Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. (toliau-ieškovai) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d.nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, D. J., V. B., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam asmeniui UAB „BNS“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3.1. Civilinėje byloje ieškovai yra pareiškę ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai jos institucijų, bei dviem fiziniams asmenims dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovui VSD - dėl duomenų neatitikimo tikrovei. Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio pagrindą bei dalyką, matyti, kad byloje bus nustatinėjami faktai ir teismas turės pasisakyti dėl aplinkybių, kurios taip pat yra nagrinėjamos kitoje byloje, t. y. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-873/2020, kurioje nustatytos aplinkybės bus tiesiogiai reikšmingos ir turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

3.2. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti tiek UAB koncernui „MG Baltic“, tiek ir fiziniams asmenims, kurie yra su juo susiję, todėl bylos rezultatas turės tiesioginę įtaką šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Baudžiamoje byloje inter alia taip pat yra nagrinėjami atsakovo VSD atliktų tyrimų metu surinkti duomenys, įskaitant atsakovo VSD 2018 m. kovo 9 d. raštą. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję fiziniai asmenys yra teisiami dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 226 straipsnio 3 dalyje (prekyba poveikiu) ir 227 straipsnio 3 dalyje (papirkimas) numatytų nusikaltimų padarymu.Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas yra reikšmingos civilinėje byloje, siekiant tinkamai kvalifikuoti ieškovų nurodytų ieškinio teisinio pagrindo pagrįstumą, t. y. teisėti ar ne buvo atsakovo veiksmai ieškovų atžvilgiu, o baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, t. y. ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ir su juo susijusių fizinių asmenų, kaltumas ar nekaltumas BK požiūriu, turės esminės reikšmės, nustatant tiek atsakovų veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), kuris yra vienas iš svarbiausių sąlygų neturtinei žalai atsirasti pagal LR CK6.272 straipsnį, tiek ieškovų veiksmus, kurie sąlygojo jiems žalos atsiradimą, o taip pat nustatyti kiek ieškovai savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, jeigu tokia žala jiems buvo padaryta.

3.3. Tiek civilinėje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje turi būti vertinami valstybės institucijų veiksmų teisėtumas, o taip pat 2018 m. kovo 9 d. VSD rašto turinys, duodamas jo teisinis įvertinimas, rašte užfiksuotos informacijos tikrumas, taip pat turėtų būti nagrinėjama ar informacijos paviešinimas pažeidė ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus ištirta ir nustatyta, ar ieškovas UAB koncerno „MG Baltic“ atliko kaltus veiksmus ar ne. Šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie grindžiami taip pat 2018 m. kovo 9 d. VSD rašto turinyje fiksuojama informacija bei jos paviešinimu.Be to, taikydamas civilinės atsakomybės institutą, jeigu žalos padarymas ieškovams būtų nustatytas civilinėje byloje, teismas turėtų neišvengiamai įvertinti taip pat ir ieškovų, įskaitant ieškovą UAB koncerno „MG Baltic“, kuris yra teisiamas baudžiamojoje byloje dėl jam inkriminuojamų kriminalinio pobūdžio veikų, veiksmus. Norint taikyti civilinės atsakomybės institutą civilinėje byloje ieškovo kaltė (inter alia prisidėjimas prie žalos atsiradimo) negali būti preziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo.

5.1. Civilinės bylos ginčo dalykas niekaip nesusijęs su būtinybe šioje civilinėje byloje taikyti ieškovams ar atsakovams baudžiamosios teisės ir/ar baudžiamojo proceso teisės normas. Prašymas, kuriame inter alia remiamasi, pasak VSD, viešai prieinama informacija, yra grindžiamas ne civilinės bylos ir baudžiamosios bylos dalykų būtinąja sąsaja pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, o VSD prielaidomis ir spėjimais apie esą civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nagrinėtinomis analogiškomis ar panašiomis ar kitaip bylos baigčiai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, tokiems teiginiams įrodyti nepateikiant byloje reikiamų įrodymų. Nesant tokių įrodymų, VSD prašymas negali būti laikomas reikiamai motyvuotu ir teismo tenkintinu.

5.2. Bylos ginčo dalyką sudaro ne tik tai, ar viešai paskleisti VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte nurodyti konkretūs (aiškiai apibrėžti) duomenys apie UAB koncerną „MG Baltic“ atitiko tikrovę ir pažeidė šio juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne, bet ir tai, ar Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė už veiksmus, kuriais 2005 – 2018 m. laikotarpiu buvo slaptai renkama informacija apie ieškovus, surinkta informacija tvarkoma ir nesunaikinama, VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu pateikiama Lietuvos Respublikos Seimo komitetui atlikti parlamentinį tyrimą bei paviešinama.

