Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl susitarimo vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. B. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą A. V. vykdyti 2012-06-25 susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „S. G.-Vitesse CFS 4001“, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą bei priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos sutuoktinis V. B. su ūkininku A. V. 2012-06-25 sudarė susitarimą, kuriuo susitarė kartu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, savo ūkių reikmėms pirkti ir valdyti savikrovę priekabą “ S. G.-Vitesse“ valstybinis numeris CFS 4001, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir savikrovė priekaba). V. B. (duomenys neskelbtini) mirė, o ieškovė, kaip jo sutuoktinė, paveldėjo visą jam priklausiusį palikimą, įskaitant ir ūkininko ūkį. Tačiau atsakovas, mirus ieškovės vyrui, neleidžia jai naudotis bendra savikrove priekaba. Buvo kalbėtasi ir aiškinta, kad ji yra sutuoktinio turto perėmėja, todėl jai perėjo ir teisės pagal jų sudarytą susitarimą, tačiau atsakovas teigia, kad mirus vyrui sutartis neteko galios, todėl savikrovę priekabą savinasi, naudoja tik savo ūkio reikmėms. Dėl šios priežasties, 2021 m. šienavimo sezonui ji buvo priversta įsigyti kitą savikrovę priekabą. Minėtame susitarime buvo susitarta, kad iškilus ginčams minėta priekaba turi būti parduota, o gauta pinigų suma padalijama pusiau. Kadangi buvo priversta įsigyti kitą savikrovę priekabą, todėl 2012-06-25 susitarimo vykdyti negalima niekaip kitaip, kaip tik parduodant bendrai įsigytą priemonę. Parduoti šios technikos atsakovas taip pat nesutinka. Šių metų kovo mėnesį kreipėsi į atsakovą raštu, prašydama organizuoti savikrovės priekabos pardavimą, tačiau pastarasis jokių veiksmų nesiėmė.

Perėmusi ieškovė sutuoktinio ūkį perėmė ir su ūkininko ūkiu susijusias teises ir pareigas. Jos sutuoktinis V. B. kartu su atsakovu judviejų ūkių tikslais bendromis lėšomis įsigijo savikrovę priekabą ir ja naudojosi pagal 2012-06-25 susitarimą, todėl teisės pagal šį susitarimą paveldėjimo būdu perėjo ieškovei, kaip mirusio V. B. turtinių teisių perėmėjai.

