Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. B. turto vagystė, įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė, įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. I. paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gruodžio 29 d., į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti.

Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas T. K., J. G.. Šių asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. K., J. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016 m. balandžio 27 d., apie 19 val., vagystės tikslu, išdaužę lango stiklą įsibrovė į patalpą - A. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė dviejų skylių dujinę viryklę 20 eurų vertės, elektrinę plytelę 15 eurų vertės, šaldytuvą 60 eurų vertės, sieninį laikrodį 20 eurų vertės, supamąjį krėslą 130 eurų vertės, 20 stiklinių 8 lėkštes ir kitus indus, kurių bendra vertė 50 eurų, elektros prailgintuvą 10 eurų vertės, elektrinį oblių „Rebir“ 100 eurų vertės, 4 plastikines kėdes, kurių vienos vertė 10 eurų, o bendra vertė 40 eurų, žvejybos reikmenis - plūdes, svarelius, valą, kurių bendra vertė 15 eurų, - iš viso pagrobė 460 eurų vertės svetimą A. B. turtą;

1.2. veikdamas bendrai kartu su T. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016 m. gegužės 2 d., tarp 17-18 val., vagystės tikslu, A. I. padegus (duomenys neskelbtini), buvusius šiaudus, tokiais veiksmais siekiant nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžio apdirbimo įmonės sargo dėmesį, T. K. pro dvivėrių durų tarpą įsibrovė į patalpą - UAB „(duomenys neskelbtini)““ medžio apdirbimo įmonės gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)“, iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - dvi pneumatines viniakales, kurių bendra vertė 500 eurų.

1.3. 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) grasindamas užmušti, sudeginti, metė į šeimos narę - motiną A. I. virdulį su karštu vandeniu ir nuplikė kairiąją koją, kelis kartus kumščiais smogė jai į rankas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, odos nudegimą kairėje pėdoje, - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. I. sveikatą ir grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.1. Skundu neginčijama A. I. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, veikų kvalifikacija, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu arba atleisti jį nuo paskirtos bausmės BK 76 straipsnio pagrindu (dėl ligos).

5.2. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo A. I. taikyti BK 75 ar 76 straipsnio nuostatų.

5.3. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. I. parinkdamas bausmės rūšis, nustatydamas jų trukmę, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 63 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

5.4. Skirdamas bausmę A. I., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Atsižvelgė į tai, kad jis yra teistas, tik atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, padarė naujus nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimus) ir dvi sunkinančias aplinkybes (nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio).

5.5. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog A. I. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Apylinkės teismas, nuteistajam už tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę už kiekvieną nusikaltimą nustatydamas mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

5.6. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

6. Nors apeliantas skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra pagrindo.

6.1. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

6.2. Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius formalų BK 75 straipsnio taikymo pagrindą, aukščiau išdėstytos nuteistojo bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. I. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos A. I. buvo teistas tris kartus (t. 2, b. l. 44-46). Praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesniu - Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, paskirtos arešto bausmės atlikimo (iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus paleistas 2016 m. rugpjūčio 19 d.) nuteistasis A. I. 2016 m. rugsėjo 26 padarė analogiškas naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistajam jau buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas (atidėtas Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas), tačiau kaip matyti, nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog A. I. atžvilgiu taikyti teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu teigiamos įtakos neturėjo, bausmės tikslo nepasiekė, jis vėl nusikalto. Taigi, nurodyti objektyvūs duomenys apie ankstesnes nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Apeliantas skundu taip pat prašo atleisti jį nuo paskirtos bausmės atlikimo dėl ligos (BK 76 straipsnis).

7.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas, ar dėl ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013).

7.2. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. I. nuo 2011 m. lankėsi Anykščių rajono psichikos sveikatos centre, jam nustatyta diagnozė – potrauminis sindromas. A. I. 2013 m. rugsėjo 12 d. konsultuotas psichikos sveikatos centre dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, žalingo alkoholio vartojimo, vėliau – nuo 2015-12-29 iki 2016-01-12 buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Įvertinus bylos medžiagą, medicininę A. I. dokumentaciją, nustatyta diagnozė: Organinis asmenybės sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, ir padaryta išvada, kad A. I. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 70). Apeliacinės instancijos teismui A. I. pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad dėl diagnozuotos ligos - epilepsijos, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (t. 3, b. l. 66).

7.3. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. I. yra diagnozuoti susirgimai, ligos, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl jų apeliantas negalėtų atlikti paskirtos bausmės ir nuo jos turėtų būti atleistas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. I. minėtos ligos buvo diagnozuotos iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo ir netrukdė apeliantui daryti nusikalstamų veikų.

7.4. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes - padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, pateiktus duomenis apie A. I. sveikatos būklę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatų.

7.5. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 359, 362 straipsniai).

7.6. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.