- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-24274-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15164-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. V. R. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja pareiškime (b. l. 1–3) nurodė:
1.1. Pareiškėja D. Š. yra A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Mirus A. V. R., velionio įstatyminiai įpėdiniai - sutuoktinė A. R. ir dukra D. Š., dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po A. V. R. mirties, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ir/ar palikimo atsisakymo faktų.
1.2. (duomenys neskelbtini) mirus A. R., vienintelė įstatyminė įpėdinė D. Š. (pareiškėja), kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notaro biurą, dėl palikimo priėmimo. Vykstant palikimo priėmimo procedūrai pareiškėja sužinojo, kad jos motinai priklausęs paveldėtinas turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė velionės, pareiškėjos motinos, ir jos velionio sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, A. V. R. nuosavybė.
1.3. Pareiškėjos motina A. R., būdama garbingo amžiaus, nežinojo, kad po jos vyro mirties ji turi kreiptis į teritorinį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė. Pareiškėjos motina A. R. ir velionis A. V. R. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), nuo buto įsigijimo (1992 m. liepos 15 d.) iki savo mirties.
1.4. Pareiškėjos motina butu (duomenys neskelbtini), visą laiką naudojosi kaip savu, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, nepertraukiamai gyveno jame daugiau kaip 25 metus. A. V. R. mirties metu, vieninteliai jo įstatyminiai įpėdiniai buvo jo sutuoktinė A. R. ir dukra (pareiškėja). Kitų įstatyminių įpėdinių A. V. R. neturėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (b. l. 24–25) nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
3. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. R. ir A. V. R. buvo sutuoktiniai (b. l. 9). A. V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). A. R. po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 11). Nekilnojamo turto registre A. R. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu (b. l. 15). Po sutuoktinio mirties A. R. naudojosi turtu kaip savu, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.
8. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog A. V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė A. R., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. V. R. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.