- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-666-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37070-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, D. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB koncernas „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir D. J. ieškovui UAB koncernui „MG Baltic“ 800 000 Eur neturtinę žalą; ieškovui R. J. 4 000 Eur neturtinę žalą; ieškovui D. J. M. 4 000 Eur neturtinę žalą; ieškovui R. R. 4 000 Eur neturtinę žalą; ieškovei Z. S. 4 000 Eur neturtinę žalą; ieškovei I. Ž. 4 000 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir D. J. 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. per naujienų agentūrą „Baltic News Service“ (BNS) buvo paviešintas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau ir NSGK), laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atliekančiam parlamentinį tyrimą, VSD pateikė informaciją apie ieškovus. 2018 m. balandžio 17 d. VSD pateikė NSGK dar vieną raštą Nr. 19-466 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame taip pat pateikė informaciją apie ieškovus. Iš VSD raštuose paviešintos informacijos paaiškėjo, kad valstybinės institucijos neteisėtai ir nepagrįstai ilgą laikotarpį rinko duomenis apie ieškovus, neteisėtai perdavė VSD raštus NSGK, ir galiausiai Valstybė, veikdama per savo valdžios institucijas, neužtikrino VSD raštų turinio slaptumo ir leido VSD raštų turinį išviešinti. Kelios valstybės valdžios institucijos atliko įvairius pažeidimus (neteisėtus veiksmus), kuriais ieškovams buvo padaryta neturtinė žala.
3. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prašymą remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu sustabdyti civilinę bylą. Nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti fiziniams ir juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“. Mano, kad baudžiamojoje byloje priimti sprendimai, susiję su baudžiamojoje byloje kaltinamais asmenimis, bendraujant ir bendradarbiaujant su viešaisiais asmenimis, turės įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. J. pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą. Nurodė, kad kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ (toliau ir Koncernas) prašė teismo 2018-03-09 VSD rašte viešai paskleistus duomenis, kad jis 2005–2018 m. atliko neteisėtus veiksmus paperkant, šantažuojant, kuriais sistemingai siekė neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms“, pripažinti neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius koncerno dalykinę reputaciją. Koncernas susijusioje civilinėje byloje nurodė, kad VSD paskleidė šiuos tikrovės neatitinkančius ir Koncerno dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, o vėliau 2018-03-09 VSD raštas ir (ar) atskiros jo dalys buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemones. Koncernas laiko, kad minėto VSD rašto turinys, jo pateikimas laikytini nesąžiningais (melagingais), peržengiančiu sąžiningo ir teisėto teisių įgyvendinimo ribas ir šiurkščiai pažeidžiančiu kitų asmenų teises bei laisves (CK 1.138 straipsnis). Nurodė, kad susijusioje civilinėje byloje bus vykdomas 2018-03-09 VSD rašto turinio teisingumo teisinis vertinimas bei koncerno deklaruojamų interesų pažeidimo egzistavimo teisinis vertinimas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje koncernas, remdamasis be kita ko ir 2018-03-09 VSD rašto turinio neteisėtumu ir jo paviešinimu, reikalauja 800 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Susijusioje civilinėje byloje tiriamos ir nustatomos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje vertinant koncerno reikalavimų galimą pagrįstumą.
5. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad nesutinka su prašymais sustabdyti civilinę bylą. Paaiškino, kad civilinėje byloje nagrinėjamas epizodas nėra nagrinėjamas ir vertinamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Valstybės saugumo departamento raštuose nurodyti ieškovų veiksmai nėra laikomi nusikalstamais, todėl baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturės jokios įtakos priimant sprendimą šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-41-873/2019. Taip pat nurodė, kad turi būti sustabdyta civilinė byla Nr. Nr. e2-3899-600/2019, o ši civilinė byla nagrinėjama, nes šioje civilinėje byloje turės būti nustatytas žymiai platesnis ratas aplinkybių, atliktas valstybinių institucijų atliktų veiksmų teisinis įvertinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo D. J. atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino. Sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-24097-2017-1, pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui VSD dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerijos prašyme tik deklaratyviai nurodoma, kad baudžiamojoje byloje priimti sprendimai, susiję su baudžiamojoje byloje kaltinamais asmenimis, bendraujant ir bendradarbiaujant su viešais asmenimis, turės įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Padarė išvadą, kad šios nurodytos aplinkybės ir faktai yra nekonkretūs. Padarė išvadą, kad Teisingumo ministerijos prašymas dėl bylos sustabdymo nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
8. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui VSD dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją turi būti vertinamas to paties 2018 03 09 VSD rašto turinys, ir jo turinio teisinis įvertinimas, rašte užfiksuotos informacijos tikrumas, taip pat turėtų būti nagrinėjama ar informacijos paviešinimas pažeidė ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Padarė išvadą, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-3899-600/2019, bus ištirta ir nustatyta, ar 2018-03-09 VSD rašto turinyje fiksuota informacija gali būti pripažįstama melaginga (neatitinkančia tikrovės), ir ar tokios informacijos atskleidimas pažeidė UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie grindžiami ir 2018-03-09 VSD rašto turinyje fiksuojama informacija bei jos paviešinimu. Padarė išvadą, kad teismas negali nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nenagrinėdamas tokios reikalaujamos žalos pagrindu nurodomų neteistų veiksmų, tame tarpe ir 2018-03-09 VSD rašto turinio pagrįstumo ir išviešinimo.
9. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki kol neįsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, nes civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai UAB koncernas „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį dalyje, kuria patenkintas atsakovo D. J. prašymas dėl civilinės bylos stabdymo, ir atsakovo D. J. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
11. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neturės jokios įtakos šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui vertinti, kadangi įrodinėjimo dalykas nesutampa. Šioje civilinėje byloje ieškovai prašo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę CK 6.263, 6.271, 6.272 straipsnių pagrindu ir solidariai priteisti neturtinę žalą ieškovams dėl šių neteisėtų veiksmų: 1) neteisėtas (per ilgas ir nesant tam būtino pagrindo) slapto pobūdžio veiksmų ieškovų atžvilgiu sankcionavimas ir atlikimas; 2) neteisėtas disponavimas žvalgybos informacija: pareigos sunaikinti informaciją ir draudimo perduoti ją kitiems subjektams pažeidimas; 3) neteisėtas VSD rašto turinys ir išslaptinimas; 4) neužtikrintas žvalgybos informacijos saugumas – VSD raštai paviešinti visuomenės informavimo priemonėse; 5) neteisėta parlamentinio tyrimo komisijos veikla: procedūriniai pažeidimai, kompetencijos viršijimas ir valdžių padalijimo principo pažeidimas; 6) netinkamas (nepakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas, neužtikrinantis efektyvios asmens teisių apsaugos (pozityviųjų valstybės pareigų) pažeidimas; 7) neteisėtas VSD vadovo D. J. piktnaudžiavimas įgaliojimais.
12. Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ prašė pripažinti atsakovo VSD 2018 03 09 rašte Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ viešai paskleistus duomenis, kad Koncernas 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant paperkant, šantažuojant), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją“, t. y. kita civilinė byla yra dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo CK 2.24 straipsnio pagrindu. Kitos civilinės bylos ieškinio dalyką, šalių įrodinėtinos aplinkybės yra šios: 1) Ar ginčijamu teiginiu paskleisti duomenys ar nuomonė 2) Ar ginčijamas teiginys yra apie ieškovą UAB koncerną „MG Baltic“; 3) Ar ginčijamas teiginys atitinka tikrovę; 4) Ar ginčijamas teiginys pažeidžia dalykinę reputaciją. Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ kitoje civilinėje byloje siekia apginti savo dalykinę reputaciją prašydamas teismo pripažinti atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.
13. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje bus nustatyta, pirma, ar ginčijamas teiginys yra paskleisti duomenys ar subjektyvus atsakovo VSD vertinimas, kurio nereikia įrodinėti ir pagrįsti atitikimo tikrovei; antra, jeigu ginčijamas teiginys yra duomenys, ar jame pateikta informacija atitinka tikrovę ir ar pažeidžia dalykinę ieškovo reputaciją. Priešingai, negu nurodoma skundžiamojoje nutartyje, kitoje civilinėje byloje nebus nustatinėjama, ar VSD veiksmai paviešinant VSD raštą buvo teisėti ar ne, ir ar VSD rašto turinys buvo pagrįstas. Pažymėjo ir tai, kad VSD veiksmų teisėtumas/neteisėtumas perduodant VSD raštus NSGK, juos išslaptinant ir paviešinant yra būtent šios, bet ne kitos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas.
14. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus nustatyta ne neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlyga, bet paskleistų žinių (ginčijamo VSD rašto vieno teiginio, dėl kurio nėra ginčo šioje civilinėje byloje) atitikimo tikrovei faktas. Šių žinių atitikimo tikrovei faktas visiškai netapatus neteisėtumo sampratai ir šios civilinės atsakomybės sąlygos nustatymui valstybės atsakomybės delikto prasme šioje civilinėje byloje.
15. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu gali būti nustatytos minėtai kitai civilinei bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, bet ne priešingai. Atsakovo veiksmų teisinis įvertinimas tiek rengiant VSD raštą, tiek jį teikiant parlamentinio tyrimo komisijai, tiek jame kvalifikuojant ieškovo veiksmus kaip nusikalstamus yra teisiškai reikšminga aplinkybė minėtoje kitoje civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo. Pažymėjo, jog kitoje civilinėje byloje ieškovas 2019 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl kitos civilinės bylos stabdymo dėl šios civilinės bylos.
16. Nurodė, kad civilinėje byloje be ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ reikalavimus dėl jų asmeniškai patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškę dar 5 ieškovai fiziniai asmenys. Vertinant šių ieškovų reikalavimų pagrįstumą, jokios įtakos neturės aplinkybė, ar kitoje civilinėje byloje ginčijamas VSD rašto teiginys apie vieną iš ieškovų UAB koncerną „MG Baltic“ atitinka tikrovę ir pažeidė šio konkretaus juridinio asmens dalykinę reputaciją. Šių ieškovų atžvilgiu civilinės bylos sustabdymas reiškia proceso operatyvumo ir koncentruotumo principo pažeidimą.
17. Paaiškino, kad nėra jokios grėsmės, kad civilinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje gali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, nes šiose civilinėse bylose teismai nagrinės ir tirs skirtingas faktines aplinkybes.
18. Teigė, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nepagrįstai neįvertino civilinės bylos ir kitos civilinės bylos sujungimo galimybės.
Atsiliepimas
19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad kitos civilinės bylos Nr. e2-3899-600/2019 įrodinėjimo dalyką sudaro 2018 03 09 VSD rašte nurodyta informacija (VSD rašto turinys) ir rašte pateiktos informacijos pagrindu suformuluotas ginčo teiginys, kurio teisėtumą ir ginčija ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“. Analizuodamas civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ pareikštą ieškinio reikalavimą, teismas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, turės kvalifikuoti ginčo teiginį ir, pirmiausia, nustatyti, ar juo paskelbta žinia ar nuomonė (CK 2.24 straipsnio prasme), jei žinia – tai ar ji atitinka tikrovę, jei nuomonė – ar ji turi pakankamą faktinį pagrindą. Siekdamas nustatyti, ar ginčo teiginyje paskelbta žinia ar nuomonė, teismas negalės apsiriboti atsietu pažodiniu ginčo teiginio traktavimu, tačiau turės įvertinti visą 2018 03 09 VSD rašte nurodytą informaciją, kuri sudaro ginčo teiginio kontekstą, atsižvelgti į VSD rašte esančių duomenų paskelbimo aplinkybes ir pan. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 taip pat turės nuspręsti ir tai, ar ginčo teiginio paskelbimas padarė žalą ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ dalykinei reputacijai, turės analizuoti ir vertinti visas ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis įrodinėja žalos jo dalykinei reputacijai faktą bei priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir 2018 03 09 VSD rašte nurodytos informacijos (jos paskelbimo).
21. Teigė, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamame patikslintame ieškinyje ieškovai, be kita ko, taip pat kvestionuoja 2018 03 09 VSD rašte nurodytos informacijos ir jos paskelbimo teisėtumą, ir žalą padarytą ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ dalykinei reputacijai ir ieškovų – fizinių asmenų – garbei ir orumui, kurią ieškovai bendrai įvertinę 820 000 Eur, kildina, tame tarpe, ir iš 2018 03 09 VSD rašte nurodytos informacijos neteisėtumo ir jos išslaptinimo bei paskelbimo fakto.
22. Pažymėjo, kad civilinėje byloje teismas, taip pat kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 be kita ko, turi tirti ir vertinti tuos pačius faktus – 2018 03 09 VSD rašto turinį, kvalifikuoti jame išdėstytą informaciją (įskaitant ir ginčo teiginį) (priskirti ją žinios arba nuomonės kategorijai), taip pat nustatyti, ar 2018 03 09 VSD rašto turinys ir jo išslaptinimas bei paviešinimas pažeidė Koncerno dalykinę reputaciją ir ieškovų fizinių asmenų – garbę ir orumą, tuo padarant ieškovams neturtinę žalą.
