- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-130-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00371-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Visagino būstas“
- Atsakovas
- G. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Visagino būstas“ ir atsakovės G. C. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Visagino būstas“ ieškinį atsakovei G. C. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Visagino būstas“ prašė priteisti iš atsakovės G. C. 1 067,66 Eur už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas; 37,67 Eur delspinigių; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti 25 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur išlaidas už pažymą ir išrašus.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovė administruoja butus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė, būdama buto (duomenys neskelbtini), savininkė neapmokėjo ieškovei už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31. Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. susidarė 1 105,33 Eur įsiskolinimas: 750,61 Eur už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 317,05 Eur už atliktus remonto ir priežiūros darbus ir 37,67 Eur delspinigių t. y. 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos viso 1 067,66 Eur sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Visagino būstas“ atstovas patikslino ir nurodė, jog viso atsakovė už suteiktas minėtam butui komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 turėjo sumokėti 1 223,63 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir 317,05 Eur už remonto ir priežiūros darbus, viso 1530,68 Eur., o per šį laikotarpį atsakovė sumokėjo viso 666,49 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 874,19 Eur įsiskolinimą už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas ir remonto bei priežiūros darbus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (557,14 Eur už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 317,05 Eur už atliktus remonto ir priežiūros darbus), 30,80 Eur delspinigių ir 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 904,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo vykdymą atsakovei išdėstė nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d., nuo 2020 m. gruodžio 10 d. kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 37,07 Eur. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės 40,59 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei G. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 50,05 kv. metrų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, kuriam pavesta administruoti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini).
6. Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo UAB „Visagino būstas“ naudai sumokėti įsiskolinimą už UAB „Visagino būstas“ laikotarpyje nuo 2011-07-01 iki 2013-01-31 suteiktas bet neapmokėtas paslaugas sumai 1 526,27 Lt (442,04 Eur) iki 2016-11-18, mokant kas mėnesį mokomosiomis periodinėmis išmokomis po 42,40 Lt (12,28 Eur) pradedant mokėti nuo 2013 m. lapkričio 20 d.
7. 2020 m. balandžio 28 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 66-3-45 apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas bei priskaičiuotus delspinigius užfiksuota, jog butui (duomenys neskelbtini), už laikotarpyje nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus priskaičiuota: 1 223,63 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir 317,05 Eur už remonto ir priežiūros darbus, viso 1 530,68 Eur, taip pat užfiksuota, jog 2018 m. liepos mėn. eilutėje „sumokėta už komunalines paslaugas“ minusuota 183,55 Eur. suma.
8. Nustatė, kad atsakovė įsiskolinimą pagal taikos sutartį pradėjo mokėti nuo 2013-12-30. Mokant į UAB „Visagino būstas“ kasą, nurodant mokėjimo paskirtį kaip mokėjimą už komunalines paslaugas. Paskutinė įmoka, padengusi 248,57 Eur įsiskolinimą pagal taikos sutartį už komunalines paslaugas, buvo įmokėta 2015-07-21. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. įmokos toliau buvo mokamos į bendrovės kasą nurodant mokėjimo paskirtį – komunalinės paslaugos, todėl jos automatiškai nebuvo įskaitomos kaip dengiančios skolą už taikos sutartimi patvirtintą įsiskolinimą už remonto darbus sumoje 193,47 Eur.
9. 2018 m. liepos mėn. tikslinant atsakovės G. C. įsiskolinimą bendrovei buvo nustatyta, kad atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 ir liko skolinga ieškovui 193,47 Eur. Tam, kad išvengti priverstinio išieškojimo procedūros ir tuo nedidinti atsakovės skolinių įsipareigojimų išieškojimo išlaidomis ir atlygiu antstoliui, atsakovės mokėtos sumos nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. liepos mėnesio (įskaitytinai) buvo perskaičiuotos nurašant jas nuo mokėjimų už komunalines paslaugas ir užskaitant jas į mokėjimus už remonto darbus pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Visagino būstas“ atstovas patvirtino, jog atsakovė G. C. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 666,49 Eur., o turėjo sumokėti 1 223,63 Eur.
11. Teismas sprendė, kad atsakovei nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovė turėjo kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą likusiai nesumokėtai (iki nurodyto termino – 2016 m. lapkričio 18 d.) sutartyje numatytos skolos daliai, o ne praėjus beveik dvejiems metams nuo taikos sutarties termino pabaigos, vienasmeniškai perskaičiuoti atsakovės einamuosius mokėjimus už komunalines paslaugas, sumažindamas juos neįvykdytos taikos sutarties dydžiu.
12. Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Visagino būstas“ atstovo patvirtinimą, jog atsakovė G. C. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 666,49 Eur, o turėjo sumokėti 1 223,63 Eur, ieškinį dėl 750,61 Eur skolos už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas priteisimo tenkino dalinai, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 557,14 Eur sumą (1223,63 Eur - 666,49 Eur = 557,14 Eur) už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas.
