Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-322-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
AN2-322-898/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00502-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-322-898/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00502-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.2.; 16.9.10.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo A. O. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus subendrinta 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. O. nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 26 d., apie 20 val. 53 min., neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vairavo motociklą HONDA (duomenys neskelbtini), registruotą Jungtinėje Karalystėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, be galiojančios techninės apžiūros, važiuodamas keliu Vilnius-Panevėžys Vilniaus miesto kryptimi, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, nesuvaldė vairuojamo motociklo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių bei nežymiai sutrikdyta automobilio AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivės E. Ž. sveikata. Apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 127, 219, 224, 226, 227 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. O. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą, administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 423 straipsnio 1, 2 dalis, 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinių nusižengimų požymių.

Dėl ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusižengimų

2.1. Skunde nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, atrenkant A. O. kaltinančius įrodymus ir ignoruojant jį teisinančius. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis/kaltinamasis.

2.2. Skunde pažymima, jog pagal ANK 423 straipsnio 1, 2 dalis A. O. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Teismo posėdyje jis nurodė, jog važiavo neviršydamas leistino greičio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas draugas E. J. taip pat parodė, kad A. O. važiavo leistinu greičiu. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. Š., G. J. ir R. P. nurodė matę, dideliu greičiu atvažiuojančius motociklus, byloje nėra jokių duomenų apie A. O. motociklo greitį, motociklo greitis byloje nenustatytas. Liudytojų parodymai apie greitį tėra subjektyvus jų vertinimas ir teismas negalėjo remtis subjektyviais liudytojų vertinimais. Teismas administracinių nusižengimų bylose turi būti įsitikinęs fakto buvimu šimtu procentų. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad A. O. važiavo viršydamas leistiną greitį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to kilo eismo įvykis. Po eismo įvykio A. O. patirti sužalojimai, neturint specialios motociklininko aprangos, nors ir buvo dideli, tačiau tikrai ne tokie, kokie būtų lekiant motociklu, liudytojos R. P. nurodytu maždaug 180 km/h greičiu. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai įrodo, kad liudytojai subjektyviai vertino motociklo greitį.

2.3. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio kilimo priežastis – neatsargus vairuotojos A. Š. automobilio AUDI Q5 išvažiavimas iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, taip sudarant A. O. kliūtį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Būtent A. Š. veiksmai – išvažiavimas iš greitėjimo juostos, kelio nedavimas šia juosta artėjusiam motociklui buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. A. O. veiksmai – motociklo stabdymas, guldymas ant šono, motociklo slydimas ir jo susidūrimas su kelią užtvėrusiu automobiliu, buvo ne A. O. padaryto pažeidimo, o automobilio vairuotojos padaryto pažeidimo pasekmė. Atsiradus netikėtai kliūčiai, A. O. sąmoningai guldė motociklą siekdamas išvengi eismo įvykio ar dar sunkesnių pasekmių. Šiuos teiginius patvirtino ir liudytojas E. J.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas patikėjo liudytojų G. J., R. P. parodymais, jog motociklo A. O. nesuvaldė vien dėl buvusio didelio greičio. Patraukto atsakomybėn asmens paaiškinimai nelaikomi nepatikimais vien dėl to, jog jis yra apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-729-764/2008, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-237-290/2013). Šioje situacijoje buvo būtina dar kartą apklausti liudytojus ir išsiaiškinti, kas lėmė tokį jų manymą, iš ko jie sprendė, kad tai buvo ne valinis ir sąmoningas veiksmas (motociklo guldymas), ar jie turi motociklo vairavimo įgūdžių, kas leido padaryti tokią jų išvadą. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, jog po eismo įvykio A. O. reiškė pretenzijas AUDI Q5 vairuotojai A. Š. dėl kelyje sudarytos kliūties.

