Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą užbaigtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime už akių yra padaryta aiški materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualios įmonės savininko teisę reikalauti tinkamo prievolės įvykdymo iš įmonės skolininkų, kai įmonė yra likviduota ne bankroto proceso tvarka, taikymo klaida, aiškinimo ir taikymo.Pareiškėjas A. S. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35283-433/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą priteisti iš atsakovo M. V. ieškovui A. S. 1 810,12 Eur skolos atlyginimą, 452,53 Eur metinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo ieškinys dėl skolos išieškojimo iš esmės nebuvo išspręstas, tuo pažeidžiant civilinio proceso įstatymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis); prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (2 dalis).Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-35283-433/2016, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių priimtas 2016 m. spalio 4 d. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog minėto sprendimo už akių įsiteisėjimo data atžymėta 2017 m. birželio 28 d. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35283-433/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užregistruotas 2017-12-04 (civilinės bylos Nr. A2-3253-809/2018 b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo bei neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog pareiškėjas A. S. apie teismo sprendimą sužinojo gavęs sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas už akių paliktas nepakeistas, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui išsiuntė dar 2017 metų liepos mėnesį (c.b. Nr. 2-35283-433/2016 b.l. 44). Teismas nurodė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, jog savalaikiai nebuvo gavęs aukščiau minėtos apeliacinės instancijos nutarties. Teismas nurodė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas prašymas atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta.Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs trijų mėnesių terminą prašymui pateikti dėl proceso atnaujinimo, tačiau nesuformulavo išvados, jog tuo pagrindu atsisako procesą atnaujinti. Kita vertus, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, o šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).Atsižvelgiant į tai, kad teismas pasisakė dėl ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio, vertindamas proceso atnaujinimo galimybę dėl įrodinėjamos padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išvados dėl paduoto prašymo termino nesuformulavimas nėra proceso teisės normos pažeidimas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog teismui buvo pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo sudaryta su ieškovo įmone, kuri jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau įmonė atsiskaitė su biudžetais ir pinigų fondais. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2010, teigia, jog ne dėl bankroto likviduotos individualios įmonės prievolės pereina jos dalyviams, todėl nagrinėjamu atveju prievolė perėjo A. S. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkui, todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, tačiau byla iš esmės nebuvo išspręsta (c.b. Nr. A2-3253-809/2018 b.l. 1-3). Kaip matyti iš pateikto pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nenurodė konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pirmos instancijos teismas iš pareiškėjo pateikto prašymo nustatė, jog prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą pareiškėjas taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).Iš civilinės bylos Nr. 2-35283-433/2016 duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos, palūkanų priteisimo iš atsakovo M. V. (c.b. 2-35283-433/2016 b.l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu už akių ieškovo A. S. ieškinį atmetė, grąžino ieškovui A. S. 29,31 Eur žyminio mokesčio (c.b. 2-35283-433/2016 b.l. 27-29). Teismas sprendime už akių konstatavo, jog ieškovas šioje byloje yra A. S., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje reikalavimo teisė dėl skolos ir palūkanų priteisimo priklauso A. S. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), su kuria atsakovas ir sudarė 2006-09-14 pirkimo – pardavimo sutartį ir kuri yra likviduota. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nebuvo gauta. Remiantis nurodytu, teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo už akių dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių iš dalies, t. y. dėl žyminio mokesčio ir grąžinti ieškovui visą jo sumokėtą 125,31 Eur žyminį mokestį (c.b. Nr. 2-35283-433/2016 b.l. 32-33). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo už akių dalį paliko nepakeistą (c.b. Nr. 2-35283-433/2016 b.l. 41-43). Minėta, jog proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra svarbios dvi aplinkybių grupės: 1) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir 2) sprendimas neperžiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka dėl materialinio reikalavimo, o tai reiškia, kad teismo išvada, jog proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu yra negalimas – neteisinga. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo peržiūrėtas tik dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo (c.b. Nr. A2-3253-809/2018 b.l. 8-9;11-13; c.b. Nr. 2-35283-433/2016 b.l. 32-33; 41-43). Apeliacine instancija pareiškėjo ginčą nagrinėjęs teismas nevertino ginčo bylos iš esmės, nevertino materialiųjų teisės normų taikymo ginčo byloje, o pasisakė tik dėl žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio paskirstymas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), šio klausimo išsprendimas priklauso nuo byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo apimties. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliacine tvarka patikrinus teismo sprendimo už akių dalį dėl žyminio mokesčio apeliacine tvarka patikrintas ir visas ginčas. Apeliacinės instancijos teismas netikrino materialiųjų teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams. CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju procesas prašomas atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, taigi apeliantas nepatenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), todėl proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nevertintinos materialiesiems teisiniams santykiams taikytinų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų požiūriu. Specifiniai procesiniai motyvai ir tikslai lemia tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas remiantis kitokiais negu civilinė atsakomybė principais.Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, atmesdamas pareiškėjo A. S. prašymą, dėl proceso atnaujinimo nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjo prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, ir teismas nevertino ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendime už akių, kuriuo pareiškėjo ieškinys buvo atmestas. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kai 2016 m. spalio 4 d. sprendimas už akių buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka yra neteisinga ir prieštaraujanti civilinės bylos medžiagai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, atsisakydamas procesą atnaujinti minėtu pagrindu iš esmės prašymo net ir nenagrinėjus, o tik formaliai nusprendus, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nesant motyvų dėl pareikšto prašymo atnaujinti procesą esmės, taip pat ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendime už akių, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės padaryti išvados, ar apelianto A. S. prašymas išnagrinėtas tinkamai, ar teismo išvada yra pagrįsta, nes skundžiamoje nutartyje nėra net minimalių (sutrumpintų) motyvų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Remiantis nurodytu, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekiant užtikrinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi nutartis naikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo A. S. prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.