Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-39-634/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-03-12
Bylos Nr.: 1-39-634/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-61-1-00580-2010-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis: A. P.
Advokatai: Edmundas Mikučiauskas

Kategorijos

1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-634/2015Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00580-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2., 1.2.14.7.2., (S) 1.2.17.11., 1.2.18.10., 1.2.18.11., 1.2.29.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Rolandai Bučmienei, Mariui Žukauskui, Aušrai Briedienei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs (Jonavos probacijos tarnybos išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2015-01-14), kaltinamas pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009 m. balandžio 28 d. darbo biržos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „A“, sudarė su (duomenys neskelbtini) darbo birža Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. UFL-3, skirtą UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įgyvendinimui, darbo birža įsipareigojo suteikti 345 000 Lt tikslinę paramą, o UAB „A“ įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 4 d. įsteigti septynias darbo vietas ir trejus metus įsteigtų darbo vietų nepanaikinti, skirti savo lėšų projektui įgyvendinti 186 561 Lt; atlyginti darbo biržai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirastų dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nutraukimo prieš terminą; panaikinus darbo vietą, grąžinti suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti; neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo; (duomenys neskelbtini) darbo biržai sutarties pagrindu vykdant įsipareigojimus ir 2009-05-07 projekto įgyvendinimui į UAB „A“ sąskaitą AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 103 500 Lt; 2009-11-17 pervedus 172 500 Lt, A. P., siekdamas gauti likusią galutinę tikslinės paramos dalį – 69 000 Lt – panaudodamas apgaulę, t. y. 2009 m. gruodžio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – DnB Nord banko mokėjimo nurodymą Nr. 252635, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – grafoje „suma skaitmenimis“ 31 159,04 Lt, pagal kurį neva jis, kaip UAB „A“ direktorius, padarė bankinį pavedimą UAB „B. M.“ pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21/2009/KAG už įrangą – kameros šaldymo įrangą su garintuvu, TRV, solenoidais, elektros valdymo spintą, vakuuminį fasavimo įrenginį, šį žinomai suklastotą dokumentą 2009-12-11 pateikė (duomenys neskelbtini) darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-08-04 įsakymo Nr. A1-231 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ nustatytos formos galutinės veiklos ir finansinės ataskaitos, kaip išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentų kopiją ir pateikė prašymą pervesti likusias (arba iki 70 procentų nuo visos sutartyje numatytos projektui skiriamos subsidijos sumos, jeigu tarpinio mokėjimo nebuvo) lėšas pagal galutinio mokėjimo prašymą, o Darbo biržos darbuotojai apgaulės įtakoje 2009-12-15 į UAB „A“ sąskaitą AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė likusią subsidijos dalį, t. y. 69 000 Lt tikslinės finansinės paramos, tokiu būdu jis apgaule gavo subsidiją, t. y. finansinę paramą 69 000 Lt sumai, taip padarė nusikaltimus, numatytus BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. P., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A“ turtą, laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio 15 d. iki 2010 metų birželio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pažeisdamas 2009 m. balandžio 28 d. tarp UAB „A“ ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos sudarytos „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. UFL-3“ 1.19 p. reikalavimą - neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti teisių į ilgalaikį materialųjį turtą, kurį paramos gavėjas įsipareigojo, pasinaudojęs parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo, perdavė (perleido) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims - abrazyvinę skutimo mašiną, 162 005 Lt vertės, atliekų šalinimo sistemą, 40 000 Lt vertės, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterį, 59 802 Lt vertės, elektrinį krautuvą, 21 000 Lt vertės, pardavė 2010-02-26 trečiajam asmeniui - Ž. U. smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, 52 682 Lt vertės, dozavimo svarstykles AM 322-2/25, 50 760 Lt vertės, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą, 11 760 Lt vertės, ritininį inspekcinį stalą, 49 299 Lt vertės, autokrautuvą benzininį dujinį „Toyota“, ser. 6FG14-10321, 28 000 Lt vertės, išrašydamas 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija AD Nr. 134, kurioje įrašė, kad pardavėjas UAB „A“, o pirkėjas Ž. U. įsigijo - smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, 30 000 Lt vertės, dozavimo svarstykles AM 322-2/25, 31 500 Lt vertės, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą, 5000 Lt vertės, ritininį inspekcinį stalą, 24 000 Lt vertės, autokrautuvą benzininį dujinį „Toyota“, ser. 6FG14-10321, 12 500 Lt vertės, t.y. bendros 124 630 Lt vertės, vėliau 2010-03-26 išrašė kasos pajamų orderį serija ADV Nr. 10-18, kad iš Ž. U. priėmė už įrengimus pagal sąskaitą faktūrą AD 134 124 630 Lt, kurių į įmonės kasą neįnešė, tokiu būdu išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „A“- abrazyvinę skutimo mašiną, 162 005 Lt vertės, atliekų šalinimo sistemą, 40 000 Lt vertės, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterį, 59 802 Lt vertės, elektrinį krautuvą, 21 000 Lt vertės, smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, 52 682 Lt vertės, dozavimo svarstykles AM 322-2/25, 50 760 Lt, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą 11 760 Lt vertės, ritininį inspekcinį stalą, 49 299 Lt vertės, autokrautuvą benzininį dujinį „Toyota“, ser. 6FG14-10321, 28 000 Lt vertės, padarydamas UAB „A“ 475 308 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2007m. birželio 14 d. iki 2010 m. birželio mėnesio, būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 14 straipsnio 2 dalį, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o būtent suklastojo, t.y. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai pateiktą „VUI Projekto įgyvendinimo išlaidų deklaravimo suvestinę“ už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2009-12-10, kad neva uždarajai akcinei bendrovei „B. M.“ UAB „A“ pervedė 31 159,04 Lt , toliau suklastojo UAB „A“ atsiskaitomosios sąskaitos AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. vietoje 159,04 Lt iš tikrųjų pervestos „B. M.“ sumos, įrašė 31 000 Lt didesnę, t.y. 31 159,04 Lt, ir visus šiuos duomenis įtraukė į apskaitą ir pateikė (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai prie „VUI Projekto įgyvendinimo išlaidų deklaravimo suvestinės“ už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2009-12-10 , kad iš viso projektui bendrovė „A“ panaudojo 345 000 Lt valstybės paramos lėšų, nors būtent laikotarpiu 2009-04-28 iki 2009-12-10 žinodamas, kad realiai Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimui nepanaudojo 31000Lt;

Be to, kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m liepos mėnesio, suklastojo, t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į 2010 m. kovo mėnesio kasos apyvartos žiniaraštį, kad neva UAB „A“ turėjo 279 033,50 Lt dydžio pajamas pagal kasos pajamų orderius serija ADV nr. 10-16 ir 10-18 už parduotus įrenginius, nors realiai žinodamas, kad įrengimų, pirktų pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. UFL-3“ pardavimo dokumentai buvo forminami formaliai, dėl to visiškai negalima 2010-07-01 datai nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Be to kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2010 m. birželio mėnesio, būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, aplaidžiai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą , o būtent:

laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, pažeisdamas 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 “Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo” (aktuali redakcija nuo 2008-04-17, LRV nutarimas Nr. 370) 3 punkto reikalavimą, kad ,„Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, o pagal šio nutarimo 9 punkto reikalavimą, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, neatlikinėjo UAB „A“ turto inventorizacijos ir nesudarinėjo laikotarpio 2008-12-31 bei 2009-12-31 turto inventorizacijos aprašų;

laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 p. reikalavimą, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro; 2010-03-24 kasos pajamų orderio ser ADV Nr. 10-16, 2010-03-26 kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-18 bei 2010-04-13, kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-22 ir 10-23; 2010-02-26 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 134, 2010-02-24 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 133, 2010-04-13 PVM sąskaitų faktūrų ser. ADV Nr. 10-25 ir Nr. 10-26, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino. Parodė kaltinimus suprantantis, kaltę pripažįstantis tiek, kad blogai prižiūrėjo buhalterę. Jis tik pasirašęs dokumentus.

Dėl pirmojo kaltinimo (sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas) sužinojęs tik iškviestas į Jonavos prokuratūrą. Mokėjimo pavedimas iš banko sąskaitos, kur UAB ,,A“ pervedė UAB ,,B. M.“ 159,04 Lt, yra padarytas jo. Tą dieną buvo daryti keli pavedimai, sprendimo, kad UAB ,,B. M.“ reikia pervesti 159,04 Lt, niekas nepriėmė. Ten banke viskas padaryta, kiek buvo pinigų sąskaitoje, tiek ir buvo pervesta. Iš kur atsirado ir buvo pateikta (duomenys neskelbtini) darbo biržai mokėjimo kopija, kur nurodyta, kad pervesta 31 159,04 Lt, nežino, tą popierių pamatęs, kai jam buvo pateikti kaltinimai. Tuos dokumentus (duomenys neskelbtini) darbo biržai pateikė N. D., ji turėjo turi nešti ataskaitas į Darbo biržą, nes buvo projekto pabaiga. Vyr. buhalterė imdavo visus iš banko išrašus ir nešdavo į Darbo biržą, atnešdavo atskaitas ir segdavo sau į segtuvus. Jis net į banką neidavo imti sąskaitų, nežinodavo, kokių jai reikėdavo ir kiek jų reikėdavo. Jis rūpinosi, kad su ,,B. M.“ būtų atsiskaityta, nes tas atsiskaitymas buvo paskutinis. Žinojo, kad reikia atsiskaityti su tiekėjais ir kad tuos dokumentus reikia pateikti darbo biržai. Jis tam ir butą užstatė, kad viskas iki galo būtų atsiskaityta. Pagal skelbimą rado B. įmonę, kad už procentus skolina pinigus. Su B. buvo padaryta sutartis, užstatė mamos butą ir paėmė 30000 Lt, notariškai įformino sutartį. Gavo 30 000 Lt grynais tą pačią dieną. Liudytojas R. B. prisiteisė 55 000 Lt, tai mamai iš pensijos atskaičiuoja. Mokėjęs į mėnesį po 1500 litų kelis mėnesius. R. A. buvo siūlytas pirkėjas mamos butui pirkti. S. Š. - jo sesers dukra. Mama prašė per antstolius, nes žinojo tą galimybę, kad buto šeimininkas gali siūlyti pirkėją. Sesers dukra nupirko butą, kad mama turėtų kur gyventi. Tuos pinigus su mama vežė į Ruklą. Pinigai buvo paduoti D. ceche tą pačią dieną, kai buvo paimta paskola ir buvo pasakyta, kad pinigai ,,B. M.“, kuriuos reikia sumokėti. D. pasakė „gerai“. Kad ji „B. M.“ nesumokėjo, jis net nepagalvojęs. Kas suklastojo mokėjimo nurodymus nežino, prie dokumentų galėjo prieiti tik D.. Jis D. davė 31 000 Lt grynais pinigais į rankas tam kad sumokėti ,,B. M.“. Taip išeina, kad D. tuos pinigus pasisavino. Kelių dienų bėgyje domėjosi, ar buhalterė pervedė pinigus, ji atsakė, kad viskas sutvarkyta. Sąskaitos netikrino, niekada netikrindavo sąskaitos, nes jam per daug buvo darbų ir dėl sveikatos būklės. Dėl turto pasisavinimo nesikreipė į policiją, nes nežinojo tol, kol jam nebuvo pateikti kaltinimai. Viskas buvo tyrėjai nurodyta, kreipėsi į advokatą. Po to, kai pasakęs buhalterei, kad nori daryti įmonės auditą, tada buhalterė paprašė, kad pas ją į namus būtų atvežti dokumentai. Ir ji dokumentus draskė, darė kažkokius naujus, kad nebūtų jos niekur parašų, nes ji žinojo, kaip gali viskas baigtųsi. Ir ji namuose dokumentus laikė tol kol neprigamino taip kaip jai reikia. Visi popieriai buvo užštampuoti iki galo ir byloje yra visos ataskaitos ir nežino kaip prokuratūra galėjo į procesą įtraukti tokius dokumentus, kurie yra be parašo ir be štampų ir kuo galima remtis byloje, kokios išvados gali būti remtis dėl turto išvaistymo ir dėl visko. D. visą bylą surašė, D. visus buhalterinius dokumentus surašė, kurie yra be štampų, be parašų, kur yra originalai, jis nežino, kiekvienas originalas turėtų būti. Kai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra daug vietų kur nežinojo kur ką daryti, visi dokumentai yra pas buhalterę, priėmimo perdavimo aktai turi būti pas buhalterę. Jokių dokumentų neturi patvirtinančių, kad visi dokumentai perduoti buhalterei; 16 priedas, 2 lapas (t. 6, b. l. 116). Sutinka, kad yra jo rašyta, ar parašas jo, sunku pasakyti. Tai popierius iš darbo biržos. Kai buvo visas projektas įgyvendintas, paskutinę dieną uždėjo savo štampą ir įmonės štampą ir net nežiūrėjo ką štampavo, nes buvo trys tomai popierių. 19 priedas 2 lapas (t. 6, b. l. 122), čia DNB banko dokumentai, čia pačiame banke operacija vyksta. Gruodžio mėn. 31 000 Lt įnešė į banką, daug pinigų tada turėjęs.

Dėl antrojo kaltinimo (turto iššvaistymas) parodė, kad kai įmonėje žuvo žmogus, negalėjo dirbti. Turėjo įrangą pardavinėti, nes žmonės prašė grąžinti pinigus ir negalėjęs nieko kitaip padaryti. Atvyko iš Vilniaus darbo biržos B. ir nutraukė sutartį, jis prašė, kad atidėti kol išaiškės dėl žmogaus žūties. Vyko pas darbo biržos darbuotoją prašė, pats laidavo, kad tuos pinigus atiduos. Sudėjo ir tėvų ir draugų visus pinigus į įmonę. Už įrangą šiai dienai nebūtų gavęs nei pusės to, ką gavo. Pripažįsta įrangą pardavęs, tačiau nepardavęs tos įrangos, kuri užstatyta bankui. Parduotos įrangos dokumentai yra, jie buvo paduoti buhalterei. Dėl pardavimo kreipėsi į D., kalbėjosi su U., šis sakęs galintis nupirkti ir perparduoti. D. parodymai neteisingi, kadangi jo sūnus atsisėdo į kalėjimą už narkotikus ir prokuroras padarė jam spaudimą. D. pas jį dirbo vairuotoju, vežiodavo jį. Jis turėjo įmonę, kurią pardavė kai jo sūnus padarė avariją, pinigų turėjo. Iki įmonės pardavimo jis paskolindavo D. pinigų, mokėjo jam atlyginimą. D. nupirko abrazyvinę skutimo mašiną ir dezinfekcijos - atvėsinimo transporterį, kiek sumokėjo viskas yra buhalterijoje. Po to D. pradėjo dejuoti, kad brangi įranga stovi, neina parduoti. Vežė abu įrangą prie sienos, pardavė lenkui. Tuo momentu kai lenkui pardavinėjo įrangą, jis D. jau buvo pardavęs įrangą, buvo surašyti dokumentai. Buvo gavęs iš D. už įrangą 50 000 Lt, paskui dar sumokėjo, iš viso apie 90 000 Lt grynais. Iš viso pardavimo kaina buvo virš 100 000 Lt, bet UAB ,,A“ buvo paėmusi iš D. 30 000 Lt paskolą, buvo kažkokie popieriai surašyti, bet pas notarą nėjo, į įmonės apskaitą šie pinigai buvo įtraukti. Šita suma buvo užskaityta. Tokio rašto, kad D. neskolingas UAB ,,A“ nesurašė. Tuos 90 000 Lt kai gavo iš D., atidavė mamai skolą, nes mama įmonei skolino pinigus. UAB ,,A“ atidavė jo mamai 90 000 Lt skolą. Įmonė jo mamai buvo skolinga 200 000 Lt. Ar dokumentai apie grąžintą skolą yra įmonės apskaitoje, nežino, nes ten daug dokumentų trūksta. 90 000 Lt buvo atiduota mamai popieriniu raštu, ne notariškai. Iš D. gavo grynus pinigus ir mamai atidavė grynus pinigus. Kitą įrangą pardavė Ž. U. - elektros krautuvą, akmenų atskyrimą, inspekcinį stalą, dozavimo svarstykles, vakuumavimo sistemą. Surašė raštą ką nori parduoti ir jis paskui pasakė, ką jis pirktų. Prekių pardavimui buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūrą, buhalterė ją išrašinėjo. Sąskaitoje - faktūroje buvo nurodyta 124 630 Lt suma, Ž. U. tuos pinigus sumokėjo grynais pinigais, kasos pajamų orderį išrašė buhalterė. Tie pinigai buvo įnešti į įmonės kasą. Tie pinigai niekur nedingo. Šiuo metu jų sąskaitoje nėra, jis juos paėmė ir atidavė mamai skolą, kaip įmonės direktorius iš viso mamai atidavė 200 000 Lt. Įmonės kasoje pinigų neliko. Produkcijos padavimo bunkeris, 14 560 Lt vertės, produkcijos plovimo mašina, 16 925 Lt vertės, yra neparduoti, nes užstatyti bankui. Įrengimai yra garaže, kurį jis nuomojasi Jonavoje. Kai jį iškraustė iš nuomojamų patalpų, buvo žiema, kur galėjo, ten daiktus ir nuvežė. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė kur įrenginiai yra, apklausos protokole nurodė kas parduota. Atliekų šalinimo sistema, 40 000 Lt vertės, mašina kartu eina su skutimo mašina, parduota D.. Elektros valdymo spintos nėra, ji susideda iš visų jungimo tumblerių. Tokio kaip daikto tokios spintos nėra. Atskiram daiktui pasiėmus savo tumblerį ir spintos nėra. Išardant įrenginius, buvo išardyta ir spinta. Dezinfekcijos ir atvėsinimo transporteris parduotas D.. Elektrinį krautuvą pavogė Rukloje, yra baudžiamoji byla. UAB ,,A“ buvo pripažinta nukentėjusia, kuriais metais neatsimena, nes ne vieną kartą vogė, dėl krautuvo vagystės buvo pranešęs policijai, kuriais metais pavogė neatsimena, gal tai buvo 2010 m., tačiau krautuvo nesurado. Šaldymo kameros įranga tai yra kaip šaldytuve sienelė. Tai sienoje freonas ir vamzdeliai sudėti, visa ta įranga buvo tame pačiame ceche, toje patalpoje, ji nebuvo išmontuota ji ten ir stovi sumontuota, nes jos negalima išmontuoti lieka tik vamzdeliai ir viskas. Patalpos dabar priklauso ,,A.“. Su G. šildymo įrangos klausimą svarstė, kažkiek pinigų buvo sumokėta, kad jos nereiktų draskyti. Šaldymo įranga yra tame pastate, šio pastato savininkas dabar ,,A“. Šaldymo įrangą pardavė barui, dėl šaldymo įrangos tarėsi su nauju nuomininku, galintis pateikti dokumentus, nes dabar neprisimena nei kainos. Iki šiol nepateikęs dokumentų, nes nebuvo tuo kaltinamas. Dar pardavęs krovininę mašiną. Ji stovėjo prie cecho, ją apvogė, tai R. pirko tam kad uždirbti. R. pirko ir autobusiuką. Įmonė turėjo dar ir kitų kreditorių, pirmiausia skolą atidavė sau ir mamai. Kodėl nėra nei jo, nei mamos parašų, nežino. Turi būti. Tie parašai buvo, bet jų nėra, jie sudeginti. Žmonės matė, kad dokumentai buvo deginami. G. matė, kai jo nebūdavo, kad popieriai buvo deginami. Jis pats apie 150 000 Lt įmonei paskolinęs ir dar įdėjęs apie 400 000 Lt. Tai reiškia, kad išsinuomavo patalpas, pastatas buvo 600 m², tai buvo sienos ir stogas. Stogo priekį apskardino, tvoras sutvarkė, po to pradėjo mūryti sienas, elektrą sutvarkė už 50 000 Lt, kanalizaciją įvedė, šulinį krakmolui nusėsti, kranai dirbo, duobes kasė, įrengta kontoros patalpos. Šaldytuvą pardavė P. V. už 20 000 Lt, tuos pinigus sumokėjo DnB bankui už lizingą, banko kvitai, t. 9, b. l. 146-147. Pinigų iš karto neįnešė, nes bankas to nereikalavo. Įnešė tada, kai bankas „pastatė mašiną į pardavimą“.