2.4. A. O. teisme nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilis AUDI Q5 staiga išsuko iš greitėjimo juostos ir sudarė netikėtą kliūtį. Taigi A. O. nesakė, jog eismo įvykis įvyko būtent tuomet, kai automobilis AUDI Q5 persirikiavo iš greitėjimo juostos į pirmą juostą. E. J. taip pat nurodė, kad automobilis AUDI Q5 įvažiavęs į pirmą juostą sudarė A. O. kliūtį. Šis liudytojas nurodė: „AUDI Q5 automobilis važiavo lėtai, tai pristabdydavo, tai vėl važiuodavo, mums priartėjus dar labiau šitas automobilis pradėjo rikiuotis prieš A., tuo metu atstumas tarp jų buvo labai mažas, apie 15 m., ir pamačiau, kad A. pradėjo staigiai stabdyti, pradėjo guldyti motociklą ant šono, motociklas pradėjo slysti link automobilio AUDI Q5 galinės dalies“. Nors E. J. yra A. O. draugas, nereiškia, kad jo parodymai neteisingi. Pirmosios instancijos teismas jo parodymų nepagrįstai nevertino. Tai, kad eismo įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje, vienareikšmiškai neeliminuoja A. Š. atsakomybės.

2.5. Skunde nurodoma, jog nors liudytojai G. J., R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė A. O. važiavimo manevrus, tai tėra subjektyvus jų vertinimas. Motociklas nėra tokių pačių gabaritų kaip lengvasis automobilis, motociklo vairavimas, manevravimas juo, nėra toks pat kaip lengvojo automobilio, norint motociklu lenkti kitą transporto priemonę, nereikia išvažiuoti į kitos eismo juostos vidurį. Asmuo, neturėdamas motociklo vairavimo patirties, negali objektyviai įvertinti motociklo vairuotojo manevravimo pavojingumo lygio. Toks subjektyvus vertinimas nereiškia, kad A. O. veiksmai, apie kuriuos nurodė liudytojai, sukėlė eismo įvykį.

2.6. Nors teismas nurodė, kad liudytojų parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, skunde su tokia išvada nesutinkama. Liudytoja R. P. parodė, kad ją pralenkė du motociklai, HONDA motociklo vairuotojas nesuvaldė motociklo, paleido motociklą ir motociklas atsitrenkė į pirma eismo juosta prieš ją maždaug 30 metrų atstumu važiuojantį automobilį AUDI Q5. Liudytojas G. J. nurodė važiavęs antra eismo juosta, pirmoje ir antroje eismo juostoje važiavo daug kitų automobilių, kuriuos motociklininkai lenkė. Taigi abu liudytojai nurodė, jog kelyje buvo daug kitų automobilių. Tačiau A. Š. 2018 m. rugpjūčio 9 d. parodymuose paaiškino, kad tuo metu, kai ji išvažinėjo iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, nematė nei vieno automobilio, važiuojančio ta pačia kryptimi, taip pat nurodė negalinti prisiminti, ar matė kitus važiuojančius automobilius, kuriuos motociklai lenkė. Taigi A. Š. parodymai, jog kelias buvo tuščias, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nors liudytoja R. P. nurodė, kad AUDI Q5 nesudarė kliūties motociklui, nes jei būtų sudariusi kliūtį motociklui, tai AUDI Q5 vairuotoja būtų sutrukdžiusi ir liudytojai, su tokiais teiginiais skunde nesutinkama. AUDI Q5 vairuotoja pirmiausia sudarė kliūtį motociklui, po ko jis sudarė kliūtį liudytojos R. P. vairuojamam automobiliui. Be to, liudytoja R. P. parodymuose labai tiksliai nurodė įvykį, dalyvavusių transporto priemonių markes, jų valstybinius numerius, motociklininkų aprangą, kas kelia abejonių dėl parodymų objektyvumo ir sąžiningumo.

2.7. Skunde aptariami ir A. Š. parodymai pirmojoje ir antrojoje apklausose. Pirminiuose parodymuose ji net neužsiminė, kaip vyko įvažiavimas į pagrindinio kelio pirmą juostą, nenurodė, kad būtų pristabdžiusi, apsidairiusi ir iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą būtų įvažiavusi tik įsitikinusi, kad tai daryti saugu, nenurodė, kiek metrų važiavo greitėjimo juosta, kiek metrų pirma eismo juosta. Antrojoje apklausoje, kuri vyko praėjus net 13 dienų po pirminių parodymų, A. Š. parodymus papildė nurodydama, jog tuomet, kai iš greitėjimo juostos išvažiavo į pirmą juostą, žiūrėdama į galinio vaizdo veidrodėlį nematė nei vieno automobilio, tik pravažiavus 200-300 metrų pirma eismo juosta, vėl pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir tik tada pamatė labai greitai atlekiančius du motociklus. Skirtumas tarp pirminių ir vėlesnių parodymų kelia abejones šių parodymų patikimumu. Teismas tokius parodymus turėtų vertinti atsargiau, ypač žinant, kad A. Š. yra tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtini dėl draudimo išmokos gavimo. Kelyje buvusios transporto priemonės galėjo riboti ir ribojo motociklo matomumą. Be to, A. Š. nurodė, jog įvažiuodama į pirmą eismo juostą žiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį, o ne išorinį kairįjį galinio matymo veidrodėlį, kas galėjo sutrukdyti pamatyti atvažiuojantį motociklą. Vien A. Š. parodymai, jog ji nematė motociklo, nėra pagrindas vertinti, kad dėl eismo įvykio kaltas tik motociklo vairuotojas.

