Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1613-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2S-1613-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12384-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1613-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12384-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 122.4; 128.11; 129.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19654-864/2014 išnagrinėjus pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., L. D., J. D., S. D., AB DNB bankas, antstolė I. B..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. 2014-03-31 skunde dėl antstolio veiksmų pareiškė reikalavimus panaikinti antstolės 2014-03-28 patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0015/11/03842, Nr. 0015/11/03844, Nr. 0015/11/03843 ir nukelti varžytines, užtikrinant, kad skelbimas apie numatomas varžytines būtų išplatintas ne vėliau nei prieš 15 mėnesių iki varžytinių pradžios. Teigė, kad antstolės iniciatyva buvo atlikta parduodamo iš varžytinių turto ekspertizė, kurioje buvo nustatyta parduodamo turto rinkos vertė bei šio turto likvidumas – laikotarpis, per kurį šį turtą galima parduoti rinkoje už nurodytą kainą. Antstolė skelbimą apie 2014-04-09 turėsiančias įvykti varžytines patalpino 2014-03-05, kas reiškia, jog, turtas iš šių varžytinių už 5 mln. Lt parduotas nebus, nes pardavimui pagal ekspertizės duomenis reikia 6-15 mėn. laikotarpio. Talpinant skelbimą apie varžytinių laiką turi būti atsižvelgta į turto likvidumą, kadangi kitu atveju rinkos vertės nustatymo procedūra išieškojimo procese būtų beprasmė. Antstolės veiksmai, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nukelti paskelbtas varžytines, pažeidžia vykdymo proceso tikslus, dėl ko 2014-03-28 patvarkymas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjo prašymas tenkintas. Pažymėjo, kad skelbime apie varžytines klaidingai nurodoma, kad parduodami žemės sklypai su visais juose esančiais statiniais, kadangi viename iš parduodamų statinių yra butas, kurį nuosavybės teise valdo asmuo, nesantis skolininku (b. l. 4-5).

Antstolė V. M. 2014-04-07 patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstolei vykdymui yra pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-27 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-8548-432/2009 dėl 60 450 Lt skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų V. D. ir L. D., o AB DNB bankas taip pat yra pateikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotus vykdomuosius raštus Nr. I-1065V/2010 dėl 1 498 816,45 Lt bei 6,42 proc. metinių palūkanų, Nr. I-1063V/2010 dėl 4 189 081,77 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų ir Nr. I-1064V/2010 dėl 2 073 518,23 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. D. ir L. D.. 2014-03-05 patvarkymu buvo paskelbtos skolininkams priklausančio turto varžytinės, pirmųjų varžytinių pradžią numatant 2014-04-09 10:00 val., o pabaigą – 2014-04-16 15:00 val. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 706 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios varžytinių paskelbimo tvarką, pažeistos nebuvo. CPK neįpareigoja antstolės atšaukti varžytines skolininkui pateikus skundą, o aplinkybių keliančių abejonių dėl būsimų varžytinių teisėtumo pateiktame skunde nėra nurodyta. Teigė, kad ji nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų bei skolininkų teisių, neviršijo įstatymų nustatytos kompetencijos bei ribų, dėl ko nėra pagrindo tenkinti skolininko skundą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas pateikė byloje atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo teismo prašė skundą atmesti, o pareiškėjui skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant iš šios sumos 50 proc. AB DNB bankui. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad antstolė, paskelbdama varžytines, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki varžytinių pradžios, CPK 706 straipsnio normų nepažeidė, todėl klausimas, prieš kiek laiko turi būti paskelbiamos varžytinės, nekvestionuojamos. Pareiškėjo argumentas, jog viename iš parduodamų statinių yra butas, kurį nuosavybės teise valdo asmuo, nesantis skolininku, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą. Byloje nėra jokių pagrindų konstatuoti, jog antstolė pažeidė kokias nors CPK vykdymo procesą reglamentuojančias normas (b. l. 29-30, 32-36).