Dėl trečiojo kaltinimo (svetimo turto pasisavinimas) A. P. parodė, kad važiuodavo pats pirkti daržoves, arba važiuodavo vairuotojai ir jis jiems duodavo pinigus. Pagal kasos išlaidų orderius grynus pinigus gavo, už tuos pinigus pirko daržoves, vaisius. Juos pirko Lenkijoje pas ūkininkus arba turguje Lenkijoje. Daržovių pirkimo dokumentus visada turėdavo su savimi, nes be daržovių pirkimo dokumentų neįmanoma grįžti dėl pasienio ir veterinarijos kontrolės. Nupirktas daržoves vežė į sandėlius perfasuoti, juos sufasuodavo UAB ,,A“ darbininkai. Daržovės toliau eidavo į prekybos centrus pardavimui. Su dokumentais parduodavo, gaudavo pardavimo dokumentus. O toliau dokumentai eidavo į buhalteriją. Šio kaltinimo nepripažįsta, nes visus gautus pinigus pagal kasos išlaidų orderius išleido produkcijai pirkti. Visi dokumentai būdavo pateikti buhalterei apie daržovių įsigijimą, kelionės išlaidos ir kuro išlaidos. Kodėl tyrimas padarė išvadą, kad nėra patvirtinančių dokumentų patvirtinančių kasos išlaidas, buhalterė reiškia nepriskaičiavo. Įmonė iš daržovių pirkimo pardavimo pelno turėjo. Pajamos būdavo didesnės nei išlaidos daržovėms pirkti, kol neprileido iš Darbo biržos žmonių. Pardavimai visi būdavo forminami, nes be dokumentų nepriima daržovių niekas pvz. koks ,,Sanitex“, kur dokumentai pardavimo nežino. Jų nėra, kas dokumentus pradangino nežino, visi popieriai buvo pas buhalterę. Pirkdamas daržoves įgydavo pirkimo važtaraščius. CMR reikalingas tik kai kitam veža prekę, o sau vežant prekę nereikia. TIR knygelės nereikia, nes TIR tik draudimas, kai kitam veži prekes. Parodyti dokumentai (t. 9, b. l. 139-143) yra užpildyti jo ranka. Visi taip Lenkijoje perka, visos tokios sąskaitos, kai perka žmogus iš turgaus, jei žmogus perka iš įmonės rašo kitaip. Šias sąskaitas iš Lenkijos pateikė, nes rado sandėlyje buhalterės kabinete. Ar šios sąskaitos buvo į apskaitą įtrauktos, nežino.

Dėl ketvirtojo kaltinimo apgaulingai tvarkius buhalteriją, A. P. paaiškino, kad nesuprantantis, kaip dar teisingiau galima užpildyti kasos orderius. Žiniaraštį kovo mėnesį pildė buhalterė, viską pildė buhalterė, jis pats nieko nepildęs. Pats yra pildęs sąskaitas, kai parduodavo, kai reikėdavo pataisyti ar svoris neatitikdavo. Dokumentus pateikdavo buhalterei, jai sąskaitas atveždavo pats arba darbininkai. Buhalterei padavęs 31 000 Lt ir liepęs viską padaryti.

Dėl penktojo kaltinimo, dėl aplaidaus UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaltinamasis A. P. parodė, kad gaunamų - išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras yra pas buhalterę, laimei, kad ji nors dalį popierių atnešė, nes jei ji būtų neatnešusi, tai būtų visi popieriai būtų dingę. Visi išvardinti dokumentai buvo pas buhalterę, ji atnešė dokumentus prokuratūrai kas jai naudinga. Buhalterė nunešė dokumentus prokuratūrai. Tada jis iš Kauno paėmė buhalterę. Prokuratūra nedavė jam dirbti, nedavė dokumentų. Nuo gegužės13 d. buhalterinė apskaita nebuvo išvis tvarkoma, nes dokumentai buvo visi policijoje. UAB ,,A“ nuo gegužės 13 d. veiklos nenutraukė, jis pats vienas liko, buhalterė save atsileido. Įmonė veiklos nevykdė jau nuo tada, kai buhalterė pasiėmė popierius. Buhalterė pasiėmė popierius, kai jis pasakęs, jog darys auditą. Buhalterė pasakė, kad išeis iš darbo. Tai buvo po sausio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo. Jam darbo inspekcija neleido dirbti su nepriduota įranga. Buhalterė iš pradžių gražiai išviliojo popierius pasakė, kad reikia jai namuose tvarkyti popierius, o kai namuose tvarkė, tai nėra popierių, arba popieriai be štampų, be jos net parašų, nors visi popieriai buvo štampuoti. Sustabdė veiklą ir nieko jis negalėjo daryti, nes neatidavė dokumentų. Dėl prarastų dokumentų parašė prokuratūrai, kad atiduotų dokumentus, rašė policijai prašymą atiduoti dokumentus, bet popierių neatidavė. D. tikslas kreiptis į prokuratūrą, nes bijojo audito, ji norėjo nuslėpti, tai, kad popieriai be štampų, tam, kad pinigus reikės atiduoti. Ji kaip buhalterė neatitiko buhalterės kvalifikacijos Jis kreipėsi į Darbo biržą, kad ji kaip buhalterė nesugeba dirbti, norėjo nutraukti sutartį, buvo skaičiuojama, kad kai pradės veikti cechas ji tikrai nedirbs. Higienos pasą turėjo, jam nebuvo leidžiama dirbti, nes iškraudinėjant įrangą žuvo žmogus ir darbo inspekcija jam neleido dirbti iš vis. Kaltinamasis A. P. parodė kreipęsis į policiją dėl popierių pasiėmimo, kad būtų galima dirbti, nes turėjo ir prekes vežti į parduotuves, bet policija neleido nei dirbti ir nei uždaryti, nes nei viena buhalterė negalėjo dirbti be popierių. Kai parašė pareiškimą, leido nusikopijuoti pagrindinius popierius, bet paimti popierius darbui neleido. Manė, kad tai konkurencija kalta, nes daug kas Kaune dirbo su bulvių skutimu. Kai dar pavyzdžius išvežiojo, tai jam sakė „ar tik nesudegins tave“. Kai policijos prašė popierių, tai nedavė, o ši įmonė darė auditą, bet jokių popierių nebuvo. Buvo pradelsta su mokėjimais Sodrai. Kreipėsi į „V“, pasakė, kad policijoje įmonės dokumentai. Liudytoja atvyko į Jonavą į policiją, parašęs pareiškimą dėl dokumentų išdavimo, bet tai dienai nedavė, net ataskaitos nedavė. Kai kreipėsi į VMI, kad neturi ką pateikti, nes dokumentai policijoje, tai VMI atsakė „tai pačios policijos reikalas“.

Liudytojas S. V. parodė kaltinamojo A. P. įmonėje dirbęs nuo 2009-12-12 iki 2010-04-09. Kai pradėjo dirbti, jokių įrengimų nebuvo, darbuotojai rūšiavo daržoves, kuriomis įmonė prekiavo. Dirbo viso 9 žmonės pagal darbo biržos siuntimą. Jį įdarbino pagal darbo biržos siuntimą autokrautuvo vairuotoju. Pradžioje dar nemokamų atostogų išleido, nes negalėjo aprūpinti darbu. O kai atvežė bulvių mašiną, žuvo žmogus. Pradžioje įrengimų nebuvo, o į darbo pabaigą viską suvežė, tai yra iki 2012-04-09 kol dirbo, tai gal kovo - balandį įrengimus pradėjo montuoti, o gamyba prasidėjo gal kovo mėnesio pabaigoje, labai trumpai vyko, nes buvo kaip bandomosios partijos, nebuvo realizacijos. Atlyginimas buvo minimalus, bet jis negavo nieko visiškai. Kai neišmokėjo atlyginimo, kreipėsi į teismą, jam priteisė 3425 litus. Jį darbo birža siuntė pagal Europos paramos programą, buvo kuriamas cechas už Europos paramos pinigus. Žinojo, kad priėmė ir tris metus neturėjo teisės atleisti, cechas turėjo dirbti, gaminti produkciją. Iš ko bus mokamas atlyginimas nežinojo, tik buvo naudojami Europos sąjungos pinigai. Įrengimai buvo nauji. Sumontuota linija veikė trumpai, nes nebuvo pareikalavimo produkcijai, nes daržovės net sugesdavo stovėdamos, nerealizuojamos bulvės. Darbo biržos atstovai kalbėjo su direktoriumi, buvo pažadai, kad atlyginimas bus sumokėtas, bet negavo. Dirbo Č., M., D., R., J.

Liudytoja R. S. parodė, kad dirbo UAB „A“. Pradėjo dirbti gruodžio mėnesį, atrodo 2009 m., buvo daržovių apdirbimas, siuntė dirbti birža. Įdarbino daržovių apdirbimo darbininke, dar dirbo J., A., A., R., S., gal ko ir nepaminėjusi. Kai įsidarbino, kelias dienas patalpas valė ir išėjo dviem savaitėms nemokamų atostogų, nes įrengimai nebuvo sujungti. Po naujų metų grįžo į darbą, įrengimų nebuvo, tai bulves sverdavo, morkas atrinkinėdavo. Viskas rankomis. Iš pradžių darbo davė, po to rašydavo nedarbadienius administracijai leidus, pinigų nemokėjo. Rašė ir biržai, atvyko biržos atstovai, jie viską matė ir sakė atvyks įrengimai, bus darbo, dabar sąskaitos užblokuotos, nes žmogus žuvo. Rankomis skuto bulves, o išeiti iš darbo negalėjo kai darbo nėra, nes atleistų. A. P. ją ir L. atleido už „blogą elgesį darbe“. Iš darbo atleido, nes jos daugiausiai skambinėdavo į biržą, kad darbo nėra. Kreipėsi į teismą, panaikino jų atleidimą, priteisė apie 7000 už nesumokėtą atlyginimą. Atleidžiant jas, linija jau stovėjo. Linija buvo sumontuota, ji veikė, bet neilgai, nedaug dienų dirbo. Darbas nutrūko, nes nebuvo kam produkciją atiduoti.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2009 m. buvo registruotas darbo biržoje ir jam pasiūlė darbą bendrovėje UAB "A". Įdarbino darbininku. Per tris mėnesius gavo 200 litų, nes sutartas atlyginimas buvo minimalus, ir tai viso nemokėjo, darbo laikas nuo 8 iki 17 val., dirbti reikėjo prie bulvių rūšiavimo, moterys skuto rankomis, jis mašinas iškraudinėdavo. Buvo dvi savaites nemokamų, po naujų metų vėl dirbo. Daržovių apdirbimo linijos nebuvo, nuo kada ji buvo įrengta, neatsimena. Dirbo gal iki balandžio pradžios. Išeinant iš darbo buvo kažkas sumontuota, bet tiksliai nepasakys koks įrenginys. Matė, kad įrenginiai buvo bandomi. Išėjo, nes nemokėjo P. pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. G. parodė, kad buvo įdarbinta UAB „A“ kaip daržovių apdorotoja, nemokėjo atlyginimo. Teismas priteisė 3000 su viršum už nemokėtą atlyginimą. Prašydavo pinigų, tai sakydavo, kad pelno nėra, tai realizuoti nėra kur. Dirbo atrodo 8 žmonės. Gruodžio mėnesį buvo kažkokie įrengimai, įrengimai atrodė nauji, jai išeinant įrengimai buvo.

Liudytoja L. K.(buvusi pavardė G.) parodė, kad įsidarbino UAB „A“ 2009-12-11 ar 12 d. per darbo biržą, priėmė cecho darbininke. Iš pradžių rūšiavo daržoves, svėrė rankomis, vėliau su mašinomis. Įranga apdirbimo buvo vėliau. Su įranga dirbo neilgai, nes atsigulė į ligoninę. Su įrengimais dirbo, kiek laiko – neatsimena. Gavusi 500 litų prieš ligoninę ir vėliau 100 litų. Jiems sakydavo, kad nedirba, todėl ir nemoka pinigų. Su įranga išmoko dirbti žiūrėdama į kitus. Pati nieko neįjunginėjo.

Liudytoja R. L. parodė, kad dirbo „A“, siuntė dirbti iš biržos, įsidarbino gal gruodžio 12 d. Kelias dienas padirbo ir parašė prašymus nemokamų direktoriaus prašymu, nes nebuvo darbo, po to skuto rankomis bulves, morkas, darbo per daug nebuvo. Po to atvežė įrengimus. Kai įsidarbino, buvo vienas ar du įrengimai, bet jie neveikė, o nuo vasario gal dirbo. Pagrinde rankomis viskas dirbama buvo. Liniją atidarė gal apie vasario mėnesį. Dirbau kol atleido iš darbo, neteisėtai parašė, kad dėl netinkamo elgesio darbe, bet teismas viską paneigė. Kartais visą dieną dirbdavo įrengimai, kaip dirbti paaiškino patys montuotojai.

Liudytojas A. K. parodė ūkininkaujantis. Su P. buvo susitikęs keletą kartų, žinojo iš matymo. Žinojo tiek, kad perka daržoves. Krautuvą pirko, bet ne iš P.. 2010 m. įsigijo krautuvą TOYOTA iš jonaviečio Ž., tokio su barzda. Prieš krautuvo pirkimą to Ž. nepažinojo. Pirko krautuvą rudenį, o skambino su pasiūlymu pirkti gal vasarą. Daržovės užderėjo rudenį ir reikėjo jas sandėliuoti ir nusprendė įsigyti krautuvą. Prieš pirkdamas krautuvą, jį apžiūrėjo gyvenvietėje už Jonavos. Kodėl ir kaip paskambino dėl krautuvo nežino. Mokėjo apie 11 000 litų grynais. Buvo kasos išlaidų orderis. Pirkimo faktas vyko kai pasirašė sutartį ir orderį tą pačią dieną. Sutartį paruošė pardavėjas. Kad krautuvas jam netinkamas, nusprendė po metų, nes jis per mažai galios turėjo. Krautuvas TOYOTA buvo naudotas. Pagaminimo metų negali pasakyti, bet nusidėvėjimas buvo, sunku vertinti, tikrai ne naujas, gal 4 metus buvo naudotas. Nesidomėjo iš kur U. jį gavo prieš parduodant. Apžiūrėjo krautuvą gal Skaruliuose, lyg ir medienos apdirbimo ceche. Patalpos, teritorija priklauso U. – bent jis taip supratęs. P. tenai nematė.

Liudytoja J. G. parodė A. K. pažįstanti, o A. P. nepažįsta. S. – tai jų įmonė, kuri pirko krautuvą Toyota iš K.. Jis atvežė remontuoti krautuvą ir pasiūlė parduoti, ir jie nupirko, kaina buvo gal 10 000 Lt su PVM. Gal ir buvo apie 11.000 litų viso. Krautuvas senokas, nes iki 1999 m. šešta TOYOTA gaminama, tokia rinkos kaina ir dabar tokia kaina. Ši technika yra neregistruojama. Šiuo metu keltuvas eksportui parduotas į Latviją. Įmonė yra naudotos technikos pardavėjai ir visi krautuvai parduodami.

Liudytojas A. R. parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone. P. pažįsta gal porą metų ar daugiau. P. jam pasiūlė pirkti automobilius MAN ir Mercedes. Gamybos metų nepamena, jie buvo nenauji, važiuojantys. Pirkdamas apžiūrėjo Rukloje, aikštelėje gale miestelio kur yra P. įmonė. Sumokėjo 11 900 litų grynais. Kaip juos vėliau pardavė neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Gali būti, kad registravo mašinas savo vardu, neatsimena šiandien. Pirkęs ir daugiau automobilių perpardavimui. J. greičiausiai pardavė Mercedes, o MAN pardavė rusams.

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesį A. P. pasiūlė jam pirkti transporto priemones, priklausančias UAB „A“. Pasiūlė pirkti a/m MB 609, v/n (duomenys neskelbtini) ir krovininį a/m MAN 26.272, v/n (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjęs automobilius ir suderinęs kainą juos 2010-04-13 nusipirko. Jam buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, nes už automobilius mokėjo grynais pinigais, kuriuos padavė tiesiogiai A. P.. Iš UAB „A“ pirktus automobilius yra pardavęs dalimis, jie yra nurašyti baigus jų eksploataciją. (t. 5, b. l. 31; 37-38 ).

Liudytojas R. G. parodė, kad A. P. pažįsta senokai. Apart nuomos su P. jokių kitų reikalų nėra. Turėjo patalpas (duomenys neskelbtini) miestelyje, 500 kv. m sandėlį. Patalpas nuomavo UAB „A“, A. P. buvo direktorius, ruošėsi daryti cechą daržovėms. Už nuomą skola buvo virš 21 000 Lt. Nemokėjo nuomos, sakė trūksta pinigų, sunkmetis, žadėjo, kad sumokės už mėnesio. Tokių pokalbių buvo nemažai. Dėl skolos nesikreipė į teismą, nes tikėjosi, kad sumokės, atsiskaitė patalpų pagerinimu, nes nebuvo kitos išeities. Pagerinimai sandėlyje buvo padaryti ir skola nuskaitoma. Grindys betonuotos, kanalizacija, sienos, lubos apšiltintos. Įrengta kontora, tualetas. Vidinė apdaila daryta, grindys nepigios buvo, su nuotekomis padaryta, pusė grindų išlyginta, nubėgimai, kanalizacija daryta. Vandentiekį vedėsi, skaitliukus. Elektrą darė pagal savo poreikius. Patalpose buvo įrengimai, apibūdinti jų negali. Buvo autokaras ir kokios tai staklės. Įrengimai neveikė, jie buvo išpakuoti, didelės staklės, dirbančių žmonių jomis nematė.

Liudytoja B. D. parodė, kad UAB „A“ jai žinoma. 2009 m. dirbusi Achemos darbuotojų profesinėje sąjungoje. P. ruošusi vietinio užimtumo iniciatyvos projektą, finansavimas buvo darbo biržos, jis prašė parengti daržovių apdirbimo cecho parengimą. Projektas turi specializuotą paraišką, yra klausimynai, jis nurodė kokia įranga, kiek darbuotojų, kiek pinigų įrangai skirs, kur galima įsigyti įrenginius, nurodė preliminarius tiekėjus, kad būtų galima įtraukti preliminarias kainas į projektą. Projektą paruošusi, tikslios sumos neprisimena. Jos darbo pobūdis susijęs su projektais, žinios iš ankstesnės darbinės patirties. Yra parengusi ir koordinavusi gal 8-10 projektų. Projekto parengimas užtruko gal kokius 3-4 mėnesius. Ruošusi projektą pagal P. žodinį prašymą. Jis pažįstamas su jos vyru, jie abu verslininkai. Žodžiu kalbėta apie atsiskaitymą, kalbėta, kad įgyvendinus projektą bus atsiskaityta. Procento nebuvo sutarta. Suma galėjo būti aptarta, bet jos neatsimena. Jai nesumokėta. UAB „A“ paruošė projektą, konsultavo. P. kreipdavosi, klausdavo ką toliau daryti pradėjus įgyvendinti projektą.