2.8. Bylos duomenys patvirtina, kad matomumas buvo geras, iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu virš 300 metrų, giedra, sausas asfaltas, atvira vietovė. Todėl atidus ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas persirikiuodamas iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, turėjo visas sąlygas stebėti eismo judėjimą ir pasirinkti tokį veikimo būdą, kuris nekeltų pavojaus sau ir aplinkiniams vairuotojams. Jei A. Š. būtų mačiusi pirma juosta artėjantį motociklą, bet dėl tam tikrų priežasčių nebūtų galėjusi įvertinti motociklo greičio, o motociklas tarkim važiuotų viršydamas greitį, tokiu atveju daromas pažeidimas (greičio viršijimas) apribotų galimybę numatyti eismo įvykį ir jo išvengti. Tačiau nagrinėjamu atveju A. Š. teigia motociklo nemačiusi, nors neginčijamai nustatyta, kad motociklas važiavo pirma eismo juosta. Tai leidžia manyti, kad A. Š. nebuvo įsitikinusi savo manevro saugumu, galėdama numatyti tokio manevro pavojingumą, ji sąmoningai rizikavo ir dėl jos veiksmų kilo eismo įvykis.

2.9. Skunde pažymima, jog teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė parodymų patikrinimo vietoje protokolą. Iš jo matyti, kad nuo vietos, kur buvo motociklas, kai iš greitėjimo juostos į pirmą juostą įvažiavo automobilis AUDI Q5, ir vietos, kurioje automobilis pradėjo įvažinėti, yra vos 16,8 m (86,5 – 69,7). Taigi tai buvo itin mažas atstumas, todėl A. O. neturėjo jokių galimybių (nors ir ėmėsi tam tikrų priemonių – guldė motociklą) išvengti eismo įvykio. Nuo vietos, kur AUDI Q5 įvažiavo į pirmą juostą, iki susidūrimo vietos yra vos 8,2 m (94,7 – 86,5). Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į netikslumus, esančius parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtame plane – protokole nurodyta, kad atstumų pradžia yra nuo ištisinės linijos, skiriančios greitėjimo ir pirmą juostą, pabaigos, tuo tarpu protokolo priede minėti atstumai skaičiuojami nuo išvažiavimo į kelią Panevėžys-Vilnius dešinio krašto. Šis netikslumas neįtakoja aplinkybės, jog atstumas tarp vairuojamo motociklo ir iš greitėjimo juostos į pirmą juostą įvažiavusio AUDI Q5 buvo 16,8 m, taigi A. O. turėjo 0,05 s sureaguoti ir išvengti eismo įvykio (130 km/h – 130 000 m/60 min; x (laikas) = 16,8 x 60/130 000). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų neginčijo nei institucijos atstovas, nei A. Š., kas reiškia, kad jie sutiko su nustatytomis aplinkybėmis. Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytas aplinkybes anot apelianto patvirtina ir 2018 m. liepos 26 d. pareigūnų tarnybiniai pranešimai: V. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kelyje Panevėžys-Vilnius 121,8 kilometre rastas griovyje apvirtęs automobilis AUDI Q5; L. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai A2 kelyje 14,2 kilometre rado apvirtusį automobilį. A. Š. parodymai, jog ji pirma eismo juosta buvo nuvažiavusi 200-300 metrų, prieštarauja aptartiems įrodymams, kuriems nei ji pati, nei institucija neprieštaravo. Jei būtų taip, kaip nurodo A. Š., jos vairuotas automobilis ir motociklas po eismo įvykio turėjo atsirasti daug toliau, nei užfiksuota 2018 m. liepos 26 d. eismo įvykio schemoje.