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-02 nutartimi nutarė pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Teismas nustatė, kad skelbiant varžytinių pradžią CPK 706 straipsnyje nustatyti terminai tokio pobūdžio veiksmams atlikti praleisti nebuvo, todėl antstolė skelbdama varžytinių pradžią imperatyvių CPK 706 straipsnio teisės normų nepažeidė. Parduodamo varžytinėse turto likvidumo vertinimas nėra priskiriama antstolio kompetencijai, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia antstoliui turint pareigą vertinti turto likvidumą. Įstatymas numato pačiam pareiškėjui, kaip proceso dalyviui, pareigą, imtis veiksmų siekiant užtikrinti varžytinėse parduodamo turto pardavimą. Kadangi antstolė nepažeidė skelbimo apie varžytinių tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo prašymą dėl varžytinių nukėlimo, dėl ko naikinti 2014-03-28 patvarkymą nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas nukelti varžytines, užtikrinant, kad skelbimas apie numatomas varžytines būtų išplatintas ne vėliau nei prieš 15 mėnesių iki varžytinių pradžios, negali būti tenkintinas, nes toks prašymas yra nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais, pažeidžia šalių proporcingumo ir interesų derinimo principus bei tuo pačiu nėra suderinamas su turto pardavimo iš varžytinių pobūdžiu bei tokio turo pardavimo tikslu. Duomenys apie butų savininkus yra įregistruoti VĮ Registrų centre ir yra vieši, kas lemia būsimų pirkėjų galimybę su jais susipažinti, todėl pareiškėjo argumentas, kad skelbime apie varžytines klaidingai nurodoma, jog parduodami žemės sklypai su visais juose esančiais statiniais, nesudaro pagrindo panaikinti 2014-03-28 patvarkymą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą procesu, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjui skirti baudą, kaip to prašė suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (b. l. 37-40).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolės veiksmų įpareigojant antstolę užtikrinti, kad skelbimas apie numatomas varžytines būtų išplatintas atsižvelgiant į UAB „Ober-haus“ 2013-11-29 ekspertizės aktu nustatytą pardavimo laikotarpį. Nurodo, kad antstolis ex officio privalo imtis priemonių, kad būtų nustatyta ne tik parduodamo iš varžytinių turto rinkos kaina, bet taip pat ir kad būtų sudarytos realios, o ne formalios sąlygos parduoti iš varžytinių turtą būtent už rinkos, o ne mažesnę kainą. Ši pareiga kildintina iš CPK 634 straipsnio 2 dalies. Viena iš sąlygų, kurioms esant turtas gali būti realiai parduotas iš varžytinių, yra pranešimo apie būsimas varžytines paskelbimo laikas. Apeliantas akcentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir IVS 2007 Pirmojo standarto nuostatas. Pasak apelianto, galimybės parduoti turtą už rinkos vertę realumas priklauso nuo turto likvidumo, būtent dėl šios priežasties UAB „Ober-haus“ 2013-11-29 ekspertizės akte, kuriame buvo nustatyta parduodamo turto rinkos vertė – 5 mln. Lt, yra nurodytas turto likvidumas – laikotarpis, per kurį šį turtą galima parduoti rinkoje už nurodytą kainą – 6 – 15 mėn. Teisinis reglamentavimas suteikia antstoliui teisę (diskreciją) atsižvelgti į turto likvidumą. Įstatymas neriboja antstolio galimybių nustatyti turto pardavimo laiką ilgesnį nei 1 mėn. Vykdymo proceso tikslai ir antstolio pareigos suponuoja išvadą, kad antstolis privalo įgyvendinti minėtą diskrecijos teisę. Minėti teiginiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad parduodamo iš varžytinių turto likvidumo vertinimas nėra priskirtas antstolio kompetencijai. Jeigu antstolis, žinodamas turto likvidumą, skelbime apie būsimas varžytines nurodytų laiką, trumpesnį nei turto likvidumas, jo veiksmai negali būti laikomi tinkamais, nes tokie veiksmai reiškia, jog antstolis sąmoningai užkirto kelią parduoti turtą už rinkos vertę, t. y. veikė priešingai turto pardavimo iš varžytinių tikslui (b. l. 54-58).

Atsiliepimas

Antstolė V. M. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš skolininkų V. D. ir L. D. pateikti dar 2011-11-11. Skolininkai nuo 2011-11-11 iki 2014 m. balandžio mėn. turėjo pakankamai laiko tiek sumokėti skolą, tiek surasti turto pirkėją, tiek imtis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą, kur vienas iš argumentų buvo varžytinių paskelbimo terminas. Minėtas pareiškėjo skundas buvo atmestas įsiteisėjusia teismo nutartimi (b. l. 73).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir paskirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant šios sumos 50 proc. AB DNB bankui. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai sutampa su atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų argumentais, todėl jie nebekartojami. Pareiškėjas pateikė aiškiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų tokiu būdu pažeisdamas banko, kaip kreditoriaus interesus, nes vilkina vykdymo procesą ir trukdo bankui pasidengti skolą iš jam įkeisto turto. Pareiškėjas pateiktame skunde ir atskirajame skunde kelia iš esmės tuos pačius klausimus, dėl kurių jau buvo pasisakyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22418-937/2013 tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (civilinė byla Nr. 2S-559-431/2014). Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (b. l. 74-76).

Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą tenkinti. Nurodo, kad AB DNB bankas ir antstolė V. M. galimai nėra suinteresuoti, kad turtas būtų parduotas už realią rinkos kainą (b. l. 78).