Liudytojas Ž. U. parodė dirbantis UAB „T“ vadybininku, gyvena Jonavoje, (duomenys neskelbtini) P. pažįsta gal 5-7 metus. P. pasiūlė pirkti įrengimus, techniką. Už kokią sumą pats jis įsigijo nesakė, pagal kokią programą jis įsigijo irgi nesakė. Įrengimai buvo nauji, truputį purvo buvo, nes jie dirbo, supakuoti nebuvo, bet matėsi, kad nauji. Nusipirko turėdamas tikslą uždirbti. Internete žiūrėjo įrengimų kainas. Internete palyginęs įrenginių kainas, sprendė, kad P. kaina buvo mažesnė apie 20-30 procentų. Įrengimai buvo daržovėms apdirbti. Juos apžiūrėjo Rukloje, gamybiniame pastate. Viskas sumontuota buvo, paleido ir veikė viskas. Sakė parduoda, nes turi problemų, reikia pinigų. Atsiskaitė su P. grynais pinigais. Mokėjo 124 630 Lt. Pinigus ėmė „iš kojinės“, kai ką pasiskolino iš žmonių, mamos. Turėjo savų gal 30 000 Lt, mama skolino 10 000 Lt, pas draugus skolinosi, vienas davė 40 000 Lt, tai R. G.. Jam liko skolingas 7 000 Lt. Dar 40 000 Lt iš R. A. pasiskolino, skola jam grąžinta visa. Mamai skola negrąžinta. Pinigus tikrai skolinosi, pinigai buvo deklaruoti VMI, deklaruota buvo 124 000 Lt ir 2006-9 metais. Parduoti sekėsi sudėtingai, gal 3-4 mėnesius ieškojo kam parduoti. Pardavė už 84 000 Lt, nes brangiau niekas nepirko, nuostolis apie 40 000 Lt. Pardavė įrengimus į Klaipėdos rajoną Ž., nes internetu ieškojo kas užsiima daržovių auginimu po visą Lietuvą. Jis nupirko svarstykles, pakavimo mašiną. Ž. sumokėjo per du kartus grynais. Ž. pažinojo P.. Kodėl P. pats nepardavė Ž., nežino. Krautuvui pirkėją rado per internetą, pardavė K. už 11 000 Lt.

Liudytoja N. D. parodė dirbusi buhaltere UAB „A“, maždaug 2007- 2010 metais. Įsidarbino baigusi kursus, įdarbino per darbo biržą. UAB „A“ daugiau kaip metus ruošė cechą, remontavo, buvo rašomas projektas gauti Europos Sąjungos lėšas. Ji dirbo namuose, nes nebuvo patalpų. Atveždavo jai sąskaitas, kad pirkdavo daržoves: morkas, bulves, svogūnus, kur išvežė ir kur pardavė. Įmonė daržoves pirko iš Lenkijos, parduodavo ir veždavo į kalėjimus Pravieniškėse. A. P. darydavo pirkimus grynaisiais, ji pati grynų pinigų nemačiusi, jai buvo tik pateikiama sąskaita faktūra, ji įformindavo. Buvo su algų mokėjimu žmonėms negeri dalykai, jai liepdavo paimti parašą, kad sumoka, bet pinigų nemokėjo. Buvo 10 000 Lt pradinis kapitalas, buvo kažkiek akcininkų įneštų pinigų, taip A. P. jai rodė. Būdavo forminamas grynų pinigų išėmimas iš kasos. P. buvo pats kasininkas, jis viską formino. Įplaukų nebuvo praktiškai. Neatsimena kaip atsiskaitinėjo su juo, nepamena. Kalėjimas negalėjo atsiskaityti grynais. Dirbo gal du metus. Buvo baigusi tik kursus ir tai buvo pirmas darbas, minimalų atlyginimą mokėjo darbo birža, berods 800 litų pusę metų, po to mokėjo atlyginimą P., o pabaigoje jau nemokėjo nieko. Buvo projektas dėl darbo vietų. Projektą parašė B., patvirtintas ir visą tą projektą vykdė B.. Pradėjo pagal punktus projektą vykdyti. Paskui B. atsisakė baigti projektą, tai P. atvežė ir padėjo ant stalo, su darbo birža baigė tą projektą, paskutinę išmoką P. gavo neteisėtai, nes suklastojo dokumentus. Buvo viskas padaryta pavėluotai, ne pagal grafiką, viskas nusitęsė, projektas turėjo būti įgyvendintas gruodžio pabaigoje, birža visa tai matė, bet juo pasitikėjo, įrengimai važiavo iš užsienio. Kai įvyko nelaimingas tai buvo sausio 31 d., tai dar tada trūko vieno įrengimo. Dar montavimas, paleidimas praktiškai neįvyko. Žmonės pradėjo skųstis. Žmonės dirbo kaip buvo numatyta, žmonės šalo, sėdėjo, bandė skųstis ir pradėjo rašyti į darbo inspekciją, skambino, rašė, kvietė iš Darbo biržos atstovus, nes moterys prarado pašalpas darbo biržos, o atlyginimo P. nemokėjo. Subsidija visa buvo pervesta, bet realiai sąlygos visos neįvykdytos, dėl paskutinio etapo. Dėl suklastoto banko išrašo, tai atnešė kopiją P., sakiusi kad buhalterijai reikia originalo, o ne kopijos, jis numojo ranka. Kai originalo negavo, pati vyko į banką ir prašė originalo. Kai bankas atspausdino originalą, pamačiusi pinigų skirtumą. Darbo biržai pateikta, kad atsiskaityta su tiekėjais, ko pagrindu pervesta paskutinė suma. Grynų pinigų nematė. Atlyginimo pabaigoje nemokėjo nieko, įmonė liko skolinga, yra jos naudai priteista apie 5000-6000 Lt nesumokėto atlyginimo. Apie įrenginių pardavimą žino tiek, kad ėjo į darbą, nes neatleido ir matydavo, kad iš cecho dingsta įrengimai, tai matė per langą, kad vieną dieną trūksta vieno, kitą dieną dingo kitas. Jai atveždavo popierius, kad kažką pardavė, matė tik sąskaitą faktūrą ir kvitą, buvo pajamų orderiai. Techniškai viską atlikdavo ji, kad pardavė tą ir tą, bet nepasirašinėjo jokių dokumentų. Pirkėjų nematė, parašydavo tik pavardes. Mokėjimų nematė. V. D. yra mačiusi. Kitų pirkėjų nežino. U., R. nepažįsta. Turi aukštesnįjį išsilavinimą keramikos srityje, birža siuntė į 5 mėnesių kursus apskaitininke, dar pati dirbti ėjo, kad ką išmokti. Darbo sutartis buvo, jokių pareigybinių instrukcijų nebuvo. Vadovavosi įstatais ar įstatymu, neprisimena, vadovavosi ką turėjo medžiagos iš savo kursų, ieškojo ką vienu ar kitu atveju daryti internete. Dokumentų pasirašinėjimo tvarkos nebuvo. Už dokumentų saugojimą buvo atsakingas direktorius. Seifo nebuvo, dokumentus susegdavusi ir palikdavusi spintoje, dirbo namuose ir laikė namuose. Po to, po gerų metų, kai buvo paruošta patalpa, direktorius pervežė dokumentus. Banke parašo teisę turėjo tik direktorius, pagrinde buvo DnB Nord bankas, buvo ir Swedbankas. Įmonė turėjo įsiskolinimų, įsipareigojimų, tai mačiusi iš dokumentų, viskas ėjo į minusą, su kiekvienu mėnesiu skolos augo. Į policiją paskatino kreiptis, kai darbo birža pasakė, kad viskas nutraukiama ir reikėjo grąžinti pinigus, likusi viena, jos neatleido, sakė ,,jei rasiu naują žmogų – atleisiu“. Būdavusi darbo vietoje, jai buvo pasakyta neįsileisti nieko, niekam neatsakinėti, tekdavo budėti, pamatė įrengimų dingimus, nežinojo kur palikti dokumentus, nors ir nepasirašė dėl jų saugojimo. Neturėjo ką daryti, skambino į darbo inspekciją, į VMI, Sodrą, bet niekas nieko negalėjo pasakyti, tada kreipėsi į policiją, į Ruklos seniūną, popierius vežė į policiją. Grynų pinigų jai P. nedavė ir niekada jų ji nenešė į banką, niekada jokių sumų nebuvo. Ar galėjo tai daryti - net nežino. Buvo pervedimai Sodrai, VMI. Kai ji pasakydavo sumą, A. P. duodavo nunešti į banką mokesčiams, įnešdavo tik mokesčius, P. duodavo reikalingą sumą, nes nebuvo interneto tai pervedimo nedarė. Direktorius liepė sunaikinti, nes žinojo, kad viskas nepadaryta. Nieko neišmetė. Įrengimai buvo bandomi, bet veiklos įsivažiavimo nebuvo. Buvo nurodymas jo telefonu, kad reikia toną bulvių suskusti. Iki gamybos lygio, geros ir pastovios prekybos niekas nebuvo sureguliuota. Darbo biržos darbuotojai buvo atvykę tikrinti etapų, bet jie pasitikėjo P.. Su ja niekas nieko nesiaiškino. Daugiausia būdavo tik darbininkių skambučių. Kaip buvo su B. atsiskaitoma nežino, P. sakė, kad mokėjo, sumų neatsimena. Mokėjo asmeninėmis lėšomis, kodėl nežino. Nesiaiškino iš kur, bet tai ne dešimtimis, gal 5000-4000. P. sakė ,,paprašiau, man padarė, sumokėjau“, bet ji mokėjimo dokumentų jokių nematė. Į projektą kiek investavo – neatsimena, nes tiek laiko praėjo. Buvo mokėta matyt, nes tokios buvo sąlygos. Įmonė investavo tiek kiek sutartyje buvo. Mananti, kad A. P. norėjo gauti tik subsidiją, nes nebuvo apgalvota viskas iki galo. Jis verslą norėjo daryti, po to atsirado įvairūs sunkumai. R. D. nepamena. Tikrai buvo toks, kuris P. vežiojo, buvo vairuotojas, sakė, kad tai jo draugas. Direktorius neturėjo teisių, tai jį vežiojo. Pavedimų atsiskaityti už patalpų nuomą nedarė. 159.04 Lt pavedimą atliko P., banke ji nebuvo. Eidavo tik išrašų. Dar iš pradžių mokėdavo PVM, Sodrą, gyventojų pajamų mokestį. Viską tvarkė direktorius. Už nuomą, kad neštų nepamena. Patalpos buvo įrenginėjamos už paskolas, kurias ėmė direktorius, tam ruošė dokumentus. Pradžioje patalpos buvo įrengiamos už akcininkų pinigus, po to jų trūko. Įrenginėjimo išlaidos į apskaitą buvo įtraukiamos. P. pirko už grynus pinigus daržoves. Kiek pateikdavo dokumentų, tiek įtraukdavo į apyskaitą. Pagal apskaitos duomenis tai įsiskolinimo nebuvo. Nepamena ar buvo, kad ima 10 000 Lt, o perka už 9 000 Lt. Kur pirkta Lenkijoje buvo, ten buvo viskas gerai. 9 t. b. l. 144-145 esantys rašteliai rašyti jos. Matyt, paskaičiuota kiek tai kainuotų, kiek reikėtų pinigų užsakymams. A. P. nurodydavo kiek užsakė, duodavo jai kainas ir ji paskaičiuodavo pinigus. Tai tik paskaičiavimas kiek reikia pinigų perkant tuos kiekius. Žaliavų įsigijimo apskaitą vedė, daugmaž kiekiai sutapdavo, tai turi rodyti buhalteriniai dokumentai, o kai pradėjo imti iš ūkininkų, tai prasidėjo skolos. Kokios išlaidos patalpų remontui nepamena. Viskas yra apskaitoje. Ką pateikdavo P., tą traukdavo į apskaitą. Negalinti pasakyti, kad visi dokumentai buvo pateikti už paimtus pinigus atsiskaityti. Ji segusi ir traukusi į apskaitą turimus dokumentus. Dokumentai buvo laikomi įmonės patalpose, kur užrašyta ,,buhalterija“, spintoje, adresu Rukloje, K. M. 15, ar kas dingo, nežinanti. Ji neturėjusi kam perduoti dokumentų. Nuomotojas liepė išsikraustyti, nes buvo nemokama nuoma, tada P. visus dokumentus atvežė jai į namus. Viską ką atvežė P. po to atidavusi policijai.

Papildomai apklausta teismo posėdyje liudytoja N. D. parodė, kad raštelyje, tomas 9, b. l. 144, kvito, pagal kurį Lenkijoje pirktos daržovės, numeris atsirado, turbūt perrašytas. Kodėl ta sąskaita nebuvo įtraukta į apskaitą, neatsimenanti, kad taip būtų. Jei ji čia yra, vadinasi ji buvo įtraukta į apskaitą. Kodėl ji čia atskirai, o ne prie visų apskaitos dokumentų, nepamena, ji turėjo būti prie apskaitos dokumentų arba pas direktorių portfelyje buvo. Jis labai daug dokumentų neatiduodavo. Jei ji parašiusi, tai vadinasi pas ją sąskaita buvo, bet galėjo būti taip, kad jai pateikė, o paskui vėl į portfelį įsidėjo. Būdavo, kad direktorius jai parodo dokumentą ir vėl įsideda į portfelį, kokiu tai tikslu darydavo nežinanti. Jei direktorius padavė apskaitos dokumentus, tai ji ir tvarkiusi, bet jei direktorius paprašė, ji jam turi paduoti, o be to papkės nebuvo užrakintos. Ta pati situacija su kvitu, t. 9, b. l. 145. Šiame kvite duomenys sutampa su duomenimis t. 9, b. l. 140 turbūt todėl, kad gal direktorius taip ir pirko kaip buvo paskaičiavę kiek kokių daržovių reikia. Ji praeitame posėdyje teisingai nurodžiusi, kad tai daržovių pirkimo planai. Ir tai tik jos juodraštis, pasiskaičiuodavo ir kai direktorius gaudavo planuotą daržovių kiekį, tai ir sąskaita tokia pati, o jei negauna tokio daržovių kiekio, ji tada pataisydavo ir įrašydavo numerį. Kvituose pataisymų dėl prekių kiekio ji nedarydavo, direktorius pasitaisydavo jei reikėdavo. Kodėl direktorius pataisymus darydavo, tai kad gal negaudavo kiekio, gal ne tiek atvežė. Apyvartos žiniaraščiai 2010 m. kovo, balandžio mėn., tomas 6, b. l. 157, 166, yra be direktoriaus ir jos parašų, nes direktorius parašų beveik niekur nebuvo, o kad ji nepasirašė, tai turbūt praleidusi dėl klaidos, aplaidumo. Taip pat yra ir dėl nepasirašytų apyvartos žiniaraščių t. 6 , b. l. 187, 189, 202, 205. (T. 6, b. l. 198-99) 38 priedas 13, 14 lapas, apyskaitos patikrinti buvo pateiktos direktoriui, nėra direktoriaus ir jos parašų, nes praleidusi. Duomenis įtraukdavo tik tokius, kokius dokumentus turėdavo, tuos įrašydavo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad P. pažįsta. Paaiškino, kad gyvena Šilutės rajone, ūkininkauja, užsiėmimas - daržovių perdirbimas. Anksčiau parduodavo daržoves, P. pirkdavo burokėlius, morkas, bulves. Pats pirkdavo pagal situaciją rinkoje: jei turi perteklių - parduoda, jei trūkumas - tai perka. P. gal ir susidomėjo tokiu verslu, jei pats kažką statė. Jis šiai dienai yra pirmas pradėjęs tokią veiklą, P. buvo iš tų susidomėjusių. Sakė, kad nutraukia veiklą. Kur buvo agentai dėl technologinių projektų, tai jie darė projektą ir jam ir P., sakė, kad P. kaip ir nelaimė nutiko. Po to įvykio buvo užsukęs pas P., pasižiūrėjo liniją, panaši į jo buvo, padaryta panašiai, apsižiūrėjo ir išvyko. Kalbos tokios nebuvo, kad kažką pirkti, nes įrengimai turi kainą. Jam tiko tik atskiri įrenginių vienetai morkų linijai. Įrenginių nepirko dėl didelės kainos. Neturėjo pinigų ir nepirko. Po to paskambino žmogus, pasiūlė gerą kainą, akmenų gaudyklės reikėjo, nes greitai susidėvi, dar inspekcinis stalas ir dozavimas našumui kelti ir vakuumavimas. Daiktai naudoti, tačiau beveik nauji. Sutarė kažkur apie 84 000 Lt, mokėjo grynais pinigais, atrodo per du kartus. Lietuvoje tų cechų gal trys, keturi, suprato, kad tai P. įrengimai. Žinojo, kad „S“, UAB „A“ turi įrengimus. Turi savo mašiną, važiavo pats už vairo parsivežti įrenginių. Mašinoje įrengtas keliantis liftas, visus nusipirktus įrengimus parsivežė vienu kartu. Jie buvo sandėlyje, lyg medienos fabrikas, netoli miestelio, kažkaip šone. Įrenginius pirko žemesne kaina. Pradžioje buvo brangesni, vyko derybos. Įrenginiai pas jį dirba. Krovininį automobilį jam siūlė, bet jam nereikėjo seno Mersedes markės automobilio. Automobilį nupirko J., gyvenantis gretimame kaime. A. R. nepažįsta. Iš ko pirko J. tą mašiną neatsimena. Įrangos pardavėjui atsiskaitė grynais pinigais per du kartus. Pardavėjas nesakė už kiek pirko, nesakė ar uždirbo. Ar buvo skola UAB „A“ neprisimena. Jam jokios paskolos nereikėjo Būdavo skola už daržoves, bet paskolos nepamena. Žinojo, kad UAB „A“ vadovas buvo P., ši įmonė veikė trumpai, konkurencijoje nepasireiškė.

