- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- e2-22-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00358-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Latvijos Respublikos įmonei AAA BTA Baltic Insurance Company
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-678-562/2023 priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“ ieškinio atsakovei Latvijos Respublikos įmonei AAA BTA Baltic Insurance Company atsisakymas dalyje dėl 257 451,17 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekinta“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei AAA BTA Baltic Insurance Company (toliau – atsakovė) dėl 362 177,01 Eur draudimo išmokos, 17 312,06 Eur netesybų, 484 Eur vertimo išlaidų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Ekinta“ atsisakymą nuo ieškinio dėl 25 210,46 Eur priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
3. 2022 m. spalio 21 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas apie atsisakymą nuo dalies ieškinio. Pareiškime ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio dalyje dėl 257 451,17 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat pareiškimu prašė nagrinėti tokius ieškinio reikalavimus: UAB „Ekinta“ iš Latvijos Respublikos įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje priteisti 80 615,84 Eur draudimo išmoką, 16 159,60 Eur netesybų (delspinigių), 484 Eur išlaidų už turto vertinimą, priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 354 710,61 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. spalio 2 d. įskaitytinai; priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 97 259,44 Eur sumos nuo 2022 m. spalio 3 d. įskaitytinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; įskaityti į mokėtiną 6 proc. metinių procesinių palūkanų sumą 3 861,77 Eur delspinigių, sumokėtų 2022 m. spalio 3 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad pareiškimas dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reiškiamas, kadangi atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nusprendė išmokėti ieškovei 257 451,17 Eur draudimo išmoką, kuri faktiškai buvo išmokėta 2022 m. spalio 3 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Ekinta“ atsisakymą ieškinio dalyje dėl 257 451,17 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 569 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 157,50 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 569 Eur žyminio mokesčio, likusios 3 300 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo atidėtas. Teismas sprendė, kad dėl reikalavimo, kurį sudaro 257 451,17 Eur suma, iš viso mokėtinas 2 906 Eur žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 2 dalies pagrindu 75 proc. nuo 2 906 Eur sumos sudaro 2 179,50 Eur sumą, kuri, teismo vertinimu, turėtų būti grąžinta ieškovei, o ieškovė turėtų sumokėti 25 proc. arba 726,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo 569 Eur žyminio mokesčio, šią sumą teismas priteisė jai iš atsakovės, o likusią atidėtą 157,50 Eur (726,50 Eur – 569 Eur) žyminio mokesčio dalį priteisė iš atsakovės valstybei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteista ieškovei 569 Eur, o valstybei 157,50 Eur žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės UAB „Ekinta“ ieškinio dalies atsisakymą lėmė atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimas. Tačiau atsakovės sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju priėmimą ir draudimo išmokos išmokėjimą lėmė išimtinai vienintelė aplinkybė – Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 1 d. priimtas nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12247-21 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo sustabdytas. Taigi, išnyko pagrindas, kuriuo teisėtai ir pagrįstai remdamasi atsakovė nebuvo priėmusi jokio sprendimo įvykio byloje. Šio pagrindo išnykimui jokios įtakos nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo. Atsakovė dar iki ieškovei kreipiantis į teismą pastarajai buvo nurodžiusi, kad sprendimas įvykio byloje bus priimtas tik po to, kai bus žinomas ikiteisminio tyrimo rezultatas, nepaisant to, ieškovė nusprendė kreiptis į teismą. Taigi būtent ikiteisminio tyrimo rezultatas iš esmės lėmė įvykio pripažinimą draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimą.
7.2. Atsakovės vertinimu, esant ginčui dėl to, ar atsakovė pagrįstai nebuvo priėmusi sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą dieną, Vilniaus apygardos teismas ne tik kad nepagrįstai iš atsakovės priteisė žyminį mokestį ieškovei ir valstybei, bet ir iš viso negalėjo skundžiama nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) dėl 257 451,17 Eur paskirstymo klausimo. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra pagrįsta, kuo remiantis ieškovei buvo priteistas visas jos sumokėtas 569 Eur žyminis mokestis.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundų, kuriame prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsisakius ieškinio dėl 257 451,17 Eur priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma yra 726,50 Eur, ieškovė sumokėjo 569 Eur, todėl jai pagrįstai iš apeliantės buvo priteista faktinė sumokėto žyminio mokesčio suma. Žyminio mokesčio už likusią ieškinio reikalavimų dalį mokėjimas ieškovei yra atidėtas, o teismo procesinis sprendimas dėl likusio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus priimtas galutiniame teismo sprendime dėl bylos esmės.
8.2. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 257 451,17 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o todėl, kad apeliantė 2022 m. spalio 3 d. geruoju sumokėjo šią sumą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12247-21 negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios draudikas negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, kadangi tai nebuvo numatyta Draudimo sutartyse ir Draudimo taisyklėse. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, taigi ikiteisminio tyrimo rezultato nėra ir situacija draudimo išmokos (ne)mokėjimo kontekste iki 2022 m. liepos 1 d. ir po 2022 m liepos 1 d. iš esmės nepasikeitė. Be to, ir po 2022 m. liepos 1 d. apeliantė ilgą laiką nepriėmė sprendimo ir nemokėjo draudimo išmokos.