13. Teismas nustatė, kad ieškovės administruojamame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario mėn. atlikti karšto vandens tiekimo ir apšildymo sistemos vamzdynų izoliacija; 2014 m. kovo mėnesį atlikti lietaus kanalizacijos remonto darbai; 2014 m. rugpjūčio mėn. atlikti išorinių sienų siūlių remonto darbai; 2015 m. gegužės mėn. atlikti išorinių sienų siūlių remonto darbai; 2015 m. spalio mėn. atlikti išorinių sienų siūlių remonto darbai; 2018 m. rugsėjo mėn. atlikti išorinių sienų siūlių remonto darbai ir sienos plokštės hidroizoliacija; 2018 m. gruodžio mėn. pagaminta ir sumontuota skelbimų lenta. 2019 m. vasario mėn. atlikti elektros įrenginių pajungimo darbai, 2019 m. balandžio mėn. atlikti karšto vandens tiekimo ir apšildymo sistemos vamzdynų izoliacija 16 buto sandėliuke, kuris atliekant vamzdžių izoliavimo darbus 2013 m. vasario mėn. buvo neprieinamas; 2019 m. gegužės – rugsėjo mėn. buvo atliekami eksploataciniai darbai, o į remonto darbus už 2019 m. liepos mėnesį įskaičiuotas vėliavos iškabinimas ir nuėmimas; 2019 m. balandžio mėn. atlikti laiptinės plastikinių langų pakeitimo, pastato sienų, cokolio valymo ir dažymo darbai, eksploataciniai darbai; 2019 m. lapkričio mėn. buvo atliekami tik eksploataciniai darbai; 2019 m. gruodžio mėn. atlikti laiptinės langų angokraščių apdailos darbai; 2020 m. sausio – kovo mėn. buvo atliekami tik eksploataciniai darbai, į remonto darbus už 2020 m. vasario ir kovo mėnesius įskaičiuotas ir vėliavos iškabinimas ir nuėmimas.
14. Nustatė, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai apie numatomus daryti remonto darbus buvo informuojami skelbimais. Be to, dėl daugelio atliktų remonto darbų (tokių kaip elektros įrenginių pajungimo darbai, sprendimą dėl namo šilumos sistemos pertvarkymo į uždarąją sistemą ir šildymo sistemos balansavimo ventilių įrengimo, laiptinės langų pakeitimo plastikiniais be vidinės apdailos atlikimo, dėl laiptinės langų angokraščių apdailos darbų ir kt.) atlikimo buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, todėl sprendė, kad atsakovei kyla pareiga prisidėti prie šių, už atliktus remonto darbus, pagrįstų išlaidų atlyginimo. Teismas darė išvadą, jog ieškovės UAB „Visagino būstas“ reikalavimas priteisti iš atsakovės G. C., kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės 317,05 Eur už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 atliktus remonto ir priežiūros darbus yra pagrįstas ir tenkino.
15. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovės už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių sumą sumažino iki 30,80 Eur, (delspinigiai už 2019 m. spalio mėnesį – 4,96 Eur (790,33 Eur x 0,02 Eur % x 31 d.), už 2019 m. lapkričio mėnesį –5,1 Eur (839,12 Eur x 0,02 Eur % x 30 d.), už 2019 m. gruodžio mėnesį – 5,27 Eur (840,93 Eur x 0,02 Eur % x 31 d.), už 2020 m. sausio mėnesį – 5,27 Eur (865,15 Eur x 0,02 Eur % x 31 d.), už 2020 m. vasario mėnesį – 4,93 Eur (868,35 Eur x 0,02 Eur % x 29 d.), už 2020 m. kovo mėnesį – 5,27 Eur (871,04 Eur x 0,02 Eur % x 31 d.).
16. Teismas iš pateiktų byloje duomenų sprendė, jog atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl ji sprendimo šiuo metu iškart įvykdyti negalės. Teismas, atsižvelgdamas į: 1) abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovas - fizinis asmuo, atsakovė G. C. yra pensinio amžiaus, nedirbanti, jos gaunamas pajamas sudaro gaunama pensija, kurios dydis yra apie 200 Eur į mėnesį); 2) į kitas reikšmingas aplinkybes, manė, jog išdėsčius atsakovei teismo sprendimo įvykdymą, nebus neproporcingai pažeistos ieškovės UAB „Visagino būstas“ teisėti interesai bei šalių lygiateisiškumo principas, bei nusprendė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvidešimt penkių mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Visagino būstas“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-11-09 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; sprendimo vykdymų atsakovei išdėstyti dvidešimt penkerių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 45,28 Eur.
18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai išsprendė byloje kilusį ginčą, netinkamai aiškindamas Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas, neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, duotus šalių paaiškinimus bei neteisingai vertino pateiktus į bylą įrodymus, ko pasėkoje padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Visagino miesto apylinkės teismas 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642- 844/2013 patvirtino ieškovės UAB „Visagino būstas“ ir atsakovės G. C. sudarytą taikos sutartį. Esminis dalykas yra tas, kad minėta teismo nutartis neskaido įsiskolinimo į atskiras sumas už komunalines paslaugas ar atliktus remonto darbus. Visuose teismo nutartimi patvirtintuose taikos sutarties punktuose minima nedaloma skola už UAB „Visagino būstas“ suteiktas bet neapmokėtas paslaugas sumai 1 526,27 Lt (442,04 Eur). Teismo nutartyje nurodoma, kad mokėjimai atliekami kas mėnesį mokomosiomis periodinėmis išmokomis, tačiau nedetalizuojama, kokia mokėjimo paskirtis turėtų būti nurodoma atliekant šiuos mokėjimus.
