- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-915-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00866-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Epic Production Studio LTD
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Investa Baltic“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Epic Production Studio LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Epic Production Studio LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investa Baltic“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Epic Production Studio LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti 2021 m. gegužės 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investa Baltic“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06/02/5; 2) priteisti iš atsakovės 119 196 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2021 m. gegužės 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06/02/5, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes (įrangą?). Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2021 birželio 15 d. avansiniu mokėjimu sumokėjo atsakovei visą sutarties kainą, t. y. 429 604, 058 Eur. Atsakovė dalį savo sutartinių įsipareigojimų įvykdė – pateikė prekių už 310 408,58 Eur sumą, tačiau be jokių objektyvių priežasčių atsisakė vykdyti likusią sutarties dalį ir grąžinti 119 196 Eur avansą. Taigi atsakovė iš esmės pažeidė sutartį ir liko ieškovei skolinga nurodytą avanso sumą.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 119 196 Eur vertės atsakovės turtą ir pinigines lėšas, padarant įrašą viešame registre apie draudimą šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovė dirba nuostolingai, gali imtis priemonių paslėpti pinigines lėšas ar turtą, juos perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė teigimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja, kadangi ieškovės reiškiami reikalavimas atsakovei nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovė yra pasirinkusi leistiną ir iš esmės įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
6. Visgi teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik didele ieškinio suma ir atsakovės nuostolinga veikla, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turto areštas, nesant duomenų apie galimą jos nesąžiningumą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus bei suteiktų ieškovei neteisėtą pranašumą atsakovės atžvilgiu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė Epic Production Studio LTD atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra deklaratyvios, padarytos neįsigilinant į šios civilinės bylos esmę. Ieškovė nagrinėjamu atveju reikalauja areštuoti jai pačiai priklausančias, tačiau atsakovei avansu perduotas pinigines lėšas. Tai reiškia, kad prašomomis taikyti laikinos apsaugos priemonės siekiama apsaugoti išskirtinai ieškovės pinigus nuo galimo jų paslėpimo, pasisavinimo ar iššvaistymo.
8.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė turi pranašumą prieš ieškovę – valdo labai didelę ieškovei priklausančią pinigų sumą, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, piktybiškai negrąžina jai patikėtų piniginių lėšų, taip trikdydama normalią ieškovės ūkinę komercinę veiklą, diskredituodama ieškovę prieš jos kontrahentus.
8.3. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali padaryti jokios neigiamos įtakos atsakovės interesams, kadangi atsakovei perduotos piniginės lėšos niekaip nėra susijusios su atsakovės vykdoma veikla, o tik su sutartiniais ieškovės ir atsakovės teisiniais santykiais.
8.4. Atsakovės nesąžiningumas yra akivaizdus, jis išplaukia iš atsakovės atsisakymo grąžinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir vengimo vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį. Tą aiškiai įrodo byloje esantis atsakovės raštas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
10. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs vienos iš sąlygų jų taikymui, t. y. sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
12. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
13. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
15. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
16. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta atsakovo finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Kitoks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirčiai – iki ginčo galutinio išnagrinėjimo užkirsti kelią aplinkybėms, realiai galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia jokių konkrečių nesąžiningų atsakovės veiksmų, o ypač tokių, kurie leistų spręsti, kad atsakovė siekia paslėpti ar perleisti kitiems asmenims turtą. Apeliantės prašymas takyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra susieti su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nesant duomenų, kad atsakovė savo turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, jokios teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju neturi ir apeliantės akcentuojamos aplinkybės apie didelę ieškinio sumą ar prastą atsakovės finansinę padėtį, juo labiau kad į bylą nėra pateikti įrodymai net ir tokioms aplinkybėms pagrįsti.
18. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovė, nevykdydama pirkimo–pardavimo sutarties ir negrąžindama avanso, elgiasi nesąžiningai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra aktualūs. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
19. Kaip matyti, tarp šalių kilęs ginčas dar nėra išnagrinėtas ir nėra nustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus nevykdydama pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) negrąžindama avanso, todėl nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje pripažinti atsakovės nesąžiningumo. Apeliantės įvardytame rašte yra nurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių atsakovė nevykdo pirkimo–pardavimo sutarties ir negrąžina avanso – atsakovė yra laikinai sustabdžiusi sutarties vykdymą, kadangi pati apeliantė vengia atsakovei teikti informaciją apie prekių pristatymą (importo ir eksporto deklaracijas, transporto gabenimo važtaraščius, kitus dokumentus). Šios aplinkybės bus įvertintos tik bylą nagrinėjant iš esmės bei nustatant, ar atsakovės veiksmai yra teisėti ir tuo pačiu sąžiningi.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad tik tais atvejais, kai ginčo objektas yra konkretus daiktas (įprastai – nekilnojamasis) galėtų atsirasti prielaidos vertinti, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu (daiktu), visgi egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, jį gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių daikto išreikalavimas ir perdavimas ieškovui taptų apsunkintas arba apskirtai nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021).
21. Taigi, stokoja pagrįstumo ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šiuo konkrečiu atveju pagrindžia pats ginčo objektas. Kaip matyti, ginčas yra kilęs dėl pinigų sumos ir sutarties vykdymo, o ne dėl konkretaus daikto priteisimo (išreikalavimo, grąžinimo taikant restituciją ir pan.), todėl būtinybė apsaugoti jokiais identifikaciniais požymiais neišsiskiriantį ginčo objektą (pingines lėšas), skirtingai nurodoma atskirajame skunde, savaime neegzistuoja. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovė būtų įpareigota sumokėti apeliantei tik ieškinyje nurodytą sumą, todėl tai, kokiomis lėšomis atsakovė vykdytų teismo sprendimą, jokios teisinės reikšmės neturi. Pinigai nėra daiktas, o tik mokėjimo priemonė, dėl to nėra ir grėsmės, kad jie galėtų būti perduoti sąžiningiems tretiesiems asmenis, iš kurių išieškojimas būtų ribojamas įstatymu. Vadinasi, piniginės lėšos, kaip ginčo objektas, savaiminės apsaugos, taikant prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nereikalauja.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą teismų praktikoje bei jo taikymo išimtinumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.