5.3. Lietuvos valstybės veiksmų, sudarančių pagrindą taikyti valstybei civilinę atsakomybę, neteisėtumą civilinėje byloje ieškovas inter alia ketina ir įrodinėti. Nei ikiteisminį tyrimą organizavusi prokuratūra, nei baudžiamąją bylą nagrinėjantis VAT neprašė pateikti VSD 2018 m. kovo 9 d. raštą jo prijungimui prie baudžiamosios bylos. Ikiteisminio tyrimo metu į ikiteisminio bylos medžiagą VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas nebuvo pateiktas. VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas taip pat nėra nurodytas ar cituojamas baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte. Tai reiškia, kad Baudžiamojoje byloje VSD 2018 m. kovo 9 d. raštu nėra grindžiama valstybinio kaltintojo (prokuroro) pozicija.

5.4. Nėra teisinio pagrindo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nes: (i) nė vienas civilinėje byloje nagrinėjamas epizodas nėra ir nebus nagrinėjamas bei vertinamas baudžiamojoje byloje; VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte nurodyti ieškovų veiksmai nėra laikomi nusikalstamais; VSD 2018 m. kovo 9 d. raštas nėra pateiktas baudžiamojoje byloje, todėl šio rašto turinys joje negali būti nei tiriamas, nei vertinamas; valstybės institucijų, inter alia Seimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, VSD, veiksmai baudžiamojoje byloje nėra ir nebus vertinami tais aspektais, kurie nurodyti civilinėje byloje pateiktame ieškovų ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1. CPK 182 straipsnio 2 punktas negali būti taikomas tuo atveju, kai nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyką sudarantys faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jame nustatyti faktai, civilinėje byloje negalės būti vertinami kaip prejudiciniai CPK 182 straipsnio 2 punkto požiūriu, nes įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, prejudicinė galia nėra įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte.

12.2. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja pirmosios instancijosteismą priimtoje nutartyje nurodyti ne tik motyvus, kuriais vadovaujantis padaryta atitinkama išvada, bet ir įstatymus, kitus teisės aktus, kuriais remiamasi, tačiau skundžiamoje nutartyje vietoje 182 straipsnio 3 punkto, remiamasi CPK 182 straipsnio 2 punktu, todėl ji neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.

12.3. Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp nagrinėjamos ir baudžiamosios bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, kuris įtvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte kaip būtinoji sąlyga nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui.Kaltinamasis aktas apibrėžia Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, jame turi būti aiškiai aprašyta veika, kurios pagrindu galima daryti išvadą apie tai, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės. Civilinėje byloje toks aktas pateiktas nebuvo, todėl teismas neturėjo konkrečių duomenų apie ieškovui UAB koncerno „MG Baltic“ inkriminuojamas nusikalstamos veikos aplinkybes, bei bylos nagrinėjimo ribas. Vilniaus apygardos teismo rašto turinys nesudaro pagrindo spręsti, kokie konkretūs baudžiamojoje byloje nustatytini faktai (faktinės aplinkybės) gali turėti prejudicinę galią byloje, todėl teismo nutartis netenkina tiek CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, tiek ir CPK 163 straipsnio 3 punkto sąlygų.

12.4. VSD rašte esantys duomenys, kuriuos prašoma byloje pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją, yra pagrįsti to paties rašto 1 – 7 skyriuose nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis, todėl nėra pagrįsti kitais rašytiniais įrodymais, kurie būtų tiriami, nagrinėjami ir vertinami baudžiamojoje byloje. Rašte aiškiai nurodyta, kad jame pateiktoje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų. Nei ikiteisminį tyrimą organizavusi prokuratūra, nei baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas neprašė pateikti VSD rašto jo prijungimui prie baudžiamosios bylos, o jis nebuvo pateiktas ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra ir nebus nustatinėjami jokie faktai ar veiksmai, nurodyti VSD rašte, nes jame nėra aprašyta nei viena faktinė situacija, kuri inkriminuojama baudžiamojoje byloje, konkrečiai formuluojant neva atliktus neteisėtus veiksmus.