23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento, atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3030-433/20149 palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Nurodė, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, tiek nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamas to paties VSD 2018 03 09 rašto turinys, šiame rašte užfiksuotos informacijos tikrumas, taip pat nagrinėjama, ar informacijos paviešinimas pažeidė ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.
25. Teigė, kad nagrinėjama (sustabdyta) civilinė byla yra kur kas sudėtingesnė, nei civilinė byla Nr. e2-3 899-600/2019, todėl siekiant užtikrinti teisingą, visapusišką ir išsamų sudėtingesnės bylos nagrinėjimą yra logiška, jog paprastesnė savo apimtimi (nagrinėjamu klausimų sudėtingumu), tačiau turėsianti prejudicinės reikšmės sustabdytai bylai, byla būtu išnagrinėta pirmiau.
26. Nurodė, kad ieškovai ginčija VSD rašto turinį teisėtumo (jame išdėstytos informacijos pagrįstumo) prasme ne tik civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, bet ir nagrinėjamoje byloje, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo rašto turinio (ne)teisėtumas yra siejamas su neturtine žala, o civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 – su galimai neteisėtais, ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ dalykine reputaciją pažeidžiančiais veiksmais. Nagrinėjamoje (sustabdytoje) civilinėje byloje nėra įmanoma išspręsti neturtinės žalos priteisimo, nenagrinėjant tokios reikalaujamos žalos pagrindu nurodomų neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir VSD 2018 03 09 rašto turinio pagrįstumo. Neturtinės žalos dydis yra tiesiogiai susijęs su ieškovu ginčijamais VSD veiksmais, įskaitant VSD 2018 03 09 rašto turiniu. Paaiškėjus, jog VSD ginčo rašto turinys yra teisėtas, tuomet ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis dalyje taptų nepagrįstas.
27. Nurodė, kad ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ nagrinėjamoje civilinėje byloje prašo apginti jo dalykinę reputaciją, pripažįstant VSD 2018 03 09 rašte Nr. 19-286 nurodytus VSD vertinimus, tiek kiek jie susiję su Koncernu neatitinkančiais tikrovės, t. y. iš esmės ginčija VSD rašto turinį, o civilinėje byloje Nr. e2-3030-433/2019 prašo neturtinės žalos, kurią sieja su tuo pačiu VSD 2018 03 09 rašto Nr. 19-286 turiniu, tariamu jo neteisėtumu.
28. Atsakovas D. J. atsiliepimu prašė ieškovų atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodė, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad sustabdytoje civilinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra skirtingais teisiniais pagrindais, nesudaro jokio pagrindo laikyti skundžiamos nutarties neteisėta.
30. Pažymėjo, kad patys ieškovai savo reikalavimus dėl patirtos neturtinės žalos sustabdytoje civilinėje byloje grindžia, be kita ko, ir 2018 03 09 VSD rašto turinyje pateikiamos informacijos neatitikimu tikrovei ir klaidingumu bei jos neatitikimu tikrovei, nes tokia informacija neva nėra patvirtinami jokie faktai. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog susijusioje civilinėje byloje vertinant VSD rašto turinį, jame pateiktos informacijos tikrumą, atitikimą tikrovei, bus nustatyti faktai turintys įrodomosios reikšmės sustabdytai civilinei bylai, kurioje ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ savo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia taip pat ir VSD rašto turinyje dėstomos informacijos klaidingumu, neatitikimu tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimu. Kitoje civilinėje byloje yra tiriamas ir nagrinėjamas ne pavienis VSD rašto sakinys ir jo tikrumas, bet vientisas rašto turinys, kaip sukėlęs neigiamą reakciją visuomenėje, taip galimai pažeidžiant ieškovo UAB koncernas „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.