2.10. Greitėjimo juosta yra skirta įsiliejimui į transporto srautą. Įsiliejant į transporto srautą svarbu iš anksto išvystyti maždaug tokį greitį, kokiu transporto priemonė judės kelyje, į kurį įvažiuojama. Vairuotoja A. Š. įvažiavo į kelią, kuriame maksimalus leistinas greitis 130 km/h. Kaip matyti iš jos parodymų, valdydama apynaujį ir nesilpną automobilį, įsiliejusi į pirmą eismo juostą ir anot jos važiavusi 200-300 metrų, važiavo 50-60 km/h greičiu, kas yra reikšmingai mažiau už leistiną greitį. Akivaizdu, kad ji tinkamai nesinaudojo greitėjimo juosta, dėl ko sudarė kliūtį motociklui ir dėl ko įvyko eismo įvykis. Pagal KET 112 punktą, A. Š. prieš išvažiuodama iš greitėjimo juostos privalėjo įsitikinti, kad pirmąja juosta nevažiuoja transporto priemonės, kurioms ji galėtų sutrukdyti, kad išvažiuoti iš greitėjimo juostos yra saugu, praleisti bei nesudaryti kliūties pirma juosta artėjančioms transporto priemonėmis. Vairuojantis transporto priemonę asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET. Važiuodamas pirmąja juosta ir matydamas greitėjimo juostoje lėtai judantį AUDI Q5 automobilį, A. O. turėjo teisę tikėtis, kad A. Š. neišvažiuos iš greitėjimo juostos prieš pat artėjantį motociklą, nesudarys kliūties ir nesukels avarinės situacijos.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo

2.11. Skunde nurodoma, jog šį nusižengimą A. O. padarė dėl neatsargumo. Teismas, pripažindamas A. O. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, jo kaltės formą konstatavo neišsiaiškinęs, kaip jis suvokė visus daromo nusižengimo sudėties požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Įvykus eismo įvykiui, A. O. patyrė sužalojimus, kad jie nebuvo menki, įrodo byloje esančios nuotraukos bei liudytojų parodymai. A. O. buvo šoke, nesugebėjo visko įvertinti objektyviai. Vienintelis artimas žmogus po įvykio buvo E. J., jis pareiškė, kad A. O. būtina greičiau pasirodyti medikams ir paragino važiuoti kartu su juo. Iš karto po įvykio aplinkui buvo nemažai žmonių, taip pat liko ir motociklas, taigi A. O. negalėjo naiviai tikėtis, kad padaręs nusižengimą liks nepastebėtas ar nesurastas. Nei vienas iš eismo įvykio liudytojų nenurodė, kad A. O. būtų buvęs neblaivus ar bent kėlęs įtarimų dėl savo būsenos, o iš eismo įvykio vietos dažniausiai pasišalina neblaivūs asmenys. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-24-699/2017). Nors A. O. ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis, iš eismo įvykio vietos išvažiavo paragintas draugo, kuris jį ir vežė. Po įvykio A. O. buvo pažeidžiamas, įtakotas draugo, važiavo į gydymo įstaigą, tačiau atvykęs į Ukmergę persigalvojo ir į medikus nesikreipė. Netrukus pats prisistatė į policiją.

3. Institucijos atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu A. O. pripažintas kaltu padaręs penkis administracinius nusižengimu, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 3 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse bei 426 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl pirmųjų dviejų nusižengimų (neapdraustos civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės, kuriai nebuvo atlikta (galiojanti) privaloma techninė apžiūra, vairavimas) byloje nėra. A. O. taip pat neginčija aplinkybės, jog motociklą vairavo neturėdamas tam teisės. Skunde keliamas klausimas dėl A. O. nubaudimo už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse bei 426 straipsnio 2 dalyje. Nors skunde teigiama, jog A. O. nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, o iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo, apylinkės teismo išvados dėl A. O. kaltės padarius šiuos nusižengimus, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, neva patvirtinantys kitos vairuotojos kaltę dėl eismo įvykio, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusižengimų

5. ANK 423 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), šio straipsnio 2 dalyje – už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Šioje byloje A. O. inkriminuotas KET 127 punkto pažeidimas, pagal kurį: vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Skunde visų pirma teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad A. O. važiavo viršydamas leistiną greitį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir dėl to kilo eismo įvykis (2.2. pastraipa). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėto KET punkto pažeidimas asmeniui gali būti inkriminuojamas keliais atvejais – tiek tuomet, kai byloje nustatytas konkretus leistino greičio viršijimas, tiek tuomet, kai nustatyto greičio viršijimas nėra nustatytas, tačiau konstatuojama, jog vairuotojas įvertinęs eismo sąlygas nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties. A. O. šiuo atveju nubaustas už tai, kad buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, t. y. nustatyto greičio viršijimas A. O. nėra inkriminuotas, jis nubaustas už tai, kad kelyje nepasirinko saugaus greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Taigi skunde akcentuojami subjektyvūs liudytojų parodymai dėl A. O. važiavimo greičio, jo patirti sužalojimo eismo įvykio metu, kurie anot apelianto patvirtina, jog motociklo greitis negalėjo būti toks, kaip nurodo liudytoja, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės kvalifikuojant A. O. veiksmus ir minėtą KET punkto pažeidimą.

6. Skunde didelis dėmesys skiriamas kitos eismo įvykio dalyvės – A. Š. – veiksmams, kurie anot apelianto ir buvo priežastis eismo įvykiui kilti. A. O. tvirtina, jog automobilio AUDI Q5 vairuotoja A. Š. neatsargiai išvažiavo iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, taip sudarė jam kliūtį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis (2.3. pastraipa). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent A. O., o ne A. Š., vertino jos pačios, taip pat liudytojų G. J. ir R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys bei papildantys vieni kitus.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, jog važiavo antra eismo juosta, pažiūrėjęs per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė labai greitai atvažiuojančius du motociklus, jiems priartėjus prie G. J. vairuojamo automobilio, jie pradėjo lenkti jo automobilį iš dešinės pusės, t. y. tarp jo automobilio ir tarp pirmoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio; pirmoje ir antroje juostoje už jo važiavo daug automobilių, kuriuos motociklininkai irgi lenkė per vidurį; pirmas G. J. aplenkė motociklas, kurio vairuotojas buvo su šalmu, apsirengęs specialiais motociklininkams skirtais rūbais, o antras aplenkė motociklas, kurio vairuotojas buvo su paprasta maikute ir šortais; kuomet aplenkė motociklas, kurio vairuotojas buvo su šortais, pastarasis nesuvaldė savo vairuojamo motociklo, slysdamas paguldė motociklą ir atsitrenkė priekyje pirma juosta važiuojančiam automobiliui į galinį kairės pusės ratą; kas vyko po paties susidūrimo nematė, nes nuvažiavo į priekį (2018 m. rugpjūčio 14 d. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 41).

8. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, jog važiavo pirma eismo juosta, antroje juostoje šalia jos važiavo kiti automobiliai; staiga pamatė, kad tarp jos automobilio ir antroje eismo juostoje važiuojančio automobilio maždaug 180 km/h greičiu tarp eismo juostų ant siauros brūkšninės linijos, kuri skiria eismo juostas, pravažiavo du motociklai, pirmas motociklas BMW, kurio vairuotojas dėvėjo motociklininko uniformą, o antras HONDA, kurio vairuotojas dėvėjo mėlynos spalvos džinsinius šortus; kuomet jie pralėkė pro R. P. automobilį, ji pamatė, kad antro motociklo vairuotas nesuvaldė savo motociklo, nukrito, po kritimo paleido savo motociklą ir tada motociklas atsitrenkė į pirma eismo juosta ta pačia kryptimi priešais R. P. maždaug 30 metrų atstumu važiuojantį automobilį AUDI Q5; įvykus įvykiui R. P. privalėjo staigiai stabdyti savo automobilį, tuomet sustojo kelkraštyje; išlipusi pamatė, kad į įvykio vietą atėjo nukritusio motociklo vairuotojas, jis pradėjo kaltinti AUDI Q5 vairuotoją, jog ji jam pasimaišė; AUDI Q5 važiavo prieš R. P., ji nematė, kaip AUDI Q5 išvažiavo iš šalutinio kelio, jei AUDI Q5 automobilis būtų pasimaišęs motociklui, tai būtų pasimaišęs ir R. P., nes AUDI Q5 važiavo prieš ją toje pačioje eismo juostoje ( 2018 m. rugpjūčio 3 d. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 43).