2014-09-01 teisme gauti papildomi apelianto paaiškinimai, kurių turinys iš esmės tapatus jo į bylą jau pateiktų procesinių dokumentų (skundų) turiniui, todėl jie nebekartojami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai antstolė atsisakė tenkinti skolininko (šioje byloje pareiškėjo ir apelianto) prašymą nukelti paskelbtų skolininkui priklausančio turto pardavimo iš varžytinių laiką, kad skelbimas apie numatomas varžytines būtų išplatintas ne vėliau nei prieš 15 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti tokį skolininko prašymą ir paskelbdamas varžytines, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, netenkino pareiškėjo skundo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai aiškino įstatymą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas aiškino įstatymą ne taip, kaip to norėjo apeliantas, nereiškia skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Apelianto nuomone, vykdymo proceso tikslai ir antstolio pareigos (CPK 634 straipsnio 2 dalis) suponuoja išvadą, kad antstolis privalo įgyvendinti diskrecijos teisę atsižvelgti į turto likvidumą priimdamas sprendimą dėl pranešimo apie būsimas varžytines paskelbimo laiko, t. y. vienos iš sąlygų, kurioms esant turtas gali būti realiai parduotas iš varžytinių už rinkos, o ne mažesnę kainą. Tačiau vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis CPK VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Minėtų teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir skelbiant pranešimą apie būsimas varžytines pagal CPK 706 straipsnį. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad antstolis nepažeidė CPK 706 straipsnio reikalavimų, tačiau, vadovaudamasis apeliantui palankiu kitų vykdymo procesą reglamentuojančių teisė normų savarankišku išaiškinimu, teigia, kad šioje byloje antstolis, prieš priimdamas sprendimą dėl pranešimo apie būsimas varžytines paskelbimo laiko, privalėjo pasinaudoti diskrecijos teise atsižvelgti į turto likvidumą, t. y. laiką per kiek toks turtas realiai gali būti parduotas už ekspertų nustatytą rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta apelianto pozicija. Nepaisant fakto, jog apeliantui priklausantis, iš varžytinių parduodamas turtas ekspertų buvo įvertintas 5 mln. Lt suma (rinkos vertė), taip pat fakto, jog tie patys ekspertai nurodė, kad tokio turto pardavimo laikotarpis, siūlant jį rinkoje už nustatytą rinkos vertę, būtų ne mažiau nei 6 – 15 mėnesių, vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš skolininkų V. D. (apelianto) ir L. D. turto antstolei buvo pateikti dar 2011-11-11. Taigi apeliantas turėjo daugiau nei pakankamai (ne 15, o 29 mėnesius (nuo 2011-11-11 iki 2014-04-09)) laiko, kad surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti apeliantui įstatyme (CPK 706 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų ėmęsis minėtų veiksmų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo prašymas nukelti varžytines, užtikrinant, kad skelbimas apie numatomas varžytines būtų išplatintas ne vėliau nei prieš 15 mėnesių iki varžytinių pradžios, yra nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais, pažeidžia šalių proporcingumo ir interesų derinimo principus bei tuo pačiu nėra suderinamas su turto pardavimo iš varžytinių pobūdžiu bei tokio turo pardavimo tikslu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vietoj to, jog padėtų antstoliui realizuoti skolininkams priklausantį turtą už ekspertų nustatytą rinkos vertę, apeliantas (vienas iš skolininkų) kelis kartus teismui apskundė antstolės veiksmus dėl atsisakymo atsižvelgti į parduodamo iš varžytinių turto likvidumą prieš priimant sprendimą dėl pranešimo apie būsimas varžytines paskelbimo laiko. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-22418-937/2013, taip pat Vilniaus apygardos teismas 2014-02-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-559-431/2014, išnagrinėjęs pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl 2013-12-12 nutarties, konstatavo, jog varžytynės buvo paskelbtos 2013-04-26, o jų pradžia numatyta 2013-06-03, taigi buvo suteiktas ilgesnis nei vieno mėnesio terminas, todėl CPK 706 straipsnio taisyklės nebuvo pažeistos. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-28 nutartyje taip pat išaiškino apeliantui, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (kuriuo nuostatomis apeliantas taip pat siekia pagrįsti šioje byloje nagrinėjamo jo atskirojo skundo pagrįstumą) nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus. Nei šio įstatymo nuostatos, nei pareiškėjo nurodomi Tarptautinio vertinimo standartai nereguliuoja vykdymo proceso ir jame nustatytos varžytynių tvarkos, todėl jais remiantis negalima ginčyti CPK nustatytų terminų pagrįstumo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog anksčiau aptartas apelianto V. D. procesinis elgesys patvirtina jo piktnaudžiavimą įstatymo suteikta procesine teise skųsti antstolio veiksmus vykdymo proceso metu, nepagrįstai vilkina vykdymo procesą, rodo apelianto nepagarbą jo kreditoriui bei trukdo kreditoriui pasidengti skolą iš jam įkeisto turto. Nustačius, kad apeliantas V. D. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, jam skirtina 2 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį palikti nepakeistą.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui V. D. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teisėja Aldona Tilindienė