Liudytoja A. Č. parodė, kad P. jai nėra nei šeimos narys, nei giminaitis. 2009 m. gruodžio 11 d. buvo priimta dirbti į UAB „A“, atsiųsta iš darbo biržos. Įsidarbino, bet atėjusi į cechą rado kelis įrengimus. Pamačiusi, kad nieko nėra, nesuprato kodėl priėmė, reikalavo darbo. Gruodžio mėnesį pasiūlė perrinkinėti daržoves, jas sverti. Suprato, kad tai ne koks darbas. Sutarė su direktoriumi, kad eina nemokamų atostogų. Įrenginių nebuvo, darbo nebuvo, direktorius sakė, kad įranga bus vėliau, jo žodžiais ,,supraskit mane, padėkit“. Išėjo neapmokamų atostogų dviem savaitėms, direktorius davė žodį, kad gal viskas susitvarkys. Grįžus po atostogų, įrangos nebuvo. Direktorius sakė rinkti daržoves, tai perrinkinėjo, svėrė, plovė patalpas. Atėjus atlyginimo mokėjimo dienai, direktorius sakė ,,už ką mokėti?“, pinigų nėra, nieko nedirbo. Visas perrinktas daržoves išvežė į kalėjimą. Algų negavo. Turi tris vaikus, reikėjo pažymos, kad nemokamas darbo užmokestis, direktorius sakė: ,,man visai neįdomu, kam vaikų prisigimdei? Aš ką turiu juos išlaikyti?“. Su juo pasipykdavo, jis sakydavo rūšiuoti bulves, skusti, sausio pabaigoje atvyko kita įranga. Direktorius algų nemokėjo, sakė todėl, kad sąskaitos užblokuotos. Kovo mėnesį įrangą sutvarkė, bet su taisyklėmis nesupažindino. Produkcija nebuvo kokybiška, teko perdirbti rankomis. Buvo labai šalta, persirengimo kambarys labai šaltas, cechas irgi, buržuikė leido smalkes, taip nuodijo. Pasitarė, kad reikia kviesti darbo biržą, atstovai atvyko, patikrino, pakalbėjo su direktoriumi, jis pažadėjo išmokėti ir sumokėtojo 200 ir 100 litų kaip avansą, bet jis ir vėl motyvavo, kad daugiau nėra, kad vėl sąskaitos užblokuotos, kad pelno nėra. Dar kartą kvietė darbo biržą, tai direktorius po to neatvykdavo į darbą. Taip ir dirbo kol pranešė į Vilnių, papasakojo kokia situacija, kad pinigėlių nėra, dirba, įranga yra, bet ja dirbti žmonės neapmokyti. Atvyko atstovai iš Vilniaus biržos. Dirbo iki balandžio 11, liko dirbti viena paskutiniųjų, skuto bulves rankomis, priskusdavo dešimtis kibirų, plaudavo šaltame vandenyje. Linija veikė iš pradžių, bet nekokybiškai. Kreipėsi į teismą, priteisė pinigus, bet jie liko nemokėti. Dirbo R., A., J., L., S., R., N. buhalterė, R., pavardžių neprisimena. V. D. nežinomas. Atėjus dirbti buvo gal kokie trys ar keturi aparatai, stovėjo sudėti, išpakuoti. Vėliau sausio vasario mėn. dar atvežė. Įrenginius montuoti buvo atvykę darbuotojai, iš kur nežino. Jie buvo atvykę kelis kartus, nes aparatas tai veikė, tai ne.

Liudytoja G. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) darbo biržoje. Buvo atsakinga už vietinio užimtumo iniciatyvų steigimo projektus. Vietinio užimtumo projektai - tai parama darbdaviams, jie teikia paraišką, planuoja steigti darbo vietas ir visa tai yra subsidijuojama 65 procentus. Paraiška svarstoma, įvertinama Jonavoje ir perduodama į Vilnių, jei atitinka visus kriterijus. Paraišką patvirtina komisija ir prasideda steigimas, pervedamas avansas. UAB „A“ pateikė paraišką. Paraiška kaip ir verslo planelis, kas bus padaryta, nupirkta, kiek žmonių įdarbinta, kokios pareigos, sąmata. Konkrečiai tai 7 darbo vietos ir daržovių perdirbimo cechas, planuojama nupirkti tam tikrus įrengimus. Viskas atitiko kriterijus, pasirašoma sutartis. Sąlygos tokios, kad iki gruodžio 10 d. viskas turi būti supirkta ir trejus metus privalo nenaikinti darbo vietų. Žmonės iš darbo biržos įdarbinami, ir jei įmonė išlaiko ir nenaikina darbo vietų, tada nereikia grąžinti gautų pinigų. Avansas lyg buvo iš karto pervestas ar viešieji pirkimai turėjo būti atlikti - neprisimena, prašymas dėl avanso, avansas pervedamas ir P. pradėjo įrenginių pirkimą. Panaudojus pusę projekto lėšų, pateikiamos ataskaitos kas mėnesį, po pusės panaudojimo vėl teikiama paraiška ir pervedama antra dalis pinigų. Pavedimai daromi tik iš specialios sąskaitos į tam tikrą sąskaitą. Buvo pervesta antra dalis avanso. Gruodžio 10 d. ar 11 d. buvo pateikti dokumentai, kad viskas nupirkta, tai kad viskas ko reikia supirkta. Ir galutinė suma buvo pervesta atrodo gruodžio mėnesį. Teikiamos ataskaitos turi būti kas mėnesį, kad pinigai panaudoti pagal sutartis, turi būti sudarytos ir vykdomos sutartys, sąskaitos, banko išrašas pateikiamas, kad visi pirkimai apmokėti. Kas liečia įrengimus, tai jie stovėjo gal gruodžio 10 d. ar 11 d., kas tikrino visa tai - pavardžių pasakyti negali, nes yra komisija, kuri važiuoja į tas patikras ir viską žiūri. Važiavo ir ji tikrinti. Įrengimai tokie specifiniai buvo, veiksmo nesimatė, bet buvo žmonės įdarbinti. Linija stovėjo, ar ji pajungta - sunku suprasti. Patalpose buvo ir steigiant darbo vietas, nes važiuoja žiūrėti, kai būna tarpinis momentas. Matėsi, kad šaldytuvus statė, patalpos buvo nuomojamos. Paraiškoje nurodytas adresas kur viskas daroma ir pateikiama nuomos sutartis. Matė, kad buvo linija specifinė, jos nepaleido. Toliau gal vasario mėnesį buvo gautas skundas iš darbuotojų, kad negauna atlyginimo, nedirba. Vyko žiūrėti, buvo kalba, P. pažadėjo, kad aprūpins darbu ir mokės atlyginimą, kad su įrengimais kažkas atsitikę. Už gruodį lyg buvo išmokėtas atlyginimas, o sausį prasidėjo negerumai, tai vyko vieną kartą ir kitą kartą, kad žmonės neliktų be darbo. Darbas nepavyko iki paskutinio akto, po to buvo surašytas darbo biržos aktas, kad naikinamos darbo vietos. Naikinimo pagrindas, kad neišmokėtas atlyginimas už du mėnesius. Bandė derinti, kad išlaikyti darbo vietas, kad būtų mokami atlyginimai, direktorius pažadėjo tai padaryti. Tačiau žmonės vėl skambino, kad nemoka atlyginimo, darbo nėra ir darbo biržos direktoriaus įsakymu naikino darbo vietas, kaip neišmokėjus atlyginimo už du mėnesius. Buvo atvykę iš Vilniaus darbo biržos, nes (duomenys neskelbtini) darbo birža priklauso Lietuvos darbo biržai, bet niuansai ir rimtesni klausimai sprendžiami kartu. Ar buvo tarnybinis patikrinimas dėl tų projektų nežino, ji nubausta nebuvo, direktorius ar buvo baustas negali pasakyti. Matė paraišką, nes buvo sekretorė komisijoje, pagal aprašą viskas atitiko. Paraiška tikrai buvo pasirašyta ir antspaudai buvo. Norinčiai gauti paramą įmonei specialių reikalavimų nebuvo. Paraiška pateikta su sąmata, kiek lėšų reikės, kiek bus savų lėšų, kiek žmonių bus įdarbinti, kokie reikalavimai. Viską tikrina komisija, paskui prasideda ataskaitos ir tas ataskaitas tikrina su buhaltere. Ji tikrino ataskaitas. Privaloma pristatyti įmonės balansą už praeitus metus, jie pristatė. Dokumentai turi būti atitinkami ir atitikti aprašą. Balanse yra koeficientas, kuris turi atitikti pagal aprašą, skolos turi atitikti mažos vertės koeficientą. Direktorių konsultavo dėl pirkimų, ataskaitų, pasibaigus mėnesiui jie pristato ataskaitas ir tikrina su finansininke tas ataskaitas. Finansinė ataskaita turi būti teikiama kas mėnesį. Kodėl ataskaitos nepateiktos tyrimui nežino. Jai ataskaitas teikė kiekvieną mėnesį, kodėl nepateikė tyrimui nežino, yra segtuvas, kuris buvo atiduotas į (duomenys neskelbtini) teritorinę darbo biržą, ten originalus segtuvas.

Liudytoja N. J. parodė, kad pagal pareigines instrukcijas tuo metu dirbo darbo biržoje finansų skyriaus vedėja ir įmonės pateiktas projektų ataskaitas privalėjo tikrinti. Jei dokumentai tvarkoje, tai mėnesines ataskaitas pateikdavo įmonės, paskui perduodavo jai, jei būdavo įgyvendinta 50 procentų vertė ir prašymas apmokėti tarpinį finansavimą, patikrinus finansiškai apyskaitas, klausimas perduodamas komisijai ir teikdavo direktoriui galutiniam tvirtinimui. Pateikdavo savo pastabas kas atitinka reikalavimus, kas ne. UAB „A“ vykdė projektą. Finansiniai reikalavimai atsispindėjo aktuose, aktyvios Darbos rinkos politikos apraše ir Užimtumo rėmimo įstatyme. Aktai kasmet tikslinami. Kai vykdomi tokie projektai, tai įmonės turėjo būti nebankrutuojančios, pateikti finansines atskaitomybes, būti neskolingos Sodrai, VMI, turėjo turėti nekilnojamojo turto savo žinioje. Iki pirmos paramos sumos pervedimo atskaitomybės netikrino. Atskaitomybę pateikia įmonės už dvejus metus, pasirašydavo ir antspauduodavo, kad kopijos teisingos. Balanso duomenimis siekiama nustatyti ar pelningai dirba ir pagrindinis kriterijus likvidumo koeficientas, kuris skaičiuojamas trumpalaikis turtas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Šituos pagrindinius rodiklius svarsto komisija, pagal tokį balansą kokį dabar mato, tai įmonė nuostolinga. Įmonė kreditorinių įsipareigojimų gali turėti, kitas dalykas trumpalaikiai įsipareigojimai iš trumpalaikio turto negaliojo kai kurioms įmonėms. Koeficientą turi patikrinti. Jos tikrinimas prasidėjo nuo sutarčių pasirašymo. Ar įmonė neatitinka reikalavimų reikia žiūrėti tuo metu galiojantį tvarkos aprašą, kokie buvo reikalavimai. UAB „A“ priskiriama prie paslaugų įmonių pagal pobūdį - vaisių daržovių aprūpinimas. Komisijos vertinama kaip paslaugų teikimas, projektą teikė Lietuvos darbo biržai tolimesniam vertinimui ir visus dokumentus. Asmeniškai netikrino kaip vykdomi viešieji pirkimai ir neprivalėjo to daryti, koks pasirinktas būdas pirkimo matė dabar neprisimena. Supaprastintą būdą pasirenka nuo įsigyjamos vertės, tų metų vertės pasakyti negali, tam tikros rūšies prekės turėjo būti. Jos kompetencijoje sužiūrėti ar pateiktos sąskaitos faktūros, apmokėjimą įrodantys dokumentai projekto įgyvendinimui. Iš kur gavo lėšas netikrino, nes nėra įpareigota, kas įpareigoti nežino. Paraiškoje turėjo atsispindėti, kad turi savo dalį turėti. Toliau vykdoma stebėsena, kuomet išmokama paskutinė subsidija tada finansavimas pasibaigia ir lieka stebėsena ar asmenys dirba. Ar atsiskaitoma su darbuotojais nestebėjo. Projektas buvo vykdomas 2009 m., kada skelbtas konkursas pasakyti negali, kada pateikti dokumentai neatsimena. Atskaitomybė pateikiama dviejų paskutinių metų, jei vidurį metų - tai už metus pilnai. Jei pateikta 2008 m., tai finansinę atskaitomybę pateikia už 2006-2007 m.

Liudytoja V. B. parodė, kad jų įmonės UAB „S“ autobusiukas buvo sugedęs ir jie nupirko iš G. J. autobusiuką. J. anksčiau dirbo jų įmonėje. Yra pažįstami, praktiškai iš vieno kaimo. Kiek sumokėjo už automobilį nepamena, gal 5000 litų. Įmonė į apskaitą įtraukė, viskas buvo sutvarkyta, visi dokumentai. P. gal ir matytas, bet asmeniškai nepažįsta, gal jis buvo atvykęs pas juos. Jie pardavinėja valytas daržoves, turėjo patalpas nuomojamas, tai gal jis ir buvo atvažiavęs. Iš kur J. įsigijo mašiną nežino, jis pasiūlė pirkti, ji ir nupirko.

Liudytojas R. B. parodė, kad P. jam nėra nei šeimos narys, nei giminaitis. Paaiškino, kad su P. susipažino, nes kažkas davė jo telefono numerį ir jis paskambino. P. reikėjo pinigų, jis jam paskolino ir viskas. Paskolino 30 000 litų. Viskas buvo notariškai, užstatytas jo mamos butas, jis pasirašė kaip skolininkas, bet neatsiskaitė, kreipėsi į antstolius. Sutartis pasirašyta gal prieš porą metų, gal 2011 m. tiksliai neatsimena. 9 t. b. l. 50 esantys parodymai teisingi, juos davė Jonavoje policijoje. Pas notarą dalyvavo ir P. mama, nes buvo įkeičiamas jos turtas, aktyviai visi dalyvavo. Niekur nesiskelbia, kad suteikia paskolas, P. jį surado per kažkokius draugus. Nesidomėjo ar butui yra taikomi kokie nors apribojimai. P. aiškino, kad turi verslą kalėjimuose, teikia maitinimą. Pardavus butą nepakako, kad atsiskaitytų. Butą pardavė už 25 000 litų ir antstoliai tuos pinigus nurašė, bet pilnai padengti skolos nepavyko. Kas dabar gyvena tame bute nežino. Skolinamus pinigus padavė P.. P. – buvo užstato davėja, o P. paėmė pinigus. Sutartis buvo 3 mėnesiams. Delspinigiai buvo numatyti, bet po to galvojo, kad tik atsiimti savo pinigus. Butas buvo 2 kambarių Jonavoje. Todėl ir skolino pinigus, nes butas atrodė vertas tų pinigų. Apie giminystę kas nupirko butą nieko nežino. Kiek teismas priteisė skolos iš P. neprisimena, ten buvo su delspinigiais priteista. Paskolino 30 000 litų, butą pardavė už 25 000 litų, jei atiduos likusią skolą, delspinigių nereiks. R. A. neatsimena, S. Š. nežino.

Liudytoja G. P. parodė, kad A. P. jai yra sūnus. Paaiškino, kad gyvena Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Neatsimena ar bute buvo registruota bendrovė. Nurodė, kad sūnus turi įmonę į kurią jį investavo virš dviejų šimtų tūkstančių, butą pardavė ir davė pinigų. 9 t. b. l. 14-15 esantys parodymai teisingi. Kiek turėjo tiek davė, namą pardavė. Pinigai dabar paslėpti, niekas nežino, net negali pasakyti kiek paslėpta. 200 000 Lt skolino sūnui ir visi sugrąžinti, kada - neatsimena. Butą pardavė anūkei, ji pirko, nes reikėjo pinigų, tai butas K. gatvėje. Ž. gatvėje irgi yra butas, jis parduotas. Ji gyvena K. gatvėje, butą nupirko anūkė, bet kartu negyvena. Gal buvo varžytinės - nežino. Ką turėjo tą sūnui davė, pardavė dviejų aukštų namą. B. pinigus grąžino sūnus, iš kokių pinigų - nežino. Turi ką sūnus jai grąžino. Negali prisiminti kada ir kiek grąžino. Paskolos sutartis turi. Nežino sumų, negali pasakyti. Kada grąžinti pinigai neatsimena, šneka kas išeina iš galvos. Butą pardavusi ji pati, o ne antstolis.

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu 2013-05-08 parodė, kad jos sūnus A. P. yra įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. 2007 m. tikslios datos neprisimena, sūnus įregistravo bendrovę „A“. Jos buveinė įregistruota jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus A. P. šioje bendrovėje turėjo 70 procentų akcijų, ji 30 procentų akcijų. Kad vykdytų veiklą bendrovė, ji skolino bendrovei UAB „A“ pinigus. Visą gyvenimą dirbo, augino gėles, yra pardavusi nuosavą namą Jonavoje B. g., todėl grynųjų pinigų turėjo. Pinigus laikė namuose, banko sąskaitose pinigų neturėjo. Kai sūnaus A. P. vadovaujamai bendrovei reikėdavo pinigų, ji paskolindavo. Duodavo grynais pinigais, buvo suforminamos paskolos sutartys. Šiai dienai ji prisimena, kad per kelis kartus yra UAB „A“ paskolinusi apie du šimtus tūkstančių litų. Paskolos buvo suteikiamos kai įmonei trūkdavo pinigų. Apie tai pasakydavo sūnus. Ji žinojo, kad sūnus nori įkurti naują daržovių perdirbimo cechą, buvo laimėjęs projektą. Ji projekto įgyvendinimui sūnaus bendrovei skolino pinigus. Konkrečios sumos įvardinti negali, nes neprisimena, bet tai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Kaip minėjo pati bankuose pinigų nelaikė, juos laikė namuose. Piniginių lėšų nedeklaravo. Visus buhalterinius dokumentus dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo jai paruošdavo buhalterė ir A. P.. Ji juose pasirašydavo. Pinigus paduodavo sūnui. Pinigus jis naudodavo bendrovės veiklai vystyti. Iš suteiktų paskolų jai grąžinti visi pinigai. Dėl paskolų grąžinimo buvo surašomi kažkokie buhalteriniai dokumentai, bet kokie ji neprisimena. Pinigus jai grąžino 2010 metais, tikslios datos neprisimena. Buvo parduota kažkokia įranga ir jai grąžinti pinigai. Dar sūnus 2010 metais įsigijo iš jos visas 30 procentų akcijų. Kaip minėjo, dėl savo amžiaus detalių neprimena, tik žino kad sūnui A. P., UAB „A“ veiklai vykdyti paskolino grynais pinigais apie 200 tūkstančių litų. Šių pinigų nebuvo deklaravusi, juos laikė namuose ir apie tai niekam nepasakojo. Kai skolino buvo surašomos paskolos sutartys. Jai pinigai yra grąžinti. Kaip jie ten buvo forminami buhalteriškai, ji nežino. Ji savo sūnumi pasitikėjo ir jam jokių pretenzijų neturi. Dar nori pridurti, kad baigiantis projekto įgyvendinimui, tai galėjo būti 2009 metų pabaiga, ji užstatė fiziniam asmeniui R. B., kurį surado pagal skelbimą, savo butą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu bendrovei reikėjo lėšų, įnešti darbo biržai ar kokiai tai bendrovei už įrenginius dėl projekto įgyvendinimo. Gavo apie 30 tūkstančių litų ir kartu tą pačią dieną, grįžtant iš Kauno užvažiavo su sūnumi į Ruklos miestelį, kur tuo metu dirbo buhalterė. Ten sūnus turėjo paduoti jai tuos 30 tūkstančių litų. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, o sūnus nuėjo į patalpas. Pačio pinigų padavimo fakto buhalterei nematė, bet pasitiki savo sūnumi ir mano, kad jis juos jai atidavė. Ar pildė kokius nors dokumentus, neprisimena. Iki šios dienos yra DNB bankui užstatytas jos butas adresu (duomenys neskelbtini). Kai buvo imama paskola atrodo 2009 ar tai 2008 metais UAB „A“, ji buvo kaip laiduotoja ir užstatė savo tą butą. Šiuo metu bankas nori iš varžytinių parduoti šį butą (t. 9, b. l. 14-15). Šiuos savo parodymus G. P. patvirtino apklausos teisme metu.

