- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-359-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00644-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- F. S.-A.
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-359-212/2013
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00644-2012-3
2013 m. gegužės 2 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-731/2013 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei F. S.-A. dėl delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės F. A. (S.) 237,62 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimu Nr. 22-1162/1998 jo naudai yra priteista iš F. A. 9 800 Lt skola, kurią 2012-04-26 priverstinai išieškojo antstolio L. J. kontoros Visagino skyrius. Atsakovė minėto teismo sprendimu pagrindu skolos negražino, todėl jis paskaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2011-11-22 iki 2012-04-26. Palūkanos už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2011-11-22 jau yra priteistos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei ir 28,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad ieškovas su atsakove 1997-09-11 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė pasiskolino 9 800 Lt ir įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 1997-10-26. Šios sutarties pagrindu Visagino miesto apylinkės teismas 1998-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 22-1162/1998 priteisė iš atsakovės 9 800 Lt skolos ir 490 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai. Visagino miesto apylinkės teismas, 1998-12-04 priimto sprendimo pagrindu, 1999-01-29 išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl 9 800 Lt skolos ir 490 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės F. A.. 2011-11-08 antstolio L. J. kontora, vykdydama Visagino miesto apylinkės teismo 1999-01-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1162/1998 areštavo skolininkei F. S. (A.) priklausantį nekilnojamąjį, esantį Zarasų r. F. A. 2000-12-22 pakeitė pavardę į S.. Tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis pasibaigė 1997-10-26, tai yra iki CK 2001-07-01 redakcijos įsigaliojimo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad jis būtų pranešęs atsakovei, jog skolininkui praleidus skolos grąžinimo terminą, jis kaip paskolos davėjas reikalaus iš atsakovės (paskolos gavėjo) ir CK 6.210 str. numatyto dydžio palūkanas. Be to, ir pačioje paskolos sutartyje tarp šalių palūkanų mokėjimas nebuvo numatytas. Todėl ieškovo reikalavimą taikyti CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str., 6.261 str., 6.872 str., 6.874 str. 1 d. nuostatas dėl palūkanų priteisimo laikė nepagrįstais ir atmetė. Nesant reikalavimo dėl palūkanų pagrįstumo, teismas nesprendė atsakovės klausimo dėl senaties termino taikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą panaikinti ir iš atsakovės jo naudai priteisti 237,62 Lt palūkanų ir 122,80 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškinį, 71 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą bei 5 procentų dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos 2012-10-09 iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja įstatymams, yra prieštaringas bei skirtingas apylinkės teismų civ. bylos Nr. 2-499-477/12 2012-09-05 sprendimui ir aukštesnės instancijos teismo civ. bylos Nr. 2A32117/08 2008-02-07 nutarčiai dalyje dėl palūkanų priteisimo, pagal kuriuos už ilgą naudojimąsi kreditoriaus pinigais, palūkanos ieškovo naudai yra priteistos pagal analogiškas paskolos sutartis, pasibaigusias iki CK 2001-07-01 redakcijos įsigaliojimo ir kuriose palūkanų mokėjimas nebuvo nurodytas. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovo pinigais - šia nuostata grindė savo reikalavimą, tačiau skundžiamame sprendime dėl šios nuostatos nėra pasisakyta. Mano, jog apylinkės teismas turėjo taikyti teisminę praktiką, suformuotą aukštesnės instancijos teismo analogiškose bylose, kad nebūtų skirtingai išnagrinėta ši byla, galiojant tiems patiems dabartiniams įstatymams. Nepaisymas teisės normų, suformuotų aukštesnės instancijos teismo, aiškinimo yra laikoma teisingumo principo pažeidimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paskoliniai santykiai kilo iš paskolos sutarties, galiojant 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso normoms, kurios nenustatė prievoles skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką. Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-02-28 nutartimi tenkino atsakovės 2012-12-10 prašymą atnaujinti civ. bylos Nr. 2-499-477/2012 nagrinėjimą. Todėl ieškovo teiginys, kad teismo sprendimas prieštarauja to paties teismo civ. bylos Nr. 2-499-477/2012 2012-09-05 sprendimui yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovas nutylėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-10-20 nutartimi civ. byloje 2A-1871-258/2011 bei 2012-08-13 nutartimi civ. b. Nr. 2S-1083-104/2012 nepatenkino jo apeliacinių skundų dėl Visagino miesto apylinkės teismo sprendimų, kurie atmetė jo ieškinį dėl palūkanų priteisimo iš skolininkės bei ieškovui buvo išaiškintos CK 46 str. nuostatos. Kadangi atsakovė turėjo paskolos sutartį įvykdyti iki CK įsigaliojimo, CK 6.210 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo svarstyti ieškovo teiginių, susijusių su kitomis civilinėmis bylomis, kur ieškiniai pareikšti kitoms atsakovėms, be to teismai privalo vadovautis tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtais sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 1998-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1162/1998 priteisė iš F. A. 9 800 Lt J. V. naudai (b. l. 15). Ieškovas nurodė, kad ši skola priverstinai buvo išieškota 2012-04-26. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-09-05 sprendimu priteisė iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2011-11-22. Kadangi atsakovė darė tęstinį pažeidimą, prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo 2011-11-22 iki 2012-04-26.
Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 straipsniu, nustatančiu, kad CK šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi atsakovė paskolos sutartį turėjo įvykdyti iki 2001-07-01 CK įsigaliojimo, paskolos sutartis pasibaigė 1997-10-26, CK 6.210 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia Zarasų rajono apylinkės teismo išvada. Paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės kilo iš 1997-09-11 sutarties, t. y. galiojant 1964 m. CK normoms, kurios nenustatė prievolės skolininkui mokėti palūkanas už termino praleidimo laiką. Kadangi CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 straipsnis nustato, kad CK šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui, o ieškovo J. V. ir atsakovės F. A. (S.) paskolos sutartis pasibaigė iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, minėto civilinio kodekso nuostatos dėl palūkanų praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą nėra taikomos.
Apeliantas nurodė Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimą, 2008-02-07 nutartį, kur analogiškomis aplinkybėmis J. V. buvo priteistos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jis neprivalo remtis pirmosios instancijos teismo sprendimais ir nutartimis. Kaip žinia vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako, nes jie neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo, o taip pat nesudaro pagrindo naikinti sprendimą apeliacine tvarka.
Atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovo atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti F. S., a.k (duomenys neskelbtini) naudai.