12.5. Bylos duomenys nepatvirtina, kad baudžiamojoje byloje būtų tiriami, nagrinėjami VSD, Seimo ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiksmai, būtų vertinamas nurodytų subjektų atliktų veiksmų teisėtumas.Ieškovų žiniomis, baudžiamojoje byloje tokio pobūdžio veiksmai ir su tuo susiję įvykiai nėra ir nebus nei tiriami, nei nagrinėjami, bei vertinami, nes tokie veiksmai bei įvykiai nesudaro baudžiamosios bylos dalyko, taigi nepatenka į baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Be to, ikiteisminio tyrimo, kuris buvo užbaigtas baudžiamojoje byloje prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, institucija buvo STT, kuri, vykdydama savo funkcijas, skirtingai nei VSD, prireikus taiko ne ŽĮ nuostatas, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Vadinasi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuris bus priimtas baudžiamojoje byloje, nebus nustatinėjami šios bylos baigčiai reikšmingi faktai, nes tokie faktai nesudaro baudžiamosios bylos dalyko.

12.6. VSD rašte nurodyti veiksmai ir faktai Lietuvos valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnio požiūriu nėra ir nebus nagrinėjami baudžiamojoje byloje, nes baudžiamojoje byloje VSD pareigūnams nėra pareikšti jokie kaltinimai. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nebus nagrinėjami ne tik VSD žvalgybos pareigūnų veiksmai, susiję su slaptos informacijos rinkimu apie ieškovus, bet ir prokurorų ir/ar teismų atlikti su tuo susiję veiksmai. Taigi, nutartyje teismo padaryta nuoroda į CK 6.272 straipsnį irgi nepagrindžia bylos sustabdymo būtinybės pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

12.7. Nutartyje teismo nurodomas ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ (ne) dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, ieškovų įsitikinimu, byloje būtų reikšmingas CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tik tuo atveju, jeigu baudžiamoje byloje būtų nagrinėjami tokie patys veiksmai ir tokios pačios aplinkybės, kuris sudaro tą patį ginčo santykį, iš kurio ieškovai, interalia ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“, kildina byloje Lietuvos valstybės pareigą atlyginti ieškovams neturtinę žalą, tačiau bylos atveju to nėra. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui byloje yra teisiškai reikšminga nukentėjusiojo asmens kaltė civilinių įstatymo prasme, taip pat CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui reikšminga ne bet kokia nukentėjusiojo asmens kaltė, o reikšminga CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta kaltės forma, kuri nustatytina taip pat taikant civilinius įstatymus. Tuo tarpu, ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, CK 6.282 straipsnio 1 daliesnuostatos nėra teisiškai reikšmingos ir negali pateisinti byloje CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo.

14.1. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. rašto seka, kad baudžiamoji byla,kurioje kaltinimai yra pateikti ieškovui UAB Koncernui „MG Baltic“ ir su juo susijusiems asmenimis, jau yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, taip pat rašte yra nurodoma, kad 3 kaltinamieji nurodytu laiku buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir kad galutinis sprendimas byloje nepriimtas.Iš tokių duomenų darytina pagrįsta išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. rašte nurodoma baudžiamoji byla atitinka CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodomų bylų sąvoką (baudžiamoji byla nagrinėjama teisme) ir kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro politinės korupcijos bylos nusikalstamų veikų tyrimas, o taip pat tai, kad šioje byloje yra tiriamos ieškovui UAB Koncernui „MG Baltic“ bei su juo susijusiems asmenimis inkriminuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (valstybės tarnautojo papirkimas, kyšio davimas, prekybapoveikiu ir kt.)., t. y. iš šio rašto turinio seka, kad yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodomos aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomas civilinės bylos privalomo sustabdymo institutas.

14.2. Nuosprendis baudžiamojoje byloje (tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis) yra tiesiogiai susijęs su civiline byla dėl neturtinės žalos ir dalykinės reputacijos gynimo, nes abejose bylose sutampa bylų subjektai; civilinėje byloje ieškovas yra UAB koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję fiziniai asmenys. Baudžiamojoje byloje UAB koncernas „MG Baltic“ yra kaltinamas neteisėtu veikimu per fizinį asmenį, t. y. atitinkamų politinės korupcijos nusikalstamų veikų, numatytų BK, padarymu.Be to, tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykai yra tarpusavyje tampriai susiję, nes jie liečia ne tik tuos pačius subjektus bei su jais susijusius asmenis, bet taip pat ir tą patį laikotarpį bei tas pačias veikas, kurios yra susijusios su politine korupcija (prekyba poveikiu, valstybės tarnautojų bei pareigūnų papirkimu, kyšių davimu, prekyba poveikiu ir etc.) ir atitinkamai su valstybės institucijų veikimu, kuriuo buvo siekiama tokias visuomenės nacionaliniam saugumuipavojingas veikas išsiaiškinti ir atitinkami užkardyti.

