Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. nubaustas 6000 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 12 d., vykdydamas darbdavio funkcijas, leido R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, nustatyta tvarka jo neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio DK 98 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje spręsdamas E. K. kaltės klausimą išklausė tik jo paties paaiškinimų ir apklausė institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinį teisė pažeidimo protokolą, atstovą. Tačiau teismas ne tik kad neapklausė L. S. ir R. Š., kuriems, kaip matyti iš bylos medžiagos, šaukimai į teismą neįteikti, bet į teismo posėdyje nekvietė nei Institucijos pareigūnų, nei Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų – M. K. ir M. G., kurie, kaip nurodė Institucijos atstovas, dalyvavo fiksuojant nelegalaus darbo faktą E. K. ūkyje, tiesiogiai mačiusius galimą pažeidimą, bendravusius su galimai nelegaliai dirbusiais asmenimis. Dėl to, kas paminėta, teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad byloje procesinis sprendimas priimtas nevisapusiškai, nepilnai išaiškinus bei įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, kaip reikalauja ATPK 248, 257, 284 str.

Atkreipiamas dėmesys, kad viena iš E. K. inkriminuojamų aplinkybių yra tai, kad E. K. su L. S. ir R. Š. nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties. Tačiau teismo posėdyje E. K. aiškino, kad rašytinė sutartis su minėtais asmenimis buvo sudaryta, kartu su apeliaciniu skundu pateikė sutarčių kopijas, kad sutartis E. K. parodė dar įvykio vietoje esantiems pareigūnams, teismo posėdyje minėjo ir institucijos atstovas. L. S. ir R. Š. savo paaiškinimuose (4; 5 b. l.), kuriais rėmėsi apylinkės teismas, taip pat nurodė, kad darbo sutartis su E. K. pasirašė. Tai, kas paminėta, iš esmės prieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Darbo sutartį pasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis laikoma sudaryta, darbdavys turi teisę, įvykdęs kitus reikalavimus, leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbuotojų darbas, esant visoms sąlygoms, laikomas legaliu. Nepaisant kitų alternatyvių apeliantui inkriminuojamų nelegalaus darbo aplinkybių, nustatyti, ar buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis su darbuotojais, ar tokios nebuvo, sutarties sudarymo aplinkybės ir kt., yra būtina, nes tai gali turėti reikšmės sprendžiant tiek dėl galimo pažeidėjo veikos pavojingumo, tiek dėl jam taikytinos administracinės atsakomybės griežtumo.

Maža to, iš skundžiamame nutarime suformuluoto kaltinimo neaišku, ką L. S. ir R. Š. apskritai veikė E. K. ūkyje – jei dirbo (kaltinime nurodyta, kad jiems E. K. leido, tačiau ką leido, nenurodyta), tai ką konkrečiai darė. Tiesa, savo paaiškinime R. Š. nurodė, kad patikrinimo metu šėrė kiaules, o iš L. S. paaiškinimo aišku tik tiek, kad jis susitarė su E. K. dėl darbo pobūdžio – dirbti pagalbinius darbus. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 41³ str., būtina nustatyti, kad darbuotojas yra realiai pradėjęs vykdyti savo darbines funkcijas. Iš šioje byloje surinktų duomenų neaišku, kieno kiaules šėrė R. Š. (galbūt savo), kieno nurodymu atliko šį darbą, o ar pradėjo dirbti L. S., ką dirbti, išvis neaišku.

Taigi apylinkės teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, įrodymus vertino atsietai nuo bendro konteksto ir nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma, neteisingai aiškino teisės normas bei savo sprendimą grindė prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė, buvo ar nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, ar L. S. ir R. Š. dirbo paklusdami E. K. ar jo įgalioto asmens nurodymams, nustatytai atitinkamai darbo tvarkai, kad dirbo konkretų darbą ar ėjo tam tikras pareigas, ar E. K. turėjo objektyvias galimybes prieš vieną darbo dieną iki numatytos L. S. ir R. Š. darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, jei, kaip minėjo apeliantas teismo posėdyje, neveikė internetinis ryšys (apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas interneto gedimo pašalinimo aktas).

Apylinkės teismas nutarime tik nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog E. K. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesiėmė priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones, todėl sprendžiama, kad Raseinių rajono apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus, kitus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.

Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.