- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1371-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09266-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Rigeto studija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-16234-454/2022 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rigeto studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės MB „Rigeto studija“ 30 545 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovės vadovė E. S.-R. 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu susitarė dėl bendradarbiavimo steigiant naują verslą interjero dizaino srityje. Atsakovė siūlė veiklą vystyti jos įmonės vardu ir naudojantis atsakovės prekiniu ženklu bei infrastruktūra. Siekdamos įgyvendinti savo susitarimą, šalys susitarė dėl paruošiamųjų veiksmų ir kiekvienos iš šalių indėlio į bendrą veiklą. Preliminariai šalys susitarė, kad ieškovo indėlis būsimoje veikloje bus jo kompetencija informacinių technologijų bei reklamos srityse, o verslo finansavimas (skolinimas verslo vystymui) pagal šalių susitarimą ir verslo poreikį. Atsakovės indėlis bus kompetencija interjero dizaino ir tiekimo srityse bei esama infrastruktūra. Šalys ruošėsi atnaujinti baldų ekspoziciją, kuriai buvo reikalinga virtuvės įranga su atitinkamais aksesuarais. Šią įrangą šalys po prezentacijos rengėsi parduoti atsakovės klientams. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovės vadovė pateikė ieškovui, kaip verslo finansuotojui, apmokėti išankstinę 30 545 eurų dydžio sąskaitą. Ieškovas šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimu. Atsakovės vadovei pakeitus savo poziciją dėl susitarimo įgyvendinimo, o ieškovui dėl to nesutikus, susitarimas baigė galioti ir šalis toliau siejo tik paskolos teisiniai santykiai dėl pavedimu perduotų ir priimtų 30 545 Eur.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, o jeigu nurodytose sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/arba kilnojamąjį turtą 30 545 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčo suma atsakovei yra didelė, kad atsakovė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, atsakovė turi ir kitų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, jos vėlavimo atsiskaityti bei bankroto reitingas vertinami kaip aukščiausi, vidutinė įsiskolinimų trukmė yra 200 dienų. Atsakovė dalyvauja devyniose bylose, kuriose jai, kaip atsakovei, pareikšti materialiniai reikalavimai. 2022 m. birželio mėnesio duomenimis įmonė turėjo įsiskolinimą Sodros biudžetui, ilgą laiką neteikia ataskaitų juridinių asmenų registrui. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro realų pagrindą manyti, kad atsakovė yra nesąžininga ir galimai sieks atlikti veiksmus dėl nesąžiningo turto perkėlimo, slėpimo nuo kreditorių, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio motyvus, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti. Todėl konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Teismas, įvertinęs ieškovo motyvus dėl grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad atsakovė ketina paslėpti ar slepia turimą turtą, gaunamas pajamas, imasi / ėmėsi kitų nesąžiningų veiksmų, susijusių su jai priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad ieškovui nepateikus į bylą įrodymų apie atsakovės veiksmus, patvirtinančius, kad ji ketina paslėpti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, vien tai, kad atsakovė atsisako grąžinti ieškovui skolą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė nesąžiningai vengs atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje priimtą procesinį teismo sprendimą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti išimtinę civilinio proceso priemonę – atsakovei priklausančio turto areštą. Atsakovė kaip turto savininkė laisvai disponuoja savo turtu, t. y. turi galimybę imtis nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti galimo išieškojimo, tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo.