20. Pirmosios instancijos teismas mokėtiną bendrą 1 526,27 sumą išskaidė į dvi sumas - už komunalines paslaugas 858,26 Lt sumoje (248,57 Eur) ir 668,01 Lt už atliktus remonto darbus (193,47 Eur), pažeidė CK 6.983 str. 2 d. nuostatas, modifikuodamas 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas ir iškreipdamas jų turinį, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
21. Pirmos instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė įsiskolinimą pagal taikos sutartį pradėjo mokėti nuo 2013-12-30. Mokant į UAB „ Visagino būstas “ kasą, nurodant mokėjimo paskirtį kaip mokėjimą už komunalines paslaugas. Paskutinė įmoka, padengusi 248,57 Eur įsiskolinimą pagal taikos sutartį už komunalines paslaugas, buvo įmokėta 2015-07-21. Tokiu būdu teismas neteisingai vertino taikos sutarties sąlygas, perdėtai sureikšmino mokėjimo paskirties nurodymą pagal atsiskaitymą taikos sutarties sąlygomis, atliekant kas mėnesį periodinius mokėjimus pagal taikos sutartį, tuo modifikuodamas 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas ir iškreipdamas jų turinį, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
22. Atsakovė teismo posėdžio metu yra ne kartą kategoriškai tvirtinusi ir tokios pozicijos laikėsi visą bylos nagrinėjimo teisme laiką, kad pagal taikos sutartį ji pilnai atsiskaitė. Taip pat atsakovė 2020-10-21 teismo posėdžio metu ne kartą kategoriškai tvirtino, kad pagal taikos sutartį ji pradėjo mokėti nuo 2013 m. gruodžio mėnesio ir mokėjo kas mėnesį į UAB „Visagino būstas“ kasą ir atsiskaitė pagal takos sutartį net ankščiau trims mėnesiams nei buvo numatyta taikos sutartyje, nurodė, kad 2016-06-21 buvo išmokėta paskutinė 442,04 Eur taikos sutarties numatyta atsiskaitymo suma. Atsakovė 2020-10-21 teismo posėdžio metu į teisėjos klausimus ne kartą patvirtino, kad mokėdama pagal taikos sutartį, einamųjų mokėjimų už teikiamas ieškovės paslaugas, ji nevykdė.
Atsiliepimas
23. Atsakovė 2020-10-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygose nebuvo išskirti komunaliniai mokėjimai nuo eksploatacinių ir remonto darbai, nenurodyta kokia turi būti mokėjimo paskirtis, tokių duomenų nebuvo ir teikiamuose jai mokėjimo nurodymuose, todėl ji mokėjo nurodydama paskirtį kaip mokestis už komunalines paslaugas.
24. Tokie atsakovės parodymai kategoriškai nurodo į tai, kad mokėdama nuo 2013-12-30 iki 2016-06-21 ji suvokė, kad mokėjo pagal taikos sutartį, sąmoningai siekė pagal ją atsiskaityti ir mano, kad 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas ji pilnai įvykdė ir jokių prievolių pagal šį dokumentą nebeturi.
25. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo tokia labai aiškia ir akivaizdžiai išreikštai atsakovės pozicijai, kuri paremta įrodymais, patvirtinančiais faktines atsiskaitymų aplinkybes, ignoravo šiuos nenuginčijamus įrodymus ir dėl jų nieko nepasisakė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, konstatuodamas, kad atsakovė pažeidė 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas, dėl ko apeliantė turėjo kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą likusiai nesumokėtai (iki nurodyto termino - 2016 m. lapkričio 18 d.) sutartyje numatytos skolos daliai.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl sumokėtos už paslaugas sumos, dėl ko priėmė klaidingą sprendimą. Byloje yra pateiktas 2020-09-11 rašytinių paaiškinimų 17 priedas su buhalterinės programos ekranvaizdžiu. Vertinant kompleksiškai pažymos duomenis ir buhalterinės programos skolos apmokėjimai ekranvaizdžio informacija matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 915,06 Eur, o ne 666,49 Eur kaip tvirtina teismas. Iš 915,06 Eur 248,57 Eur sumokėti laikotarpiu nuo 2013-12-30 iki 2015-07-21 ir šie mokėjimai nėra atvaizduoti pažymoje, tačiau parodyti buhalterinėje programoje skolos apmokėjimai. Nagrinėjamu atveju visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė negali iš pažymos padaryti užskaitą pagal taikos sutartį, jei pagal faktą (tą kategoriškai patvirtina pati atsakovė) mokėjimai pagal taikos sutartį buvo vykdomi ir po 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio. Šio ginčo ribose teisiškai visiškai nereikšminga, kada užskaita buvo atvaizduota pažymoje - 2016 m. birželio mėnesį ar 2018 m. liepos mėnesį, nes pateikti pažymoje duomenis atitinka faktines aplinkybes ir šalių valią atsiskaitant pagal taikos sutartį, ką atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu.
27. Tokiu būdu, teismas vertindamas išskirtinai tik vieną dokumentą, nesivadovaudamas kitų įrodymų visuma, suabsoliutino vieno įrodymo reikšmę ir nevertino kitų esančių byloje įrodymų, tame tarpe ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, dėl ko priėmė nepagrįsta ir neteisingą sprendimą.