Liudytojas V. D. parodė, kad P. pažįsta, nes gyvena viename mieste Jonavoje, jokių darbinių santykių su juo nepalaiko, kartu pažvejodavo. Žino, kad UAB „A“ ruošėsi užsiimti daržovių perdirbimu, jai vadovavo P.. Skolino P. pinigų pagal žodinį susitarimą prieš kiek tai metų 16 000 litų, reikėjo dėl gamybos veiklos leidimo. Pinigus atidavė, pardavė įrengimus ir atidavė, kai uždarė ar sustabdė firmą. Skolino 16 000 Lt grynais, grynais ir grąžino. Dėl parodymų, kad skolino 70 000Lt, tokios sumos nežino. Buvo 10 procentų, bet tikrai 70 000 Lt tiek neišėjo. Jam buvo iškelta byla už melagingus parodymus, bauda buvo. Skolino, nurodė 70 000 Lt pagal apyvartą, pagal susitarimą, kad tiek grąžins, kad investuoja į pirkimą ir eina dalis nuo prekių. Jis nuperka bulves, parduoda produkciją ir nuo tos sumos eina 30 procentų. Skolino su 10 procentų, po to pasiūlė prisidėti prie verslo, todėl ir paliko pinigus. Įmonės veikloje nedalyvavo, nežino ar P. gavo paramą iš darbo biržos, svetimas darbas nerūpėjo. Iš UAB „A“ pirko dalinai įrengimą, kad atsiimti savo pinigus. Buvo įrengimų pirkėjas iš čekų ar slovakų, nes kai uždarė įmonę, kad grąžinti pinigus, tai surado pirkėją. Neatsimena už kiek pardavė, bet turėjo išvežti į Čekiją, kas nupirko net nematė. P. jam atidavė apie 30 000 Lt. Kas išvežė stakles nežino. 5 t. b. l. 77 esantys jo parodymai neteisingi, nes jis nevežė įrengimų, lenkas atvyko pats pasiimti iš Jonavos. Todėl ir gavo baudą, kad pasakojo kitaip. 5 t. b. l. 88 esantys parodymai teisingi. Žino, kad lenkas su čeku nupirko. Truputį pažinojo lenką, tiek ir susijęs. Skolą atidavė 2010 metais ar 2011 sausio ar vasario mėnesį. Pirkimo – pardavimo sutartis kur jis perka įrenginius suklastota. Kitos sutartys buvo surašytos, jis tik pasirašė, kas surašė nežino. Lenkijoje nieko nepardavinėjo. P. neprašė duoti tokių pirminių parodymų. Dabar vertina tai, kad kvailas ir įkišo galvą kur nereikia. Kodėl P. to prašė net neįsivaizduoja. Pirkimo – pardavimo sutartis suklastota tik dalyje dėl mokėjimų. P. pasiūlė įrengimus kaip už skolą. 5 t. b. l. 86 esantys parodymai yra teisingi. Kad pardavė įrengimus lenkams - nežino, bet pinigus jam grąžino 16 000 litų. Grąžino su procentais beveik 30 000 Lt tai buvo 2011 metais. Kai pradėjo kviesti į policiją, pinigai jau buvo grąžinti. Kada tiksliai pasakyti negali - neatsimena. Matė vieną lenką, kuriam buvo parduoti įrengimai. Jis vardu M., matė jį gal prieš 4 metus, jis turi savo ūkį, augina daržoves, jas apdirbinėja. Nematė, kad jis būtų atvykęs paimti įrengimų. Važtaraščius, įvairius mokėjimų blankus, galima gauti Lenkijoje be problemų, bet jis tuo nesirūpino. Kvitus kas užpildė - neatsimena, pasirašyt pasirašinėjo, o ar pildė – neatsimena. 5 t. b. l. 71 ir b. l. 72-75, esančiuose pinigų priėmimo kvituose viena eilutė rašyta jo ranka, kur patvirtinta kiek sumokėta, bet tų pinigų nemokėjo. Transporteris buvo kaip užstatas, bet jo neturėjo, jis buvo angare kaip užstatas. Kam reikėjo pasirašyti tuos kvitus - nežino. Kas surašė dokumentą - nežino. Jis neprašė nieko surašyti, jokio tikslo neturėjo. Dokumentą pasirašyti prašė P. Pirkimo pardavimo sutartyje parašas jo, tačiau nieko nepirko. Kvitai lenkų kalba, pirkimo pardavimo sutartyje, kad parduoda V. D. dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterį - jo parašas. Pasirašė ant tuščio blanko, pasirašyti davė P. A. nieko nepardavė, pinigų negavo. Kai pasirašinėjo, jokių kitų parašų dokumentuose nebuvo. Sakė skolos ir reikia grąžinti. Kasos kvitai lenkų kalba - dokumentai matyti, nes parašai jo. Pasirašė ant tuščių kvitų, juos pateikė kaltinamasis. 5 t. b. l. 69 esantys parodymai teisingi. Kvitus galima gauti be problemų Lenkijoje. Dokumentai buvo tušti UAB „A“ mašinoje. Pavardės buvo surašytos, jis tik pasirašė, pasirašyti davė P. P. iš kur gavo kvitus - nežino, tie kvitai buvo jo firmos mašinoje MAN. Su šia mašina jis atliko kelis reisus į Lenkiją, iš kur tie kvitai - nežino. Tie dokumentai jau buvo mašinoje. Lenkas duodavo tuščius blankus, kai pasikrauni, kokį nori tokį duoda ir krovinio, ir kad pinigų sumokėta. Neatsimena ar pasirašinėjo ant pilno, ar ant tuščio dokumento, bet parašas jo, tačiau tiek pinigų pagal tuos kvitus niekas neišmokėjo. Neatsimena ar buvo ar ne įrašas, kad gavo pinigus kuomet pasirašinėjo. P. į Lenkiją važinėjo, o kvitus gali gauti bet kas. Tuos kvitus pateikė P. pasirašyti, iš kur tie kvitai - nežino. 150 000 litų – jam vidutinė suma, bet šiuo metu tokios sumos negalėtų sumokėti, viskas tuo laiku buvo deklaruota.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos 2011-10-12 V. D. apklausos protokolas patvirtina, kad V. D. parodė, jog 2010 metais rudenį A. P. pasiūlė atbulinėmis datomis įforminti sandorius, kad neva jo įmonė „A“ parduoda jam abrazyvinę mašiną ir daržovių transportavimo stalą. Kaip prisimena, tai buvo 2010 metų pabaiga, nes buvo sniego. A. P. paaiškino, kad jam taip reikia. Tuomet ir sutiko ir pasirašė UAB „A“ buhalterės paruoštoje sutartyje, PVM sąskaitoje faktūroje, kasos pajamų orderiuose, kad neva jis susitarė, nupirko ir sumokėjo UAB „A“ 154 456,50 Lt už abrazyvinę mašiną ir transporterį. Iš tikrųjų realiai toks sandėris nevyko, šių įrengimų jis nepirko, jokių pinigų nemokėjo. Taip pat šių įrengimų niekur nevežė (t. 5, b.l. 87-88). Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas P. V. parodė, kad pirko iš A. P. šaldytuvą už 20 000 Lt. Jame laikė daržoves, nes turi savo kavinių verslą. Pirko kaip fizinis asmuo. Mokėjo grynais pinigais, kuriuos padavė P. asmeniškai. Tikėjosi praplėsti verslą, bet tai nepavyko ir nepilnus metus panaudojęs 2011 m. sausio mėn. įrangą pardavė firmai „E“, turi dokumentus. Kai pirko šaldytuvą, jis stovėjo A. P. naudojamose patalpose Rukloje.

Liudytoja V. J. parodė esanti UAB „V“ direktorė. Įmonė užsiima buhalterine apskaita. Datos tiksliai neatsimenanti, į juos kreipėsi P. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. A. P. sakė, kad visi jo įmonės dokumentai buvo Jonavos r. PK. Vykusi į komisariatą, susipažinusi su tais dokumentais. Įmonės buvo nepildytos PVM deklaracijos, todėl vyko žiūrėti pirminių dokumentų. Pamena, kad buvo sudėtinga dokumentus atsišviesti. Dirba tik su originalais, originalų gauti nebuvo galimybės. Duomenys, pateikti VMI, yra iš dokumentų, rastų komisariate. Dokumentų neperžiūrėjo visų, nes jie buvo dėžėse sumesti. Tai ką rado, tą ir pateikė. Sutarties su P. nespėjo sudaryti, nes vieną kartą važiavo į Jonavą, kitą kartą P., tai vienas – tai kitas neturėjo antspaudo. P. pas ją daugiau neatvyko, nes matyt negalėjo gauti reikalingų dokumentų. Jokių sąskaitų P. nebuvo išrašyta, nes buvo patirtis, kad neapsimoka ieškoti tokių išlaidų, bus sugaišta laikas ir nervai, o rezultato nebus, tai ir liko viskas. Dokumentų kopijų negavo, tik keletą dokumentų leido nusikopijuoti, dalį rašėsi pati, nes komisariate sakė „kopijuoti per brangu“.

Specialistė L. V., atlikusi tyrimą ir pateikusi išvadą dėl antrojo išvados klausimo nurodė, kad realumas yra dokumentinis, jei parašas yra - tai realu, o tikrojo įvykių realumo nenustatinėja. Jei kasininkas ir vadovas vienas ir tas pats žmogus, tai skaitoma tinkamai dokumentai pasirašyti ir yra galiojantys, o jei nėra parašo - tai dokumentas negaliojantis. Jei vadovas avansinėje apyskaitoje surašo ir negaliojančius dokumentus, laikoma, kad jis išlaidų nepatyrė, bet pinigus paėmė, išleido ne visus pinigus. A. P. nepateisino išlaidų visus rekvizitus turinčiais dokumentais. Ten buvo tik kokie tai lapukai, gal buhalterė parašė. Bet tie lapukai jokios dokumentinės reikšmės neturi. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už buhalterinių dokumentų saugojimą atsakingas direktorius. Subsąskaitoje yra duomenys apie įsigijimo dokumentus, juos įtraukia buhalteris, buhalterė kalbėjo lyg tai buvo tokie dokumentai, po to juos paėmė direktorius, tai ji lapuką įdėjo, tų paimtų dokumentų nėra ir todėl daroma išvada, kad duomenys apskaitos registre ,,prekės skirtos perparduoti“ neteisingi. Lapukas tai ne dokumentas, pagal tai į apskaitą niekas netraukiama. Gali daryti išvadą, kad negalėjo nustatyti koks turtas buvo. Pagal lapuką duomenų įvesti negalima, bet jie buvo įvesti, todėl negalima nustatyti tikrovę atitinkančių duomenų, ji dariusi dokumentinį tyrimą, o ar buvo daržovės iš tikrųjų - netikrino. Daug buvo pateikta dokumentų, visi įtraukti į apskaitą, patikrinusi ir rašiusi sumą, kurios negalėjo nustatyti dėl pirminių dokumentų trūkumo. Pirminiai dokumentai - tai šaltinis, kuris eina į apskaitą. Nustatytas pirminių duomenų trūkumas. Bylos 9 t., b. l. 139-145 esančius dokumentus mačiusi, lenkų kalbos nesupranta. Juose yra pirkėjas, pardavėjas, sąskaita, data. Neatsimena kokie tikslūs reikalavimai yra apskaitos dokumentams, nes kažkuriais metais keitėsi įstatymas.

2011-01-18 VĮ Registrų centras pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „A“ įregistruota 2007-10-30 Valstybės įmonės Registrų centre, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), įstatuose numatyta veikla – maisto produktų ir gėrimų gamyba, prekyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla. Įsteigus bendrovę, jos įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt dydžio, kurį sudarė 100 akcijų, kurių kiekvienos vertė 100 Lt. Akcijų savininkai buvo: A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini), turintis 70 akcijų; G. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini), turinti 30 akcijų. Nuo 2010-05-05 visų akcijų savininkas tapo A. P. ( t. 1, b. l. 12-19; 27- 39; 41).

2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis Nr. UFL-3“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) darbo biržą atstovavęs B. K. ir bendrovę „A“ atstovavęs A. P. pasirašė 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį“ Nr. UFL-3 dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimo“ įgyvendinimo. Sutartimi bendrovė UAB „A“, kaip paramos gavėja įsipareigojo įsteigti 7 darbo vietas iki 2009-12-04 (1.1 punktas; 2009-12-02 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis“ Nr. UFL-3, buvo pakeista, šalims sutarus, kad darbo vietos bus įsteigtos iki 2009-12-10 (10 priedas) ir trejus metus įsteigtų darbo vietų nepanaikinti (1.4 punktas); skirti savo lėšų projektui įgyvendinti 186 561 Lt (1.5 punktas); atlyginti darbo biržai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirastų dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nutraukimo prieš terminą (1.13) punktas; panaikinus įsteigtą darbo vietą, grąžinti suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti (1.14 punktas); neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo (t. 2, b. l. 38-40).

UAB „A“ AB DnB NORD banke sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad 2009-05-07 mokėjimo pavedimu Nr. 5345 (duomenys neskelbtini) darbo birža pervedė avansą 30 proc. pagal sutartį nr. UFL-3 103 500,00Lt (t. 2, b. l. 51); 2009-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 17807 (duomenys neskelbtini)darbo birža pervedė tarpinį mokėjimą (50 proc. finansuojamos sumos) - 172 500 Lt (t. 2, b. l. 51); 2009-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 19209 (duomenys neskelbtini) darbo birža pervedė galutinį VUI projekto finansavimą 69 000 Lt (t. 2, b. l. 52).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad N. D. pateikė UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą Nr. 17 , laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, iš kurio matosi, jog 2009-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 252635 UAB „A“ iš savo banko sąskaitos pervedė UAB „B. M.“ 159.04 Lt; taip pat pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą Nr. 15 , laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, iš kurio matosi, jog 2009-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 252635 UAB „A“ iš savo banko sąskaitos pervedė UAB „B. M. “ 31 159,04 Lt išrašas patvirtintas A. P. parašu ir UAB „A“ spaudu (t. 2, b. l. 11-12).

UAB „B. M.“ raštas patvirtina, kad 2009-06-25 tarp UAB „B. M.“ ir UAB „A“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 21-2009/KAG, pagal kurią UAB „B. M.“ įsipareigojo perduoti UAB „A“ nuosavybėn įrangą, o UAB „A“ įsipareigojo tinkamai sutartyje nurodytais terminais atsiskaityti su UAB „B. M.“. UAB „A“ sumokėjo 13 237,56 Lt avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti dalimis: 17 650, 08 Lt per 3 dienas nuo prekių pristatymo; 13 237, 56 Lt po įrangos sumontavimo ir priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Įranga buvo pristatyta 2009-12-09, todėl UAB „A‘ galutinai turėjo atsiskaityti su UAB „B. M.“ 2010-01-08, tačiau 2009-12-11 UAB „A“ sumokėjo tik 159,04 Lt ( t. 4, b. l. 143-152).

UAB „B.M.“ papildomas 2013-06-21 raštas patvirtina, kad 2009 m. UAB „B. M.“ bendrovei UAB „A“ pardavė šaldymo įrangą bei suteikė montavimo paslaugas už 31 000 Lt, tačiau UAB „A“ neatsiskaitė už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas . UAB „B.M.“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo (t. 8, b. l. 78-80).

Tarnybinis pranešimas (t. 7, b. l. 171-178) patvirtina, kad atlikta duomenų analizė, siekiant nustatyti: kada ir kokie įrengimai buvo įsigyti už valstybės paramą, jų numeriai, kur ir kam jie perleisti, kur panaudoti gauti pinigai. Apibendrinus duomenis, nustatyta:

2009-01-27 UAB „A“ pateikė nustatytos formos (pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos, įgyvendinimo finansavimo ir kontrolės tvarkos aprašo 1 priedas) paraišką valstybės paramai gauti. Projekto suminė vertė 531 561,00 Lt, iš jų valstybės parama 345 000Lt., paramos gavėjo nuosavos lėšos- 186 561,00 Lt. Pagal projektą turėjo įsigyti įrangą vaisių ir daržovių perdirbimo cechui įrengti. Tai būtų - produkcijos padavimo bunkeris, produkcijos plovimo mašina, smėlio ir akmenų atskyrimo mašina, abrazyvinė skutimo mašina, inspekcinis ritininis stalas, atliekų šalinimo sistema, valdymo spinta, šaldymo kompresorius, dozavimo svarstyklės, gatavos produkcijos vakuumavimo mašina, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporteris, elektrinis krautuvas, autokrautuvas. ( t. 7, b.l. 146-208).2009-04-28 buvo sudaryta Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis Nr. UFL-3, pagal kurią UAB „A“ įsipareigojo įsteigti 7 darbo vietas iki 2009-12-04, skirti savo lėšų projektui įgyvendinti 186 561 Lt, darbo birža paramos gavėjui skyrė 345 000 Lt. Paramos gavėjas įsipareigojo „neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo“ (t. 2, b. l. 38-40).UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimui skirtų lėšų gavimui, vadovaujantis VUI projekto sutartimi Nr. UFL-3, atidarė specialią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB Nord banke. Į šią sąskaitą (duomenys neskelbtini)darbo birža laikotarpiu nuo 2009-05-07 iki 2009-12-15 pervedė 345000 Lt, iš jų: - 2009-05-07 mokėjimo pavedimu Nr. 5345 pervedė 103500 Lt; - 2009-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 17807 pervedė 172500 Lt; - 2009-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 19209 pervedė 69000 Lt. ( t. 2, b.l. 51-57, BPK 155 str. numatyta tvarka gautas sąskaitos išrašas). Taip pat bendrauta su darbo biržos specialiste G. M., kuri buvo darbo biržos kuratorė šiam projektui ir kuri nurodė, kad visi atsiskaitymai su įmonėmis, iš kurių buvo įsigyti įrengimai, turėjo vykti pavedimais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - tiek ir UAB „A“ panaudojamos nuosavos lėšos turėjo būti iš pradžių pervestos į į šią sąskaitą, tiek ir darbo biržos lėšos pagal sutartį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje gauti visi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai (eurais, litais, zlotais).Įrengimai pagal pagal sąrašą:

1. 2. Produkcijos padavimo bunkeris tipas ZD-2, gam. Nr. 033, pagaminimo metai 2009 (1) ir produkcijos plovimo mašina tipas M80/200, gam. Nr. 027, pagaminimo metai 2009 (2) pirkimo pardavimo sutartis UFL-3/01 2009-06-27 tarp UAB „A“ ir S. mašinų įrengimų ir konstrukcijų fabriko dėl ZD-2 tipo dozavimo rezervuaro su juostinio konvejerio judėjimo reguliatoriumi, vibriniu konvejeriu su semtuvais, metaline gumuota supylimo vieta ties išmetimo konvejerio išeiga, laikančiąją konstrukcija ir M80/200 tipo daržovių plovimo mašina. Sutarties dalyko kaina 38 700,00 zlotų. (t. 2,b. l. 91-94). 20009-09-03 išrašoma sąskaita faktūra Nr. 21/09/B 38700 zlotų- iš jų 17 900 zlotų dozavimo bunkeris ir 20 800 zlotų daržovių plovyklos, 2009-09-03 perdavimo priėmimo protokolu (t. 2, b.l. 114-115) UAB „A“ priėmė sutartyje nurodytus įrengimus. Apmokėjimas: pagal sutartį 30 % avansas ( 11 610 zlotų) iš specialios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB Nord banke (t. 2, b. l. 55) sąskaitos išrašas gautas BPK 155 str. numatyta tvarka) 2009-07-28 mokėjimo pavedimu Nr. 202372 11 610 zlotų ( 9 637 litai) ir 2009-08-17 mokėjimo pavedimu Nr. 202372 27 090 zlotų (22 650,22 Lt) viso 38 700 zlotų ( iš pirmo etapo pervestų darbo biržos lėšų). Įvedimo į eksploataciją aktų nėra. Ilgalaikio turto kortelė Nr. 10 Daržovių plovykla ; ilgalaikio turto kortelė Nr. 9 Dozavimo bunkeris. Kam perleista nenustatyta.