Ieškovė I. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, jog norinti, kad būtų vykdomas 2012-06-25 susitarimas, kuris buvo sudarytas tarp jos sutuoktinio V. B. ir atsakovo A. V.. Jų bendradarbiavimas prasidėjo beveik prieš 20 metų. Jie vienas kitam padėdavo ūkininkauti. Vėliau atsirado galimybės pasinaudoti paramomis ir įsigyti geresnę, patogesnę žemės ūkio techniką. Atsakovas gavęs paramą, įsigijo savikrovę priekabą, o jos vyras įsigijo šienapjoves, plūgus ir jie sutarė, kad vienas kitam padės šienavimo darbuose. Kiekvienas buvo įsiregistravę savo ūkį, tačiau šiais trimis daiktais: savikrove priekaba, plūgais ir šienapjove, naudodavosi kartu. Atsakovas jos sutuoktiniui leisdavo naudotis savikrove priekaba, o jos vyras jam leido naudotis plūgais ir šienapjovėmis. Viskas vyko tarp jų sklandžiai apie 10 metų, nebuvo jokių tarpusavio nesutarimų. Turimą žemės ūkio techniką abu prižiūrėjo, pirko reikiamas dalis šiai technikai. Savikrovė priekaba, plūgai ir šienapjovė buvo naudojami ūkio darbuose. Jos sutuoktinis ir atsakovas buvo ūkininkai ir jie padėdavo vienas kitam. Ji nedalyvavo kai 2012-06-25 tarp jos sutuoktinio ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl savikrovės priekabos. Sutuoktinis pasakojo, kad jie tarėsi tą savikrovę priekabą prižiūrėti bendrai. Minėtą priekabą jos vyras atsakovui padėjo nusipirkti prisidėdamas finansiškai. Pusę pradinės įmokos įmokėjo atsakovas, pusę jos sutuoktinis. Ji tiesiogiai nedalyvavo perkant minėtą priekabą. Sutuoktinis sakė, kad ateityje jie ta priekaba naudosis kartu su atsakovu. Minėjo, kad savikrovė priekaba bus perkama atsakovo vardu, bet bus jų abiejų bendrai. Vyras sakė, kad ji kainuos 278 300 litų, be PVM 230 000 litų. Sutuoktinis sakė, kad padės atsakovui nusipirkti savikrovę priekabą, o po to atsakovas grąžins šiam paskolintus pinigus. Pirma įmoka už minėtą priekabą buvo 111 320 litų, ir jie susitarė tą sumą sumokėti pusiau, bet į jų tą sumą įsiskaičiavus ir pirktos šienapjovės kainą, tai yra iš tos sumos 55 560 litų atėmus šienapjovės kainą 19360 litų, gavosi suma 36300 litų, kurią jos sutuoktinis paskolino atsakovui. Šie pinigai atsakovui buvo pervesti 2011-03-03. Antra įmoka už savikrovę priekabą buvo 166 980 litų. Tą sumą padalinus pusiau gavosi kad kiekvienas tai yra jos sutuoktinis ir atsakovas turėjo sumokėti po 83 490 litų. Šią pinigų sumą ieškovės sutuoktinis paskolino minėtos priekabos pirkimui, ją 2011-08-03 pervesdamas į atsakovo sąskaitą. 2011-10-26 atsakovas pervedė jos sutuoktiniui 24150 litų už paskolinimą priekabai. Ši suma yra tokia todėl, kad čia buvo grąžinta savikrovės priekabos pusė PVM. 2011-10-28, 2012-03-06 taip pat buvo grąžintos sumos jos sutuoktiniui. Pagal bankinius pavedimus jos sutuoktinis atsakovui paskolino 125 775 litus, o atsakovas į jos vyro sąskaitą pervedė 99 430 litų. Jų tikslas buvo vieni kitiems žemės ūkio techniką nupirkti ir kartu dirbti. Tiksliai nepamena, kodėl savikrovė priekaba buvo perkama atsakovo vardu. Ji yra įregistruota atsakovo vardu, nes jis gavo paramą tos priekabos pirkimui. Pagal gautą paramą jos vyras pirko plūgus ir šienapjovę. Ji prašo organizuoti skubiai priekabos pardavimą dėl to, kad ji sužinojo, kad atsakovas išparduoda savo ūkį. Jeigu atsakovas parduos savikrovę priekabą, tuomet ji parduos šienapjovę ir plūgus. Po vyro mirties ji perėmė ūkį ir toliau ūkininkauja. Į bylą pateiktos jos PVM sąskaitos -faktūros įrodo, kad jos sutuoktinis prisidėjo prie savikrovės priekabos remonto, taip pat pirko atsargines dalis dėl nusidėvėjimo. Buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu jos vyras savikrovę priekabą apgadino.

2011-03-03 V. B. į Swedbank sąskaitą A. V. pervedė 36 300 litų kur pavedime ir nurodė, kad šie pinigai yra - pinigų paskolinimas savikrovės priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui; 2011-08-03 V. B. atsakovui į Swedbank sąskaitą pervedė 83 490 litų, kur pavedime ir nurodė, kad šie pinigai yra - pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui. Tad viso V. B. atsakovui paskolino 119 790 litų.

Vėliau atsakovas per keletą kartų pinigus grąžino, taip 2011-10-26 grąžino 24 150 litų, pavedime nurodydamas, kad tai yra „pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui Giga-Vitesse CFS 4001“; 2011-10-28 bankiniu pavedimu pervedė 20 000 litų į V. B. sąskaitą, 2011-10-28 pervedė 10 625 litus, nurodydamas šių pavedimų paskirtį- pinigų paskolinimas V. B. plūgo pirkimui, realiai, šie pinigai buvo įskaityti, kaip grąžinta skola už priekabą. 2012-08-20 V. B. bankiniu pavedimu grąžinta dar 44 655 litai, tokiu būdu per banką yra grąžinta 99 430 litų, likusi grąžinti skolos suma sudarytų, 20 360 litų arba 5897 Eur.