14.3. Konkrečių politinės korupcijos nusikalstamų veikų teisinis kvalifikavimas baudžiamojoje byloje, kurioje yra kaltinamas ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys, ir faktų nustatymas arba paneigimas politinės korupcijos baudžiamojoje byloje, kuris atsispindės nuosprendyje (tiek išteisinamajame, tiek ir apkaltinamajame) tiesiogiai įtakos civilinės bylos ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. patvirtins arba paneigs neturtinės žalos dėl valstybės institucijų kaltės pagrįstumą ir dalykinės reputacijos gynimo civilinio proceso tvarka pagrįstumą.

14.4. Teismo nutarties motyvai visiškai atitinka CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo aiškinimą bei taikymą. Civilinėje byloje pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikšmingas baudžiamosios atsakomybės klausimas, kuris yra nagrinėjamas kitoje byloje, t. y. baudžiamojoje byloje, nes civilinėje byloje yra būtina tinkamai kvalifikuoti ieškovų nurodytų reikalavimų pagrįstumą. Taigi, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, tiriant ir kvalifikuojant ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ir su juo susijusių fizinių asmenų veiksmus baudžiamojo kodekso požiūriu, turės teisinės reikšmės, nustatant atskirais atvejais atsakovų veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), kuris yra vienas iš svarbiausių sąlygų neturtinei žalai atsirasti pagal CK 6.272 straipsnį, tiek ieškovų veiksmus, kurie sąlygojo jiems žalos atsiradimą, o taip pat nustatyti, kiek ieškovai savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, jeigu tokia žala jiems buvo padaryta. Baudžiamosios bylos aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie grindžiami taip pat VSD 2018 m. kovo 9 d. rašto turinyje fiksuojama informacija bei jos paviešinimu.

14.5. Nežymūs, netikslumai nekeičia teismo nutartyje padarytų pagrįstų išvadų esmės negali būti pagrindu naikinti teismo nutartį. CPK 329 straipsnio 1 dalis skelbia, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o CPK 338 straipsnis įtvirtina draudimą naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais. Šiuo atveju, akivaizdu, kad bylos sustabdymo institutas buvo pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, todėl tai niekaip nesąlygoja neteisingo bylos išsprendimo.

14.6. Bylos sustabdymo instituto pritaikymas šioje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, niekaip nepažeidžia ir CPK 2 ir 7 straipsnių reikalavimų. Ignoravimas teisiškai svarbių aplinkybių, kurios bus nustatytos baudžiamojoje byloje ir kurios yra reikšmingos teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, kaip tik sąlygotų dar ilgesnį civilinės bylos nagrinėjimo laiką, nes tokie nepagrįsti sprendimai, kurie būtų priimti, neįvertinus teisiškai pagrįstų svarbių aplinkybių, turėtų būti kvestionuojami aukštesnių instancijų dėl neteisėtumo.

14.7. Civilinės bylos sustabdymas yra logiškas ir proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, požiūriu, nes šiuo metu civilinėje byloje vyksta pasirengimo bylos nagrinėjimui procesinis etapas.Įstatymų leidėjo CPK 163 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga tam tikrais atvejais sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

14.8. Iš Vilniaus apygardos teismo pateiktos informacijos yra akivaizdu, kokiomis neteisėtomis veikomis yra kaltinamas ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ ir su juo susiję asmenys. Iš šių kaltinimų turinio bei pobūdžio yra akivaizdu, kad tokie kaltinimai yra tiesiogiai susiję tais duomenimis, kuriuos ieškovas ginčija CK 2.24 straipsnio pagrindu kaip neatitinkančius tikrovės bei pažeidžiančius jo dalykinę reputaciją.

16.1. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodomas CPK 163 straipsnio 3 punktas, nenurodant straipsnio dalies, tačiau iš nutarties konteksto, o taip pat iš nutarties teksto matyti, kad yra pritaikomas būtent CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes to paties straipsnio 2 dalis punktų iš viso neturi.

