9 p.). Teismas pažymi, kad atsakovo veiklos tikslų įgyvendinimas ir priskirtų funkcijų atlikimas nesuteikia pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeisti VPĮ reikalavimai ar ieškovės teisėti interesai, nutraukiant ginčo pirkimą.

45. Pažymėtina, kad Pirkimo nutraukimas yra grindžiamas objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis, t. y. nauju teisiniu reguliavimu ir toks sprendimas teismo pirmiau įvertintas kaip pagrįstas ir teisėtas. Todėl ieškovės argumentai, kad jos siūlomos tiekti prekės atitinka Lietuvos Respublikos taikomus (ir naujuoju nutarimu) reikalavimus, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes byloje šiuo atveju nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieškovės pasiūlymo atitiktis pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, šie ieškovės teiginiai patvirtina, kad ieškovė, jos supratimu, galės dalyvauti kitame pirkimo objekto pirkime, jei toks atsakovo būtų paskelbtas. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas siekė ieškovę eliminuoti iš pirkimų, pažeidė lygiateisiškumo, ūkinės laisvės ir sąžiningos konkurencijos principus ar draudimą diskriminuoti.

46. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje netaikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis ir neanalizuotini šios sutarties (ne)vykdymo aspektai, šių valstybių santykiai. Todėl įvertinęs bylos nagrinėjimo ribas bei tai, kad nurodyti ieškovės argumentai nelemia priešingų išvadų, teismas dėl šių ieškinio argumentų nepasisako.

47. Kadangi susiklosčiusios padėties, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neįmanoma ištaisyti dėl Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviai įtvirtino draudimo perkančiajai organizacijai keisti jau paskelbto viešo pirkimo sąlygas, įskaitant ir reikalavimus viešo pirkimo objektui, perkančiosios organizacijos priimtas 2023 m. sausio 9 d. sprendimas nutraukti pirkimo procedūras šiuo atveju, apsaugant viešą interesą, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo bei visuomenės interesus, užtikrinant valstybės suvereniteto apsaugą, vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas.

48. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo negaliojančiu bei įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimo procedūras (sudaryti sutartį su ieškove), atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės prašymų kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Konstitucinį teismą

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau-ESTT) su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą. Ieškovės vertinimu, naujojo LR Vyriausybės nutarimo, o taip pat ir VPĮ nuostatos neatitinka ieškinyje nurodytų ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieštarauja tiek pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 str.), tiek ir antrinei teisei (viešųjų pirkimų direktyvai). Ieškovės vertinimu, tai sudaro pagrindą teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

50. Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo ES teisės klausimu.

51. Šiuo atveju teismas pažymi, kad jam nekilo klausimų ar pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodytų ES teisės normų aiškinimo ir galiojimo, o pagal suformuotą jurisprudenciją ESTT neatsako į hipotetinio arba patariamojo pobūdžio klausimus, todėl nėra pagrindo šioje byloje kreiptis į ESTT. Atitinkamai, ieškovės prašymas dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

52. Taip pat ieškovės vertinimu, nacionalinis reguliavimas ir jo pagrindu atlikti atsakovo veiksmai bei priimtas sprendimas pažeidžia ir konstitucinius lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principus. Ieškovės vertinimu, naujuoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, pažeidžiami Konstitucijos 29 ir 46 str., konstitucinės teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principai, VPĮ 17 str., KĮ 4 str., taip pat siekiama diskriminuoti ieškovę. Todėl prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar naujojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms.

53. CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

54. Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą, teismui nekilo abejonių dėl taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui, o ieškovės abejonės dėl 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar VPĮ nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieškovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atmeta visus ieškovės ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

58. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.