- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2-5786-867/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01004-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Giedrius Gvildys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl piniginės kompensacijos už bendrąją dalinę nuosavybę ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad savikrovė priekaba „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, registruota atsakovo vardu, yra atsakovo ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė; 2) nesant galimybės atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės natūra, priteisti ieškovei kompensaciją pinigais už jai tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kompensacijos suma – 7631,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinio bei kitų procesinių dokumentų pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji dėl savo mirusio sutuoktinio ir atsakovo sudaryto 2021-06-25 rašytinio susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ tinkamo vykdymo po vienos iš susitarimo šalies (V. B.) mirties kreipsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, tačiau 2023-01-05 sprendimu jos ieškinys buvo atmestas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, 2023-05-11 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-373-524/2023, nurodė, kad “Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. 2012-06-25 susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė pirkti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise savikrovę (šienavimo) priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, pirmos registracijos data 2012-06-25. Taip pat šiame susitarime nurodyta, jog šiuo susitarimu nustatoma, kad žemės ūkio technika perkama lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ji išlaikoma ir naudojama; visi ginčai dėl šio susitarimo sprendžiami šalių tarpusavio sutarimu, o nesusitarus - žemės ūkio technika parduodama, pinigai, gauti pardavus žemės ūkio techniką, dalijami pusiau atskaičius išlaidas, reikalingas pardavimui organizuoti; šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos; šis susitarimas gali būti keičiamas tik šalių sutarimu sudarant naują rašytinį dokumentą; susitarimas sudarytas dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai iš šalių.” (Apeliacinės instancijos teismo nutarties 16 p.). Apygardos teismas nurodė, kad mirusio sutuoktinio turtą paveldėjo, todėl ji paveldėjo ir teises ir pareigas ir jai nėra užkirstas kelias rinktis kitą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Pavyzdžiui, CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles ir ji gali dėl to reikšti ieškinį, pavyzdžiui, reikalaudama priteisti kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ar kt.” (Apeliacinės instancijos teismo nutarties 26-28 p.). Nurodo, kad atsižvelgiant į nagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad jog ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. rašytiniu 2012-06-25 susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė dėl partnerystės, t. y. susitarė kooperuoti savo išteklius - lygiomis dalimis pirkti ir išlaikyti žemės ūkio techniką - savivartę priekabą tuo tikslu, kad abi šalys lygiomis dalimis gautų naudos, t.y. šia žemės ūkio technika galėtų lygiomis dalimis naudotis. Ji kaip mirusio sutuoktinio teisių perėmėja reiškia ieškinį siekdama apginti savo teises. Neneigia fakto dėl avarijos, tačiau nurodo, kad priekaba buvo suremontuota jos mirusio sutuoktinio lėšomis ir atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą bei tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniui nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad klausimas dėl jungtinės veiklos tarp jo ir ieškovės sutuoktinio yra išnagrinėtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad: „Kaip matyti, V. B. 2011-03-03 pervedė atsakovui 36300,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“. 2011-08-03 V. B. atsakovui pervedė 83490,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“. V. B. atsakovui bendrai paskolino 119 790,00 Lt. Atsakovas 2011-10-26 V. B. grąžino 24 150,00 Lt, pavedime nurodydamas, kad tai yra „pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui Giga- Vitesse Cfs 4001“; 2011-10-28 pervedė 20 000,00 Lt į V. B. sąskaitą, 2011-10-28 pervedė 10 625,00 Lt, nurodydamas šių pavedimų paskirtį - pinigų paskolinimas V.B. plūgo pirkimui. 