9. Liudytojų R. P. ir G. J. parodymai visų pirma patvirtina, jog eismo įvykis įvyko tuo metu, kai A. Š. važiavo pirmojoje eismo juostoje. Nei vienas iš liudytojų nenurodė matę staigaus A. Š. manevro jai išsukant iš greitėjimo juostos į pirmąją eismo juostą. Liudytojų parodymai taip pat sutampa ir su A. Š. parodymais, kuomet ji nurodė, kad prieš pat eismo įvykį važiavo pirmąja eismo juosta (2018 m. liepos 27 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d. apklausos protokolai, t. 1, b. l. 36, 37). Antra, liudytojų R. P. ir G. J. parodymai paneigia skunde akcentuojamus atsakomybėn patraukto asmens draugo, E. J. parodymus, neva jis matė, kaip automobilis AUDI Q5 įvažiavęs į pirmą juostą sudarė A. O. kliūtį (2.4. pastraipa). Tiek liudytoja R. P., tiek liudytojas G. J. patvirtino, jog kitas motociklo vairuotojas pravažiavo pirmas, taigi faktiškai paties eismo įvykio jis matyti negalėjo.

10. Nors skunde akcentuojami prieštaravimai tarp R. P., G. J. ir A. Š. parodymų (2.6. pastraipa), pagrindo teigti, jog liudytojai parodymai skiriasi, šiuo atveju nėra. A. Š. 2018 m. rugpjūčio 9 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu išties nurodė, jog išvažiuodama iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą ir žiūrėdama į galinio vaizdo veidrodėlį, nematė nei vieno ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio (t. 1, b. l. 37). A. Š. šioje paklausoje taip pat nurodė negalinti prisiminti, ar matė kitus važiuojančius automobilius, kuriuos lenkė motociklininkai. Tokie A. Š. parodymai teismo vertinimu tik patvirtina, jog tuo metu, kai ji išvažinėjo iš greitėjimo juostos į pirmąją eismo juostą, jokių kliūčių pirmoje eismo juostoje nebuvo, taigi jokios transporto priemonės, kaip bandoma teigti skunde (2.7. pastraipa), matomumo jai neparibojo, o savo manevro saugumu vairuotoja buvo įsitikinusi (priešingai nei nurodoma skunde, 2.8. pastraipa). Aplinkybė, jog R. P. ir G. J. nematė A. Š. tuo metu, kai ji persirikiavo iš greitėjimo juostos į pirmąją (abu liudytojai patvirtino matę automobilį AUDI Q5 tik tuomet, kai jis važiavo pirmąja eismo juosta), teismo vertinimu taip pat pagrindžia išvadą, jog A. Š. išvažiavimas iš greitėjimo juostos nebuvo staigus, galėjęs šioje situacijoje lemti eismo įvykio kilimą.

11. Skunde pažymima, jog liudytojai R. P. ir G. J., kurie neturi motociklo vairavimo patirties, negali vertinti motociklo vairuotojo manevravimo pavojingumo lygio (2.5. pastraipa). Dėl tokių argumentų teismas pažymi, jog šioje byloje pavojingas manevravimas motociklu A. O. ir nėra inkriminuojamas. Taigi liudytojų parodymai dėl to, kaip pro juos pravažiavo A. O., neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl KET 127 punkto pažeidimo. Aplinkybė, jog R. P. apklausos metu tiksliai nurodė įvykyje dalyvavusių transporto priemonių markes ir valstybinius numerius, taip pat nėra pagrindas jos parodymais nesivadovauti.

