- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- ATP-565-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00315-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį E. K. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2014-02-12 17.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. ir vyresnysis darbo inspektorius A. S., dalyvaujant Šiaulių AVPK Raseinių PK pareigūnams M. K. ir M. G., atliko patikrinimą E. K. ūkyje (k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu ūkyje rasti dirbantys R. Š. ir L. S., kurie SoDra IS duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinti E. K. ūkyje. R. Š. raštu paaiškino, kad dirba pirmą dieną, dėl darbo sąlygų tarėsi su ūkininku E. K., sutarė dėl atlyginimo (1000-2000 Lt), darbo sutartį pasirašė, tačiau nepateikė, patikrinimo metu šėrė kiaules. L. S. raštu paaiškino, kad dirba nuo vakar, t. y. vasario 11 d. įvairius ūkio darbus, dėl darbo sąlygų tarėsi su ūkininku E. K., sutarė kad dirbs pusę etato ir gaus pusę minimalaus atlyginimo. Darbo sutartį pasirašė šiandien. 2014-02-17 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus gautas raštas Nr. (7.78)S-3638, kad pranešimas apie L. S. ir R. Š. priėmimą nuo 2014 m. vasario 12 d. į darbą pas E. K., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), buvo pateiktas naudojantis elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS) 2014 m. vasario 12d. 19.15 val. (reg. Nr. 25D-E-1395), t. y. patikrinimo dieną po atlikto patikrinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad patikrinimo metu apie R. Š. ir L. S. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Ūkininkas E. K., leisdamas jo naudai dirbti L. S. ir R. Š. laiku apie įdarbinimą nepranešęs SoDra teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 99 straipsnio 6 punktą. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VDI Kauno skyrius prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas pripažino, jog 2014-02-12 17.30 val. patikrinimo metu E. K. ūkyje tikrai buvo ir dirbo R. Š. ir L. S., o pranešimas apie priėmimą į darbą perduotas SODRAI tik po patikrinimo – 2014-02-12 19.15 val. Nesutinka su teismo argumentu, jog liudytojai M. K. ir M. G. negalėjo patvirtinti, jog R. Š. ir L. S. dirbo, kadangi M. K. paaiškino, kad matė kaip vienas vyras (L. S.) su kibirais iš tvenkinio sėmė vandenį ir po to parodė kur gyvulius girdė, o M. G. paaiškino matęs fermoje prie kiaulių su kibiru vaikščiojančią moterį (R. Š.). Pažymi, kad L. S. patikrinimo metu paaiškinime nurodė, jog ūkyje dirba pagalbinius darbus nuo vasario 11 d., o R. Š. raštu paaiškino, kad patikrinimo metu šėrė kiaules. Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2917/2012). Taip pat teigia, kad ATPK 41³ straipsnyje numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Teigia, kad E. K., kaip darbdaviui, yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir bendrovės direktoriui pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis. Mano, kad teismas turėjo vertinti pateiktą vaizdo įrašą, nes Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003 m. spalio l4 d. IX-1768) 9 straipsnio l dalies 12 punkte numatyta, kad darbo inspektoriams suteikiama teisė daryti vaizdo įrašus, o apie tai, kad prieš darant vaizdo įrašą viešoje vietoje (ūkyje) reikia gauti asmenų sutikimą, nenumato jokie teisės aktai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. K. prašo palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. DK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose.
Veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį ir darbą vertinant kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-02-11 buvo pasirašyta darbo sutartis su R. Š., o 2014-02-12 – su L. S., kad šios darbo sutartys 2014-02-12 buvo įregistruotos E. K. ūkio darbo sutarčių žurnale. Taip pat byloje nustatyta, kad SODRAI apie R. Š. ir L. S. įdarbinimą buvo pranešta 2014-02-12 19.15 val., t. y. po to, kai 2014-02-12 17.30 val. E. K. ūkyje buvo atliktas patikrinimas. Teismas bylą E. K. atžvilgiu nutraukė remdamasis tuo, kad jis neleido R. Š. ir L. S. 2014-02-12 dirbti, kad dėl interneto gedimo jis negalėjo laiku pateikti SODRAI duomenų. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Nors teisme E. K. nurodė, kad jis neleido R. Š. ir L. S. dirbti bei tokius E. K. parodymus patvirtino jo ūkyje dirbanti D. P., tačiau patikrinimą atlikti atvykę darbo inspekcijos pareigūnai bei policijos pareigūnai rado L. S. ir R. Š. dirbančius, išsiaiškino jų įdarbinimo bei kitas svarbias aplinkybes. R. Š. ir L. S. paaiškinimuose (4, 5 b. l.) nurodė, jog tuo metu jie dirbo ūkyje. Teisme nei R. Š., nei L. S. nebuvo apklausti. Pastebėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-07-14 nutartyje nurodė, kad nebuvo išsiaiškinta, ar L. S. ir R. Š. dirbo paklusdami E. K. ar jo įgalioto asmens nurodymams, nustatytai atitinkamai darbo tvarkai, dirbo konkretų darbą ar ėjo tam tikras pareigas. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios teismo nutarties neįvykdė, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių. Be to, nors byloje yra pažyma, patvirtinanti, jog nuo 2014-02-08 iki 2014-02-12 15 val. buvo fiksuotas interneto gedimas E. K. ūkyje (60 b. l.), tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 9 ir 12 punktus, draudėjai SD pranešimus gali pateikti tiesiogiai SODRAI pateikiant rašytinį dokumentą ar siunčiant rašytinį dokumentą registruota pašto siunta, kurios išsiuntimo data turi būti ne vėlesnė kaip taisyklėse nustatyta paskutinė termino diena. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų aiškinęsis, ar E. K. ėmėsi priemonių duomenis apie priimamus dirbti asmenis pateikti kitu būdu. Taip pat teisme E. K. nurodė patikrinimo dieną buvęs žmonos laidotuvėse, kad patikrinimo metu jo nebuvo ūkyje. Nors tokius jo parodymus patvirtino liudytoja D. P., tačiau iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. K. dalyvavo darbo inspektorių atliekamame patikrinime, jiems aiškino, kad apie R. Š. ir L. S. įdarbinimą Sodrai pranešta internetu. Taigi E. K. parodymuose dėl jo dalyvavimo patikrinime bei dėl duomenų pateikimo SODRAI yra prieštaravimų, jie teisme nebuvo pašalinti. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. K. minėtą dieną dalyvavo žmonos laidotuvėse. Tokių duomenų nepateikė ir pats E. K.. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio vaizdo įrašo nevertino kaip įrodymo motyvuodamas tuo, kad darbo inspekcijos pateiktas vaizdo įrašas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų – nėra aišku nei kas, nei kada ir kur šį įrašą padarė, apie įrašo darymą nebuvo informuoti asmenys, kurie buvo filmuojami ir kt. Iš bylos matyti ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje esantį vaizdo įrašą pateikė darbo inspekcijos atstovas. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio l dalies 12 punkte nurodyta, kad darbo inspektoriai, vykdydami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, nepažeisdami įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus. Pagal šią įstatymo nuostatą darbo inspektoriai turėjo teisę patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą. Iš bylos duomenų neaišku, ar šis vaizdo įrašas buvo ištirtas teismo posėdyje, ar teismas aiškinosi šio vaizdo įrašo darymo aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik ištyrus šį vaizdo įrašą, išsiaiškinus jo darymo aplinkybes (pvz., kada šis vaizdo įrašas buvo darytas ir kas jį padarė ir pan.), bus galima vertinti, ar byloje esantis vaizdo įrašas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir, ar juo galima vadovautis sprendžiant E. K. administracinės atsakomybės klausimą.
Iš bylos matyti, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, o tik informacinė pažyma ir LITEKO programoje įkeltas posėdžio garso įrašas. Nors ATPK nenurodyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas rašomas teismo posėdžio protokolas, tačiau ATPK 249 straipsnis numato, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 261 straipsnis numato, kad byloje rašomas teismo posėdžio protokolas bei daromas garso įrašas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl negalima patikrinti byloje surinktų duomenų tinkamą ištyrimą, asmenų parodymų išsamumą.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir grąžinti E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.