2012-08-20 A. V. V. B. pervedė 44655,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu gražinimas“. Teismo vertinimu, kai viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, o kita šalis įsipareigoja grąžinti pinigų sumą ir faktiniais veiksmais grąžina susitartą sumą, vertintini kaip paskolos sutarties teisiniai santykiai, o ne santykiai, kylantys iš bendros jungtinės veiklos. Be to, ir pati ieškovė teigė, kad savikrovę priekabą jos sutuoktinis atsakovui padėjo nusipirkti prisidėdamas finansiškai, bei neneigė, kad dalį pinigų atsakovas ieškovės sutuoktiniui V. B. grąžino. Tai, kad savikrovės priekabos pirkimui V. B. paskolino atsakovui pinigų bei dalį jų atsakovas gražino minėtam asmeniui patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. V. Tai, kad tai buvo paskolos teisiniai santykiai akivaizdžiai rodo ir V. B. mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad tai „pinigų paskolinimas priekabos Gigą Vitesse CFS 4001 pirkimui“. Iš to darytina išvada, kad 2012-06-25 susitarimas dėl žemės technikos (savikrovės priekabos) pirkimo ir naudojimo neatitiko tikrosios šios sutarties šalių valios ir ketinimo. Nors ir liko negrąžinta dalis paskolintų pinigų, tai nesudaro pagrindo minėto susitarimo taip V. B. ir atsakovo vertinti kitaip nei paskolos teisinių santykių. Ieškovė teigė, kad bendrai buvo pirkta ne tik savikrovė priekaba, kuri registruota atsakovo vardu, bet ir šienapjovės bei plūgai, kurie registruoti V. B. vardu, bet jais naudojosi ir atsakovas, tačiau šioje byloje reikalavimų nereiškė, atsakovas jokių pretenzijų į aukščiau paminėtą turtą neturi, kadangi šis turtas priklauso V. B. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. ir atsakovas A. V. vieni kitiems padėdavo ūkio darbuose, vieni kitiems paskolindavo turimą žemės ūkio techniką, tačiau teismo vertinimu, bendro tikslo, bendrų interesų siekti bendrų rezultatų tarp jų nebuvo, kiekvienas iš jų turėjo savo atskirus ūkius, kuriuose dirbo, o susiklostę tarp jų santykiai vertintini ne kaip bendra jungtinė veikla, o kaip talka (fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti). Šis pirmosios instancijos teismo teiginys nebuvo paneigtas ir 2023-05-11 Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtame ieškovės apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų kontekste, civilinėje byloje Nr. e2A-373-524/2023, tad akivaizdu, kad ieškovė kelia klausimą, kuris teisme yra išnagrinėtas ir teismas yra kategoriškai pasisakęs dėl jungtinės veiklos bei paskolinių santykių, kurie, šioje byloje ir egzistuoja. Nurodo, kad piniginė kompensacija, prašoma ieškinyje, negali būti kildinama iš kompensacijos už bendrąją dalinę nuosavybę, nes tokios bendrosios dalinės nuosavybės niekada nebuvo ir nėra. Ieškovės miręs sutuoktinis buvo paskolinęs pinigų sumą, kuri buvo jam grąžinta, tai įrodyta dokumentais, o dalis skolos nesugrąžinta dėl V. B. įvykdytos avarijos, kai įvažiavęs į kanalą, apvertęs ginčo Priekabą, ją apgadino ir šalys susitarė, kad tos skolos dalies suma užskaitoma kaip kompensacija, už priekabos sugadinimą ir šalys susitarė, kad viena kitai jokių pretenzijų nebeturi. Niekada nebuvo jokio susitarimo, kad Priekaba naudojama bendrai, taip ir būti negalėjo, nes tokiu atveju, kad grąžinti skolintus pinigus, jeigu jie panaudoti bendro daikto įgijimui. Nurodo, kad perkant savikrovę priekabą „Straumann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gavus valstybės paramą ir trūkstant piniginių lėšų įsigyti techniką, paprašė kaimyno paskolinti pinigų ir pinigai buvo paskolinti, o vėliau grąžinami. Tokie veiksmai niekaip negali būti įvardijami kaip bendra veikla. Dublike nurodoma, kad V. B. iš savo lėšų pirko detales priekabai ir jas remontavo. Mes savo atsiliepime į ieškinį esame nurodę, kad V. B. buvo sugadinęs savivartę priekabą, įvažiavęs į kanalą ir priekabą apvertęs, tokiu būdu ją stipriai sugadindamas. Mes niekada neneigėme, kad V. B. pats savo jėgomis ir savo lėšomis suremontavo sugadintą techniką, tačiau priekaba jau buvo daužta, jos prekinė vertė prarasta ir todėl V. B. sutiko, kad skola anuliuojama dėl jo padarytos avarijos. Visi su Dubliku pateikti įrodymai yra būtent sudaužytos įvykio metu savikrovės priekabos remonto detalių įgijimui. Šis veiksmas labai paprastai paaiškinamas: sugadinai- suremontuok. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, todėl mano, kad sandorio, kuris sudarytas 2012-06-25 nuginčijimo, pakeitimo, ar pripažinimo esant bendrosios veiklos sandoriu yra pasibaigęs senaties terminas, nors ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, tačiau atsakovas turi teisę prašyti taikyti senatį ir pasekmes atsirandančias iš šios sutarties. Kadangi ginčas jau buvo nagrinėtas teisme, teismas yra pasisakęs ir apie bendrosios veiklos nebuvimą, taipogi pasisakęs ir dėl bendrosios veiklos nebuvimo, todėl, nesant naujų įrodymų bei esant suėjusiai ieškinio senačiai ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad jos ir atsakovo šeima 20 metų bendravo ir vieni kitiems padėdavo ūkyje. Po dešimties metų bendravimo nusprendė, kad reiktų pirkti techniką ir taip pasilengvinti darbą ūkiuose. Paaiškino, kad jos sutuoktinis investavo į priekabą ir su atsakovu pasirašė susitarimą, kad jos sutuoktinis ir atsakovas priekaba vienodai naudosis ir prižiūrės ją. Susitarimo prisiimtų įsipareigojimų buvo laikomasi iki jos sutuoktinio mirties, tačiau po sutuoktinio mirties atsakovas nusprendė nebetęsti 2012-06-25 pasirašyto susitarimo. Mano, kad jos sutuoktinis būtų galėjęs įsigyti savo techniką, tačiau nepirko, nes tikėjo tuo susitarimu. Kadangi atsakovas nebenori tęsti įsipareigojimų, ji nori atgauti dalį, kurią investavo jos sutuoktinis į priekabą. Paaiškino, kad perkant rinktuvinę priekabą buvo perkama pateikus paraišką paramai ir priekaba buvo pirkta atsakovo varu, nes jis tuo metu buvo jaunesnysis ūkininkas ir jam buvo skiriama didesnė parama. Nurodė, kad visa paramos suma bei PVM skirta priekabos pirkimui atiteko atsakovui, o jos sutuoktinis davė pinigus priekabos pirkimui. Prašomą priteisti sumą ji apskaičiavo pagal negrąžintą pinigų likutį. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties ūkyje pradėjo dirbti jos būsimas žentas ir tuo laikotarpiu sugedo jų pačių traktorius ir atsakovas atsisakė tęsti bendradarbiavimą. Apie tai, kad nebebus tęsiamas susitarimas sudarytas tarp atsakovo ir jos sutuoktinio ji sužinojo 2021 m. vasarą. Dėl priekabos pirkimo buvo susitikimai ir buvo atliekami skaičiavimai kas kiek turėtų prisidėti ir buvo sutarę, kad visi paramos pinigai atitenka atsakovui, tai yra visos paramos lėšos liko atsakovui. Paaiškino, kad nuo priekabos įsigijimo jos sutuoktinis rūpinosi priekaba, jeigu ją reikėdavo remontuoti pasidalindavo kaštus arba kažkuris asmeniškai tvarkydavo, jeigu sugesdavo būtent jo ūkyje. Prieš kiekvieną sezoną buvo perkamos dalys, tačiau ne visas sąskaitas ji rado. Mano, kad priekabos vertė šiuo metu yra apie 48 000,00 Eur, nes už tokią sumą atsakovas priekabą pardavinėja. Nurodė, kad 2012-06-25 tarp jos sutuoktinio ir atsakovo susitarimas buvo tuo tikslu, kad naudotis vienodomis teisėmis ta priekaba. Susitarimą kaip ir kokiomis dalimis buvos mokama skaičiavo jos sutuoktinis ir atsakovo sutuoktinė.
Ieškovės atstovas advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas nesugebėjo paneigti, kad tarp šalių buvo sudarytas jungtinės veiklos susitarimas dėl technikos įsigijimo. Paaiškino, kad jungtinė veikla tarp šalių vyko ir iki susitarimo pasirašymo, tai kad ieškovės sutuoktinį ir atsakovą siejo jungtinės veiklos santykiai dėl priekabos iš esmės patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuri šalims turi prejudicinę galią ir iš naujo įrodinėti nereikia. Ieškovės pradinis ieškinys buvo atmestas , nes netinkamai buvo pasirinktas jos teisių gynimo būdas. Tai jog tarp šalių buvo jungtinės veiklos santykiai iš esmės patvirtina byloje pateikti bankiniai pavedimai ir išrašai, kurie patvirtina, kad tarp šalių vaikščiojo piniginės lėšos iki susitarimo pasirašymo. Vien tai, kad atsakovas nurodo, kad priekaba buvo registruota jo vardu nepaneigia jog buvo jungtinės veiklos sutartis, nes tokiai sutarčiai nėra reikalinga notarinė forma, o pats atsakovas neginčija, jog toks susitarimas rašytinis buvo pasirašytas ir jo neginčijo. Nurodė, kad tiek pagal byloje esančius įrodymus, tiek atsakovo paaiškinimus matyti, kad atsakovas pinigus ieškovės sutuoktiniui sumokėjo 2011 m., tai yra iki susitarimo pasirašymo. Atsakovas neginčija, kad į bylą pateikti ranka rašyti jos sutuoktinės skaičiavimai dėl technikos buvo daromi, be to atsakovo sutuoktinė 2021-07-03 sms informavo, kad bus atsiskyrimas. Atsakovas patvirtino, kad ieškovės sutuoktinis padėdavo atsakovui dirbti su savo technika jo laukus, o atsakovas su savo technika dirbo ieškovės sutuoktinio laukus ir tik po mirties nutraukė bendradarbiavimą. Eismo įvykis, kurio metu apgadinta priekabu įvyko 2018 m. ir atsakovas pavirtino, kad ieškovės sutuoktinis suremontavo priekabą ir pats atsakovas po 2018 m. jokių investicijų neįdėjo ir ūkio vedamoje buhalterijoje neįformino nuostolių padengimo ir raštu ieškovės sutuoktiniui jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad priekabą atsakovas pardavinėja už 48 000,00 Eur ir ši kaina yra be PVM, atsakovas patvirtino, kad skelbime nėra nurodyti priekabos defektai. Ieškovo sutuoktinis dar iki mirties pirko dalis, remontavo, naudojo priekabą savo ūkyje, pateikti įrodymai, kad buvo gauta parama, atsakovas neginčija, kad ieškovės sutuoktinis padarė piniginį įnašą už traktorių, kas tik patvirtina, kad buvo jungtinė veiklos sutartis. Pripažįsta, kad mirus ieškovės sutuoktiniui jungtinės veiklos sutartis nutrūko, nes nebuvo aptartas susitarime teisių perėmimas. Prašo piniginės kompensaciją už bendrąją dalinę nuosavybę, nes nėra galimybės turto atidalinti natūra. Mano, kad ieškovė galėtų prašyti daugiau, tačiau ieškovė prašo tik ieškinyje nurodytos sumos. Nesutinka, kad yra praleistas ieškinio senatis, nes teisė į ieškinį atsirado 2021 m., nes iki to laiko jungtinė veiklos susitarimas buvo galiojantis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais argumentais ir motyvais. Neginčija, kad tarp jo ir ieškovės sutuoktinio buvo pasirašytas susitarimas dėl priekabos pirkimo. Paaiškino, kad jis šį susitarimą pasirašė neperskaitęs. Pats ieškovės sutuoktinis jam sakė, kad kai bus baigti išmokėti pinigai tą lapą jis galės dėti kur nori. Nesutinka, kad priekaba yra jo ir ieškovės sutuoktinio bendroji dalinė nuosavybė, nes ieškovės sutuoktinis tik paskolino pinigus priekabos pirkimui ir jis yra grąžinęs paskolintą pinigų sumą ir liko ieškiniu prašoma priteisti suma, nes ieškovės sutuoktinis padarė žalą priekabai ir pats jam sakė, kad nurašys tą skolą už nuostolius. Paaiškino, kad priekaba apvirto kai ja naudojosi ieškovės sutuoktinis ir tai buvo apie du metus prieš ieškovės sutuoktinio mirtį. Raštiško susitarimo dėl nuostolių tarp jo ir ieškovės sutuoktinio nebuvo pasirašyta ir ūkio buhalterijoje jis neįformino nuostolių, nes ieškovės sutuoktinis sutvarkė priekabą už savo lėšas. Neneigia, kad tarp jo ir ieškovės susitarimas buvo, kad priekaba bus naudojamasi, tačiau duodavo ja naudotis už paskolintus pinigus. Laiko, kad pilnai atsiskaitė su ieškovės sutuoktiniu už priekabą kai buvo atliktas paskutinis bankinis pavedimas ir tas pavedimas buvo atliktas prieš avariją, po avarijos jokių pavedimų jis nebedarė, nes žodžiu susitarė, kad nurašys tą sumą likusią ieškovės sutuoktinis, tačiau jis ir toliau leido naudotis ieškovės sutuoktiniui technika, kaip kaimynas nemokamai. Paaiškino, kad ieškovės sutuoktinis taip pat jam duodavo naudotis jų technika, nes jie taip pat yra jiems paskolinę pinigų. Priekabos pirkimui be dengimo jis skolinosi iš ieškovės sutuoktinio 119 790,00 Lt (34 694,00 Eur). Ji ieškovės sutuoktiniui paskolino plūgo pirkimui 30 625 Lt (8 870,00 Eur), o už priekabą jis liko skolingas 14 767,00 Eur. Ieškovės sutuoktinis už plūgą jam liko skoloje – 7 136,00 Eur, tai skirtumas yra 7 631,00 Eur ir šios sumos prašo ieškovė. Mano, kad priekabos vertė yra mažesnė nei suma už kurią pardavinėja, tai yra pardavinėja už 48 000,00 Eur be PVM, nes atvykę niekas neperka, nes matosi, kad ji yra daužta, galimai galėtų gauti apie 25 000,00-30 000,00 Eur. Bendrai su ieškovės sutuoktiniu priekaba naudojosi apie 10 metų. Apie trejus metus priekaba nesinaudoja, nes nebeūkininkauja. Priekaba buvo laikoma pas jį, ją naudojo kiekvienas savo ūkyje ir jokios bendros veiklos nevykdė. Priekabą duodavo ieškovės sutuoktiniui už palūkanas, nes ieškovės sutuoktinis jam buvo paskolinęs pinigus ir ta priekaba ieškovės sutuoktinis dirbdavo tik savo ūkyje ir skolindavosi 3-4 dienas per metus. Paaiškino, kad už priekabą viso sumokėjo 278 000,00 Lt, tada pateikė paraišką paramai gauti ir nepilnai 57,9 procentų nuo sumokėtos sumos už priekabą gavo iš paramos, tai galėjo būti, kad iš paramos gavo 149 748,00 Lt. Jis taip pat ėmė iš banko paskolą priekabos pirkimui. Paaiškino, kad jis ieškovės sutuoktiniui davė pinigų šienapjovės pirkimui apie 16 000,00 Lt ir tai buvo 2011-2012 metais, tačiau neturi įrodymų, be to skolino ir plūgo pirkimui, tačiau taip pat neturi įrodymų. Ieškovės sutuoktinis plūgą pirko po priekabos pirkimo. Negali nurodyti, kodėl neprašė ieškovės sutuoktinio grąžinti už šienapjovę, nes juo pasitikėjo. Neginčijo susitarimo, nes pats ieškovės sutuoktinis sakė, kad tarp jų tik tas susitarimas.
Atsakovo A. V. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad jeigu ieškovė ir jos vyras tikrai manė, kad buvo bendra veikla, tai nebūtų reikalavę grąžinti paskolintos sumos. Jeigu pripažinus, kad pagal 2012-06-25 sutartį tikrai buvo bendra jungtinė veikla, tai sutarčiai jau suėjo dešimties metų senatis ir turėtų būti taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė įrodinėja, kad priekaba buvo bendroji dalinė, nes buvo bendroji jungtinė veikla, nors didžioji dalis pinigų buvo grąžinta ir liko negrąžinta apie 7 000,00 Eur. Tai, kad du ūkininkai susitarė ir pasirašė susitarimą dėl bendro naudojimo neįrodo, kad jie yra priekabos bendrasavininkais. Atsakovas už priekabą yra grąžinęs beveik visą skolą. Tai, kad abu ūkininkai remontavo, kai sulūžo techniką ją naudojant neįrodo, kad tai yra bendra jų nuosavybė. V.B. priekabą skolinosi iš atsakovo ir tai darydavo 3-4 dienas per metus ir šią priekabą naudojo tik savo ūkyje. Dėl V.B. kaltės priekaba įvirto į kanalą ir jis suremontavo priekabą. Jokios bendros veiklos išskyrus dėl vienos priekabos tarp šalių buvo jungtinė veikla. Priekaba įgyta už Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą. Prašo taikyti senatį susitarimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nagrinėjimui prijungtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-34-750/2023 esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės bei atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš 2011-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties 02/02 AU nustatyta, kad ūkininkas A. V. iš UAB „Baltic Farm Supply Center“ už 230 000,00 Lt be PVM, kaina su PVM – 278 300,00 Lt, įsigijo naują universalią savikrovę puspriekabę (priekabą) su žalios masės smulkintuvu „Giga-Vitese CFS 4001“ gamintojas (Strautmann) kilmės šalis (Vokietija). 2001-06-09 perdavimo – priėmimo aktu ūkininkas A. V. priėmė minėtą priekabą. 2011-08-03 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija BFSC Nr. 1167045 minėtai technikai (savikrovei piekabai) bendrai 230 000 Lt sumai (be PVM), 278 300,00 Lt (su PVM), minėtame dokumente nurodytą, kad prekę priėmė ūkininkas A. V.
Iš atsakovo A. V. „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-03-07 nustatyta, kad V. B. 2011-03-03 pervedė atsakovui 36 300,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos „Giga-Vitessse CFS 4001 pirkimui“ ir 2011-08-03 V. B. atsakovui pervedė 83 490,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“.
Iš atsakovo Ūkininko Ūkio sąskaitos išrašo Nr. 106 už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-10-28 nustatyta, kad atsakovas 2011-10-26 pervedė V. B. 24 150,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodyta – pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui „Giga-Vitesse CFS 400“1; 2011-10-28 V. B. pervedė 20 000,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė – pinigų paskolinimas V. B. plūgo pirkimui. 2012-08-20 atsakovas V. B. pervedė 44 655,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu gražinimas“.
2011-09-21 ūkininkas V. B. iš UAB „Agroteka“ už 57 000,00 Lt nusipirko OVLAC plūgą SH-5-150/95 (S/N 021311) bei V. B. ūkininkas iš UAB „Armeduva“ įsigijo šienapjovę „Samasz“ KDF300 už 19 360,00 Lt (PVM sąskaita faktūra serija ARM Nr. 11043) ir šienapjovę „Samasz“ KDTC300 už 20 570,00 Lt (PVM sąskaita faktūra serija HRM Nr. 11017).
Iš 2012-06-25 Susitarimo dėl žemės technikos pirkimo ir naudojimo (toliau – 2012-06-25 susitarimas) nustatyta, kad ūkininkas V. B. (ieškovės sutuoktinis) ir ūkininkas A. V. (atsakovas) susitarė pirkti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise savikrovę (šienavimo) priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, pirmos registracijos data 2012-06-25 (toliau - Priekaba). Šiuo susitarimu minėti asmenys susitarė, kad Priekabą perka lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ją išlaiko ir naudoja. Visi ginčai dėl šio susitarimo sprendžiami šalių tarpusavio sutarimu, o nesusitarus - žemės ūkio technika parduodama. Pinigai, gauti pardavus žemės ūkio techniką, dalinami pusiau atskaičius išlaidas reikalingas pardavimo organizavimui. Šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.
Iš Lietuvos Respublikos Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Priekabos savininkas yra atsakovas, dokumentai patvirtinantys nuosavybės faktą: 2011-06-09 perdavimo-priėmimo aktas, 2011-08-03 PVM sąskaita- faktūrą Serija BFSC Nr. 1167045.
Iš 2024-02-05 rašto Dėl jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių tinkamo įgyvendinimo matyti, kad ieškovė atsakovui pateikė siūlymą kompensuoti jai 7 631,00 Eur sumą už priekabą pagal susitarimą iš jungtinės veiklos.
Iš 2018-09-10 UAB „Agroteka“ ūkininkui V. B. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, serija TEKA Nr. 0037628 nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis įsigijo kairės ir dešinės pusės šonines galines paneles, dešinės ir kairės pusės viršutines sijas, dešinės pusės vertikalią atramą, suma iš viso 3 247,80 Eur. Iš 2018-09-19 UAB „Agroteka“ ūkininkui V. B. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, serija TEKA Nr. 0037765 matyti, kad ieškovės sutuoktinis įsigijo daviklį už 57,40 Eur.
Iš 2021-08-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) V. B. mirties, paveldimą turtą perėmė jo sutuoktinė ieškovė I. B., notarinio registro Nr. 2300.
Iš atsakovo A. V. Ūkininko Ūkio sąskaitos išrašo Nr. 106 už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-10-28 nustatyta, kad minėtas asmuo 2011-10-26 pervedė V. B. 24 150,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė – pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui „Giga-Vitesse CFS 400“1; 2011-10-28 V. B. pervedė 20 000,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė – pinigų paskolinimas V. B. plūgo pirkimui. 2012-08-20 atsakovas V. B. pervedė 44 655,00 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu gražinimas“.
Dėl bendros jungtinės veiklos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų.
Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).
Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis V. B. ir atsakovas A. V. 2012-06-25 pasirašė Susitarimą (toliau – Susitarimas) dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo, kurios pagrindu šalys susitarė, kad pirks ir valdys bendrosios dalinės nuosavybės teise Šienavimo priekabą STRAUTMANN GIGA-VITESSE CFS 4001, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, pirmos registracijos data 2012-06-25 (toliau – priekaba). Susitarimu susitarė, kad priekabą perka lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ją išlaiko ir naudoja. Ieškovė remdamasi 2012-06-25 pasirašytu susitarimu įrodinėja, jog tarp šalių buvo susidarė bendros jungtinės veiklos teisiniai santykiai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Tiek šalių paaiškinimais, tiek ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad 2011-03-03 V. B. atsakovui pervedė 36 300,00 Lt, o 2011-08-03 pervedė - 83 490,00 Lt priekabos pirkimui, tai yra nustatyta, kad viso V. B. atsakovui priekabos pirkimui pervedė 34 693,58 Eur (arba 119 790,00 Lt). Tarp šalių nėra ginčo, kad priekaba yra registruota atsakovo vardu ir priekabos pirkimui buvo gauta parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei tai, kad atsakovas nėra grąžinęs V. B. 7 631,00 Eur sumokėtos už priekabos pirkimą.
Iš įsiteisėjusio 2023-01-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34-750/2023 nustatyta, kad ieškovė I. B. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012-06-25 susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą ir priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškinys buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad tarp ūkininko V. B. (jo teisių perėmėjos – ieškovės I. B.) ir ūkininko A. V. susiklostė ne jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Klaipėdos apygardos teismas 2023-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-373-524/2023 atmetė ieškovės apeliacinį skundą dėl 2023-01-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34-750/2023 ir paliko nepakeistą teismo sprendimą, tačiau nutarties 25 nurodė, kad „ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. rašytiniu 2012-06-25 susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė dėl partnerystės, t. y. susitarė kooperuoti savo išteklius – lygiomis dalimis pirkti ir išlaikyti žemės ūkio techniką – savivartę priekabą tuo tikslu, kad abi šalys lygiomis dalimis gautų naudos, t. y. šia žemės ūkio technika galėtų lygiomis dalimis naudotis. Tačiau, kaip minėta, viena iš 2012-06-25 susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių – ūkininkas V. B. 2021-04-03“. Apygardos teismo nutarties 28 punkte nurodyta, kad teismo sprendimas ieškovei neužkerta kelio rinktis kitą ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Pavyzdžiui, CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Taigi, ieškovei manant, kad 2012-06-25 susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ pagrindu yra pagrindas ginčo savikrovę priekabą pripažinti bendra ūkininko V. B. ir ūkininko A. V. nuosavybe ir pasibaigus šiam susitarimui šį turtą padalyti, ieškovė gali dėl to reikšti ieškinį, pavyzdžiui, reikalaudama priteisti kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ar kt. Pareiškus ieškinį dėl turto pripažinimo vieno iš partnerių nuosavybe ir turto padalijimo, teismas spręstų ar 2012-06-25 susitarimas „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ iš tiesų buvo vykdomas, kokie buvo partnerių įnašai, ar šio susitarimo pagrindu turtas gali būti padalytas ir kt.
Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, tiek ir bylą nagrinėjant Tauragės apylinkės teisme laikėsi pozicijos, kad jo ir ieškovės sutuoktinio nesiejo jokie jungtinės veiklos susitarimai, nes jie nevykdė jokios jungtinės veiklos, o jis tik iš ieškovės sutuoktinio V. B. pasiskolino pinigines lėšas priekabos pirkimui. Atsakovas taip pat tvirtino, kad jis yra atidavęs paskolintą sumą, o likusi negrąžinta 7 631,00 Eur dėl to, kad V. B. pats sugadino priekabą 2018 m. dėl avarijos ir žodžiu su juo susitarė, kad nebereikalaus grąžinti šios sumos.
Teismas negali sutikti su atsakovo išdėstyta pozicija, nes priešingai nei teigia atsakovas, teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu tarp atsakovo ir ieškovės mirusio sutuoktinio buvusį susitarimą, jog kaip įvardina atsakovas, likusi pinigų suma buvo nurašyta, dėl to, kad ieškovės sutuoktinis įvykdė avariją, kurios metu buvo apgadinta priekaba. Pats atsakovas iš esmės patvirtino, kad ieškovės sutuoktinis savo lėšomis suremontavo priekabą 2018 m. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis jokių pretenzijų ieškovės sutuoktiniui dėl priekabos apgadinimo nereiškė. Atsakovas teismo posėdžio metu bandė įrodyti, kad susitarimas buvo sudarytas tik dėl to, kad ieškovės sutuoktinis jam buvo paskolinęs pinigų sumą priekabos pirkimui, tačiau kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai dar iki susitarimo sudarymo didžioji dalis paskolintų pinigų atsakovo jau buvo grąžinta ieškovės sutuoktiniui, tai yra iki 2021-06-25 atsakovas V. B. pervedė 12 786,72 Eur (arba 44 150,00 Lt), o 2012-08-20 atsakovas V. B. pervedė 12 972,98 Eur (arba 44 655,00 Lt) mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu gražinimas“. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad dar 2018 m. jis ir ieškovės sutuoktinis pilnai atsiskaitė už priekabą, tačiau pats patvirtino, kad iki pat ieškovės sutuoktinio mirties, tai yra 2021 m. leisdavo ieškovės sutuoktiniui naudotis priekaba ir pats vykdavo dirbti ieškovės sutuoktinio laukus su savo priekaba, o ieškovės sutuoktinis dirbdavo jo ūkyje. Iš atsakovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis nebedavė priekabos, nes manė, kad ieškovės žentas nemoka naudotis technika ir bijojo, kad nesugadintų priekabos. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats po 2018 m. jis būtų pagerinęs priekabos būklę ar būtų remontavęs priekabą. Pateikti rašytiniai įrodymai į bylą patvirtina, kad ieškovės miręs sutuoktinis pats pirko detales priekabos remontui. Teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas, nes visuma surinktų įrodymų, neginčijamai patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis ir atsakovas buvo susitarę dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įgyjant konkretų turtą tai yra priekabą. Vien tai, kad priekaba buvo registruota atsakovo vardu, nepaneigia, kad susitarimas yra negaliojantis. Teismo vertinimu tai, kad pagal susitarimą buvo jungtinė veikla iš esmės patvirtina ir atsakovo sutuoktinės ieškovei 2021-07-03 siųsta sms, kurioje kalbama apie faktinį atsiskyrimą ir tai kad, jokių naujų susitarimų nebebus, o buvęs susitarimas yra nutrūkęs, nes nebėra ieškovės sutuoktinio. Atsakovas apie susitarimą žinojo nuo jo sudarymo, tačiau jo niekada neginčijo, nors pats laikė, kad jį ir ieškovės sutuoktinį siejo tik paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovą nuo pat pradžių atstovo kvalifikuotas teisininkas, tačiau atsakovas neginčijo susitarimo, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, dėl ko konkrečiai šalys susitarė. Atsakovas teismo posėdžio metu ir tvirtino, kad jis šį susitarimą pasirašė jo neskaitęs, tačiau tai vertintina kaip atsakovo gynybinė pozicija, nes atsakovui buvo pateiktas antrasis susitarimo egzemliorius ir jis jį turėjo ir galėjo jį ginčyti, tačiau to nepadarė. Be to, jei atsakovas manė, kad jis yra visiškai atsiskaitęs už priekabą kaip jis tvirtina su ieškovės sutuoktiniu, tai jis dar esant ieškovės sutuoktiniui ir žinodamas, jog tarp jų yra sudarytas rašytinis susitarimas galėjo rašytiniu susitarimu šį susitarimą nutraukti ar pakeisti, tačiau to taip pat nepadarė. Teismo vertinimu atsakovas iš esmės savo veiksmais, neatlygintinai duodamas pagal susitarimą ieškovės sutuoktiniui naudotis priekaba ir po 2018 m., tai yra po to kai jis jau manė, kad yra už priekabą visiškai atsiskatęs su ieškovės sutuoktiniu, tik patvirtina, kad tarp jo ir ieškovės sutuoktinio buvo susitarimas įgyti priekabą bendrai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2A-373-524/2023 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023-01-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl susitarimo vykdymo, 2023-05-11 nutartyje pasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykiu: „Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. rašytiniu 2012-06-25 susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė dėl partnerystės, t. y. susitarė kooperuoti savo išteklius – lygiomis dalimis pirkti ir išlaikyti žemės ūkio techniką – savivartę priekabą tuo tikslu, kad abi šalys lygiomis dalimis gautų naudos, t. y. šia žemės ūkio technika galėtų lygiomis dalimis naudotis.“, tokiu būdu buvo nustatytas prejudicinis faktas.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytas proceso teisės normas, yra suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 44 pastraipa; 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024, 28 pastraipa).
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją.
Susitarime dėl priekabos buvo susitarta, kad priekaba perkama lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ją išlaikant ir naudojant ir ją pardavus už priekabą gauti pinigai yra dalinami per pusę.
Šalys į bylą teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokios vertės yra priekaba šiai dienai, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas priekabą pardavinėja už 48 000,00 Eur. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad priekaba yra brangi technika ir būtent dėl šios priežasties jis jos nenuomoja nors jau daugiau kaip du metus nebeūkininkauja bei nurodė, kad galimai priekabos vertė yra nuo 25 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur. Esant šalių susitarimui ieškovė kaip savo sutuoktinio teisių perėmėja turėtų teisę reikalauti pusę priekabos vertės, tai yra mažiausiai 15 000,00 Eur, tačiau prašo priteisti tik sumą, kurios atsakovas nėra grąžinęs jos sutuoktiniui ir kurią jos sutuoktinis yra realiai ir faktiškai investavęs, tai yra 7 631,00 Eur.
CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovės sutuoktinis V. B. ir atsakovas A. V. rašytiniu 2012-06-25 susitarimu susitarė dėl partnerystės, t. y. susitarė kooperuoti savo išteklius – lygiomis dalimis pirkti ir išlaikyti priekabą tuo tikslu, kad abi šalys lygiomis dalimis gautų naudos, t. y. šia priekaba galėtų lygiomis dalimis naudotis ir tai darė iki 2021 m. vasaros, tai yra iki ūkininkas V. B. (duomenys neskelbtini) mirė.
Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji prievolių vykdymo principai – visos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).
CK 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienam iš partnerių mirus, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių arba pakeisti mirusį partnerį jo teisių perėmėjais, jungtinės veiklos sutartis baigiasi. Nagrinėjamu atveju nei 2012-06-25 susitarimas „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“, nei vėlesnis koks nors susitarimas, nenustato mirus vienai iš 2012-06-25 susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių jungtinės veiklos sutartį išsaugoti ar pakeisti mirusį partnerį jo teisių perėmėjais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog, (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui, pasibaigė ir 2012-06-25 susitarimo galiojimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal CK 6.971 straipsnio 1 dalį, ieškovė būdama savo sutuoktinio V. B. teisių perėmėja pagrįstai reikalauja kompensacijos už jos sutuoktiniui priklausiusią turto dalį bendrojoje jungtinėje veikloje. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Spręsdamas dėl tinkamo daikto padalijimo būdo kasacinis teismas yra nurodęs, jog daikto padalijimas natūra yra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio dalies atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą.
Atsižvelgiant į tai, kad priekaba iš esmės kaip daiktas nėra dalintinas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad yra pagrindas priekabą palikti atsakovui, kurio vardu ir yra įregistruota priekaba, o ieškovei priteisti iš atsakovo 7 631,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas.
Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė kaip savo sutuoktinio teisių perėmėja apie pažeistas teises dėl priekabos sužinojo tik 2021-07-03 ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra ieškovei atsakovo sutuoktinės siųstas pranešimas sms žinute, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį kaip to prašo atsakovas, nes jis nėra praleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis, 98 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog turėjo 2 229,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 057,00 Eur teisinė pagalba ir 172,00 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus ieškinį pilna apimtimi yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad savikrovė priekaba „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo A. V. vardu yra bendroji ieškovės I. B. ir atsakovo A. V. dalinė nuosavybė.
Atidalyti ieškovei I. B. ir atsakovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. savikrovę priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
- priteisti atsakovui A. V. natūra savikrovę priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo A. V. 7 631,00 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno euro 00 ct) piniginę kompensaciją.
Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo A. V. 2 229,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams elektroninę civilinę bylą Nr.e2-34-750/2023.
Spendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.