Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) Patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. G. už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 31 d., apie 19 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,96 prom.) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.

Motyvuojamoji dalis

G. G. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.)

Skundžiamame nutarime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., faktą ir G. G. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo duomenys, duomenys apie teisės vairuoti transporto priemonių neturėjimą, pareigūnų Ruslano Derkač ir Alberto Džeiranašvili tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, to nepakanka, siekiant įrodyti G. G. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas), atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių – išraiška. Patsebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas paprastai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui, kaip yra ir šiuo nagrinėjamu atveju, todėl tarnybinio pranešimo ir Protokolo tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Protokolas vien dėl to, jog informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nors policijos pareigūnų R. Derkač ir A. Džeiranašvili parodymai, kad jie pastebėję automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsukant į kiemą, nepaleisdami jo iš akių, taip pat įsuko į kiemą, priėjus prie automobilio prie vairo rado sėdintį G. G., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje kilo prieštaravimų. Visų pirma, iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto G. G. paaiškinimo „buvau išgėręs. Gailiuosi.“ matyti, kad apeliantas nuo pat pradžių jam inkriminuotą pažeidimą neigė, kadangi šis jo paaiškinimas nelaikytinas kaltės pripažinimu dėl vairavimo esant neblaiviam. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad automobilio nevairavo, kad jį vairavo jo brolis Ž. G.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. G. patvirtino, kad automobilį vairavo jis, įvykio dieną vežiojo išgėrusį brolį ir D. B., o parvežęs juos į kiemą, pats dviračiu nuvažiavo namo, ką patvirtino ir su apeliantu automobilyje sėdėjęs liudytojas D. B.. Tai, kad būtent G. G. vairavo automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtino ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – I. M., V. Ž. ir A. B., nurodę, kad matė kieme stovintį tamsios spalvos ,,VW Golf“ automobilį, kad po kiek tai laiko prie jo privažiavusį policijos ekipažą, tačiau, kas vairavo automobilį ,,VW Golf“, jie nematė. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas ir pats apeliantas nepatvirtino policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės, kad jie, nepaleisdami iš akiračio automobilio ,,VW Golf“, įsuko į kiemą, t.y. atvažiavo iš karto po to, kai automobilis kieme tik sustojo. Priešingai, liudytoja I. M. nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo po 20-30 minučių nuo policijos iškvietimo, ji atėjusiems policijos pareigūnams nurodžiusi, kad automobilis stovi už namo, liudytoja V. Ž. nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, automobilis ,,VW Golf“ jau stovėjo prie garažų, liudytojas A. B. taip pat nurodė, kad automobiliui ,,VW Golf“ įsukus į kiemą, policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Be to, policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės, kad jie į kiemą atvažiavo iš karto po to, kai automobilis sustojo kieme, prieštarauja ir apelianto bei D. B. parodymams, kad automobilis kieme stovėjo su išjungtu varikliu, o spynelėje net nebuvo automobilio raktelių. Pirmosios instancijos teismas suabejojo apelianto ir visų jo pusę palaikančių liudytojų parodymais, konstatavęs, kad jų parodymai skiriasi, nesutampa tarpusavyje ir prieštarauja nustatytiems objektyviems bylos duomenims, tačiau apygardos teismo nuomone, jų parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra, dėl ko nėra pagrindo vertinti juos kaip nepatikimus.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: Protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, G. G. paaiškinimus policijos pareigūnams, jo paaiškinimus teismo posėdyje, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitų liudytojų – D. B., R. Ž., I. M., V. Ž. ir A. B. parodymus, konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. paaiškinimų, teismo posėdyje apklausto liudytojo D. B., kuris kartu su G. G. sėdėjo automobilyje, parodymų, kitų apklaustų liudytojų - R. Ž., I. M., V. Ž. ir A. B., parodymų, ir policijos pareigūnų R. Derkač ir A. Džeiranašvili tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių bei teismo posėdyje jo duotų parodymų, neįmanoma vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad G. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad G. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str.

Atsižvelgdamas į visas šias išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. G. atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmuose nesant ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje numatyto pažeidimo G. G. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.