12. Skunde išsamiai aptariami A. Š. parodymai pirmojoje ir antrojoje apklausoje, tai, kad antrojoje apklausoje A. Š. papildė savo parodymus nurodydama aplinkybes dėl išvažiavimo iš greitėjimo juostos, apelianto teigimu leidžia abejoti jos parodymų patikimumu (2.7. pastraipa). Apygardos teismas pažymi, jog antroji A. Š. apklausa vyko 2018 m. rugpjūčio 9 d. (t. 1, b. l. 37), t. y. po to, kai ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis buvo apklaustas kartu su A. O. važiavęs E. J., kurio apklausa vyko 2018 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 85 b. l.). Būtent E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes dėl A. Š. persirikiavimo iš greitėjimo į pirmąją eismo juostą, taigi iškilo būtinybė aiškintis šias aplinkybes, dėl ko A. Š. buvo apklausta papildomai. Tai, kad A. Š. buvo apklausta papildomai, nėra pagrindas nesivadovauti jos parodymais. Pažymėtina, jog E. J. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, taigi neįspėjant jo už melagingų parodymų davimą. Teismas jau aptarė liudytojų G. J. ir R. P. parodymus, kurie paneigia E. J. nurodytas aplinkybes (9 pastraipa), taigi pagrindo šioje byloje vadovautis jo duotais parodymais nėra.

13. Skunde nurodoma, jog minėtus liudytojus reikia dar kartą apklausti, siekiant išsiaiškinti, iš ko jie sprendė, kad motociklo vairuotojas guldė motociklą ne sąmoningai, o dėl per didelio greičio (2.3. pastraipa). Teismas pažymi, jog motociklo vairuotojo A. O. veiksmų priežastis (motociklo guldymas) šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Motociklą ant šono A. O. išties galėjo guldyti siekdamas išvengti prieš jį esančios kliūties (automobilio AUDI Q5), tačiau šio veiksmo apskritai nebūtų reikėję atlikti, jei A. O. kelyje būtų pasirinkęs tokį greitį, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą motociklą be jo guldymo, t. y. jei nebūtų pažeidęs KET 127 punkto reikalavimų.

14. Skunde didelis dėmesys skiriamas parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotoms aplinkybėms (2.9. pastraipa). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame procesiniame veiksme dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O., kuris yra suinteresuotas jam palankaus sprendimo šioje byloje priėmimu. Nors parodymų patikrinimo metu A. O. nurodė itin nedidelį atstumą nuo tos vietos, kur buvo jo motociklas, kuomet iš greitėjimo juostos į pirmąją juostą įvažiavo A. Š. (t. 2, b. l. 160-167), tokių aplinkybių apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino visiškai bylos nagrinėjimo rezultatu nesuinteresuoti liudytojai R. P. ir G. J., nei vienas iš liudytojų nenurodė staigaus A. Š. manevro išvažiuojant iš greitėjimo juostos, abu patvirtino matę A. Š. tik pirmojoje eismo juostoje. Būtent šių liudytojų parodymai teismo vertinimu leidžia abejoti A. O. parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis.

15. Ikiteisminio tyrimo metu darytame eismo įvykio vietos plane nenurodytas atstumas nuo išvažiavimo į kelią iki eismo įvykio vietos, šiame plane pats išvažiavimas, iš kurio išsuko A. Š., nepažymėtas (t. 1, b. l. 14). Remiantis eismo įvykio vietos planu, pridėtu prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo, atstumas nuo išvažiavimo iki eismo įvykio vietos yra kiek mažesnis nei 100 metrų (t. 1, b. . 168). Taigi šioje vietoje A. Š. parodymai, jog pirmąja eismo juosta ji pravažiavo 200-300 metrų, neatitinka atstumo, nurodyto eismo įvykio vietos plane (t. 1, b. l. 168). Visgi teismas pažymi, jog skirtumas tarp nurodytų atstumų (100 metrų ir 200-300 metrų) nėra itin didelis, šį atstumą A. Š. galėjo įvertinti subjektyviai ir dėl to suklysti. Vien dėl šios aplinkybės nesivadovauti A. Š. parodymais, kuriuos patvirtina dar kelių įvykio liudytojų nuoseklūs parodymai, teismo vertinimu pagrindo nėra.

16. Šiuo atveju teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog A. O. teisme nenurodė, kad eismo įvykis įvyko tuo metu, kai automobilis AUDI Q5 persirikiavo iš greitėjimo juostos (2.4. pastraipa). Teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, neva A. O. teigė, kad eismo įvykis kilo A. Š. persirikiuojant iš greitėjimo juostos (nutarimo trečio puslapio pirmosios pastraipos pabaiga). Šis netikslumas teismo vertinimu neturi reikšmės A. O. veiksmų kvalifikavimui, kadangi tiek jis pats, tiek liudytojai G. J. ir R. P., tiek pati A. Š. patvirtino, jog eismo įvykis įvyko A. Š. važiuojant pirmąja eismo juosta, o versiją, neva eismo įvykį sukėlė A. Š. staigus manevras, teismas jau atmetė (10 pastraipa).

