Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas:

1.1. pripažinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui) pateikti ir atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Seimo elektroninėje teisės aktų ir dokumentų duomenų bazėje viešai paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derinos LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais - <...> R. Š..“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamuose projektuose, (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

1.2. įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos analogišku žinių, duomenų pateikimo, paskleidimo Lietuvos Respublikos Seimui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui) ir tretiesiems asmenims būdu, t. y. raštu – pažymos forma, pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui), o atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą (Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą), atstovaujamus Seimo kanceliarijos paskelbti Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, kaip šios Pažymos priedą, ieškinyje nurodyto turinio paneigimą;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinę bylą nagrinėti iš esmės.

10. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla Nr. e2-3304-1064/2021 ir administracinė byla Nr. A-749-556/2021 yra susijusios.

11. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-375-484/2019, kurioje nagrinėtas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kurią pareiškėjas R. Š. kildino iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiksmų renkant, tvarkant ir pateikiant bei paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui duomenis apie pareiškėją R. Š. Ieškovas pabrėžė, kad nurodytame sprendime teismas pasisakė tik dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vykdytos operatyvinės veiklos, viešojo administravimo procedūrų renkant, kaupiant, tvarkant bei pateikiant informaciją apie pareiškėją (ieškovą) R. Š., teisėtumo vertinimo. Taigi, nurodytoje administracinėje byloje teismas neatliko įslaptintos informacijos išslaptinimo tikslingumo vertinimo ir nagrinėdamas bylą apsiribojo patikrinimu, ar įgyvendindamas savo diskreciją paslapčių subjektas nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais bei neperžengė diskrecijos ribų ir galiausiai, ar nepažeidė tam tikrų procedūrinių taisyklių. Pažymėjo, kad nurodytame sprendime teismas pasisakė išimtinai tik dėl šių aplinkybių. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

12. Ieškovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikšminga atsižvelgti ir į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartį, priimtą 2018 m. lapkričio 23 d. Ieškovas pažymėjo, kad nurodytoje nutartyje, be kita ko, konstatuojama, kad pareiškėjas (ieškovas) R. Š. kelia du skirtingo teisinio pobūdžio ginčus – viena vertus, reikalavimą pripažinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiksmus neteisėtais ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurie teismingi administraciniam teismui, kita vertus, pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento paskleisti duomenys žemina pareiškėjo R. Š. garbę ir orumą, taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą šią informaciją paneigti, kurie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovo pabrėžė, kad Specialioji teisėjų kolegija šias bylas atsiejo kaip atskiras ir nesusijusias.