3.4.5.6.- smėlio ir akmenų atskyrimo mašina VOS 500/200 ( 3), abrazyvinė skutimo mašina SKR24/300/106 (4), ritininis inspekcinis stalas IR3500/600 (5), atliekų šalinimo mašina ( siurblys) (6). Pirkimo pardavimo sutartis . 2009-07-20 tarp UAB „A“ ir „Marcelissen“ Olandija dėl šių įrengimų pirkimo. Sutarties kaina 88 042,00 EUR, iš jų 26 412,60 EUR avansas, o mašinų pagaminimo terminas po 12-16 savaičių po avanso, sudarančio 30 % užsakytų mašinų kainos. 2009-11-30 išrašoma PVM sąskaita faktūra Nr. 29328, pagal kurią smėlio ir akmenų atskyrimo mašina VOS 500/200 15 258 EUR, abrazyvinė skutimo mašina SKR24/300/106, 46 920 EUR, ritininis inspekcinis stalas IR3500/600 14 278 EUR, atliekų šalinimo mašina( siurblys) 11 585 EUR.

UAB „A“ 2009-10-26 banke DNB gauna 69 000 Lt paskolos, sumos išdavimas pagal sandorį Nr. P-25-1315854 (t. 2, b. l. 64). Suma keičiama banko viduje į eurus ir banko viduje pavedimais papildoma sąskaita (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 56), iš kurios 2009-10-27 mokėjimo pavedimu Nr. 238366 pervedamas 30 % avansas 26 412,60 EUR (91 197,43 Lt) „Marcelissen“ už įrangą; 2009-11-09 pavedimu Nr. 242237 pervedama 14 335,00 EUR (49 495,89Lt) ir 2009-11-17 darbo birža perveda tarpinį mokėjimą 50 % finansuojamos sumos 172 000Lt, iš kurios 2009-11-18 pavedimu Nr. 242237 UAB „A“ atsiskaito su „Marcelissen“, pervesdama 47 294,40 Lt. Įvedimo į eksploataciją akto ir ilgalaikio turto apskaitos kortelių nėra.

Įrangos perleidimas: 2010-02-26 PVM sąskaita faktūra serija ADV Nr. 134, kuria pirkėjas Ž. U. perka prekes – smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną VOS500/200 už 30 000 Lt, ritininį inspekcinį stalą IR3500/600 už 24 000 Lt, kasos pajamų orderis ADV Nr. 10-18, 2010-03-26, kad priimta iš Ž. U. 124 630 Lt už įrengimus, pinigų priėmimo kvitas serija TSA Nr. 1689697, 2010-03-26 , šiuos dokumentus savanoriškai pateikė Ž. U.. (t. 4, b. l. 131-133).

Abrazyvinės skutimo mašinos SKR20 pirkimo pardavimo sutartis suforminta 2010-03-24 V. D. vardu, tačiau V. D. apklausos metu parodė, kad 2010 m. rudenį A. P. pasiūlė jam atbulinėmis datomis suforminti sandorius, kad neva UAB „A“ parduoda jam abrazyvinę skutimo mašiną daržovių transportavimo stalą. Sutiko, pasirašė buhalterės paruoštuose dokumentuose, iš tikrųjų nepirko (t. 5, b. l. 74, 88). Apklausos metu Ž. U. parodė, kad iš UAB „A“ pirktus įrengimus ir krautuvą yra pardavęs, turi visus pardavimo dokumentus.(t. 4, b. l. 127; 129-130) (3,5,9,10 įrengimai). Apklausos metu ūkininkas A. Ž. parodė, kad įsigijo iš Ž. U. įrangą. Jam pasiūlė už prieinamą, kainą todėl nupirko. Pinigus sumokėjo per du kartus - 2010-08-20 24 tūkst. ir 2010-09-30 ir 60 tūkst. Viso kaip minėjo 84 tūkst. Šie nupirkti įrengimai yra šiuo metu jo perdirbimo ceche. Įrenginius pirko savo nuosavomis lėšomis. Buhalteriją tvarko ūkyje jo žmona. Visi šie nupirkti įrengimai yra inventorizuoti ir yra ūkio balanse. Pateikė ilgalaikio turto korteles. (t. 4, b.l. 135-159).

7,8,10 kameros šaldymo įranga su garintuvu, TRV, solenoidais, elektros valdymo spinta, vakuuminio fasavimo įrenginys – pirkimo pardavimo sutartis 2009-06-25 UAB „A“ ir UAB „B. M.“ dėl šių įrengimų pirkimo, bendra kaina su PVM 44125,20 Lt, iš jų kameros šaldymo įrangos 11750 Lt, elektros valdymo spintos 13570 Lt, vakuuminio fasavimo įrenginio 11760 Lt, avansinis mokėjimas 30 % sumos, t.y. 13237,56 Lt su PVM per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos.

2009-12-09 priėmimo perdavimo aktas kuriuo pardavėjas sumontavo ir perduoda pirkėjui UAB „A“ įrangą, kurios vertė be PVM 37 080 Lt.

2009-07-01 mokėjimo nurodymas 191375 UAB „B.M.“ 30% avansas 13237,56 Lt (pinigai į sąskaitą buvo pervesti iš pirmo etapo darbo biržos nuo 103 000 Lt sumos, t. 2, b. l. 51, 141)

2009-12-10 mokėjimo nurodymas Nr. 252635 UAB „B.M.“ turėjo sumokėti 31 159,04 Lt sumokėjo 159,04 Lt ( sąskaitos išrašas gautas BPK 155 str. tvarka, t. 2, b. l. 51). Pristatė į darbo biržą suklastotą pavedimą prie šios sumos, kad gauti galutinę subsidijos dalį.

2009-12-31 gautas raštas UAB „A‘ iš UAB „B.M.“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kad UAB „A“ skolinga už įrengimus UAB „B.M.“ 31 000 Lt. 2010-06-21 gautas raštas iš UAB „B.M.“ dėl UAB „A‘ įsiskolinimo .(t. 3, b. l. 142-152)

Ilgalaikio turto kortelė Nr. 6 šaldymo kamera, perduota eksploatuoti 2009-12-11, ilgalaikio turto kortelė Nr. 7 vakuuminio pakavimo mašina, ilgalaikio turto kortelė Nr. 8 elektros valdymo spinta

Žemesnės instancijos teismas

Perleista: 2010-02-26 PVM sąskaita faktūra, serija ADV Nr. 134, kuria pardavėjas UAB „A“ pirkėjas Ž. U. perka prekes –vakuuminio pakavimo mašina TOP 1 5000 Lt, kasos pajamų orderis ADV Nr. 10-18 2010-03-26, kad priimta iš Ž. U. 124 630 Lt už įrengimus, pinigų priėmimo kvitas serija TSA Nr. 1689697 2010-03-26, šiuos dokumentus savanoriškai pateikė Ž. U. (t. 4, b.l. 131-133)(10) Įrenginys pas A. Ž., nuosavybės teisės apribotos.

9 Dozavimo svarstyklės tipas AM322/422-2 25- pirkimo pardavimo sutartis Nr. 09-DL-34, tarp UAB „A“ ir UAB „SKALS MASKINFABRIK A/S (Danija), mašinų pagaminimo terminas 12-16 savaičių po avanso ,sudarančio 30 % užsakytų mašinų kainos , tai yra 4410 EUR pervedimo. Bendra kaina 14 700 EUR.

2009-11-30 sąskaita faktūra dėl dozavimo svarstyklių AM322-2/25 apmokėjimo ir pristatymo. Apmokėta iš sąskaitos iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), avansas 2009-10-27 4410 EUR, 2009-12-09 pavedimu Nr. 23870 galutinė suma 10 290 EUR (t. 2, b. l. 56, 165). Įvedimo į eksploataciją akto ir ilgalaikio turto apskaitos kortelių nėra

Perleista: 2010-02-26 PVM sąskaita faktūra serija ADV Nr. 134, kuria pardavėjas UAB „A“, pirkėjas Ž. U. perka prekes –dozavimo svarstykles AM322/422-2 2538 115Lt, kasos pajamų orderis ADV Nr. 10-18 2010-03-26, kad priimta iš Ž. U. 124 630 Lt už įrengimus, pinigų priėmimo kvitas serija TSA Nr. 1689697 2010-03-26, šiuos dokumentus savanoriškai pateikė Ž. U. (t. 4, b. l. 131-134)(10) Įrenginys pas A. Ž., nuosavybės teisės apribotos.

11. Dezinfekcijos ir atvėsinimo transporteris, gamyklinis Nr. 0036-1607– pirkimo pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) sudaryta 2009-11-11 tarp UAB „A“ ir AB OY F. F. dėl dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterio pirkimo. Sutarties objekto kaina 17 320 EUR, įrenginio pagaminimo terminas po 12-16 savaičių po avanso , sudarančio 30 % užsakytų įrenginių kainos, t. y. 5196 EUR ( t. 2, b. l. 95-98). 2009-11-27 Išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 2951 17 320 EUR. Apmokėta 2009-10-27 pavedimu Nr. 238367 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), avansas 2009-10-27 5 196 EUR, 2009-12-10 pavedimas Nr.252638, galutinė suma 12 127,78 EUR. ( t. 2, b. l. 161, 165). Įvedimo į eksploataciją akto ir ilgalaikio turto apskaitos kortelių nėra

Pirkimo pardavimo sutartis suforminta 2010-03-24 V. D., tačiau V. D. apklausos metu parodė, kad 2010 m. rudenį A. P. pasiūlė jam atbulinėmis datomis suforminti sandorius, kad neva UAB „A“ parduoda jam abrazyvinę skutimo mašiną, daržovių transportavimo stalą. Sutiko, pasirašė buhalterės paruoštuose dokumentuose, iš tikrųjų nepirko.

12,13 elektrinis krautuvas (elektrinis vežimėlis LINDE T18 serijinis Nr. w4x360u09544, su PVM 22 990 Lt, dujinis krautuvas TOYOTA , ser. Nr. 6fg14-10321, su PVM 33 320Lt, 2009-06-29 pirkimo pardavimo sutartis Nr. LTP09/P-05/28 (t. 2, b. l. 82-87, 89-90), 2009-07-31 priėmimo perdavimo aktas Nr.1 prie pirkimo sutarties Nr. LTP09/P-05/28 , kad UAB „Willenbrock baltic“ perduoda UAB „A“ elektrinį vežimėlį ir naudotą dujinį krautuvą. Ilgalaikio turto kortelė Nr. 4 dujinis krautuvas, perdavimo eksploatuoti data 2009-07-07, ilgalaikio turto kortelė elektrinis vežimėlis, perduotas eksploatuoti 2009m. liepos 7d. Apmokėjimas -2009-07-01 mokėjimo pavedimas Nr. 191368 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 24 990 Lt, 2009-07-01 mokėjimo pavedimas Nr. 191370 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 33 320 Lt.

Perleista: dujinis krautuvas TOYOTA, ser. Nr. 6fg14-10321 2010-02-26 PVM sąskaita faktūra serija ADV Nr. 134, kuria pardavėjas UAB „A“ pirkėjas Ž. U. perka prekes – dujinį krautuvą TOYOTA už 15 000 Lt, kasos pajamų orderis ADV Nr. 10-18 2010-03-26, kad priimta iš Ž. U. 124 630 Lt už įrengimus, pinigų priėmimo kvitas serija TSA Nr. 1689697 2010-03-26, šiuos dokumentus savanoriškai pateikė Ž. U. (t. 4, b. l. 131-133)(10) Krautuvas iš pradžių parduotas ūkininkui iš Kėdainių A. K.. A. K. buvo įvedęs pas save kaip ilgalaikį turtą, paskui pridavė į UAB „Seminga“, o UAB „Seminga pardavė SIA SANER ( Latvija) (t. 5, b. l. 1-30). Elektrinis krautuvas nerastas.

Kasos knygoje UAB „A“ už 2010 m. kovo mėnesį suvesta kasos pajamų orderis serija ADV Nr. 10-18 2010-03-26, Ž. U. įnešė už įrengimus 124 630 Lt, V. D. 154 403,50 Lt pagal kasos pajamų orderį serija ADV Nr. 10-16.

Kasos knygoje suvesta, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10-12 2010-03-31 G. P. paskola grąžinta pagal sutartis Nr. 7(2009-09-02), Nr. 10 (2009-12-16) 97 000 Lt. Kasos knygoje suvesta, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10-13 2010-10-31 A. P. grąžinta paskola pagal sutartis Nr. 6(2009-09-02) ir Nr. 9 ( 2009-11-09) 70 000 Lt.

Iš 2010-02-12 patikrinimo akto Nr. 2 matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbo biržos atstovai patikrino UAB „A“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimas“, 2010-02-11 į darbo biržos direktorių kreipėsi 5 darbuotojos, įdarbintos į įsteigtas naujas darbo vietas pagal projektą. Jos pranešė, kad įmonės UAB „A“ direktorius vėluoja mokėti atlyginimus. Patikrinus įmonės dokumentus, buvo nustatyta, kad atlyginimas darbuotojams už gruodžio mėnesį buvo išmokėtas. Darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis už sausio mėnesį. Patikrinimo metu nustatyta, kad trūksta atliekų šalinimo sistemos ir inspekcinio ritininio stalo. Įmonės direktorius informavo, kad įrengimai išvežti gamintojui defektų pašalinimui ( t 3, b. l. 110-111)

Iš 2010-03-15 patikrinimo akto Nr. 7 matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbo biržos atstovai patikrino UAB „A“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimas“, 2010-03-15 buvo gautas telefoninis skambutis, kad įmonės darbuotojams iki tos dienos dar nėra išmokėti atlygimai už sausio mėnesį. Darbo biržos atstovai nuvykę į vietą, išsiaiškino, jog darbuotojai buvo persirengimo patalpose ir sakė, kad neis dirbti kol UAB „A“ direktorius jiems nesumokės atlyginimo, nes neturi iš ko gyventi. Direktorius kaltino darbuotojus, kad jie nevykdo užduočių, įmonei neatneša pelno, tačiau darbuotojai sakė, kad visas jiems duotas užduotis atlieka. Įsikišus darbo biržos atstovams, buvo nuspręsta, kad darbuotojai eis dirbti, o pinigus direktorius išmokės iki 2010 m. kovo 17 d. Po kelių valandų vėl į (duomenys neskelbtini) darbo biržą paskambino įmonės darbuotoja ir pranešė, kad direktorius išjungė įrengimus, šviesas ir darbuotojams pasakė išeiti. (t. 3, b. l. 112)

Iš 2010-03-29 patikrinimo akto Nr. 9 matyti, kad įmonėje UAB „A“ Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos atstovai nuvyko į UAB „A“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimas projekto vykdymo vietą. Patikrinimo metu gamyba nebuvo vykdoma, darbuotojai nedirbo, jiems daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad 7 darbo vietos, įsteigtos 2009-12-11, pagal 2009-04-28 vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. UFL-3, pasirašytą (duomenys neskelbtini) darbo biržos direktoriaus ir UAB „A“ direktoriaus, laikomos nuo šio akto pasirašymo dienos, tai yra nuo 2010 m. kovo 29 d. , vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-08-04 įsakymo Nr. A1-231 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2.4 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad darbo vieta laikoma panaikinta, kai, nepraėjus 3 metų laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas įdarbintam asmeniui darbo užmokestis. Šios darbo vietos panaikinamos pirmaisiais metais nuo jų įsteigimo dienos. Vadovaujantis 2009-04-28 vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties UFL-3 1.17.1 punktu, paramos gavėjas privalo grąžinti visą projekto įgyvendinimui skirtą paramą šioms darbo vietoms įsteigti, t. y. 345 000 Lt. (t. 3, b. l. 113).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. U. savanoriškai pateikė pinigų priėmimo kvitą serija TSA Nr. 1689697, iš kurio matosi, kad Ž. U. sumokėjo A. P. 124 630 0Lt už dozavimo svarstykles AM322-2/25; vakuuminio pakavimo mašiną; naudotą dujinį krautuvą, akmenų atskyrimo mašiną; ritininį inspekcinį stalą; PVM sąskaitą faktūrą serija AD Nr. 134;pirkimo pardavimo sutartį 2010-02-26 dėl įrengimų pirkimo tarp UAB „A“ ir Ž. U., pirkimo pardavimo sutartį 2010-08-20, kad pirkėjas A. Ž. ūkis, kodas (duomenys neskelbtini) adresas Vilkyčių k. Šilutės r., perka iš Ž. U. dozavimo svarstykles AM/322-2/25, vakuuminio pakavimo mašiną; smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną; ritininį inspekcinį stalą už bendrą 84 000 Lt sumą, 2010-09-30 A. Ž. ūkio kasos išlaidų orderį; A. Ž. ūkio 2010-08-20 kasos išlaidų orderį; pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11-02 dėl krautuvo Toyota pardavimo A. K.; 2010-11-02 ūkininko A. K. kasos išlaidų orderį (t. 4, b. l. 131-139).

2011 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/47 konstatuojama, jog tiriamuoju laikotarpiu į apskaitos registrus (2014 subsąskaitos „prekių skirtų perparduoti“ ) buvo įtraukti duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų (sąskaitų, sąskaitų faktūrų, grynų pinigų sumokėjimo) todėl tyrimo metu negalima nustatyti ar duomenys 2014 subsąskaitos „prekių skirtų perparduoti“ registre atitiko tikrovę:

18 lentelė (litais)

PateiktaPrekių pavadinimas avanso apyskaitojeSumaPastabosLaisvos formos dokumento duomenysAvanso apyskaitos dataDataPardavėjas1234562008 m.2008-05-06Lenkijos pilietis A. Z.2008 m. gegužės mėn.bulvės4575,00Nenurodytas kiekis. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta2008-07-01Lenkijos pilietis A. Z.2008 m.liepos mėn.daržovės22419,30Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta2008-08-11Lenkijos pilietis A. Z.2008 m.rugpjūčio mėn.daržovės5189,40Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta1234562008-09-05Lenkijos pilietis A. Z.2008 m. rugsėjo mėn.daržovės5800,35Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta--2008 m. spalio mėn.Daržovės iš Lenkijos A. Z.8905,47Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta--2008 m. lapkričio mėn. Daržovės3700,00Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai ir pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta--2008 m. gruodžio mėn.Daržovės7348,31Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai ir pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašytaIš viso 2008 m. 57937,832009 m. --2009 m. rugsėjo mėn.daržovės1514,00Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai ir pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta--2009 m. spalio mėn.daržovės4685,60Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai ir pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašytaIš viso 2009 m. 6199,602010 m. --2010 m. kovo mėn.daržovės3000,00Nenurodytas kiekis ir daržovių pavadinimai ir pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašyta2010-04-08nenurodyta2010 m. balandžio mėn.morkos1500,00Nenurodytas pardavėjas. Nei laisvos formos dokumentas nei avanso apyskaita nepasirašytaIš viso iki 2010 m. balandžio mėn. 30 d.4500,00Iš viso 68637,43

Tačiau tiriamuoju laikotarpiu į registrą buvo įtraukiami duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre atitiko tikrovę ir dėl to iš dalies negalima nustatyti kokio dydžio prekių skirtų perparduoti bendrovė turėjo 2010-03-31 bei 2010-07-01 datoms (t. 6, b. l. 25-26; 186-206)

Iš 2013-05-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai - kasos knygos 2007-2010.01, kasos knygos 2010.02, baltos spalvos segtuvas su patalpų nuomos ir akcininkų paskolos sutartimis, mėlynos spalvos segtuvas, ant viršutinės dalies užrašas „kasa 272 2007-2009 m. 10 mėn.; raudonos spalvos segtuvas, ant viršutinės dalies užrašas „kasa 272 - 2009 m; mėlynos spalvos segtuvas, ant viršutinės segtuvo dalies priklijuotas geltonos spalvos prilipdomas lapelis „2435 2008.03 - 2008.12; mėlynos spalvos segtuvas, ant viršelio prilipdomas lapelis su užrašu atsakingi asmenys 2435 2009 m. II pusmetis; mėlynos spalvos segtuvas su prilipdomu lapeliu su užrašu 2435 2009.11 iki 2010.04; paimtų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pas UAB „A“ buhalterę N. D. ( t. 8, b. l. 81-84).