8.3. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo paskirstytos ir todėl, kad byloje vyksta ginčas dėl to, ar apeliantė pagrįstai nepriėmė sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) ieškovės kreipimosi į teismą dieną. Tačiau tokio materialinio teisinio reikalavimo, suformuluoto kaip ieškinio dalykas, ieškovė nereiškė. Byloje yra ginčas tik dėl žalos dydžio ir dėl draudimo išmokos dydžio.
8.4. Nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 257 451,17 Eur priteisimo ir civilinė byla toje dalyje nutraukta, todėl ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas ir teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet byla dalyje užbaigiama nepriėmus galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas.
11. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
14. Ieškovė nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymą lėmė atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimas.
15. Apeliantė skunde akcentuoja, kad jos sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju priėmimą ir draudimo išmokos išmokėjimą lėmė išimtinai vienintelė aplinkybė – Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 1 d. priimtas nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12247-21 buvo sustabdytas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo įvykio byloje buvo priimtas tik po to, kai buvo žinomas ikiteisminio tyrimo rezultatas, tokias aplinkybes apeliantė nurodė ir 2021 m. lapkričio 23 d. rašte ieškovei: sprendimas dėl draudimo išmokos bus priimtas, kai bus ištirtos visos įvykio aplinkybės ir bus baigtas tyrimas policijoje. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad galutinis procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nėra priimtas, nes ikiteisminis tyrimas nutarimu yra tik sustabdytas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad būtent šio nutarimo pagrindu atsirado sąlygos priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliantė 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendime draudimo byloje nurodė, jog ji anksčiau nebuvo priėmusi sprendimų bylose Nr. ITD/21/000206, GT/21/001618, kadangi ikiteisminio tyrimo rezultatas iš esmės turėjo svarbios reikšmės draudikės sprendimui dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo priimti (aplinkybės dėl įtarimų konkretiems asmenims dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pareiškimas arba nepareiškimas, kuris vertintinas tuo aspektu, ar nustatyti galimai atsakingi asmenys (įtariamieji) dėl padegimo, yra ar nėra susiję su draudėja UAB „Ekinta“), tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taigi aplinkybės įvykio byloje ir draudimo išmokos (ne)mokėjimo kontekste iki 2022 m. liepos 1 d. ir po 2022 m liepos 1 d. iš esmės nepasikeitė, tačiau apeliantė draudimo išmoką išmokėjo ir galutinio ikiteisminio tyrimo procesinio sprendimo nelaukė, nors ikiteisminis tyrimas dar gali būti atnaujintas ir visos, pasak apeliantės, jai svarbios aplinkybės, lėmusios draudimo išmokos nemokėjimą, dar gali būti atskleistos. Tai paneigia apeliantės argumentus, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 1 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12247-21 buvo sustabdytas, priėmimas sukūrė prielaidas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti atitinkamą draudimo išmoką.
16. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu bei CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, gindama savo teises, 2022 m. kovo 18 d., t. y. beveik po metų nuo gaisro kilimo (2021 m. balandžio 19 d.), kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Apeliantė teigia, kad ji dar iki ieškinio pateikimo ieškovei buvo nurodžiusi, jog sprendimas įvykio byloje bus priimtas tik po to, kai bus žinomas ikiteisminio tyrimo rezultatas, tačiau, kaip minėta, galutinis procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nėra priimtas (t. y. ikiteisminio tyrimo rezultato, kuriuo būtų nustatyti dėl gaisro kilimo atsakingi asmenys, iki šiol nėra), bet apeliantė priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Vadinasi, ieškovė dalies ieškinio reikalavimo atsisakė dėl tos priežasties, kad gavo prievolės įvykdymą, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės, o atsakovei dalį prašomos priteisti sumos sumokėjus – pateikė prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo.
17. Apeliantės vertinimu, skundžiamoje nutartyje nėra pagrįsta, kuo remiantis ieškovei buvo priteistas visas jos sumokėtas 569 Eur žyminis mokestis.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 569 Eur žyminio mokesčio, likusios 3 300 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi jai buvo atidėtas. Kadangi bylos dalis dėl 257 451,17 Eur sumos priteisimo buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dalies, todėl teismas, remdamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi išsprendė ir žyminio mokesčio priteisimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už 257 451,17 Eur ieškinio reikalavimą mokėtinas 2 906 Eur žyminis mokestis, kurio 75 proc. grąžintina ieškovei, o 25 proc., t. y. 726,50 Eur, lieka valstybei. Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio dalies atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai faktiškai ieškovės valstybei jau sumokėtus 569 Eur priteisė jai iš atsakovės, kuri buvo atsakinga už šių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, o likusią ieškovės nesumokėtą dalį – 157,50 Eur, priteisė valstybei.
19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukiant civilinę bylą, teisingai įvertino šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.