28. Atsakovė teismo posėdžio metu, tvirtindama, kad mokėjo pagal taikos sutartį ir pilnai pagal ją atsiskaitė, reikalavo, kad nebūtų į taikos sutartį užskaityta 193,47 Eur suma, pažymoje atvaizduota 2018 m. liepos mėnesį. Savo reikalavimus ji grindė tuo, kad tai ne jos kaltė, kad UAB „Visagino būstas“ buhalterija „ne laiku“ užskaitė jos mokėjimus pagal taikos sutartį, todėl, nors ir tvirtino, kad pilnai atsiskaitė pagal taikos sutartį, prieštaravo dėl užskaitymo įvykdymo 2018 m. liepos mėn. Šią savo poziciją atsakovė išreiškė 2020-10-21 teismo posėdžio metu.
29. Tokia atsakovės pozicija akivaizdžiai gudraujama ir siekiama išvengti prievolės įvykdymo pagal 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas, iš vienos pusės tvirtinant, kad pagal taikos sutartį pilnai atsiskaityta, iš kitos pusės prieštaraujant, kad atspindėti pažymoje sumokėti mokesčiai būtų užskaityti kaip prievolės įvykdymas pagal taikos sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal taikos sutartį numatytą sumą būtų sumokėjusi kitomis įmokomis, kurios nenurodytos pažymoje.
30. Ieškinį šioje byloje patenkinus iš dalies ir sumažinus atsakovės skolą 193,47 Eur susidaro situacija, kurioje įvyktų šalių teisių ir pareigų disbalansas, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota (faktiškai eliminuota) ieškovės teisė atgauti jau priteistą taikos sutartimi skolą, kas iš esmės pažeistų apeliantės kaip kreditoriaus interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovė nebegalėtų pateikti vykdomojo dokumento praleidus vykdomojo dokumento pateikimo terminus. Atitinkamai 2013-11-20 teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 liktų neįvykdyta, taptų bevertė ir beprasmė dėl negalimumo ją įvykdyti, o civilinio proceso tikslai nebus pasiekti.
31. Pirmos instancijos teismas neįvertino visų šių aplinkybių visumos, nevertino atsakovės duotų paaiškinimų kitų įrodymų kontekste, suabsoliutino atsakovės teises ir diskriminavo ieškovės interesus, dėl ko, apeliantės nuomone, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
32. Apeliaciniu skundu atsakovė G. C. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl 317,05 Eur už atliktus remonto ir priežiūros darbus priteisimo, sumažinant priteisiamą sumą iki 31,43 Eur už suteiktas eksploatavimo paslaugas bei 4,81 Eur už remonto ir priežiūrą; panaikinti dalyje dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
33. Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai atliko sienų plokščių siūlių remontą. Atsakovė tik kartą 2009 m. gegužės 20 d. kreipėsi dėl savo buto siūlių remonto, kas sudaro apie 11 metrų. Po to, administratoriaus atstovė įkyriai siūlė, kad atsakovė pasirašytų patvirtinimą, kad siūlės suremontuotos, nors iš tikro remonto darbai nebuvo atlikti. Atsakovės parašą, tvirtinantį, kad darbai buvo atlikti, administratoriaus atstovė išgavo apgaule, žadėdama, kad darbai realiai bus atlikti artimiausi metu. 2011 m. remontą ieškovė turėjo atlikti nemokamai, nes pinigus (182,11 euro) buvo gavusi jau 2009 m. Tačiau tie darbai buvo iš esmės ne remontas, o tik trūkumų užmaskavimas (uždažymas).
34. Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, kurie reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Pirmos instancijos teismas toleravo, kad administratorius pažeidė nuostatų 3; 4 - 4.2; 4.4; 4.5; 4.6.1; 6 – 6.1; 6.3; 7 – 7.1; 7.3 punktus. Ieškovė nevykdo savo pagrindinės užduoties – išlaikyti namą tvirtą ir ilgaamžį. O tam reikia sąžiningai atlikti kokybišką remontą, laikantis visų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. To įrodymas yra „remontas“ siūlių kvadrato Nr. 7 (22 priedas). Nebuvo sudarytas ir atsakovei pateiktas nei bendrojo naudojimo objektų aprašas, nei namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planas; neaišku, kaip buvo skaičiuojamas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas ir jis nebuvo pateiktas patalpų savininkams tvirtinti. Tik vieną kartą per penkiolika metų administratorius atsakovei pateikė ilgalaikio 2017–2020 m. plano kopiją. Niekas iš namo savininkų nepritarė šiam planui ir kaupiamajam tarifui. Einamųjų metų finansinis planas per penkiolika metų buvo pateiktas tik tris kartus: 2016 m. 2017 m. ir 2018 m. Prieš tai net nežinojo, kad tokie planai egzistuoja. Taip pat, per penkiolika metų dar negirdėjo, kad kažkuris iš namo butų bendrasavininkų kaip stebėtojas dalyvautų pirkimų komisijos darbe. Apie pirkimų rezultatus namo gyventojai skelbimų lentoje nebuvo informuojami, nes pati lenta buvo pakabinta tik 2018 m. Ir ne visi kaimynai turi kompiuterius. Tai reiškia, kad namo administratorius neturėjo teisės ir net dabar neturi teisės teikti namų priežiūros paslaugų ir kitų paslaugų, susijusių su objektų priežiūra, naudojimu ir remontu, nes šių paslaugų sąmatos ir įkainiai niekada nebuvo pateikti patvirtinti namo savininkams.