2013-08-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti UAB „A“ atskaitingo asmens - direktoriaus A. P. - pinigų paėmimo iš UAB „A“ kasos ūkio išlaidoms ir daržovių pirkimui judėjimą, buvo atlikta dokumentų - UAB „A“ kasos knygos laikotarpio nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio, kasos dokumentų, atsakingo asmens apyskaitų dokumentų analizė. Atlikus gautos informacijos (duomenų) analizę, duomenys surašyti į lentelę, kuri pridedama prie tarnybinio pranešimo. Atlikus duomenų analizę, paaiškėjo, kad UAB „A“ atskaitingas asmuo A. P. laikotarpiu nuo 2008 metų gegužės mėnesio iki 2010 metų balandžio mėnesio nepateikė UAB „A“ buhalterijai dėl daržovių įsigijimo, apmokėjimą už jas dokumentų bendrai 68 637,43 Lt sumai, iš jų 2008 metais 57 937,83 Lt sumai; 2009 metais 6 199,60 Lt sumai ir 2010 metais 4 500 Lt. sumai. (t. 8. b. l. 123-132).

Atlikus tyrimą dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, pateikta 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/47, kurioje konstatuojama, kad 2009-04-28 (duomenys neskelbtini) darbo biržą atstovavęs B. K. ir bendrovę UAB „A“ atstovavęs A. P. pasirašė 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį“ Nr. UFL-3, kuria bendrovė UAB „A“, kaip paramos gavėja įsipareigojo:

- įsteigti 7 darbo vietas iki 2009-12-04 ( 1.1 punktas), ir trejus metus įsteigtų darbo vietų nepanaikinti ( 1.4 punktas).

- skirti savo lėšų projektui įgyvendinti 186561,00 Lt ( 1.5 punktas);

- atlyginti darbo biržai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirastų dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nutraukimo prieš terminą (1.13) punktas;

- panaikinęs įsteigtą darbo vietą, grąžinti suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti ( 1.14 punktas);

- neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo.

Iš viso pretendentų, dalyvavusių pirkimuose supaprastinto atviro konkurso būdu ir apklausos būdu, pasiūlytos įrengimų kainos buvo 30,57 Lt didesnės nei VUI projekto UAB „A“ Vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimas“ sąmatoje.

Bendrovė UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimui skirtų lėšų gavimui, vadovaujantis VUI projekto sutartimi Nr. UFL-3, atidarė specialią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Dnb Nord banke. Į šią sąskaitą (duomenys neskelbtini) darbo birža laikotarpiu nuo 2009-05-07 iki 2009-12-15 pervedė 345000,00 lt, iš jų:

- 2009-05-07 mokėjimo pavedimu Nr. 5345 pervedė 103500,00 Lt;

- 2009-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 17807 pervedė 172500,00 Lt;

- 2009-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 19209 pervedė 69000,00 Lt.

Visų įrengimų tiekėjų pateiktose sąskaitose faktūrose ir PVM sąskaitose faktūrose atvaizduota įsigytų įrengimų vertė 531591,57 Lt dydžio. Pagal apmokėjimo dokumentus bendrovė UAB „A“ apmokėjo 518543,90 Lt, tame skaičiuje apmokėta už įrengimus suma be PVM 506688,55 Lt.

Bendrovė UAB „A“, (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai pateiktoje „VUI Projekto įgyvendinimo išlaidų deklaravimo suvestinėje“ už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2009-12-10 nurodė, kad iš viso projektui bendrovė UAB „A“ panaudojo 532844,77 Lt, iš to skaičiaus 345000,00 Lt Valstybės paramos lėšų ir 187844,77 Lt projekto teikėjo, t.y. bendrovės UAB „A“ lėšų. Šią suvestinę pasirašė A. P. ir N. D., dėl to abu atsakingi dėl tikrovės neatitinkančių duomenų atvaizdavimo joje, nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 straipsnio 2 dalies nuorodas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tokius duomenis suvestinėje bendrovė UAB „A“ parodė, pateikusi Darbo biržai 2009-01-01 – 2009-12-10 laikotarpio AB DnB Nord banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame duomenys neatitiko tikrovės, t.y vietoj 159,04 Lt iš tikrųjų pervestos bendrovei „B. M.“ sumos, parodyta pervesta suma 31000,00 Lt didesnė, t.y. 31159,04 Lt suma. 2009-12-10 bendrovė UAB „A“ (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai pateikė „Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 2009 m. gruodžio mėn. 10 d. ataskaitą Nr. 09, kurioje nurodė, kad panaudotos visos 345000,00 Lt dydžio Vietinių užimtumo iniciatyvų projektui skirtos lėšos.

2010 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) darbo birža įmonėje UAB „A“ atlikusi patikrinimą nustatė, kad bendrovėje gamyba nevykdoma, darbuotojai nedirba, jiems daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėtas darbo užmokestis, todėl bendrovė UAB „A“ nesilaikė 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties“ Nr. UFL-3 1.4 punkto, kur nurodyta, kad bendrovė UAB „A“ įsipareigojo „įsteigti 7 darbo vietas iki 2009-12-04 ( 1.1 punktas), ir trejus metus įsteigtų darbo vietų nepanaikinti“. 1.17 šios sutarties punkte nurodyta, kad panaikinęs įsteigtą darbo vietą paramos gavėjas, privalo darbo biržai grąžinti visą suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti, tačiau iki tiriamojo laikotarpio pabaigos suteiktą paramą negrąžino.

Be to tyrimui pateiktuose dokumentuose ( 2010 m. kovo mėn. kasos apyvartos žiniaraštyje) užfiksuotos 279033,50 Lt dydžio pajamos pagal kasos pajamų orderius ser. ADV Nr. 10-16 ir Nr. 10-18 už parduotus įrengimus, o 2011-03-03 liudytojo apklausos protokole bendrovės vyr. buhalterė N. D. parodė, kad „...gegužės mėn. pradžioje (p.s. 2010 m.) visi įrengimai buvo išgabenti...“, todėl daroma išvada, kad bendrovės direktorius A. P. nesilaikė 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties“ Nr. UFL-3 1.19 punkte nurodytų įsipareigojimų, t.y. „neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo“.

Bendrovės UAB „A“ direktorius A. P., pasirašęs 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį“ Nr. UFL-3, teikęs (duomenys neskelbtini) darbo biržai Projekto įgyvendinimo išlaidų deklaravimo suvestines, nesuteikęs darbo pagal aukščiau nurodytą projektą 7 priimtiems darbuotojams ir pardavęs įrengimus, atsakingas už „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties“ Nr. UFL-3 nesilaikymą ir už 345000,00 Lt dydžio valstybės paramos negrąžinimą.

Tyrimo metu negalima buvo nustatyti kokio dydžio turtą bendrovė turėjo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2010-07-01, nes:

Tyrimui nebuvo pateikti 2008-12-31 bei 2009-12-31 datoms bendrovės turto inventorizacijos aprašai, dėl to tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar realūs materialaus turto likučiai atitiko 2008 m. balanse atvaizduotus duomenis bei 2009-12-31 suvestinių registrų duomenis. 2008 ir 2009 m. baigiantis direktoriaus pareigas atlikęs A. P. nesivadovavo 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 “Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo” (aktualia redakcija nuo 2008-04-17, LRV nutarimas Nr. 370) 3 punktu, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, o pagal šio nutarimo 9 punkto nuostatas „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“;Pagal tyrimui pateiktus bendrovės UAB „A“ dokumentus negalima buvo nustatyti kokį ilgalaikį turtą bendrovė UAB „A“ pardavė 2010 m., nes tyrimo metu negalima buvo nustatyti kada, už kokią kainą, kam buvo parduotas ir ar iš viso parduotas 216644,52 Lt dydžio ilgalaikis turtas, turėtas 2010-04-14, kurio vertė nustatyta įvertinus bendrovės apskaitos dokumentų duomenis ir liudytojų V. D., Ž. U. ir A. R. pateiktus ilgalaikio turto įsigijimo dokumentus;Tiriamuoju laikotarpiu į bendrovės buhalterinės apskaitos „prekių skirtų perparduoti“ registrus buvo įtraukiami duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre „prekės skirtos perparduoti“ atitiko tikrovę;Tiriamuoju laikotarpiu į 2435 sąskaitos „Atskaitingi asmenys“ registrus buvo įtraukiami duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre „Atskaitingi asmenys“ atitiko tikrovę bei nustatyti kokio dydžio apyvartinėmis bendrovės lėšomis tiriamuoju laikotarpiu bendrovės atskaitingas asmuo A. P. disponavo, kiek iš tikrųjų jų panaudojo ir kokio dydžio lėšomis liko disponuoti tiriamojo laikotarpio pabaigoje;2009 m. G. P. ir A. P. pagal bendrovės pateiktus dokumentus paskolino bendrovei 190 000 Lt. Paskolų suteikimas ir grąžinimas bendrovės buhalterinės apskaitos registruose atvaizduotas, tačiau, nesant pinigų įnešėjų ir gavėjų, bei kasininko parašų pirminiuose kasos dokumentuose, kasos knygose bei 2009 m. paskolų sutartyse, tyrimo metu negalima nustatyti ar realiai buvo skolinamos ir grąžinamos piniginės lėšos bei nustatyti kokios realiai pinigų sumos buvo paskolintos ir gražintos. Kadangi Ž. U., V. D. ir A. R. tyrimui pateikė grynų pinigų įnešimą patvirtinančius dokumentus 279 086 Lt sumai, galima daryti išvadą, kad bendrovės akcininkai realiai paėmė (susigrąžino paskolintas lėšas) iš kasos 2010-02-26 - 2010-03-31 laikotarpiu 190 000 Lt. Tačiau ar realiai skolino bendrovei 2009 m. tyrimo metu nustatyti negalima;Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. sausio – birželio mėn. L. P. – B., įdarbintai apskaitininke, buvo priskaičiuota 4151,60 Lt dydžio darbo užmokestis, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad apskaitininkės darbo L. P. – B. nedirbo. 2009 m. sausio – birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiuose duomenys neatitiko tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl aukščiau nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti bendrovės turto dydžio ir struktūros 2010-07-01 datai.

Pagal bendrovės UAB „A“ pateiktą 2008 m. balansą ir suvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus 2009-01-01 bendrovė turėjo 109955,00 Lt dydžio trumpalaikį turtą ( apyvartinių lėšų), 2010-01-01 trumpalaikis turtas buvo 99674,99 Lt dydžio, o 2010-03-31 trumpalaikis turtas buvo 32876,08 Lt dydžio. Vėlesniais laikotarpiais bendrovės apskaita nebuvo tvarkoma.

Tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar realūs materialaus turto likučiai 2009-01-01, 2010-01-01 atitiko 2008 m. balanse atvaizduotus duomenis bei 2009-12-31 suvestinių registrų duomenis, nes tyrimui nebuvo patekti 2008 ir 2009 m. trumpalaikio turto inventorizacijos aprašai. Be to tyrimo metu buvo nustatyta, kad į apskaitos registrus buvo įtraukiami duomenys, nesant išlaidas pateisinančių dokumentų, dalies kasos pirminių dokumentų nepasirašė pinigų įnešėjai, gavėjai ir kasininkas, dėl to tyrimo metu negalima buvo nustatyti ar į apskaitos registrus įtraukti duomenys atitiko tikrovę, o taip pat nustatyti kaip keitėsi trumpalaikio turto dydis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01.

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės UAB „A“ suvestinius dokumentus nustatyta, kad 2009-01-01 bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai 3 kartus viršijo trumpalaikio turto vertę (337110,00/ 109955,00), 2009-12-31 bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai 5,5 karto viršijo trumpalaikio turto vertę (550895,23/99674,99), o 2010-03-31 net 14 kartų (464783,11/32876,08).

Pažymėtina, kad įsiskolinimai DnB NORD lizingui ir AB DnB NORD bankui už suteiktus kreditus, ir įsipareigojimai A. P. bei G. P. - tai ilgalaikiai įsipareigojimai (išskyrus 2009-12-16 įformintą paskolos sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo 30000,00 Lt paskolą grąžinti G. P. iki 2010-03-16). Įvertinus tai nustatyta, kad 2009-12-31 – bendrovės trumpalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai buvo 120769,74 ( visi 2009-12-31 įsipareigojimai minus įsiskolinimai DnB NORD lizingui 70125,49 Lt, AB DnB NORD bankui už suteiktus kreditus 200000,00 Lt, ir akcininkams 160000,00 Lt). Pagal bendrovės dokumentus nustatyta, kad 2009-12-31 bendrovės kasoje, banko sąskaitose bei pas atskaitingą asmenį A. P. buvo 88531,74 Lt, t.y. šiomis lėšomis galima buvo padengti 73,31 % (88531,74/ 120769,74) trumpalaikių įsipareigojimų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009 m. bendrovės direktorius A. P., ignoravęs kreditorius, veikė savo ir giminystės ryšiais susijusių asmenų naudai, t.y.:

Žemesnės instancijos teismas

- 2009 m. nuo kasos nurašė 147000,00 Lt akcininkų A. P. ir G. P. paskolų dengimui, kurių terminas nebuvo baigęsis;

- 2009 m. įformino apskaitininke L. P. – B., nors ji apskaitininkės darbo nedirbo, o pagal direktoriaus A. P. pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jai buvo priskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, ir dėl to bendrovė patyrė 4151,60 Lt dydžio nuostolį;

-2008-05-06 – 2009-12-31 laikotarpiu atskaitingas asmuo A. P. jokiais dokumentais nepateisino 64137,43 Lt sumą.

Nepatyrusi aukščiau išvardintų išlaidų ir nuostolio, bendrovė 2009 m. galėjo atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, Valstybės biudžetu ir iš dalies sumažinti dalį ilgalaikių įsipareigojimų DnB NORD lizingui bei AB DnB NORD bankui už suteiktus kreditus.

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimo metu negalima buvo nustatyti kokio dydžio kreditoriniai įsipareigojimai buvo 2010-03-31, o taip pat ir kiek iš tikrųjų buvo parduota įrengimų ir kito turto, bei kiek bendrovė gavo pajamų laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01, be to dauguma bendrovės kasos pirminių dokumentų pinigų gavėjų ir įnešėjų nepasirašyti. Pagal bendrovės dokumentus 2010-03-31 bendrovės UAB „A“ trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 194657,62 Lt dydžio. Tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. bendrovės direktorius A. P., ignoravęs kreditorius, veikė savo ir giminystės ryšiais susijusių asmenų naudai, t.y.:

2010 m. kovo – balandžio mėn. pardavė bendrovės ilgalaikį turtą žemesne kaina nei likutinė vertė, dėl ko bendrovė patyrė 182471,66 Lt nuostolį, o tuo pačiu negavo tokio dydžio pajamų. Kiek iš viso 2010 m. buvo parduota bendrovės turto ir kiek buvo gauta pajamų tyrimo metu nustatyti negalima; 2010 m. sausio – kovo mėn. nuo kasos nurašė 190000,00 Lt A. P. ir G. P. paskolų dengimui ( gavęs pajamų už parduotą ilgalaikį turtą ir prekes), kurių grąžinimo terminas nebuvo baigęsis (išskyrus 2009-12-16 įformintą paskolos sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo 30000,00 Lt paskolą grąžinti iki 2010-03-16);2010-01-01 - 2010-04-30 laikotarpiu atskaitingas asmuo A. P. jokiais dokumentais nepateisino 4500,00 Lt dydžio išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nepatyrusi aukščiau išvardintų išlaidų ir nuostolio, bendrovė UAB „A“ 2010-01-01 - 2010-04-30 laikotarpiu galėjo atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, Valstybės biudžetu ir padengti kitus trumpalaikius įsipareigojimus bei sumažinti ilgalaikių įsipareigojimų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimo metu iš pateiktų bendrovės UAB „A“ dokumentų visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

1) tyrimui nebuvo pateikti 2008-12-31 bei 2009-12-31 datoms bendrovės turto inventorizacijos aprašai, dėl to tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar realūs materialaus turto likučiai atitiko 2008 m. balanse atvaizduotus duomenis bei 2009-12-31 suvestinių registrų duomenis. 2008 ir 2009 m. baigiantis direktoriaus pareigas atlikęs A. P. nesivadovavo 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 “Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo” (aktualia redakcija nuo 2008-04-17 , LRV nutarimas Nr. 370) 3 punktu, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, o pagal šio nutarimo 9 punkto nuostatas „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“;

2) bendrovė UAB „A“ tyrimui nepateikė:

- gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų;

Žemesnės instancijos teismas

- 2010-03-24 kasos pajamų orderio ser ADV Nr. 10-16, 2010-03-26 kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-18 bei 2010-04-13, kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-22 ir 10-23. Šiuos kasos pajamų orderius tyrimui pateikė ilgalaikio turto pirkėjai;

- 2010-02-26 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 134, 2010-02-24 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 133, 2010-04-13 PVM sąskaitų faktūrų ser. ADV Nr. 10-25 ir Nr. 10-26. Šias PVM sąskaitas faktūras tyrimui pateikė ilgalaikio turto pirkėjai);

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio 2 dalies nuorodas „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, t.y. bendrovės UAB „A“ direktorius A. P.. Kadangi ilgalaikį turtą nupirkę asmenys pateikė pardavimo – pirkimo pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius), o juose bendrovės „UAB "A"“ direktorius A. P. pasirašė, darytina išvada, kad, įforminęs 423782,82 Lt likutinės vertės turto pardavimą už 241311,16 Lt ( vertė be PVM) nepateikė bendrovės buhalterei pardavimą įrodančių dokumentų, dėl to ji negalėjo tinkamai į apskaitą įtraukti duomenų apie ilgalaikio turto vertės pasikeitimą ( įrengimų pardavimas pirkėjams Ž. U. ir V. D. į apskaitą įtraukti 2010m. kovo mėn., nors PVM sąskaitos faktūros surašytos ir pasirašytos vasario mėn.);

3) tyrimo metu negalima buvo nustatyti kada, už kokią kainą, kam buvo parduotas ir ar iš viso buvo parduotas 216644,52 Lt dydžio ilgalaikis turtas, turėtas 2010-04-14, kurio vertė nustatyta įvertinus bendrovės apskaitos dokumentus ir liudytojų V. D., Ž. U. ir A. R. pateiktus ilgalaikio turto įsigijimo dokumentus;

4) bendrovės UAB „A“ 2014 subsąskaitos „prekių skirtų perparduoti“ registre įrašyti duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre atitiko tikrovę. 2010-03-10 liudytojo apklausos protokole bendrovės vyr. buhalterė N. D. nurodė, kad „...sąskaitos faktūros, daržovių pirkimo iš Lenkijos dokumentai buvo, pagal juos įtraukiau duomenis į apskaitą, kelis jų A. P. paėmė, žadėjo parvežti atgal, tačiau taip ir neparvežė, todėl apskaitos dokumentuose ir likę keli tokie laisvos formos išlaidų dokumentai...“. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio 2 dalies nuorodas „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, t.y. bendrovės UAB „A“ direktorius A. P..