16.2. Nuosprendis baudžiamojoje byloje (tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis) yra tiesiogiai susijęs su civiline byla dėl neturtinės žalos ir dalykinės reputacijos gynimo, nes abejose bylose sutampa ne tik bylų subjektai: civilinėje byloje ieškovas yra UAB koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję fiziniai asmenys, o baudžiamojoje byloje UAB koncernas „MG Baltic“ yra kaltinamasneteisėtu veikimu per fizinį asmenį, t. y. atitinkamų politinės korupcijos nusikalstamų veikų, numatytų BK, padarymu. Tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykai yra tarpusavyje tampriai susiję - tarp jų yra teisinis ryšys, nes jie liečia ne tik tuos pačius subjektus bei su jais susijusius asmenis, bet ir tas pačias veikas, kurios yra susijusios su politine korupcija (valstybės tarnautojų bei politikų papirkimu, kyšių davimu, prekyba poveikiu ir etc.), t. y. su tais pačiais veiksmais, kurie yra tiesiogiai įvardinti civilinės bylos ieškininių reikalavimų dalyje dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei, ieškovų nuomone, pažeidžiančiais ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ dalykinę reputaciją, o taip pat su valstybinių institucijų veikimu, kuriuo buvo siekiama tokias visuomenės nacionaliniam saugumui pavojingas veikas ištirti, vykdant parlamentinę kontrolę, ir atitinkami užkardyti.

16.3. Konkrečių politinės korupcijos nusikalstamų veikų teisinis kvalifikavimas baudžiamojoje byloje, kurioje yra kaltinamas ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys, faktų nustatymas arba paneigimas politinės korupcijos baudžiamojoje byloje, kuris atsispindės nuosprendyje (tiek išteisinamajame, tiek ir apkaltinamajame) tiesiogiai įtakos civilinės bylos ieškininių reikalavimų pagrįstumą, t. t. patvirtins arba paneigs neturtinės žalos dėl valstybės institucijų kaltės pagrįstumą ir dalykinės reputacijos gynimo civilinio proceso tvarka pagal CK 2.24 straipsnį reikalavimo pagrįstumą.

16.4. Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ baudžiamosios atsakomybės klausimas, kuris turi esminės reikšmės taip pat ir nagrinėjant šio ieškovo reikalavimą pripažinti, jog minėtame rašte nurodyti paskleisti duomenys apie ieškovą pažeidžia jo dalykinę reputaciją, nes tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyta, ar ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ rašte nurodytu laikotarpiu atliko kokius nors kaltus veiksmus ar ne.

16.5. Ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra neatsiejamai susijęs su baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ atliko kaltus veiksmus ar ne. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo civilinėje byloje, ieškovo kaltė (prisidėjimas prie žalos atsiradimo) nėra preziumuojama. Šias aplinkybes turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje ieškovui UAB koncernui „MG Baltic“ pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, bus nustatytas ieškovo UAB „MG Baltic“ kaltumas ar nekaltumas, t. y. ieškovo veiksmų teisėtumas (neteisėtumas), o tai yra viena iš svarbiausių sąlygų neturtinei žalai atsirasti pagal CK 6.272 straipsnį.

16.6. UAB koncernas „MG Baltic“, būdamas baudžiamojoje byloje kaltinamuoju turi kaltinamąjį aktą ir todėl, jeigu jis mano, kad tame kaltinamajame akte yra papildomų argumentų, kurie galėtų turėti esminės reikšmės Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrįstumui dėl civilinės bylos sustabdymo būtinybės, tai jis turi galimybę kaltinamąjį aktą pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje arba bent jau nurodyti tuos argumentus, kurie yra reikšmingi teismo sprendimui dėl privalomojo bylos sustabdymo. Tuo tarpu, teisės aktai nenumato kokią informaciją ir kokia forma pateiktą teismas gali tirti tiek civiliniame, tiek ir baudžiamajame procese.

16.7. Pagal CPK nuostatas VSD raštas, net ir nebūdamas tiesioginiu įrodymu baudžiamoje byloje yra betarpiškai susijęs su baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga ir ta aplinkybė, kad šis raštas nevertinamas kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepaneigia ryšio tarp baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje nustatinėjamų aplinkybių.

18. Atsiliepimas grindžiamias žemiau nurodytais argumentais:

18.1. Civilinėje byloje pareikštų reikalavimų nėra galimybės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, kol baudžiamoje byloje nebus priimtas galutinis teismo nuosprendis, nes civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas negalės pats ištirti ir nustatyti baudžiamojoje byloje vertinamų UAB koncernas„MG Baltic“ veiksmų bei negalės tinkamai įvertinti UAB koncernas„MG Baltic“ reikalaujamos priteisti žalos dydžio pagrįstumo ir pačios bendrovės (jos atstovų) veiksmų įtakos dalykinei reputacijai (jos pablogėjimui).