35. Ieškovė niekada nepaaiškino daugiabučio savininkams jų teisių. Buvo tik du susitikimai. Savininkų sprendimai (50% + 1 balsas) priimami raštu, neaptariant visų remonto niuansų – ekonominių ir technologinių. Žmonės, pasirašydami sutikimą dėl remonto, neturi informacijos apie kainą ir kitas esmines sąlygas. Buvo slepiama, ką konkrečiai reiškia „eksploatavimo darbai“. UAB „Visagino bustas“ yra naudinga atlikti nekokybiškus remonto darbus, kad juos būtų galima pakartoti dažniau ir už maksimalią kainą, nes kuo brangesnis remontas, tuo didesnis pelnas UAB "Visagino bustas". Atsakovė nesutinka apmokėti už sienų plokščių taisymą, nes ieškovė, atlikdama darbus, grubiai pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, ir nepateikė atliktų darbų kainos ekonominio pagrindimo. Tuo tarpu, kaip su privalomaisiais reikalavimais susiję kiti ieškovės UAB „Visagino būstas“ atlikti darbai (karšto vandens tiekimo ir apšildymo sistemos vamzdynų izoliacija; laiptinės plastikinių langų pakeitimai, pastato sienų, cokolio valymo ir dažymo darbai ir kt.), sprendime iš viso nėra motyvuota. Plastikinių langų įėjimuose keitimas nėra privalomas darbas, nes namas nesugrius dėl to, kad sudėti mediniai langai. Ieškovės nurodomas pastato, rūsio sienų valymas ir dažymas iš viso nebuvo atliktas. Į bylą nepateikta šių darbų faktinio atlikimo įrodymų (nuotraukų prieš ir po, kt.). Objektyviai neaišku, kam buvo reikalinga karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemos vamzdynų izoliacija (ieškovės medžiagose nėra duomenų, kad dėl to sumažėjo šilumos nuostoliai, nėra ekonominio kainų pagrindimo ir kt.).
Šalies argumentai
36. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad visa informacija buvo skelbiama skelbimų lentoje, neatitinka tikrovės, nes skelbimų lenta buvo sumontuota tik 2018 metais. Iš tikrųjų, rūsio karšto vandens vamzdžių izoliacijos pakeitimas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2013 m. sausio 21 d. vyko taip (i) 2011 m. liepos 22 d. gatvės skelbimų lentoje buvo paskelbtas ketinimas UAB „Visagino bustas“ namo rūsyje pakeisti karšto vandens tiekimo vamzdžių izoliaciją ir pasiūlymu gyventojams atsakyti šiuo klausimu iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. (ii) 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei pateikė prašymą, kurį pasirašė aštuoniolikos iš dvidešimties butų savininkai, kad planuojami darbai nebūtų atlikinėjami.
37. Pažymi, kad ieškovė nerengė namo susirinkimų, o rašytiniuose balsavimuose nėra jokių įrodymų, kad žmonės balsavo, suprasdami visus remonto niuansus ir galutinę jo kainą. Tai yra, nėra dokumentų, įrodančių, kad šie savininkai aptarė ir susitarė dėl svarbių dalykų remontui, ir nėra dokumentų, patvirtinančių, kad sąmatą ir kaupiamojo remonto tarifo dydį patvirtino savininkai, o be tokio patvirtinimo ieškovė neturėjo teisės organizuoti šio remonto – Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės nepagrįstas sumas, tuo pačiu pažeidė ir jos teisę disponuoti savo nuosavybe. Taip pat nesutinka su priteistais delspinigiais bei bylinėjimosi išlaidomis. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, neatsižvelgė į įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 2 d., pagal kurią šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis netaikoma savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms arba socialiai remtiniems vienišiems asmenims. Be to, teismo teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas numato ir CK 6.73 str. 2 d. Pažymi, kad apeliantė pragyvena tik iš 200 eurų/mėn. pensijos, kitų pajamų neturi. Didesniąją dalį laikotarpių, kai kaupėsi skolos, turėjo pragyventi iš dar mažesnių pajamų, tik 86 eurų/mėn. Todėl, ji yra laikytina socialiai remtinu asmeniu ir delspinigiai iš jos negalėjo būti priteisiami. Tuo pačiu pagrindu panaikintinas ir 5 procentus metinių palūkanų priteisimas.
39. Dėl savo labai sunkios turtinės padėties apeliantė turėtų būti atleista ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nesvarstė CPK 96 str. 7 d. taikymo galimybės.
Atsiliepimas
40. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Visagino būstas“ apeliacinį skundą atsakovė G. C. prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodo, kad pagal taikos sutartį su ieškove yra atsiskaičiusi, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, manydama, kad atsakovė nesilaikė taikos sutarties sąlygų, gali prašyti išduoti vykdomąjį raštą CPK 646 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
41. Įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, reglamentuoja CK 6.55 str. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad „Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. įmokos toliau buvo mokamos į bendrovės kasą nurodant mokėjimo paskirtį - komunalinės paslaugos“. Vadinasi, toks atsakovės pareiškimas dėl mokėjimo paskirties kreditoriui yra privalomas, ir ieškovė neturi teisės savavališkai nuspręsti, kad atsakovė jam vykdė kitą prievolę, nei kad nurodė pati. Skolininko teisės pareikšti, kurią skolą jis grąžina (už komunalines paslaugas), negali paneigti ir aplinkybė, kad ta pačia taikos sutartimi jis buvo sutikęs ir dėl skolos už komunalines paslaugas sumokėjimo. Nors pirmos instancijos teismas ir neakcentavo, kad taiko CK 6.55 str., tačiau, nepaisant to, atitinkamoje skundžiamo sprendimo dalyje, padarė teisingas išvadas.
42. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad iš tikrųjų nurodomu laikotarpiu už komunalines ir eksploatacines paslaugas atsakovė sumokėjo 915,06 euro. Tačiau, 915,06 euro - 666,49 euro = 248,57 euro. Tas tiksliai atitinka sumą, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už komunalines paslaugas pagal 2013 m. gruodžio 30 d. taikos sutartį.
Atsiliepimas
43. Atsiliepimu į atsakovės G. C. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Visagino būstas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad išorinių sienų siūlių remonto darbai buvo atliekami 2014 m. rugpjūčio mėnesį, 2015 m. gegužės mėnesį, 2015 m. spalio mėnesį ir 2018 m. rugsėjo mėnesį. Šie darbai priskirtini prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. 2013 m. gegužės mėn. daugiabučio mano (duomenys neskelbtini), savininkai didžiąją balsų dauguma priėmė sprendimą kaupti lėšas pažeistų pastato sienų sandūrų remontui. Be to, buvo gauti 3, 7, 9, 10, 12, 17. 18, 20, 25 buto savininkų prašymai atlikti sienų sandūrų remonto darbus. Atlikti 2014 m. rugpjūčio mėnesį, 2015 m. gegužės mėnesį, 2015 m. spalio mėnesį ir 2018 m. rugsėjo mėnesį išorinių sienų siūlių remonto darbai pagrįsti Reglamento normomis, apžiūrų aktais, administratoriaus ataskaitomis, savininkų sprendimu ir prašymais, ieškovės vadovo įsakymais, pateiktomis namo fasado nuotraukomis. Šių darbų atlikimas ir apmokėjimas už juos patvirtintas atliktų darbų aktais (pasirašytais ne tik ieškovės darbuotojų, bet ir savininkų atstovais), išrašytomis sąskaitomis faktūromis, apmokėjimo dokumentais, ieškovės pateiktais į bylą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomų aplinkybių.
44. Pažymi, kad nors atsakovė ir nedalyvavo priimant sprendimus dėl darbų atlikimo, tačiau daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai jai yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė nei karto nedalyvavo priimant sprendimus dėl namo priežiūros veiklos, neapskundė namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
45. Ieškovė pateikė į bylą savininkų sprendimus, apžiūros aktus, ataskaitas, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, bendrovės direktoriaus įsakymus, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymą, mokėjimo dokumentus, informacinius pranešimus (skelbimus) kuriais gyventojai buvo informuojami apie planuojamus atlikti ir atliekamus darbus, kitus dokumentus, pagrindžiančius atliktų darbų faktą, jų apimtis ir kokybę, mokamuosius pranešimus kuriuose detalizuojamos mokėtinos sumos, pateikti ieškovės detalūs skaičiavimai ir paaiškinimai dėl kiekvienos mokėtinos sumos.
46. Mano, kad atsakovės reikalavimas neskaičiuoti jai delspinigių nepagrįstas, neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovė privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Visagino būstas“ ir atsakovės G. C. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
48. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.
49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais iš esmės sutiktina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinių skundų argumentai neatskleidžia apeliantų nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo. Šiuo atveju tiek ieškovė UAB „Visagino būstas“, tiek atsakovė G. C. nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jiems nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
50. Pažymėtina, jog įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).
51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas įrodymų vertinimo taisykles, atmeta kaip nepagrįstus apeliantų skundų argumentus, susijusius su, jų manymu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Kaip minėta, vien apeliantams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
52. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
53. Atsakovė G. C. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų apie ieškovės atliktus darbus name, fotonuotraukas, vaizdo medžiagą, kitų teisininkų (R. R.) argumentus ir kt. Taip pat kartu su pateiktais dokumentais pateikė savo rašytinius paaiškinimus, dėl ko ji neturėtų mokėti už ieškovės atliktus darbus bei nurodė, kad advokatas ją atstovavo netinkamai.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė savo papildomai teikiamuose procesiniuose dokumentuose nepagrindė naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, t.y. kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinių skundų išsprendimui, o jų priėmimas dėl didelės jų apimties akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl teismas nepriima atsakovės pateiktų naujų įrodymų bei papildomų paaiškinimų ir jų, nagrinėdama apeliacinius skundus, nevertina. Pažymėtina, kad ir proceso įstatymas draudžia papildyti apeliacinį skundą (CPK 323 str.).
Dėl ieškovės UAB „Visagino būstas“ apeliacinio skundo
55. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintą ieškovės UAB „Visagino būstas“ ir atsakovės G. C. sudarytą taikos sutartį bei nurodo, kad pati atsakovė yra patvirtinusi ne kartą, jog yra atsiskaičiusi pagal taikos sutartį, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
56. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Byloje yra kilęs ginčas dėl mokėjimo už ieškovės nurodytais einamaisiais mėnesiais ieškovės suteiktas paslaugas, o ne dėl taikos sutarties įvykdymo. Todėl pirmos instancijos teismas, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių dėl taikos sutarties įvykdymo bei nepasisakė ar atsakovė yra pilnai įvykdžiusi taikos sutartimi pripažintus įsipareigojimus. Tai kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, manydama, kad atsakovė nesilaikė taikos sutarties sąlygų, gali prašyti išduoti vykdomąjį raštą CPK 646 str. 3 d. nustatyta tvarka. Šio proceso metu bei vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir turėtų būti sprendžiama, kokia dalimi jis (ne-)įvykdytas.
57. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nemodifikavo Visagino miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-642-844/2013 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kaip kad nurodo apeliantė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendimo 5 psl. 3 pastraipoje patvirtino apeliantės poziciją byloje, jog „mokėtina 1526,27 Lt (442,04 Eur) suma susidarė iš įsiskolinimo už komunalines paslaugas 858,26 Lt sumoje (atitiktis – 248,57 Eur) ir 668,01 Lt už atliktus remonto darbus (atitiktis – 193,47 Eur).“ (el. b. I t., b. l. 69-77).
58. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolos už komunalines ir eksploatacines paslaugas dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Visagino būstas“ atstovas patvirtino, jog atsakovė G. C. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 666,49 Eur, o turėjo sumokėti 1 223,63 Eur. Mokėtiną sumą už komunalines paslaugas patvirtina ir ieškovės pateikta 2020 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. 66-3-45. Be to, pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 915,06 Eur, iš kurių 248,57 Eur buvo sumokėti laikotarpiu nuo 2013-12-30 iki 2015-07-21, kai buvo vykdoma šalių patvirtinta taikos sutartis (915,06-248,57=666,49, taigi vėl gi pripažįstama, kad sumokėta 666,49 Eur). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė G. C. laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2020-03-31 už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas sumokėjo viso 666,49 Eur. Tokiu būdu teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 557,14 Eur skolą (1 223,63 Eur - 666,49 Eur = 557,14 Eur) už komunalines ir eksploatacines paslaugas.
59. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas. Todėl joks papildomas šalių susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų, mokėdamas įmoką, jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.
60. Byloje gi nustatyta, kad atsakovė, ginčo laikotarpiu mokėdama įmokas ieškovei, mokėjimo paskirtį aiškiai nurodė kaip mokesčius „už komunalines paslaugas“. T.y. paskirtyje nebuvo nurodyta, jog mokama pagal taikos sutartį ar už remonto darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neturėjo pagrindo įskaityti atsakovės mokėtų įmokų už komunalines paslaugas kaip sumokėtų pagal ieškovės nurodytą taikos sutartį (t.y. kaip ankstesnės skolos). Pažymėtina, jog, kaip patvirtina bylos duomenys, ir pati apeliantė savo buhalterinėje apskaitoje tuo laikotarpiu atsakovės sumokėtas įmokas užskaitė būtent kaip už komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei į nutarties 58 p. padarytą išvadą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė likusios ieškovės reikalautos skolos iš atsakovės už komunalines ir eksploatacines paslaugas (193,47 Eur). Tuo pačiu pripažįstama, kad visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priteisiamą mažesnį skolos dydį, sumažino ieškovės reikalautus priteisti delspinigius.
Dėl atsakovės G. C. apeliacinio skundo
61. Apeliantė nesutinka dėl 317,05 Eur priteista skola už ieškovės atliktus remonto ir priežiūros darbus daugiabučiui namui adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas galėjo priteisti tik 31,43 Eur už suteiktas paslaugas ir 4,81 Eur už remontą ir priežiūrą.
62. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia atsakovės pozicija. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog savininkė nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo buto savininkės (atsakovės) pareigą jas apmokėti.
63. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios.
64. Ginčui aktualiu laikotarpiu privalomieji gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. Dl-1067 (redakcija galiojusi nuo 2011-11-23 iki 2016- 04-04) (toliau - Reglamentas). Reglamento 5 punktas nustato, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. p. p.), tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. p. p.), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. p. p.), saugaus naudojimo (5.1.4. p. p.), energijos taupymo ir šilumos saugojimo (5.1.6. p. p.), taip pat reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse (5.2.1. p. p.), būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. p. p.). Gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (6 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. p. p.), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais (7.3. p. p.). Reglamente nurodoma, kad Gyvenamojo namo atnaujinimas – tai namo patalpų remontas, konstrukcijų, inžinerinių sistemų, jų dalių remontas ar keitimas naujomis, siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant nustatytus privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus (4.4. p. p.).