17. Galiausiai skunde aptariama greitėjimo juostos paskirtis pažymint, jog važiuojant greitėjimo juosta svarbu iš anksto išvystyti maždaug tokį greitį, kokiu transporto priemonė judės kelyje, o to A. Š. nepadarė (2.10. pastraipa). Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Vadovaujantis KET 112 punktu, jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Kaip matyti, KET nenumato reikalavimo važiuojant greitėjimo juosta išvystyti tokio greičio, koks bus transporto priemonei judant kelyje, šiame KET punkte tiesiog akcentuojama pareiga duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Pasiekti tam tikrą greitį greitėjimo juostoje gali kliudyti ir kitos transporto priemonės, kurias važiuojant greitėjimo juosta asmuo privalo praleisti. Taigi A. Š., važiuodama greitėjimo juostoje, teismo vertinimu neturėjo pasiekti 130 km/h ar panašaus greičio, kuris yra leidžiamas kelyje, į kurį ji persirikiuoja. Tai, kad persirikiavusi į pirmąją eismo juostą A. Š. galimai važiavo 50-60 km/h greičiu (tokias aplinkybes ji nurodė pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu), teismo vertinimu visgi nebuvo priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis. Šią išvadą pagrindžia aukščiau aptarti pačios A. Š., liudytojų R. P. ir G. J. parodymai, kuomet jie nurodė, jog motociklas trenkėsi į automobilį, važiuojantį pirmąja eismo juosta, staigus A. Š. manevras iš greitėjimo į pirmąją eismo juostą šiuo atveju taip pat nenustatytas. Taip pat pažymėtini ir R. P. parodymai, jog jai A. Š. automobilis kliūties visgi nesudarė, nors ji taip pat važiavo pirmąja eismo juosta. Važiuodamas kelio dalyje, ties kuria yra greitėjimo juosta, pats A. O. privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir pasirinkti tokį greitį, jog galėtų sustabdyti motociklą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi būtent A. O. padarytas KET 127 punkto pažeidimas šioje situacijoje buvo priežastis eismo įvykiui kilti. Jo veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1, 2 dalis kvalifikuoti pagrįstai.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo

18. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. O. kaltu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pagrįstai vertino apie eismo įvykį pranešusių asmenų nurodytas aplinkybes dėl motociklo vairuotojo pabėgimo, taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta A. O. kaip įtariamojo paieška. Nors skunde teigiama, kad A. O. patirti sužalojimai buvo nemenki ir būtent dėl to jis paskatintas draugo nusprendė pats vykti į ligoninę, tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir nelogiški. Eismo įvykio metu kitas automobilis kelis kartus vertėsi, buvo žymiai apgadintas (t. 1, b. l. 18, 19), automobilyje buvo ne tik vairuotoja, bet ir keleivė, prie įvykio vietos sustojo daug liudytojų, taigi A. O. turėjo suprasti ir suprato, jog į įvykio vietą neabejotinai bus iškviesta greitoji pagalba. Nors A. O. teigia iš eismo įvykio vietos išvažiavęs į ligoninę, į gydymo įstaigą jis taip ir nesikreipė. Aplinkybės, jog motociklas, kurį vairavo A. O., buvo registruotas Jungtinėje Karalystėje, kaip motociklo savininkas A. O. nenurodytas (t. 1, b. l. 64), šiuo atveju patvirtina A. O. tikėjimąsi, jog jis nebus surastas. Tai, kad nei vienas iš įvykio liudytojų nenurodė galimo A. O. neblaivumo, taip pat nėra aplinkybė, paneigianti jo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Motociklą A. O. vairavo neturėdamas tam teisės, vien tai teismo vertinimu galėjo būti pakankama priežastis jam pabėgti iš eismo įvykio vietos. Nurodytos aplinkybės apygardos teismo vertinimu neabejotinai patvirtina, jog šioje situacijoje A. O. suvokė, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, taigi už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą jis nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. O. (A. O.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė