- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- I1-2729-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00009-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. (tikslias datas prašė išreikalauti iš Panevėžio AVPK) buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje ir patyrė neturtinę žalą dėl netinkamai įrengto ir eksploatuojamo sanitarinio mazgo. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik apie 1 m aukščio sienele iš vienos pusės, nebuvo jokių durų, bent jau užuolaidos, kuri neleistų pareigūnams ir pareigūnėms moterims pro stebėjimo akutę pamatyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus. Be to, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, tad atlikus gamtinius reikalus, kameroje tvyrodavo nemalonus kvapas. Pareiškėjas teigė, kad jis patyrė pažeminimą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 2000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas skundo papildyme (b. l. 57) nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta jokių kabliukų, be to, tualetą užsidengti savo turima paklode nebūtų higieniška, nes paklodės galai būtų ant grindų, sanitarinis mazgas yra tupimas. Sanitarinį mazgą nebuvo su kuo uždengti. Vamzdžiai seni, iš skylės visą parą sklido nemalonus kvapas. Skunde ir skundo papildyme teigė, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, E. Ž. Teisių Teismo praktiką sanitarinis mazgas visose įkalinimo įstaigose turi būti visiškai atitvertas nuo gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundą (b. l. 10–12) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje. Paaiškino, kad sanitariniai mazgai atitinka iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009) 20 punktą, kuris nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Paaiškino, kad visose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, jame yra šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), yra atskira patalpų oro šalinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu yra įdėti kabliukai. Areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus kamerų kampus. Sanitariniai mazgai yra kamerų kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas ir jis galėjo būti stebimas pareigūnų ar kamerose esančių asmenų, laikytinos nepagrįstomis. Areštinėje sumontuoja moderni vėdinimo sistema, yra galimybė kameras vėdinti per langus, kurie atsidaro. Atsakovės atstovas negavo iš pareiškėjo skundų dėl netinkamų higienos sąlygų ir blogo kvapo, negavo ir iš kitų asmenų skundų dėl neveikiančios ar blogai veikiančios sanitarinio mazgo patalpų oro šalinimo sistemos. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas ir kamerose iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.
Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 10–11), Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 15), asmens kortelės išrašo (b. l. 19–33), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 37–40) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. sausio 16 d. (su pertraukomis) (toliau – ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10) ir jo priede – Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Areštinės ir konvojaus skyrius) vyriausiojo specialisto L. M. 2020 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 15) pateikė duomenis, kad pareiškėjas areštinės kameroje Nr. 4 buvo laikomas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. Tačiau paskirstymo į kameras išraše (b. l. 38) yra duomenys, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 9 d., ir asmens kortelės išraše (b. l. 27) yra duomenys, kad pareiškėjas iš areštinės išvyko 2019 m. gegužės 9 d., t. y. nurodyta kita data. Neatitinkant duomenims, teismas nutartimi (b. l. 27–28) atsakovės atstovą įpareigojo patikslinti, iki kokios datos pareiškėjas buvo areštinėje – iki 2019 m. gegužės 9 d., ar iki 2019 m. gegužės 19 d. Atsakovės atstovas, tikslindamas duomenis, 2020 m. vasario 14 d. rašte Nr. 50-S-2251(1.29E) „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 50) paaiškino, kad pareiškėjas kameroje Nr. 4 buvo laikomas iki 2019 m. birželio 9 d., t. y. nurodė dar kitą datą. Tačiau Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2020 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 51) (pridėtame prie šio atsakovės atstovo rašto) paaiškino, kad minėtame jo 2020 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta klaida, ir kad pareiškėjas kameroje Nr. 4 buvo iki 2019 m. gegužės 9 d. Teismas, atsižvelgdamas į šį vyriausiojo specialisto paaiškinimą, ir į tai, kad ši data (2019 m. gegužės 9 d.) atitinka asmens kortelės išraše, paskirstymo į kameras išraše esančius duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas areštinės kameroje Nr. 4 buvo nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., o atsakovės atstovas, teigdamas, jog pareiškėjas joje buvo iki 2019 m. gegužės 19 d. (b. l. 10), iki 2019 m. birželio 9 d. (b. l. 50), padarė rašymo apsirikimus.
Taigi, remiantis aptartais bylos duomenimis (b. l. 10–11, 15, 37–40, 51), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas areštinėje: nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – kameroje Nr. 12, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 2 ir joje laikytas iki 2018 m. vasario 28 d.; nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. – kameroje Nr. 3; nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. – kameroje Nr. 2; nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. – kameroje Nr. 4; 2019 m. birželio 10 d. – kameroje Nr. 18, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 3, po to – į kamerą Nr. 12, pastarojoje laikytas iki 2019 m. birželio 13 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. – kameroje Nr. 9; nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. – kameroje Nr. 18; 2019 m. rugpjūčio 26 d. – kameroje Nr. 12, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 23, po to į kamerą Nr. 19, pastarojoje laikytas iki 2019 rugpjūčio 30 d.; nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. – kameroje Nr. 4; nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. – kameroje Nr. 8; nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. – kameroje Nr. 4; nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 16 d. – kameroje Nr. 3.
Būdamas areštinėje, pareiškėjas turėjo suimtojo statusą (b. l. 13).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik apie 1 m aukščio sienele iš vienos pusės, nebuvo jokių durų, bent užuolaidos, kuri neleistų pareigūnams ir pareigūnėms moterims pro stebėjimo akutę pamatyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus; be to, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, tad atlikus gamtinius reikalus, kameroje būdavo nemalonus kvapas (b. l. 2–3); skundo papildyme teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta jokių kabliukų, be to, tualetą užsidengti savo turima paklode nebūtų higieniška (b. l. 57).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Higienos norma HN 37:2009, kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.
Atsakovės atstovas atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2020 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas („Genujos“ tipo klozetas), praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas kamerose atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, pagal kuriuos sanitariniame mazge turi būti, be kita ko, atskira patalpų oro šalinimo sistema. Paaiškino, kad yra galimybė kameras vėdinti ir per langus, kurie atsidaro (b. l. 11, 13). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 27 d. – 2019 m. balandžio 3 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinės kamerose Nr. 2, 3, 4, 8, 9, 12 (kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas prieš šį patikrinimą arba po jo), nustatė, kad visų patikrintų kamerų langai atsidaro, yra galimybė išvėdinti kameras. Papildomai įrengta mechaninė patalpų ištraukiamoji ir pritekamoji vėdinimo sistema, kontrolės metu ventiliacija veikė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu minėtų Higienos normos HN 134:2015 12 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatė (2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80)PA-2233) (b. l. 44–45). Teismas neturi pagrindo abejoti šių patikrinimo akto pagrįstumu bei atsakovės atstovo atsiliepime, Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų apie kamerų vėdinimą teisingumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma išvada, kad sanitarinio mazgo oro šalinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą atsakovės atstovo veikimą (neveikimą) ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose jis jautė blogą kvapą, sklidusį iš tualeto.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1859-822/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).
Atsakovės atstovas atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2020 m. vasario 4 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu sanitariniuose mazguose yra įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 11, 16–17). Teismas, nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai. Tačiau iš Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 16). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tualetą atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl privatumo naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 6 paras buvo laikomas kamerose vienas ir konstatavo pažeidimą šiuo laikotarpiu (2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1859-822/2019), išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-478-1062/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3119-756/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio areštinės kamerose buvo laikomas ne vienas, o kartu su kitu asmeniu ar asmenimis, tai buvo šiomis dienomis: nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d., nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 13 d. (b. l. 10–11, 15, 37–40, 51), t. y. 31 parą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas areštinės kameroje Nr. 12 buvo ne vienas, o su kitu asmeniu tik 5 minutes, t. y. labai trumpą laiką, todėl ši diena, teismo vertinimu, neįskaitytina į tą 31 dienų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose ne vienas. Atsižvelgiantį į byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas 31 parą areštinės kameroje buvo laikomas ne vienas, ir į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 31 parą.
Pareiškėjas nors ir teigė, kad jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė pareigūnai ir pareigūnės pro stebėjimo langelį (b. l. 2–3), tačiau nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį besinaudojantį sanitariniu mazgu ir kurioje kameroje matė pareigūnai, pareigūnės, ir netvirtino, kad jis specialiai jų buvo stebimas sanitariniame mazge. Bylos duomenimis, areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 11, 17). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, pareigūnai pro kameros duryse esantį langelį mato beveik visą kamerą, nemato tik jos kampų, kurie yra prie durų dešinėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 17). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigūnams per kamerų duryse esančius langelius periodiškai stebint kameras, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai, kad jį matė pareigūnai sanitariniame mazge, atmetami kaip nepagrįsti.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio (iš viso 31 parą) buvo laikomas areštinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjui sutriko sveikata, kad jis dėl to būtų kreipęsis į areštinėje dirbantį medicinos specialistą ir prašęs jo pagalbos. Asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše medicinos darbuotoja ginčo laikotarpiu 2019 m. birželio 11 d. užfiksavo, kad pareiškėjui nerami širdis, džiūsta burna (b. l. 35), tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad to priežastis buvo netinkamos laikymo sąlygos. Kitomis dienomis ginčo laikotarpiu medicinos darbuotoja užfiksavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturi (b. l. 34–36).
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodyto pažeidimo būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą bei trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 31 parą, ilgiausiai nepertraukiamai 15 parų). Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1859-822/2019, 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 90 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 291008610, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.