65. Nors apeliantė nesutinka su atliktais išorinių sienų siūlių remonto darbais, tačiau pagal Reglamento 5, 5.1.1., 5.1.3., 5.1.4., 5.1.6., 5.2.1., 5.2.2., 7.1., 7.3., 4.4. punktus šie darbai yra priskirtini prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Be to, pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad 2013 m. gegužės mėn. daugiabučio mano (duomenys neskelbtini), savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą kaupti lėšas pažeistų pastato sienų sandūrų remontui, o UAB „Visagino būstas“ direktoriaus įsakymu buvo pradėtos kaupti ir apskaityti lėšos sienų sandūrų remontui. Be to, buvo gauti 3, 7, 9, 10, 12, 17. 18, 20, 25 butų savininkų prašymai atlikti sienų sandūrų remonto darbus. 2013-05-14 ir 2013-09-11 statinio apžiūros aktais Nr. 68-5-14/16 ir Nr. 68-5-14/17 ieškovė fiksavo pastato sienų plokščių siūlių ištrupėjimą ir rekomendavo savininkams siūlių remontą įtraukti į 2014 m. sezoninių darbų grafiką, informuojant butų savininkus apie būtinumą kaupti lėšas sandūrų remontui. Ši informacija savininkams buvo pateikta 2014-01-13 ataskaitoje Nr. 79-2-82. Tie patys defektai buvo užfiksuoti ir 2014-05-02 apžiūros metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, 2015 m. gegužės mėnesį, 2015 m. spalio mėnesį ir 2018 m. rugsėjo mėnesį atlikti išorinių sienų siūlių remonto darbai pagrįsti Reglamento normomis, apžiūrų aktais, administratoriaus ataskaitomis, savininkų sprendimu ir prašymais, pateiktomis namo fasado nuotraukomis. Todėl už šiuos darbus patirtos išlaidos yra priteistinos iš namo savininkų, tame tarpe ir atsakovės, proporcingai kiekvieno savininko daliai, kuri yra lygi nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
66. Nors apeliantė ir teigia, kad šie darbai buvo atlikti su trūkumais, tik iš dalies, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliantės tvirtinimai, kad darbai atlikti nekokybiškai ar neatitinka kainos ekonominio pagrindimo yra deklaratyvūs. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių nusiskundimų ar ankstesnių pretenzijų ieškovei dėl išorinių namo sienų siūlių remonto kokybės.
67. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo mėnesį ieškovės administruojamame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), atlikti lietaus kanalizacijos remonto darbai. Reglamento priedo 7 punktas numato namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kt.) funkcionalumo palaikymo, smulkių defektų šalinimo darbus. Reglamento priedo 9 punktas numato namo lietaus nuotekų sistemos elementų smulkių defektų šalinimo, įlajų, latakų, lietvamzdžių taisymo darbus. Todėl atlikti lietaus kanalizacijos remonto darbai taip pat yra priskirtini prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Tokiu būdu atsakovei kyla pareiga apmokėti ir už juos, ir atsakovė šią pareigą vykdyti atsisako nepagrįstai.
68. Sprendžiant dėl 2018 m. rugsėjo mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų atitikties privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, aktuali Reglamento 2018 m. birželio 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., kurios 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad, be kita ko, žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7 papunktis).
69. Bylos duomenimis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai 2019-07-15 balsų dauguma priėmė sprendimą atlikti laiptinės langų pakeitimo plastikiniais be vidinės apdailos atlikimo. Darbai atlikti 2019 m. spalio mėnesį ir priimti 2019-10-21 paslaugų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 18-68 bei ieškovės apmokėti rangovui 2019-10-25 mokėjimu nurodymu Nr. 241. 2019 m. lapkričio 8 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą atlikti laiptinės langų angokraščių apdailos darbus. Darbai atlikti 2019 m. gruodžio mėn. UAB „Visagino būstas“ jėgomis ir sąnaudomis. Ta aplinkybė, kad atsakovė nebalsavo dėl nurodytų sprendimų, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovė neturėjo teisės atlikti šių darbų. Darbai atlikti savininkų daugumos sprendimu. Todėl atsakovei kyla pareiga apmokėti už juos (CK 4.84 ir 4.85 str.). Be to ir teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kiltų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
70. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji neturi apmokėti už skelbimų lentos name pagaminimą ir montavimą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra paskirta ginčo namo administratore. Bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja vadovaudamasis Nuostatais, pagal kurių 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis), nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka skelbia informaciją apie savo veiklą (Nuostatų 4.13 papunktis). Informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams, be kita ko, namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose (I aukšto laiptinių aikštelėse, holuose) (Nuostatų 14.2 papunktis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tačiau turi teisę priimti sprendimus, susijusius su teisės aktais jam nustatytų pagrindinių uždavinių įgyvendinimu. Šios aplinkybės paneigia apeliantės dėstomus argumentus, dėl ko ji neturi atlyginti ieškovei šios rūšies išlaidų.
71. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, įrodymais pagrindė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, kainą, apeliantės įsiskolinimo dydį. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su ieškovės suteiktomis paslaugomis, mokesčių paskaičiavimo teisingumu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019). To atsakovė šioje byloje neįrodė (CPK 12, 178, 185 str.).
72. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliantės argumentai, kad dėl jos sunkios materialinės padėties 5 procentų dydžio metinės palūkanos neturėjo būti priteisiamos, atmestini kaip nepagrįsti.
73. Taip pat pažymėtina, kad neįvykdžiusi prievolės ar netinkamai ją įvykdžiusi kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos 1995-02-26 įstatymo Nr. 1-775 “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 2 d. nustato, jog nurodyti delspinigiai netaikomi savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms arba socialiai remtiniems vienišiems asmenims. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ji savivaldybės sprendimu pripažinta socialiai remtina. Todėl netaikyti šių delspinigių atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo. Kadangi delspinigių dydis numatytas įstatyme, nėra pagrindo ir jų mažinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius atsakovei paskaičiavo po 0,02 % už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už 180 dienų, o atsakovės argumentai apie jų nepriteisimą ar mažinimą atmetami.
74. CPK 96 straipsnis numato bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl apeliantės argumentais dėl CPK 96 straipsnio 7 dalies taikymo neturi reikšmės.
75. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniais skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
76. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.