31. Nurodė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovų teiginiams, jog turėtų būtų stabdoma susijusi civilinė byla, ar kad nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas pažeidžia proceso ekonomiškumo ir/ar koncentracijos principus. Išnagrinėjus kitą civilinę bylą bus ištirta ir nustatyta, ar 2018 03 09 VSD rašto turinyje fiksuota informacija gali būti pripažįstama melaginga (neatitinkančia tikrovės), ir ar tokios informacijos atskleidimas pažeidė koncerno interesus. Šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su sustabdytoje civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinėje byloje teismas negali nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nenagrinėdamas tokios reikalaujamos žalos pagrindu nurodomų neteistų veiksmų, tame tarpe ir 2018-03-09 VSD rašto turinio pagrįstumo ir išviešinimo. Teigė, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog to paties 2018-03-09 VSD rašto turinys ir jo reikšmė kitų asmenų atžvilgiu gali būti skirtingai įvertintos teismų sprendimais sustabdytoje civilinėje byloje ir susijusioje civilinėje byloje.
32. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo netenkinti.
33. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje bus vertinamas VSD rašto turinys, jame nurodytos informacijos tikrumas, jos paskleidimo teisėtumas ir kilusios pasekmės dalykinei koncerno reputacijai. Vertinant VSD rašte surinktos informacijos tikrumą, bylą nagrinėjantis teismas turės įvertinti ar informacija yra įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktai ir duomenys. Teismas negalės remtis duomenimis, gautais pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą jų rinkimo tvarką, nes vertindamas civilinėje byloje tokius duomenis pats pažeistų galiojančius teisės aktus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai prašė priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto VSD 2018 03 09 rašto turinio, dėl neteisėto šios informacijos išslaptinimo. Tokiu būdu nustatinėjamos aplinkybės kitoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra neatsiejamai susijusios su ieškovų pareikštais reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie, grindžiami ir VSD rašto turinyje nurodyta informacija, jos gavimo būdu bei jos paviešinimu.
34. Pažymėjo, kad pagrįstas pirmosios instancijos teisino argumentas, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-3899-600/2019, bus ištirta ir nustatyta, ar 2018 03 09 VSD rašto turinyje fiksuota informacija gali būti pripažįstama melaginga (neatitinkančia tikrovės), ir ar tokios informacijos atskleidimas pažeidė UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtines žalos atlyginimo, kurie, kaip minėta, grindžiami ir 2018 03 09 VSD rašto turinyje fiksuojama informacija bei jos paviešinimu.
35. Nurodė, kad bylos sustabdymas buvo pagrįstas ir kartu įgyvendinantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, nes kitoje byloje yra keliama mažiau reikalavimų, negu nagrinėjamoje civilinėje byloje.
36. Pažymėjo, kad ieškovai išreiškė nuomonę, kad abi civilinės bylos galėtų būti sujungtos i vieną bylą, todėl patys ieškovai pripažįsta, kad žala valstybei kyla iš VSD rašte nurodytos informacijos vertinimo ir paskleidimo. Nurodė, kad ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes savo pažeistas teises gina iškeldamas dvi civilines bylas, nors reikalavimai kyla iš VSD rašte nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties dėl negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
38. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagrįstumo.
39. CPK 163 straipsnio, kuriame nustatyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai 3 punkte įtvirtinta nuostata numatanti teismui privalomąją pareigą sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, jog įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus.
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovai juridinis asmuo (UAB koncerno „MG BALTIC“) ir fiziniai asmenys (R. J., D. J. M., Z. S., R. R. ir I. Ž.) yra pareiškę ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai jos institucijų: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos bei fiziniam asmeniui D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byla skundžiama nutartimi sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas juridinis asmuo UAB Koncernas „MG Baltic“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją (toliau - civilinė byla Nr. e2-3899-600/2019).
41. Civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla ieškovas yra vienas iš nagrinėjamos bylos ieškovų - UAB koncernas „MG Baltic“, kuris minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 yra pareiškęs ieškinį atsakovui VSD dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo faktu, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, iki kurios išnagrinėjimo teismas sustabdė šią bylą, turi būti vertinamas to paties 2018 03 09 VSD rašto turinys, duodamas jo teisinis įvertinimas, rašte užfiksuotos informacijos tikrumas, taip pat turėtų būti nagrinėjama ar informacijos paviešinimas pažeidė ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją. Teismas sprendė, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-3899-600/2019, bus ištirta ir nustatyta, ar 2018 03 09 VSD rašto turinyje fiksuota informacija gali būti pripažįstama melaginga (neatitinkančia tikrovės), ir ar tokios informacijos atskleidimas pažeidė Koncerno dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su kitoje civilinėje byloje pareikštais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie grindžiami irgi 2018 03 09 VSD rašto turinyje fiksuojama informacija bei jos paviešinimu. Taigi, teismas padarė išvadą, kad negali nagrinėti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nenagrinėdamas tokios reikalaujamos žalos pagrindu nurodomų neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir 2018 03 09 VSD rašto turinio pagrįstumo ir išviešinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti nagrinėją civilinę bylą iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, nes šiuo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
42. Kolegija pažymi, jog teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
43. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Nagrinėjamoje sustabdytoje byloje ieškovai reiškia ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai jos institucijų ir vienos iš institucijų (Valstybės saugumo departamento) vadovui D. J. dėl žalos atlyginimo remdamiesi CK 6.263 straipsnio bendrąja neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taisykle bei specialiąja teisės norma - CK 6.271 straipsniu, numatančiu Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kuri valstybei kyla nepriklausomai nuo valstybės tarnautojų ar kitų valstybės valdžios institucijų darbuotojų kaltės, taip pat CK 6.272 straipsnio 1-3 dalimis numatančiomis valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, teisėsaugos institucijų administraciniame, baudžiamajame ir civiliniame procesuose.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja žalos dėl jų manymu, jų atžvilgiu atliktų toliau įvardijamų neteisėtų veiksmų: neteisėto žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir taikymo, neteisėto žvalgybos informacijos naudojimo, neproporcingų teisės į privatų gyvenimą apribojimų, neteisėto VSD raštų turinio ir šių raštų išslaptinimo, žvalgybos informacijos saugumo neužtikrinimo, nesiėmimo priemonių, siekiant nustatyti atsakingus asmenis už neteisėtą žvalgybos informacijos paviešinimą bei patraukti juos atsakomybėn, neteisėtos parlamentinio tyrimo komisijos veiklos, netinkamo (nepakankamo) žvalgybos subjektų veiklos teisinio reglamentavimo, VSD vadovo D. J. piktnaudžiavimo įgaliojimais, veikimo ultra vires bei grubaus politinio neutralumo principo pažeidimo. Ieškovai nagrinėjamojoje byloje taip pat siekia įrodyti, kad paviešinimu buvo siekiama ne informuoti visuomenę apie galimus politikų ir valstybės tarnautojų ryšius su verslo grupėmis, bet siekiama suintriguoti ir sukelti visuomenės susidomėjimą verslo grupe, atskleidžiant selektyviai atrinktas jų pokalbių detales ir pateikiant iškraipytais ir klaidinančiais teiginiais pagrįstus vertinimus, kad buvo neteisėtai itin ilgą laiko tarpą rinkta informacija apie privatų asmenų gyvenimą.
45. Taip pat ieškovai siekia įrodyti, jog Seimo nutarimu patvirtinti siūlymai neatitinka siūlymų adresatų jiems įstatymuose nustatytos kompetencijos, taip pat pačios Seimo komisijos kompetencijos, nustatytos Komisijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose, o Seimo komisijos išvados peržengia kompetencijos ribas, Seimo priimtas nutarimas prieštarauja teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, įtvirtintiems Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalyse, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje ir Komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintoms nuostatoms.
46. Nagrinėjamos bylos ieškinio reikalavimai VSD vadovo D. J. atžvilgiu grindžiami ieškovų teiginiais, jog jų manymu šis atsakovas neteisėtai disponuodamas Žvalgybos informacija, neteisėtai ją išslaptindamas ir pateikdamas NSGK, elgėsi ultra vires, piktnaudžiaudamas turimais įgaliojimais, nesilaikydamas pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, vertindamas žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumą, VSD raštų turinį ir juos pasirašydamas bei vėliau nusprendęs tokius raštus išslaptinti ir viešai komentuoti,
47. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjamoji byla „MG Baltic“ ieškinys Valstybės saugumo departamentui yra pareikštas dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo juridinio asmens dalykinę reputaciją. Minėtu ieškiniu siekiama įrodyti, jog 2018 03 09 rašte pateikiama informacija apie neteisėtus Koncerno atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones verslo interesams įgyvendinti, ieškovo vadovų 2002 m. parengtą ilgalaikę, nuosekliai ir kryptingai įgyvendinamą strategiją, pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais - renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija“, kurią atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją.