Kaip matyti iš pateikiamos informacijos, savikrovė priekaba yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o ieškovė galėtų turėti pretenzijų į skolos dalį, t. y. į 5897 Eur sumą, tačiau šios sumos ji nei paveldėjo, nei šiuo ieškiniu neprašo, reikalauti parduoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ji neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad V. B. šios sumos atsisakė, motyvuodamas tuo, kad visą laiką naudojosi atsakovui priklausančia priekaba ir per tuos metus, susidarė dar didesnė suma, jeigu būtų reikėję nuomotis techniką iš kitur. Yra būtina pažymėti ir tai, kad 2020 m. vasarą, birželio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, bet vykdydamas darbus, naudodamasis savikrove priekaba V. B., neatsargiai vairuodamas traktorių, priekabą nuvertė į griovį ir ją apgadino. Priekabą atremontavo, bet ji neteko dalies prekinės vertės, kas po to buvo įskaityta į skolos grąžinimą ir žodžiu susitarta, kad skola yra pilnai grąžinta.

Ieškovei ir jos mirusiam vyrui V. B. nuosavybės teise niekada nepriklausė savikrovė priekaba, todėl ji neturi teisės reikalauti jos pardavimo. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti 2012-06-25 susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos pardavimą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinis A. V. yra ūkininkas. Jie norėjo modernizuoti ūkį, tačiau nepakako pinigų. Įsigyjant savikrovę priekabą V. B. pasiūlė jiems paskolinti pinigų šios technikos pirkimui. Vyras su juo susitarė, kad už pinigų paskolinimą leis V. B. naudotis minėta priekaba. Minėtas asmuo paskolino pinigus pervesdamas vyrui per banką. Dėl sutuoktinio negrąžintos V. B. apie 6000 Eur skolos jie susitarė, kad šią skolą „nurašo“ už priekabos apgadinimą. Maždaug metai prieš mirtį V. B. nelaimingo atsitikimo metu apgadino minėtą priekabą, nors ją remontavo, tačiau iki galo jos nesutvarkė, todėl jis su sutuoktiniu susitarė, kad neskolingas V. B.. Jai vyras parodė 2012-06-25 raštišką susitarimą sudarytą tarp jos vyro ir V. B., tačiau šis susitarimas neatitinka teisybės kaip yra iš tikrųjų. Už paskolintus pinigus V. B. buvo leista naudotis savikrove priekaba. Šienapjovės pirkimui jie V. B. buvo paskolinę 15-16 tūkst. grynais. Minėtas asmuo skolos negrąžino. Sutuoktinis leisdavo naudotis savikrove priekaba V. B., o šis leisdavo naudotis vyrui šienapjove ir plūgais. Kai trūkdavo jiems pinigų, jie vienas kitam jų paskolindavo. Jie skolino pinigus V. B. plūgo pirkimui.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. V. ir V. B. kartu dirbo (ūkininkavo). Jie turėjo atskirus ūkius, bet vienas kitam padėdavo prie ūkio darbų. Ateidavo vienas kitam į talką. V. B. ir A. V. žemės ribojosi su jo žemėmis. V. B. yra sakęs, kad technika yra ne jo vieno, bet ir A. V.. V. B. turėjo traktorių, sėjamąją. Jam nėra žinoma, kokią žemės ūkio techniką A. V. yra įsigijęs. Nežino už kokias lėšas V. B. ir A. V. įsigijo žemės ūkio techniką. Savikrovę priekabą yra matęs. Jam nėra žinoma už kokias lėšas ir kas ją įsigijo. Yra matęs, kad savikrove priekaba naudodavosi tiek V. B., tiek A. V.. Sezono metu ši priekaba būdavo tiek pas V. B., tiek pas A. V.. Žiemos metu ji stovėdavo pas A. V. garaže. Nežino nei kieno vardu ta priekaba įregistruota, nei kieno lėšomis įsigyta. Jam nėra žinoma apie jokius jų tarpusavio rašytinius ar žodinius susitarimus dėl žemės ūkio technikos įsigijimo. 2012-06-25 susitarimo nėra matęs. V. B. yra sakęs, kad savikrovę priekabą pirko kartu su A. V., bet tai patvirtinančių dokumentų nėra matęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pateiktame 2012-06-25 susitarime dėl žemės technikos pirkimo ir naudojimo (toliau- 2012-06-25 susitarimas) nurodyta, kad ūkininkas V. B. ir ūkininkas A. V. susitarė pirkti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise savikrovę (šienavimo) priekabą „S. G.-Vitesse (duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, pirmos registracijos data 2012-06-25 (toliau - žemės ūkio technika). Šiuo susitarimu minėti asmenys nustatė, kad žemės ūkio techniką perka lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis ją išlaiko ir naudoja. Visi ginčai dėl šio susitarimo sprendžiami Šalių tarpusavio sutarimu, o nesusitarus - žemės ūkio technika parduodama. Pinigai, gauti pardavus žemės ūkio techniką, dalinami pusiau atskaičius išlaidas reikalingas pardavimo organizavimui. Šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

(duomenys neskelbtini) mirus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą perėmė jo sutuoktinė ieškovė I. B. (2021-08-18 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2300).

2011-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi 02/02 AU ūkininkas A. V. iš UAB „B. F. S. C.“ už 230 000 Lt be PVM, kai su PVM – 278 300 Lt, įsigijo naują universalią savikrovę puspriekabę (priekabą) su žalios masės smulkintuvu „Giga-Vitese CFS 4001“ gamintojas (Strautmann) kilmės šalis (Vokietija). 2001-06-09 perdavimo – priėmimo aktu ūkininkas A. V. priėmė minėtą priekabą. 2011-08-03 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija BFSC Nr. 1167045 minėtai technikai (savikrovei piekabai) bendrai 230 000 Lt sumai (be PVM), 278 300 Lt (su PVM), minėtame dokumente nurodytą, kad prekę priėmė ūkininkas A. V..

Kaip matyti iš Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, bei Traktoriaus ir savaeigės mašinos Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovės priekabos „S. G.-Vitesse CFS 4001“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas A. V., dokumentai patvirtinantys nuosavybės faktą: 2011-06-09 perdavimo-priėmimo aktas, 2011-08-03 PVM sąskaita- faktūrą Serija BFSC Nr. 1167045.

Kaip matyti iš atsakovo A. V. Ūkininko Ūkio sąskaitos išrašo Nr. 106 už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-10-28, minėtas asmuo 2011-10-26 pervedė V. B. 24 150 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė – pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui „Giga-Vitesse (duomenys neskelbtini)1; 2011-10-28 V. B. pervedė 20 000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodė – pinigų paskolinimas V. B. plūgo pirkimui. 2012-08-20 atsakovas V. B. pervedė 44 655 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu grazinimas“.

Iš atsakovo A. V. „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-03-07 matyti, kad V. B. 2011-03-03 pervedė atsakovui A. V. 36 300 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos „Giga-Vitessse CFS 4001 pirkimui“. 2011-08-03 V. B. atsakovui pervedė 83 490 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“.

2011-09-21 ūkininkas V. B. iš UAB „Agroteka“ už 57 000 Lt nusipirko OVLAC plūgą SH-5-150/95 (S/N (duomenys neskelbtini)). Minėtas ūkininkas iš UAB „Armeduva“ įsigijo šienapjovę „Samasz“ (duomenys neskelbtini) už 19 360 Lt (PVM sąskaita faktūra serija ARM Nr. 11043). Ūkininkas V. B. iš minėtos bendrovės įsigijo šienapjovę „Samasz“ (duomenys neskelbtini) už 20 570 Lt (PVM sąskaita faktūra serija HRM Nr. 11017).

Ūkininkas V. B. 2014-12-11, 2017-03-17, 2018-09-10, 2018-09-19, 2020-04-30, 2020-06-01 įsigijo iš UAB „Eksporto gama“, UAB „Agroteka“ atsarginių dalių žemės ūkio technikai remontuoti.

Civilinėje teisėje galiojant dizpozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos A. T. Išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-09-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant tarp šalių ginčą iškilusį dėl 2012-06-25 susitarimo vykdymo yra labai svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6. 193 straipsnis), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus ( Lietuvos A. T. 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-306-684/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui remdamasi jos sutuoktinio V. B. ir atsakovo A. V. 2012-06-25 susitarimo pagrindu, prašydama įpareigoti atsakovą vykdyti minėtą susitarimą ir skubiai organizuoti savikrovės priekabos „S. G.-Vitesse CFS 4001“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, kuriuo jie susitarė, kad savikrovę priekabą perka lygiomis dalimis, tačiau atsakovas teigia, kad tai buvo susitarimas dėl pinigų paskolinimo jam minėtai priekabai pirkti, o ne dėl jos pirkimo bendrai.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos A. T. 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad savikrovė priekaba „S. G.-Vitesse CFS 4001“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota atsakovo A. V. vardu remiantis 2011-06-09 perdavimo-priėmimo aktu, 2011-08-03 PVM sąskaita faktūra serija BFSC Nr. 1167045. Duomenų, kad ieškovės sutuoktinis V. B. būtų prieštaravęs tam, kad ši ginčo priekaba būtų įregistruota atsakovo vardu byloje pateikta nėra, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad V. B. nuo 2012-06-25 kuomet buvo parengtas susitarimas tarp jo ir atsakovo dėl savikrovės priekabos pirkimo ir naudojimo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) būtų siekęs tapti šios priekabos bendrasavininkiu taip pat nėra.

Šiuo atveju ieškovė teigė, kad tarp V. B. ir atsakovo buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, o atsakovas teigė, kad tai buvo paskolos teisiniai santykiai.

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos A. T. 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos A. T. 2003-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas).

Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą (Lietuvos A. T. 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

Kaip matyti, V. B. 2011-03-03 pervedė atsakovui 36300 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“. 2011-08-03 V. B. atsakovui pervedė 83490 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų paskolinimas priekabos Giga-Vitesse CFS 4001 pirkimui“. V. B. atsakovui bendrai paskolino 119 790 litų. Atsakovas 2011-10-26 V. B. grąžino 24 150 Lt, pavedime nurodydamas, kad tai yra „pinigų grąžinimas už paskolinimą priekabos pirkimui Giga-Vitesse Cfs 4001“; 2011-10-28 pervedė 20 000 Lt į V. B. sąskaitą, 2011-10-28 pervedė 10 625 Lt, nurodydamas šių pavedimų paskirtį- pinigų paskolinimas V. B. plūgo pirkimui. 2012-08-20 A. V. V. B. pervedė 44655 Lt mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigu grazinimas“. Teismo vertinimu, kai viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, o kita šalis įsipareigoja grąžinti pinigų sumą ir faktiniais veiksmais grąžina susitartą sumą, vertintini kaip paskolos sutarties teisiniai santykiai, o ne santykiai, kylantys iš bendros jungtinės veiklos. Be to, ir pati ieškovė teigė, kad savikrovę priekabą jos sutuoktinis atsakovui padėjo nusipirkti prisidėdamas finansiškai, bei neneigė, kad dalį pinigų atsakovas ieškovės sutuoktiniui V. B. grąžino. Tai, kad savikrovės priekabos pirkimui V. B. paskolino atsakovui pinigų bei dalį jų atsakovas gražino minėtam asmeniui patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. V.. Tai, kad tai buvo paskolos teisiniai santykiai akivaizdžiai rodo ir V. B. mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad tai „pinigų paskolinimas priekabos G. V. CFS 4001 pirkimui“. Iš to darytina išvada, kad 2012-06-25 susitarimas dėl žemės technikos (savikrovės priekabos) pirkimo ir naudojimo neatitiko tikrosios šios sutarties šalių valios ir ketinimo. Nors ir liko negrąžinta dalis paskolintų pinigų, tai nesudaro pagrindo minėto susitarimo tarp V. B. ir atsakovo vertinti kitaip nei paskolos teisinių santykių.

Ieškovė teigė, kad bendrai buvo pirkta ne tik savikrovė priekaba, kuri registruota atsakovo vardu, bet ir šienapjovės bei plūgai, kurie registruoti V. B. vardu, bet jais naudojosi ir atsakovas. Tačiau šioje byloje reikalavimų nereiškė, atsakovas teigė, kad pretenzijų į aukščiau paminėtą turtą neturi, kadangi šis turtas priklauso V. B.. Atsižvelgiant į tai teismas, plačiau dėl šios technikos nepasisako. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. ir atsakovas A. V. vieni kitiems padėdavo ūkio darbuose, vieni kitiems paskolindavo turimą žemės ūkio techniką, tačiau teismo vertinimu, bendro tikslo, bendrų interesų siekti bendrų rezultatų tarp jų nebuvo, kiekvienas iš jų turėjo savo atskirus ūkius, kuriuose dirbo, o susiklostę tarp jų santykiai vertintini ne kaip bendra jungtinė veikla, o kaip talka (fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės ieškinio patenkinti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas byloje patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteisina atsakovui iš ieškovės.

Iš ieškovės priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-17 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, tai yra atsakovui A. V., uždrausta parduoti šienavimo (savikrovę) priekabą „S. G.-Vitesse CFS 4001“, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, taikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina šiam sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. V..

Priteisti iš ieškovės I. B. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-17 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovui A. V., uždrausti parduoti šienavimo (savikrovę) priekabą „S. G.-Vitesse CFS 4001“ CFS 4001, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Spendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.