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas T. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino kitų ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakove, jos ankstesne veikla bei faktine turtine padėtimi, kuri, vertinant ją retrospektyviai, jau sudaro pagrindą daryti išvadą apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį santykyje su didele ieškinio suma. Visgi, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
9.2. Atsakovės (ne)sąžiningo elgesio vertinimui savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, jog atsakovė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė turi ir kitų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ekspertiniu vertinimu jos vėlavimo atsiskaityti bei bankroto reitingas vertinami kaip aukščiausi, vidutinė įsiskolinimų trukmė yra 200 dienų, atsakovė turi 9 bylas, kuriose jai reiškiamos pretenzijos kaip atsakovei, 2022 m. birželio mėnesio duomenimis įmonė turėjo įsiskolinimą Sodros biudžetui, atsakovė jau ilgą laiką neteikia ataskaitų juridinių asmenų registrui ir neatsiskaito su ieškovu, neatsako į ieškovo prašymus, raginimus bei pretenziją grąžinti skolą. Atsakovė su ieškovu nebendrauja ir nebendradarbiauja. Nurodytos aplinkybės suponuoja akivaizdžią situaciją, kad atsakovė ateityje gali nebeturėti (perleisti tretiesiems asmenims) jokio likvidaus turto, taigi yra reali grėsmė ir rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
9.3. Atsakovė neigia skolą, tuo ieškovo atžvilgiu elgdamasi išimtinai nesąžiningai. Todėl faktinėmis aplinkybėmis visiškai pagrįstas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris paremtas ieškovo ankstesne patirtimi santykiuose su atsakove. Būsimo palankaus teismo sprendimo atžvilgiu ji nekeis savo elgsenos modelio, nesieks sumažinti grėsmę ir riziką jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė MB „Rigeto studija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentais:
10.1. Sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti šias priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovei nekilo pareiga paneigti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pagrįsti savo gerą turtinę padėtį.
10.2. Ieškovas klaidina teismą, pateikdamas neaiškios kilmės /šaltinių informaciją apie atsakovės neva tai pradelstas skolas, ataskaitų juridinių asmenų registrui neteikimą ir 9 civilines bylas, neva iškeltas atsakovei. Paneigiant šiuos ieškovo prasimanymus, atsakovė teikia teismui papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo. Ieškovė skolos socialinio draudimo biudžetui neturi, Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 – 2021 metus, atsakovė turi turto, veikia pelningai. Ieškovė atsakingai pareiškia, jog šiuo metu dalyvauja 2-ose civilinėse bylose Kauno apylinkės teisme – vienoje byloje kaip ieškovė, o kitoje (šioje) byloje – kaip atsakovė.
10.3. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie atsakovės veiksmus, patvirtinančius, kad ji ketina paslėpti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu. Vien tai, kad atsakovė atsisako grąžinti ieškovui skolą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė nesąžiningai vengs atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje priimtą procesinį teismo sprendimą. Jokių naujų įrodymų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti naujus rašytinius įrodymus apie jos turtinę padėtį, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo pateikimo.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Pažymėtina, kad atsakovė negalėjo pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teismui, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei. Atsižvelgus į tai, kad pateiktais rašytiniais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
17. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs vienos iš sąlygų jų taikymui, t. y. sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
20. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
21. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
22. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
23. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta atsakovo finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Kitoks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirčiai – iki ginčo galutinio išnagrinėjimo užkirsti kelią aplinkybėms, realiai galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
24. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia jokių konkrečių nesąžiningų atsakovės veiksmų, o ypač tokių, kurie leistų spręsti, kad atsakovė siekia paslėpti ar perleisti kitiems asmenims turtą.
25. Apelianto prašymas takyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas išimtinai susijęs su atsakovės turtine padėtimi, nes prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė.
26. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų (įrodymų), priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad atsakovė nuo 2014 metų teikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus, jie teikiami kiekvienais metais, vėliausi pateikti duomenys – už praėjusius 2021 metus. 2021 metais atsakovės ilgalaikis turtas siekė 47 223 Eur, trumpalaikis – 379 871 Eur, 2021 metais bendrovės grynasis pelnas sudarė 16 275 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurios šalimi dalyvauja atsakovė: viena iš jų – ši civilinė byla, o kitoje civilinėje byloje atsakovė dalyvauja kaip ieškovė.
27. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodyti argumentai, jog atsakovė, negrąžindama ieškovui skolos ir neigdama skolos faktą, elgiasi nesąžiningai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra aktualūs. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-915-464/2022).
28. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių kilęs ginčas dar nėra išnagrinėtas ir nėra nustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus, todėl nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje pripažinti atsakovės veiksmus nesąžiningais.
29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, nepažeidė šį klausimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.