Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei I. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, be teisėto pagrindo gautų pinigų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sūnus K. B. būdamas 4 metų amžiaus pradėjo gyventi kartu su ieškovu D. B., dabar lanko mokyklą Šiauliuose, yra registruotas Šiaulių mieste.

Atsakovė ir jos dukra A. B. šiuo metu faktiškai gyvena Jurbarko rajone, kur mergaitė lanko mokyklą. Ieškovas bendrauja su dukra, o atsakovė jokių pretenzijų dėl bendravimo tvarkos su ieškovu nereiškia. Ieškovas taip pat neprieštarauja, jog I. Z. bendrautų su sūnumi K. B..

D. B. teikė K. B. išlaikymui 87 eurus per mėnesį, kuriuos pervedė atsakovei, nors atsakovė faktiškai neišlaikė sūnaus, vis tiek nepagrįstai reikalaudavo periodinių išmokų vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas D. B. prašo teismo iš atsakovės I. Z. priteisti be teisėto pagrindo įgytus pinigus už sūnaus K. B. išlaikymą už paskutinius trejus metus, t. y. faktiškai sumokėtus 358 Eur.

Atsakovė I. Z. apie teismo posėdį informuota tinkamai, jame nedalyvavo, teismui prašymų nepateikė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas kartu su nepilnamečiu sūnumi K. B. gyvena Šiaulių r., vaikas lanko Šiaulių „Saulės“ pradinę mokyklą, ketvirtą klasė. Ieškovo dukra A. B. gyvena kartu sumotina Jurbarko r., mergaitė patenkinta savo gyvenimo sąlygomis. Vaikai yra pripratę gyventi atskirai, nors tarpusavyje bendrauja. Teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir faktinę situaciją, nepilnamečio K. B. interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o dukters A. B. – su motina. Prašymas priteisti K. B. išlaikymą po 220 Eur atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du vaikus – K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini)kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-663-670/2009, buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo D. B. ir atsakovės I. Z., pagal kurią iš D. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. B. ir dukrai A. B. po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį, išlaikymą sumokant vaikų motinai I. Z.. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl šalių nepilnamečio sūnaus, kuriam dabar 11 metų, gyvenamosios vietos nustatymo grindžia tuo, kad atsakovės sūnus K. B. nuo keturių metų amžiaus gyvena pas tėvą, taip pat nepilnametis išreiškė norą ir toliau gyventi pas tėvą. Nepilnametė A. B. gyvena kartu su motina I. Z. ir nori toliau ten gyventi. Nepaisant atstumo, vaikai bendrauja tarpusavyje. Sesuo atvyksta pasisvečiuoti pas brolį.

Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad K. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, o A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka jų interesus. Tos pačios nuomonės yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, šalių sūnaus K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, o A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nustačius nepilnamečio K. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi priteisto iš D. B. išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. B. išieškojimas nutraukiamas ir išlaikymas nepilnamečiam K. B. priteistinas iš skyrium gyvenančios motinos (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020; ir kt.). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 440 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams ir (ar) maisto papildams, kanceliarinėms priemonėms, mobiliojo ryšio išlaidoms. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė, nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 220 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis. Be to, atsakovė, būdama informuota apie pareikštą ieškinį, jam neprieštaravo. Esant nurodytam, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės nepilnamečiam vaikui K. B. išlaikymą, mokamą po 220 Eur kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, skiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo

Ieškovas D. B. taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės I. Z. išlaikymą, kurį mokėjo atsakovei sūnaus išlaikymui už paskutinius 3 metus, nors vaikas gyveno kartu su juo, mano, kad tos lėšos buvo mokamos be teisėto pagrindo – 3132 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas tikslino pinigų sumą nurodydamas, kad faktiškai buvo sumokėta 358 Eur, todėl prašė šią sumą priteisti iš ieškovės, ieškinio dalyje dėl 2774 Eur atsisakė, todėl ieškovui grąžintina 56 Eur žyminio mokesčio (CPK 140 str.)

Ieškovo prašymas dėl 358 Eur priteisimo netenkintinas, nes pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas išlaikymas iš ieškovo buvo priteistas abiems vaikams, išlaikymui skirtą sumą sumokant I. Z.. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo, vaikas galėjo būti tiek su motina, tiek su tėvu, tačiau vaiko išlaikymui skirtas lėšas ieškovas turėjo mokėti sūnaus motinai. Norėdamas pakeisti taikos sutarties sąlygas ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl sūnaus išlaikymo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovui atsisakius ieškinio dalyje, jam grąžinama 56 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y., 88,06 proc., iš atsakovės priteistinas 497,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-663-670/2009, nutraukti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

2. Nustatytą nepilnamečio vaiko K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

3. Nustatytą nepilnamečio vaiko A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)

4. P. J. rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-663-670/2009 ir priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės.

5. Paskirti ieškovą D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

6. Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės 2640 Eur dėl atsakovės I. Z. be pagrindo įgytų lėšų.

7. Priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 497,54 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 54 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Grąžinti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėtą 2020-05-08 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmus.