- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-373-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00718-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl susitarimo vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012 m. birželio 25 d. susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą; priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės sutuoktinis V. B. su ūkininku A. V. 2012 m. birželio 25 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise savo ūkių reikmėms pirkti ir valdyti savikrovę priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“. V. B. (duomenys neskelbtini) mirė, o ieškovė, kaip jo sutuoktinė, paveldėjo visą jam priklausiusį palikimą, įskaitant ir ūkininko ūkį. Ieškovė yra sutuoktinio turto perėmėja, todėl jai perėjo ir teisės pagal jų sudarytą susitarimą. Tačiau atsakovas, mirus ieškovės vyrui, neleidžia jai naudotis bendra savikrove priekaba, teigia, kad mirus vyrui sutartis neteko galios, todėl savikrovę priekabą savinasi, naudoja tik savo ūkio reikmėms. Minėtame susitarime buvo susitarta, kad iškilus ginčams minėta priekaba turi būti parduota, o gauta pinigų suma padalyta pusiau. 2012 m. birželio 25 d. susitarimo vykdyti negalima niekaip kitaip, kaip tik parduodant bendrai įsigytą priemonę. Atsakovas parduoti šios technikos nesutinka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis, įgyvendindamas savo, kaip ūkininko, verslo planus, per Lietuvos nacionalinę mokėjimų agentūrą, gavęs paramą, įsigijo minėtą savikrovę priekabą. Ją pirko vienas savo vardu ir šis turtas niekada nebuvo bendru su V. B. turtu. Perkant savikrovę priekabą pritrūko pinigų, todėl jų pasiskolino iš minėto asmens. Abu tarpusavyje susitarė, jog V. B. paskolins pinigų su sąlyga, kad įgijęs techniką A. V. leis ja naudotis ir V. B. neprašys palūkanų, kol bus išmokėta paskola. Siekdami patvirtinti šį sandorį, 2012 m. birželio 25 d. pasirašė susitarimą „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ . Susitarime nors ir nurodyta, kad ją perka lygiomis dalimis, lygiomis dalimis ją išlaiko ir naudoja, tačiau realiai atsakovas yra sumokėjęs visą skolos dydį, kas parodo, kad susitarimas buvo tik formalus ir galiojo tol, kol buvo grąžinta skolos suma. Iš viso V. B. atsakovui paskolino 119 790 Lt. Per banką yra grąžinta 99 430 Lt, likusi grąžinti skolos suma sudarytų 20 360 Lt arba 5 897 Eur. Taigi savikrovė priekaba yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o ieškovė galėtų turėti pretenzijų į skolos dalį, t. y. į 5 897 Eur sumą, tačiau šios sumos ji nei paveldėjo, nei šiuo ieškiniu neprašo priteisti, o reikalauti parduoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ji neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad V. B. šios sumos atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. V., priteisė iš ieškovės I. B. 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Taip pat nusprendė šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui A. V. parduoti šienavimo (savikrovę) priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismo manymu, kai viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, o kita šalis įsipareigoja grąžinti pinigų sumą ir faktiniais veiksmais grąžina susitartą sumą, tai vertintina kaip paskolos sutarties teisiniai santykiai, o ne santykiai, kylantys iš bendros jungtinės veiklos. 2012 m. birželio 25 d. susitarimas dėl žemės technikos (savikrovės priekabos) pirkimo ir naudojimo neatitiko tikrosios šios sutarties šalių valios ir ketinimo. Atsakovas teigė, kad tai buvo paskolos teisiniai santykiai. Savikrovė priekaba nuosavybės teise registruota atsakovo vardu. Duomenų, kad ieškovės sutuoktinis būtų tam prieštaravęs ar kad būtų siekęs tapti šios priekabos bendraturčiu, nėra. Pati ieškovė teigė, kad savikrovę priekabą jos sutuoktinis atsakovui padėjo nusipirkti prisidėdamas finansiškai, ir neneigė, kad dalį pinigų atsakovas ieškovės sutuoktiniui grąžino. Tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja atsakovo sutuoktinė A. V. Kad tai buvo paskolos teisiniai santykiai, akivaizdžiai rodo ir V. B. nurodyta mokėjimo paskirtis „pinigų paskolinimas priekabos Giga Vitesse CFS 4001 pirkimui“. Nors ir liko negrąžinta dalis paskolintų pinigų, tai nesudaro pagrindo minėto susitarimo tarp V. B. ir atsakovo vertinti kitaip nei paskolos teisinių santykių.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė teigė, jog bendrai buvo pirkta ne tik savikrovė priekaba, kuri registruota atsakovo vardu, bet ir šienapjovės bei plūgai, kurie registruoti V. B. vardu, bet jais naudojosi ir atsakovas, tačiau dėl to šioje byloje reikalavimų nereiškė. Atsakovas teigė, kad pretenzijų į paminėtą turtą neturi, kadangi šis turtas priklauso V. B. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau dėl šios technikos nepasisakė. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. ir atsakovas A. V. vienas kitam padėdavo atlikti ūkio darbus, vienas kitam paskolindavo turimą žemės ūkio techniką, tačiau, teismo vertinimu, bendro tikslo, bendrų interesų siekti bendrų rezultatų tarp jų nebuvo – kiekvienas iš jų turėjo savo atskirus ūkius, juose dirbo, o susiklostę tarp jų santykiai vertintini ne kaip bendra jungtinė veikla, o kaip talka (fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti). Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės ieškinio patenkinti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas byloje patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteisina atsakovui iš ieškovės. Iš ieškovės valstybei priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atribodamas ir nuspręsdamas, jog šioje ginčo byloje tarp šalių susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai, o ne jungtinės veiklos, iš esmės neišnagrinėjo byloje surinktų įrodymų visumos, sprendime paminėjo tik tuos įrodymus, kurie išimtinai susiję su atsakovo ir jo sutuoktinės (susijusio ir suinteresuoto asmens) paaiškinimais, nepaisant to, kad byloje buvo daug kitų įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos egzistavimo ir šalių siekio sukurti būtent jungtinės veiklos teisinius santykius. Šalys bendrai pirko ne tik savikrovę priekabą, kuri registruota atsakovo vardu, bet ir šienapjoves bei plūgus, kurie registruoti V. B. vardu, bet jais naudojosi abi šalys ir jiems įsigyti skyrė po lygią sumą piniginių lėšų. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas byloje laikė, kad tais pinigais atsakovas grąžino paskolos, paimtos savikrovės priekabai pirkti, dalį V. B. Be to, ieškovės sutuoktinis buvo skyręs daugiau lėšų savikrovės priekabos pirkimui, todėl atsakovas grąžino ieškovės sutuoktiniui jo įdėtų lėšų dalį, viršijančią pusę kainos. Teiginius apie jungtinės veiklos teisinius santykius patvirtina ir aplinkybė, kad dalis tariamai atsakovo pasiskolintų lėšų V. B. nebuvo grąžinti iki šios dienos. Svarbu akcentuoti ir tai, kad pats susitarimas tarp ginčo šalių dėl jungtinės veiklos buvo sudarytas jau po ginčo padargo įsigijimo ir pinigų vienas kitam pervedimo, todėl visiškai nelogiška ir nesuprantama, kad atsakovas, jau atidavęs nemažą dalį tariamos paskolos ir matydamas, jog sudaroma ne paskolos, o jungtinės veiklos sutartis, tokią sutartį būtų pasirašęs, jeigu iš tiesų šalys nebūtų buvusios iš anksto susitarusios ir veikusios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kartu perkant įvairius ūkio padargus ir juos bendrai naudojant savo ūkiuose. Šalių sudarytas sandoris yra rašytinės formos (tokiam sandoriui neprivaloma notarinė sutarties forma) ir atitinka visus jungtinės veiklos sutarties nuostatų reikalavimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šalys niekada nebuvo susikooperavusios ir nevykdė bendros ūkinės veiklos. A. V. ūkininko ūkis turėjo savo žemes, savo turtą, savo techniką ir ją naudojo atskirai nuo V. B. ūkininko ūkio. Ta aplinkybė, kad vienas kitam ūkininkai retkarčiais padėdavo, patalkindavo, nesukuria ir nesukūrė bendrosios veiklos objekto – bendro jų ūkio, apie tai niekada nėra buvę net kalbos. Tai, kad V. B. A. V. padėjo nusipirkti savikrovę priekabą, nėra ir negali būti prilyginama bendros veiklos vykdymui, nes ir tikslų tokių šalys nekėlė. Ieškovė savo ieškinį grindžia bendraturčių dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto teisių įgyvendinimo principu, tačiau yra aišku, kad ji nežino realios padėties ir net nenumano, kad ginčo turtas nėra ir niekada nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės teisių objektu, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti jos pardavimo. Perkant savikrovę priekabą, A. V. pritrūko pinigų, todėl jų skolinosi iš V. B. Abu tarpusavyje susitarė, kad V. B. paskolins pinigų su sąlyga, kad įsigijęs techniką A. V. leis ja naudotis ir V. B. už tai, kad šis neprašys palūkanų, kol bus išmokėta paskola. Siekdami patvirtinti šį sandorį, 2012 m. birželio 25 d. pasirašė susitarimą „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“. Susitarime nors ir nurodyta, kad ją perka lygiomis dalimis, lygiomis dalimis ją išlaiko ir naudoja, tačiau realiai atsakovas yra sumokėjęs visą skolos dydį, kas parodo, kad susitarimas buvo tik formalus ir galiojo tol, kol buvo grąžinta skolos suma. Ieškovė pati niekada nedalyvavo jokiuose pokalbiuose ar susitarimuose, niekada negirdėjo susitarimo turinio, todėl dėl nežinojimo ar dėl nesupratimo kelia teisminius reikalavimus, kurie realiai net negalėtų būti įvykdyti, nes skolos už ginčo priekabą nebelikę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės I. B. ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012 m. birželio 25 d. susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą; priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sutarčių aiškinimo taisyklių ir sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą atlikto formaliai, neįsigilinęs į byloje esančių įrodymų visetą ir neatskleisdamas tikrųjų susitarimo šalių ketinimų bei susitarimų.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. 2012 m. birželio 25 d. susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė pirkti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise savikrovę (šienavimo) priekabą „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, pirmos registracijos data 2012 m. birželio 25 d. Taip pat šiame susitarime nurodyta, jog šiuo susitarimu nustatoma, kad žemės ūkio technika perkama lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ji išlaikoma ir naudojama; visi ginčai dėl šio susitarimo sprendžiami šalių tarpusavio sutarimu, o nesusitarus – žemės ūkio technika parduodama, pinigai, gauti pardavus žemės ūkio techniką, dalijami pusiau atskaičius išlaidas, reikalingas pardavimui organizuoti; šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos; šis susitarimas gali būti keičiamas tik šalių sutarimu sudarant naują rašytinį dokumentą; susitarimas sudarytas dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai iš šalių.