48. Remiantis kasacinio teismo praktika tiek siekiant apginti asmens garbę ir orumą, tiek dalykinę reputaciją vadovaujantis CK 2.24 straipsniu būtina nustatyti keturias faktinių aplinkybių grupes: kad žinios, faktai ar duomenys buvo paskleisti, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovei, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, pažeidžia dalykinę reputaciją.
49. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinio faktiniu pagrindu įrodinėtinomis faktinėmis aplinkybės ieškovai nurodė neteisėtus jų atžvilgiu atliktus slapto pobūdžio veiksmus, jų sankcionavimą ir atlikimą, per ilgą laikotarpį, per kurį šie veiksmai jų atžvilgiu buvo taikomi, nepagrįstą žvalgybos veiksmų pratęsimo sankcionavimą, o atsakovai savo atsiliepimuose atsikirsdami į šiuos teiginius nurodė, jog VSD buvo visos prielaidos minėtiems veiksmams atlikti, o teismams sankcionuoti žvalgybos veiksmus, ieškovų atžvilgiu taikyti tie veiksmai, priemonės bei metodai, kurie buvo būtini.
50. Ieškovai faktiniu ieškinio pagrindu taip pat nurodė neteisėtą disponavimą žvalgybos informacija: pareigos sunaikinti informaciją ir draudimo perduoti ją kitiems subjektams pažeidimą, todėl įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra ir tai ar žvalgybos informacija turėjo būti sunaikinta ar ji galėjo būti perduota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ar VSD raštai atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, pateikti neiškraipytą ir objektyvią informaciją, ar juose turėjo būti pateikti tik apibendrinantys duomenys (tendencijos), neatskleidžiant privačių asmenų pokalbių fragmentų. Ar pateiktas išankstinis ieškovų veiksmų teisinis vertinimas neteisėtais, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos ir valdžių padalijimo principo ar ginčo objektu tapę raštai sudarė valstybės paslaptį ir ar teisėtai buvo išslaptinti ir paviešinti. Ar parlamentinio tyrimo komisija, neviršijo savo kompetencijos, ne pažeidė valdžių padalijimo principo, ėmėsi reikiamų priemonių užtikrinti informacijos konfidencialumą. Ar parlamentinio tyrimo komisijos išvados atitinka įprastus objektyvaus ir nešališko tyrimo standartus.
51. Kaip jau minėta civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ieškovas Koncernas „MG Baltic“ prašo pripažinti atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 03 09 rašte paskleistus duomenis, kad „Koncernas „MG Baltic“ 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus, kuriais sistemingai neteisėtai siekė paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją“. Minėtos bylos dalykas yra juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas, o įrodinėjimo dalykas yra ar ginčijamais teiginiais paskleisti duomenys ar nuomonė. Ar VSD rašte pateikta informacija yra įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktų, duomenų ir įvykių subjektyvūs vertinimai, kurie negali būti traktuojami kaip žinia ir atitinkamai jų teisingumo negalima įrodinėti ir jų paneigti. Kas atsakingas už VSD rašte esančios informacijos paviešinimą. Ar ginčijami teiginiai atitinka tikrovę. Taip pat turi būti tiriama ar paviešinti duomenys pažeidžia dalykinę reputaciją.
52. Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ginčas tarp šalių vyksta dėl aplinkybių: ar ginčijamu teiginiu VSD rašte paskleisti duomenys, kuriems gali būti taikomas tiesos – netiesos kriterijus, ar nuomonė; ar ginčijamas teiginys atitinka tikrovę ar nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos. Įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu minėtoje byloje bus nustatyta, ar ginčijamas teiginys yra paskleisti duomenys ar subjektyvus atsakovo VSD vertinimas, kurio nereikia įrodinėti ir pagrįsti jo atitikimo tikrovei ir jeigu ginčijamas teiginys yra duomenys, ar jame pateikta informacija atitinka tikrovę ir ar pažeidžia dalykinę reputaciją. Civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 nebus nustatinėjama, ar VSD veiksmai paviešinant VSD raštą buvo teisėti ar ne. Pažymėtina ir tai, kad VSD veiksmų teisėtumas/neteisėtumas perduodant VSD raštus NSGK, juos išslaptinant ir paviešinant yra nagrinėjamos, bet ne civilinės bylos Nr. e2-3899-600/2019 įrodinėjimo dalykas. Šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro Ieškovų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, siekiant įrodyti arba paneigti, kad Atsakovai atliko arba neatliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių Ieškovai patyrė 820 000 Eur neturtinę žalą.