18.2. Tik baudžiamojoje byloje išnagrinėjus eilę pareikštų kaltinimų UAB koncerno „MG Baltic“ atžvilgiu, kurie siejami su neteisėtos naudos siekimu, darant neteisėtą poveiki valstybės tarnautojams/politikams, civilinę bylą nagrinėjantis teismas turės galimybę tinkamai įvertinti VSD raštuose įtvirtintą nuomonę apie UAB koncerno „MG Baltic“ valdymą ir veiklos organizavimą, galimai panaudojant ir nusikalstamos veikos požymių turinčias priemones (veiksmus).

18.3. Civilinėje byloje vertinant pareikšto reikalavimo priteisti UAB koncerno „MG Baltic“ naudai 800 000 Eur dydžio neturtinę žalą pažeidus bendrovės dalykinę reputaciją, privalu bus vertinti tokios dalykinės reputacijos būklę (vertę) iki VSD raštų turinio paviešinimo, ir po to. Taip pat privalomai bus vertinami UAB koncerno „MG Baltic“ (jo atstovų) veiksmai, bei kitų trečiųjų asmenų (pvz., teisėsaugos institucijų) priimti ir paviešinti sprendimai, pradėti procesai (įskaitant Baudžiamosios bylos nagrinėjimą), ir jų įtaka UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinei reputacijai (jo vertei). Priėmus baudžiamojoje byloje galutinį teismo nuosprendį, kuriuo UAB koncernas „MG Baltic“būtų nuteistas dėl nusikalstamų veikų, reikalavimas dėl 800 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo turėtų būti mažinamas arba apskritai atmestamas.

18.4. Nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo ir išsprendus apeliantų reikalavimus – būtų priimtas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas, nes koncerno dalykinė reputacija ir jai galimai padaryta žala būtų vertinama netiriant ir negalint ištirti ar jis atliko nusikalstamas veikas ir teismas negalėtų nusatyti, ar VSD raštuose teikiamas verinimas dėl koncerno (jo atstovų) galimai tikslingo veiklos nukreipimo į naudos siekimą darant neteisėtą poveikį valstyės tarnautojams/politikimas pasitvirtino baudžiamojoje byloje pareikštų reikalavimų apimtyje.

20.1. Iš Vilniaus apygardos teismo pateikto dokumento seka, kad ieškovas civilinėje byloje UAB koncernas „MG Baltic“ yra kaltinamas baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų, numatytų LRBK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1, 3,7 ir 8 dalyse (prekyba poveikiu) ir 227 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 8 dalyse (papirkimas), padarymu, t, y. UAB koncernas „MG Baltic“ kaltinamas tuo, kad veikdamas per fizinį asmenį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus davė kyšį, o taip pat tuo, kad veikdamas per fizinį asmenį prekiavo poveikiu, padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant bet neapsiribojant didesnės vertės negu 250 MGL vertės kyšio davimą. Iš Vilniaus apygardos teismo pateikto atsakymo taip pat matyti, kad nurodytų nusikalstamų veikų tyrimas yra tiesiogiai susiję su tais valstybinių institucijų veiksmais, kurių neteisėtumu ir nepagrįstumu ieškovai grindžia savo ieškininius reikalavimus civilinėje byloje.

20.2. Baudžiamojoje byloje nagrinėjami kaltinimai ieškovui UAB koncernui „MG Baltic“ bei su juo susijusiems asmenims yra korupcinio pobūdžio ir šios baudžiamosios bylos aplinkybės turės esminės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje ieškovai reiškia reikalavimus Lietuvos Respublikai atlygini neturtinę žalą dėl, ieškovų nuomone, valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, įskaitant bet neapsiribojant, informacijos apie korupcinius nusikaltimus rinkimą, atlikimą kitų veiksmų, susijusių su politinės korupcijos parlamentiniu tyrimu ir pan. Taigi, sprendimas baudžiamojoje byloje yra tiesiogiai susijęs su civiline byla dėl neturtinės žalos ir dalykinės reputacijos gynimo, nes abejose bylose sutampa ne tik bylų subjektai, bet ir nagrinėjimo dalykai, t.y. jie liečia ne tik tuos pačius subjektus bei su jais susijusiusasmenis, bet ir tas pačias veikas, kurios yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su politine korupcija, dėl kurios veiksmus atliko ir pasisakė valstybės institucijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstumo.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Toks ryšys galimas tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato baudžiamojoje byloje yra tiesioginė prejudicinė sąsaja, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama, be kita ko, siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjant civilinę bylą, turi būti išsiaiškinta, kokios nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai civilinei bylai.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai UAB koncernas „MG Baltic“, D. J. M., R. J., Z. S., R.R., I. Ž. patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti ieškovams iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, V. B., D. J. ieškinyje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo sumas; ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją viešai paskleistus atsakovo VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau-Raštas), esančius duomenis, kad „koncernas MB Baltic 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant paperkant, šantažuojant), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms“.

25. Byla skundžiama nutartimi sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-873/2020 (teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0), kurioje nagrinėjami juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“, veikusiam per fizinį asmenį, pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 226 ir 227 straipsniuose.

26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negali nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos priteisimo, nes šios aplinkybės neatsiejamai susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Teismas nurodė, jog VSD Rašte nurodyti ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ veiksmai turi ir nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismo teigimu, tai, ar ieškovas UAB koncerno „MG Baltic“ atliko VSD Rašte nurodytus veiksmus, turinčius nusikalstamų veikų požymius, gali būti nustatyta tik priėmus galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, o šioje byloje tokie faktai negali būti nustatinėjami. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ baudžiamosios atsakomybės klausimas, turi esminės reikšmės šioje civilinėje byloje nagrinėjant ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinio reikalavimą pripažinti, kad VSD Rašte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo dalykinę reputaciją; o taip pat baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar ieškovas UAB koncernas “MG Baltic“ atliko kaltus veiksmus, ar ne, taip pat neatsiejamai susijęs su ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.

27. Kolegija pažymi, jog teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.

28. Civilinės bylos nagrinėjimo negalimumas dėl kitos bylos, nagrinėjamos baudžiamąja tvarka, reiškia, kad baudžiamojoje byloje gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami civilinėje byloje arba bus priimtas teismo nuosprendis civilinės bylos dalyvių atžvilgiu, kuris bus privalomas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, sprendžiant dėl tokio dalyvio veiksmų civilinių teisinių pasekmių. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, t. y. nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę gali turėti ne visi, o tik kai kurie faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tam, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų prejudicinę galią, teismo nuosprendyje turi būti įvertinti civilinei bylai reikšmingi faktai. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas saistomas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatytų faktų, t. y. ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti teismo nuosprendžiu, ar juos padarė nuteistasis. Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, gali būti ginčijami ir įrodinėjami bei teismo nustatomi kitaip. Be to, civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra skirtingi. Baudžiamojoje byloje veiksmai tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso bei baudžiamųjų įstatymų aspektu, tuo tarpu tie patys veiksmai civilinėje byloje tiriami ir vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja žalos dėl jų manymu, jų atžvilgiu atliktų toliau įvardijamų neteisėtų veiksmų: neteisėtu žvalgybos procese slapto pobūdžio veiksmų sankcionavimu bei atlikimu; neteisėtu disponavimu žvalgybos informacija, inter alia pareigos sunaikinti žvalgybos informaciją ir draudimo perduoti žvalgybos informaciją kitiems asmenims pažeidimu; neteisėtu žvalgybos informacijos išslaptinimu; neteisėtu VSD Rašto turiniu; pareigos užtikrinti žvalgybos informacijos saugumą pažeidimu; neteisėta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam buvo pateiktas VSD Raštas, veikla, atliekant parlamentinį tyrimą; neteisėto Seimo pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą davimu; Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus parlamentinį tyrimą, neteisėtos išvados parengimu ir tokios išvados patvirtinimu Seimo nutarimu; atsakovo VSD vadovo D. J. piktnaudžiavimu įgaliojimais; atsakovo buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. B. piktnaudžiavimu įgaliojimais. Taip pat byloje nagrinėjamas ieškovo koncerno „MG Baltic“ reikalavimas pripažinti atsakovo VSD Rašte paskleistus duomenis, kad „Koncernas „MG Baltic“ 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus, kuriais sistemingai neteisėtai siekė paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms“, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją. Taigi, šioje byloje reiškiamas juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reikalavimas, o įrodinėjimo dalykas yra: ar ginčijamais teiginiais paskleisti duomenys, ar nuomonė. Ar VSD rašte pateikta informacija yra įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktų, duomenų ir įvykių subjektyvūs vertinimai, kurie negali būti traktuojami kaip žinia ir atitinkamai jų teisingumo negalima įrodinėti ir jų paneigti. Kas atsakingas už VSD rašte esančios informacijos paviešinimą. Ar ginčijami teiginiai atitinka tikrovę. Taip pat turi būti tiriama ar paviešinti duomenys pažeidžia dalykinę reputaciją. Remiantis kasacinio teismo praktika tiek siekiant apginti asmens garbę ir orumą, tiek dalykinę reputaciją vadovaujantis CK 2.24 straipsniu būtina nustatyti keturias faktinių aplinkybių grupes: kad žinios, faktai ar duomenys buvo paskleisti, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovei, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, pažeidžia dalykinę reputaciją.

30. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjamoji byla, yra nagrinėjamas baudžiamosios atsakomybės taikymo vieno iš ieškovų, t.y. ieškovo juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“, atžvilgiu klausimas. Iš Vilniaus apygardos teismo pateikto rašto į šią civilinę bylą matyti, jog baudžiamojoje byloje nagrinėjamas klausimas dėl ieškovui UAB koncernui „MG Baltic“, veikusiam per fizinį asmenį, pareikštų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 226 ir 227 straipsniuose. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog byloje nėra pateiktas kaltinamasis aktas; taip pat nėra jokių duomenų, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro VSD Raštas. Vertinant VSD Rašto turinį matyti, jog pačiame VSD Rašte nurodyta, jog jame pateiktoje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų, todėl teigti, jog baudžiamojoje byloje nagrinėjamas būtent VSD Rašto turinys ir atliekamas jo vertinimas, nėra pagrindo.

31. Sutiktina, jog konstatuoti, ar buvo atliktos nusikalstamos veikos, galima būtų priėmus galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos civilinės bylos dalyko nesudaro nusikalstamų veikų nustatinėjimas. Šioje civilinėje byloje reiškiamas juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo reikalavimas, o įrodinėjimo dalykas yra: ar ginčijamais teiginiais paskleisti duomenys, ar nuomonė. Taip pat ieškinyje reikalaujama žalos dėl ieškovų manymu jų atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, kurie atlikti žvalgybos procese, ir bylos ginčo dalyką sudaro tai, ar Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė už veiksmus, kuriais 2005-2018 metų laikotarpiu buvo slaptai renkama informacija apie ieškovus, surinkta informacija tvarkoma ir nepagrįstai nesunaikinama, VSD Raštu pateikiama Seimo komitetui atlikti parlamentinį tyrimą bei paviešinama. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nagrinėtini ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir jų pagrindu pareiškti kaltinimai vieno iš ieškovų atžvilgiu. Tokiu būdu darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galioją šioje civilinėje byloje. Iš bylos medžiagos negalima teigti, jog baudžiamojoje byloje būtų tiriami ir nagrinėjami ieškovų nurodyti VSD, Seimo ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiksmai, būtų vertinamas nurodytų subjektų atliktų veiksmų teisėtumas, todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuris bus priimtas baudžiamojoje byloje, nebus nustatinėjami šios bylos baigčiai reikšmingi faktai. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ reikalavimo pagrįstumo negali išnagrinėti, teismui nepriėmus galutinio procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-873/2020.

32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo irgi neatsiejamai susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ atliko kaltus veiksmus ar ne, o sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo civilinėje byloje, ieškovo kaltė (prisidėjimas prie žalos atsiradimo) nėra preziumuojama.

33. CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui civilinėje byloje yra teisiškai reikšminga nukentėjusiojo asmens kaltė civilinių įstatymų prasme, taip pat CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui reikšminga ne bet kokia nukentėjusiojo asmens kaltė, o reikšminga CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta kaltės forma, kuri nustatytina taip pat taikant civilinius įstatymus. CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme gali būti svarbus nukentėjusiojo asmens kaltės laipsnis, kuris irgi nustatytinas taikant civilinius įstatymus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė bei byloje nėra duomenų, jog baudžiamojoje byloje būtų nagrinėjimas klausimas dėl civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo irgi neatsiejamai susijęs su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis.

34. CPK 2 straipsnyje suformuluoti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Tinkamai įgyvendinant šiuos tikslus svarbu laikytis pagrindinių civilinio proceso principų, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje numatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, įpareigojančio teismą imtis proceso kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.

35. Ieškovai ieškinyje buvo pareiškę prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, kreipimosi į Konstitucinį teismą. Pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylos nagrinėjimą ginčijama nutartimi, kitų ieškovų prašymų nesprendė. CPK 166 straipsnio 3 dalis numato, jog jokie procesiniai klausimai byloje nesprendžiami, sustabdžius bylos nagrinėjimą. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog tokie teismo veiksmai nėra suderinami su CPK 2, 7 bei 72 straipsnyje nurodytų principų įgyvendinimu.

36. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nenustatyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymo pagrindą taikė formaliai, neįsitikinęs, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Tokiu būdu skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetamas (CPK 337 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo atstovo VSD prašymą sustabdyti civilinę bylą iki to laiko, kol bus išnagrinėta ir kol įsigalios nuosprendis Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-17-873/2020 (teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0) atmesti.