17. Taip pat nustatyta, jog, vienai iš 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių – ūkininkui V. B. (duomenys neskelbtini) mirus, jo paveldimą turtą, taigi teises ir pareigas, perėmė jo sutuoktinė ieškovė I. B. (2021 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2300).
18. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
19. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius ir spręsdamas iš jų kilusį ginčą, turi nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis šie santykiai susiformavo, kaip jie plėtojosi ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Ieškovė I. B. teismui pateiktame ieškinyje reiškia tikslų ir aiškų reikalavimą – įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012 m. birželio 25 d. susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą. Esminiai ieškovės argumentai yra tai, jog 2012 m. birželio 25 d. susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šios sutarties šalys susitarė dėl jungtinės veiklos, o ieškovė, kaip viena iš šios sutarties šalies teisių perėmėja, turi teisę iš kitos šalies reikalauti minėtą susitarimą vykdyti.
21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovės ieškinį skundžiamu sprendimu konstatavo, kad tarp ūkininko V. B. (jo teisių perėmėjos – ieškovės I. B.) ir ūkininko A. V. susiklostė ne jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės ieškinio patenkinti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais iš esmės nesutinka, tačiau šie pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
22. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. rašytiniu 2012 m. birželio 25 d. susitarimu „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ susitarė dėl partnerystės, t. y. susitarė kooperuoti savo išteklius – lygiomis dalimis pirkti ir išlaikyti žemės ūkio techniką – savivartę priekabą tuo tikslu, kad abi šalys lygiomis dalimis gautų naudos, t. y. šia žemės ūkio technika galėtų lygiomis dalimis naudotis. Tačiau, kaip minėta, viena iš 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių – ūkininkas V. B. (duomenys neskelbtini) mirė.
26. CK 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienam iš partnerių mirus, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių arba pakeisti mirusį partnerį jo teisių perėmėjais, jungtinės veiklos sutartis baigiasi. Nagrinėjamu atveju nei 2012 m. birželio 25 d. susitarimas „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“, nei vėlesnis koks nors susitarimas nenustato mirus vienai iš 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių jungtinės veiklos sutartį išsaugoti ar pakeisti mirusį partnerį jo teisių perėmėjais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog, (duomenys neskelbtini) mirus vienai iš 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalių – ūkininkui V. B., pasibaigė ir 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ galiojimas.
27. Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovė nors ir yra ūkininko V. B. teisių ir pareigų perėmėja, tačiau šiuo atveju neturi teisės reikalauti iš kitos 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ šalies – ūkininko A. V. vykdyti šį susitarimą. Pažymėtina, kad teisės aktai nagrinėjamu atveju nenustato ieškovės pasirinkto galbūt pažeistų teisių gynimo būdo, t. y. atsakovo įpareigojimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
28. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas ieškovei neužkerta kelio rinktis kitą ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Pavyzdžiui, CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Taigi, ieškovei manant, kad 2012 m. birželio 25 d. susitarimo „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ pagrindu yra pagrindas ginčo savikrovę priekabą pripažinti bendra ūkininko V. B. ir ūkininko A. V. nuosavybe ir pasibaigus šiam susitarimui šį turtą padalyti, ieškovė gali dėl to reikšti ieškinį, pavyzdžiui, reikalaudama priteisti kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) ar kt. Pareiškus ieškinį dėl turto pripažinimo vieno iš partnerių nuosavybe ir turto padalijimo, teismas spręstų ar 2012 m. birželio 25 d. susitarimas „Dėl žemės ūkio technikos pirkimo ir naudojimo“ iš tiesų buvo vykdomas, kokie buvo partnerių įnašai, ar šio susitarimo pagrindu turtas gali būti padalytas ir kt.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės I. B. ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012 m. birželio 25 d. susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „Strautmann Giga-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas A. V. patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų maksimalių dydžių.
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas atsakovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir iš ieškovės atsakovui priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti apeliacinį skundą.
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės I. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Atsakovui A. V. iš ieškovės I. B. priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.