53. Taigi darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nustatytinų faktinių aplinkybių ratas yra žymiai platesnis. Tačiau pažymėtina, jog tiek vienoje, tiek kitoje byloje teismas turės aiškintis ar VSD rašto turinys atitinka tikrovę, nes šios aplinkybės nustatymas neatsiejamas įvertinant žalos padarymo fakto egzistavimą ir jos dydį.
54. Ryšio tarp bylose nustatinėtinų aplinkybių egzistavimą iš dalies pripažįsta ir pats ieškovas atskirajame skunde nurodęs, jog atvirkščiai šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjama eilė ir kitų svarbių faktų, kurie, nustatyti bendrame faktinių aplinkybių kontekste šioje civilinėje byloje gali turėti reikšmės, civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019, bet jokiu būdu ne priešingai ir kad jie civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 yra pateikę prašymą stabdyti minėtą bylą, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, kadangi būtent šioje Civilinėje byloje bus nustatytos aplinkybės, reikšmingos civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog toks Koncerno prašymas civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 iš tikrųjų buvo pateiktas 2015 02 15 ir teisėjos rezoliucija atmestas kadangi ši byla jau buvo sustabdyta skundžiama nutartimi. Tenkinant ieškovo prašymą civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 buvo atidėtas bylos nagrinėjimas kol šioje byloje bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas.
55. CPK 2 straipsnyje suformuluoti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Tinkamai įgyvendinant šiuos tikslus svarbu laikytis pagrindinių civilinio proceso principų, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje numatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, įpareigojančio teismą imtis proceso kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.
56. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamojoje nutartyje, remdamasis vieninteliu argumentu, jog abi civilinės bylos šiuo metu yra pasirengimo bylos nagrinėjimui procesinėje stadijoje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad civilinės bylos sustabdymas yra logiškas ir proceso ekonomiškumo ir objektyvumo, proceso koncentracijos principų kontekste, kad toks procesinis veiksmas neužvilkins ir be pagrindo neužtęs proceso nagrinėjamoje byloje. Turint omenyje jog nagrinėjamoje byloje be ieškovo juridinio asmens UAB Koncerno „MG Baltic“ reikalavimus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškę dar 5 ieškovai fiziniai asmenys, kurių reikalavimų pagrįstumo vertinimui, jokios įtakos neturės aplinkybė, ar civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ginčijamo VSD rašto teiginiai apie vieną iš ieškovų nagrinėjamoje byloje (UAB „Koncerną Baltic“) atitinka tikrovę ir ar šie teiginiai pažeidė šio konkretaus juridinio asmens dalykinę reputaciją. Taip pat turint omenyje, kad civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 nebus vertinama ar atsakovas VSD turėjo teisę parengti tokio turinio raštą, jį pateikti NSGK ir galiausiai jį išslaptinti, kas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką ir kurio nustatymui įtakos neturės aplinkybė, ar civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 ginčijamas teiginys atitinka tikrovę ir pažeidžia vieno iš nagrinėjamos bylos ieškovų dalykinę reputaciją, toks sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu proceso koncentracijos principus ir ekonomiškumo ir kt. principus.
57. Sutiktina su ieškovų atskirojo skundo teiginiu, jog civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 sprendžiant dėl VSD rašto teiginio atitikimo tikrovei, visapusiškam bylos išnagrinėjimui gali turėti nagrinėjamoje byloje prašomos nustatyti faktinės aplinkybės dėl duomenų rinkimo teisėtumo ir kt. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais jog atsižvelgiant civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių išvengti tų pačių įrodymų tyrimo, tu pačių faktų nustatinėjo kelis kartus, taupant tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšas ir laiką, teismas turėjo pareigą vertinti abiejų bylų sujungimo galimybę, remiantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi numatančia, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
58. Remdamasis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą kol bus išnagrinėta civilinėje byloje Nr. e2-3899-600/2019 neišnagrinėjęs abiejų bylų sujungimo į vieną bylą galimybės, įgyvendinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei greitesnės socialinės taikos atstatymo galimybes. Todėl skundžiama nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti. Atsakovo D. J. prašymą stabdyti civilinę Nr. e2-3030-433/2019 kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3899-600/2019 atmesti.