5) tyrimui pateiktuose ne visuose kasos pirminiuose dokumentuose – kasos pajamų orderiuose, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos knygose, nurodytas bendrovės kasininkas A. P. pasirašė. Keliuose kasos pirminiuose dokumentuose esantis bendrovės kasininko A. P. parašas byloja apie tai, kad jis atliko kasininko pareigas, tačiau netinkamai, dėl to nesivadovavo 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 14 punktu, kur „Kasininkas, priimdamas arba išmokėdamas pinigus, pasirašo kasos pajamų ir išlaidų orderius...“, 16 punktu, kur „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai...“, o pagal 18 punktą „Įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“;

6) bendrovėje nuo 2010-05-13 nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl to atsakingas bendrovės direktorius A. P., nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „ Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“;

7) liudytojai Ž. U. ir V. D. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. S. pateikė 2010-02-24 ir 2010-02-26 PVM sąskaitas faktūras ser. AD Nr. 133 ir Nr. 134, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo 2010-01-06 iki 2010-05-04, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų ser. buvo ADV, o numeriai nuo 10-01 iki 10-30. Šios PVM sąskaitos-faktūros išrašytos nesivadovaujant 2002-05-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 redakcija) 12.1 punktu, kur „Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka“. Kas surašė aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras tyrimo metu nenustatyta, pasirašė bendrovės vadovas A. P.. Kiek PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašyta, ir ar buvo jos išrašomos po 2010-05-04, tyrimo metu nenustatyta (t. 6, b. l. 4-48).

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas pateikė dokumentus apie daržovių įsigijimo iš Lenkijos ūkininkų už 12 000 litų, paaiškino, kad kaltinamasis A. P. juos rado numojamose patalpose. Pateikta 2009-06-15 sąskaita 128/2009, 2009-01-20 sąskaita 7/2009, 2009-04-03 sąskaita Nr. 72/2009, 2009-09-04 sąskaita 230/20092010-03-01 sąskaita Nr. 214, iš kurių matyti, kad UAB „A“ įsigijo vaisius ir daržoves iš Lenkijos ūkininkų J. S., A. Z. iš viso už 12889,76 zlotų (t. 9, b. l. 139-143).

Kartu su sąskaitomis pateikta ir ranka rašyti rašteliai, kuriuose užfiksuoti duomenys iš aukščiau išvardintų sąskaitų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. D. paaiškino, kad tai jos rašyti rašteliai, tačiau negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl šios sąskaitos neprijungtos prie buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 9, b. l. 144-145).

Tarpfilialinis kasos pajamų orderis patvirtina, kad 2011 m. vasario 4 d. UAB „A" sumokėjo UAB DnB NORD lizingas 20 510, 44 Lt (t. 9, b. l. 146).

2014-04-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve „Š“ (duomenys neskelbtini). , garaže Nr. (duomenys neskelbtini) parodė jame saugomus produkcijos plovimo mašiną, tipas M80/200, produkcijos padavimo bunkerį (t. 10, b. l. 129-133).

2014-05-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve „Š“ (duomenys neskelbtini) , garaže Nr. (duomenys neskelbtini) parodė jame saugomą elektros valdymo spintą (t. 10, b. l. 154-160).

2010-05-25 PVM sąskaita faktūra, serija AD Nr. 135, pinigų priėmimo kvitas serija ADV Nr. 10-32, ir 2010-05-25 pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „A“ pardavė P. V. šaldytuvą, kameras, šaldymo įrangą su garintuvu TRV-1, poliritaninius sienvišius – šaldytuvus 85 kv. m. už 20 001 Lt (t. 10, b. l. 139-141).

Jonavos rajono PK atsakymas (t. 10, b. l. 180), Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendis (t. 10, b. l. 182- 196) patvirtina, kad įvykis dėl autokrautuvo vagystės iš UAB „A“ nebuvo užfiksuotas, dėl tokio fakto nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme.

2010 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2703-173/2010 iš atsakovo UAB „A“ ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos naudai priteista 345 000 Lt negrąžintos valstybės paramos, penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir žyminis mokestis (t. 3, b. l. 118).

Nors kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino, jam ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltinimai iš esmės (išskyrus kaltinimus pagal BK 183 str. 2 d., bei dalis kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d.) pasitvirtino, jie įrodyti byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinimų suklastojus tikrą dokumentą ir apgaule gavus subsidiją (BK 207 str. 1 d., 300 str. 1 d.)

2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis Nr. UFL-3“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) darbo biržą atstovavęs B. K. ir bendrovę UAB „A“ atstovavęs A. P. pasirašė 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį“ Nr. UFL-3 dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „UAB „A“ vaisių ir daržovių perdirbimo cecho įrengimo“ įgyvendinimo. Sutartimi bendrovė UAB „A“, kaip paramos gavėja įsipareigojo įsteigti 7 darbo vietas ir trejus metus įsteigtų darbo vietų nepanaikinti; skirti 186 561 Lt savo lėšų projektui įgyvendinti; atlyginti darbo biržai ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirastų dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nutraukimo prieš terminą; panaikinus įsteigtą darbo vietą, grąžinti suteiktą paramą tai darbo vietai įsteigti; neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo. (duomenys neskelbtini) darbo birža įsipareigojo skirti paramos gavėjui 345 000 litų projektui vykdyti (t. 2, b. l. 38-40). Pagal sutarties sąlygas projekto finansavimo lėšos buvo pervedamos paramos gavėjui vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-08-04 įsakymu Nr. A1-231 „Dėl Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo“. Finansavimas buvo teikiamas etapais, pervedant tam tikrą dalį lėšų, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo eigą.

Banko išrašai neginčijamai patvirtina, kad vykdant projektą, bendrovei UAB „A“ 2009-05-07 mokėjimo pavedimu Nr. 5345 (duomenys neskelbtini) darbo birža pervedė avansą 30 proc. pagal sutartį nr. UFL-3 103 500,00Lt (t. 2, b. l. 51); 2009-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 17807 (duomenys neskelbtini) darbo birža pervedė tarpinį mokėjimą (50 proc. finansuojamos sumos) - 172 500 Lt (t. 2, b. l. 51); 2009-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 19209 (duomenys neskelbtini) darbo birža pervedė galutinį VUI projekto finansavimą 69 000 Lt (t. 2, b. l. 52).

Taip pat nustatyta, jog norint gauti paskutinę finansavimo dalį, t. y. 69 000 Lt UAB „A“ (duomenys neskelbtini) darbo biržai turėjo pateikti duomenis, jog yra atsiskaityta su tiekėjais, šiuo atveju su UAB „B. M.“, už nupirktus įrengimus pagal sutartį Nr. 21-2009/KAG. Šia sutartimi UAB „B.M.“ įsipareigojo perduoti UAB „A“ nuosavybėn įrangą, o UAB „A“ įsipareigojo tinkamai sutartyje nurodytais terminais atsiskaityti su UAB „B. M.“. UAB „A“ sumokėjo 13 237,56 Lt avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti dalimis: 17 650, 08 Lt per 3 dienas nuo prekių pristatymo; 13 237, 56 Lt po įrangos sumontavimo ir priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Įranga buvo pristatyta 2009-12-09, todėl UAB „A‘ galutinai turėjo atsiskaityti su UAB „B. M.“ 2010-01-08, tačiau 2009-12-11 UAB „A“ sumokėjo tik 159,04 Lt ( t. 4, b. l. 143-152). UAB „B. M.“ papildomas 2013-06-21 raštas patvirtina, kad 2009 m. UAB „B. M.“ bendrovei UAB „A“ pardavė šaldymo įrangą bei suteikė montavimo paslaugas už 31 000 Lt, tačiau UAB „A“ neatsiskaitė už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas . UAB „B. M.“ kreipėsi į teismą dėl 31 000 Lt skolos priteisimo, skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo (t. 8, b. l. 78-80).

UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. 17 laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, patvirtina, jog 2009-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 252635 UAB „A“ iš savo banko sąskaitos pervedė UAB „B. M. “ 159,04 Lt. Specialisto išvadoje konstatuojama, jog pagal pateiktus buhalterinius dokumentus, UAB „B. M.“ 2009-12-10 pavedimu Nr. 252635 buvo pervesta 159,04 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad 31000 Lt dydžio lėšų bendrovė UAB „A“ VUI projekto įgyvendinimui nepanaudojo (t. 6, b. l. 10-12).

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) darbo biržai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai. 2009-12-10 (duomenys neskelbtini) darbo biržai buvo pateikta VUI projekto galutinė finansinė ataskaita, pasirašyta A. P., kurioje nurodyta, kad atsiskaityta su visais tiekėjais, tame tarpe ir su UAB „B. M.“ ir parašytas prašymas (duomenys neskelbtini) darbo biržai dėl galutinio mokėjimo 69 000 Lt pagal projektą numatytų paramos lėšų (t. 3, b. l.74-75).

N. D. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą Nr. 15 , laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, iš kurio matosi, jog 2009-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 252635 UAB „A“ iš savo banko sąskaitos pervedė UAB „B. M. “ 31 159,04 Lt išrašas patvirtintas A. P. parašu ir UAB „A“ spaudu (t. 2, b. l. 11-12).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 25635 matyti, jog UAB „A“ perveda UAB „B. M.“ 31 159.04 Lt už įrangą, pavedimas patvirtintas UAB „A“ antspaudu ir direktoriaus A. P. parašu (t. 2, b. l. 14).

Liudytoja N. D. parodė, kad „paskutinę išmoką P. gavo neteisėtai, nes suklastojo dokumentus. (...) P. atnešė kopiją, sakiusi kad buhalterijai reikia originalo, o ne kopijos, jis numojo ranka. Kai originalo negavo, pati vyko į banką ir prašė originalo. Kai bankas atspausdino originalą, pamačiusi pinigų skirtumą. 159.04 Lt pavedimą atliko P., banke ji nebuvo. Eidavo tik išrašų“.

Visuma šių įrodymų neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. P., siekdamas gauti paramos lėšas, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. mokėjimo nurodymą, vietoje faktiškai jo asmeniškai UAB „A“ vardu įmokėtų 159,04 Lt, įrašydamas kitą sumą – 31159,04 Lt, o vėliau šiuo pagrindu pateikdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus (duomenys neskelbtini) darbo biržai (t. 2, b. l. 143, 166).

Atmestini kaltinamojo parodymai, kad pavedimą tokiai sumai (159,04 Lt) padarė, nes tiek buvo sąskaitoje pinigų. Tai paneigia sąskaitos išrašas Nr. 17 (t. 2, b. l. 11). Pažymėtina, kad sąskaitos išraše Nr. 15 (t. 2 , b. l. 120) melagingai nurodyta, jog A. P. 2009-12-10 kaip kasos pajamas į sąskaitą įnešė 31160 litų, nes banko išduotame sąskaitos išraše Nr. 17 nurodyta, jog įnešta tik 160 Lt. Šis faktas paneigia kaltinamojo aiškinimus, kad mokėjimo atlikimui jo motinos G. P. vardu buvo paimta 30 000 Lt paskola ir ji panaudota apmokėjimui už įrangą. Byloje taip pat nėra surinkta jokių įrodymų, kad A. P. N. D. davė 31 000 Lt grynais pinigais į rankas tam kad sumokėti ,,B. M.“.

Taigi surinktų byloje įrodymų analizė patvirtina kaltinamojo kaltę dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumento suklastojimo, t. y. patvirtina, kad A. P. 2009 m. gruodžio 10 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – DnB Nord banko mokėjimo nurodymą Nr. 252635, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – grafoje „suma skaitmenimis“ 31 159,04 Lt, pagal kurį neva jis, kaip UAB „A“ direktorius, padarė bankinį pavedimą UAB „B. M.“ pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21/2009/KAG už įrangą – kameros šaldymo įrangą su garintuvu, TRV, solenoidais, elektros valdymo spintą, vakuuminį fasavimo įrenginį, šį žinomai suklastotą dokumentą 2009-12-11 pateikė (duomenys neskelbtini) darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-08-04 įsakymo Nr. A1-231 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ nustatytos formos galutinės veiklos ir finansinės ataskaitos, kaip išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentų kopiją ir pateikė prašymą pervesti likusias lėšas pagal galutinio mokėjimo prašymą, o Darbo biržos darbuotojai apgaulės įtakoje 2009-12-15 į UAB „A“ sąskaitą AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė likusią subsidijos dalį, t. y. 69 000 Lt tikslinės finansinės paramos, tokiu būdu jis apgaule gavo subsidiją, t. y. finansinę paramą 69 000 Lt sumai

Pagal BK 207 str. 1 d. straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną subsidija – tai 1) piniginė pašalpa; 2) ekonominė pagalba privačiam sektoriui – kurių nors prekių gamintojams arba vartotojams. Subsidijuoti – paskirti kam nors subsidiją, teikti finansinę paramą, finansuoti. Pagal 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. UFL-3“ sąlygas galima spręsti, kad sutarties dalykas yra finansinė parama, taigi subsidija.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paramos dalis buvo gauta neteisėtai suklastojus tikrą dokumentą, kaltinamojo A. P. tyčia nebuvo nukreipta į paramos lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą, o siekta gauti finansinę paramą, kurios lėšomis būtų vykdoma sutartyje nurodyta veikla. Taigi kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Tokios veikos, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo siekdamas pagrindinio savo tikslo (įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar jos panaikinimo), esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, gali būti kvalifikuojamos pagal straipsnio, numatančio sukčiavimą, ir 300 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2006, 2K-P-78/2012). Šioje byloje nustatytos nuteistojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 207 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes toks kvalifikavimas leidžia teisiškai įvertinti visas nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2015).

Dėl kaltinimų iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą (BK 184 str. 2 d.)

Bylos medžiaga rodo, kad kaltinamasis A. P. su jo žinioje esančiu svetimu turtu elgėsi savavališkai, nepaisydamas nustatytos tvarkos ir draudimų, faktiškai – kaip su nuosavu turtu, dėl to jo vadovaujama bendrovė neteko didelės vertės turto. Nustatyta, kad A. P. dalį gamybinių įrengimų pardavė Ž. U., kita dalis šių įrengimų perduota nenustatytiems asmenims.

Kaltinamasis A. P. patvirtino, kad pardavė Ž. U. smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, dozavimo svarstykles, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą, ritininį inspekcinį stalą, benzininį dujinį autokrautuvą „Toyota“. Liudytoju apklaustas Ž. U. patvirtino, kad pirko iš A. P. smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, dozavimo svarstykles, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą, ritininį inspekcinį stalą, benzininį dujinį autokrautuvą „Toyota“. P. prašoma kaina buvo mažesnė apie 20-30 procentų nei rinkoje. Sakė parduoda, nes turi problemų, reikia pinigų. Atsiskaitė su P. grynais pinigais. Mokėjo 124 630 Lt. Tai patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai dokumentai. Pagal 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija ADV Nr. 134, pirkėjas Ž. U. perka prekes – smėlio ir akmenų atskyrimo mašiną, 30 000 Lt vertės, dozavimo svarstykles AM 322-2/25, 31 500 Lt vertės, gatavos produkcijos vaakumavimo sistemą, 5000 Lt vertės, ritininį inspekcinį stalą, 24 000 Lt vertės, autokrautuvą benzininį dujinį „Toyota“, ser. 6FG14-10321, 12 500 Lt vertės, kasos pajamų orderis ADV Nr. 10-18, 2010-03-26, kad priimta iš Ž. U. 124 630 Lt už įrengimus, pinigų priėmimo kvitas serija TSA Nr. 1689697, 2010-03-26, šiuos dokumentus savanoriškai pateikė Ž. U.. (t. 4, b. l. 131-133).

Kaltinamasis A. P. teigia abrazyvinę skutimo mašiną, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterį pardavęs liudytojui V. D.. Minėtas liudytojas, apklausiamas teisme, parodė, kad yra jo parašai dėl įrengimų pardavimų, tačiau jis pasirašęs A. P. prašymu. V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 metais rudenį A. P. pasiūlė atbulinėmis datomis įforminti sandorius, kad neva jo įmonė UAB „A“ parduoda jam abrazyvinę mašiną ir daržovių transportavimo stalą. Kaip prisimena, tai buvo 2010 metų pabaiga, nes buvo sniego. A. P. paaiškino, kad jam taip reikia. Tuomet ir sutiko ir pasirašė UAB „A“ buhalterės paruoštoje sutartyje, PVM sąskaitoje faktūroje, kasos pajamų orderiuose, kad neva jis susitarė, nupirko ir sumokėjo UAB „A“ 154 456,50 Lt už abrazyvinę mašiną ir transporterį. Iš tikrųjų realiai toks sandėris nevyko, šių įrengimų jis nepirko, jokių pinigų nemokėjo. Taip pat šių įrengimų niekur nevežė (t. 5, b.l. 87-88). Šių įrodymų analizės pagrindu galima konstatuoti, jog A. P. abrazyvinės skutimo mašinos, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporterio V. D. nepardavė, iš jo pinigų negavo, taigi ir jų neįnešė į UAB „A“ kasą. A. P. teiginiai, kad „D. parodymai neteisingi, kadangi jo sūnus atsisėdo į kalėjimą už narkotikus ir prokuroras padarė jam spaudimą“, yra deklaratyvūs, taigi atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Konstatuotina, kad , nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kam realiai buvo perleista abrazyvinė skutimo mašina, dezinfekcijos ir atvėsinimo transporteris.

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kur šiuo metu yra kitas UAB „A“ priklausantis turtas - atliekų šalinimo sistema, 40 000 Lt vertės, elektrinis krautuvas, 21 000 Lt vertės. Bylos duomenimis UAB „A“ iš įmonės „Marcelissen“, Olandija, kartu su kitais įrenginiais įsigijo ir atliekų šalinimo mašiną (siurblį), 11 585 eurų vertės (2009-11-30 išrašoma PVM sąskaita faktūra Nr. 29328). Elektrinis krautuvas (elektrinis vežimėlis LINDE T18 serijinis Nr. w4x360u09544, su PVM 22 990 Lt, dujinis krautuvas TOYOTA , ser. Nr. 6fg14-10321, su PVM 33 320Lt, 2009-06-29 pirkimo pardavimo sutartis Nr. LTP09/P-05/28 (t. 2, b. l. 82-87, 89-90), 2009-07-31 priėmimo perdavimo aktas Nr.1 prie pirkimo sutarties Nr. LTP09/P-05/28 , kad UAB „Willenbrock baltic“ perduoda UAB „A“ elektrinį vežimėlį ir naudotą dujinį krautuvą. Ilgalaikio turto kortelė Nr. 4 dujinis krautuvas, perdavimo eksploatuoti data 2009-07-07, ilgalaikio turto kortelė elektrinis vežimėlis, perduotas eksploatuoti 2009m. liepos 7 d. A. P. parodė, kad elektrinis krautuvas buvo pavogtas, dėl vagystės buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau Jonavos rajono PK atsakymas (t. 10, b. l. 180), Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendis (t. 10, b. l. 182- 196) patvirtina, kad įvykis dėl autokrautuvo vagystės iš UAB „A“ nebuvo užfiksuotas, dėl tokio fakto nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme. Taigi P. parodymai atmestini kaip prieštaraujantys objektyviems faktams.

Kaip matyti, kaltinamasis A. P. tvirtina, kad pinigai už parduotus įrengimus nebuvo iššvaistyti, jais buvo atsiskaityta su kreditoriais. Teismas konstatuoja, kad šie kaltinamojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dokumentai, kuriais siekta pagrįsti pinigų, gautų už įrangos pardavimą, panaudojimą, buvo forminami fiktyviai:

Liudytojas V. D. kategoriškai paneigė realiai pirkęs įrenginius iš UAB „A“ ir mokėjęs pinigus, o dokumentus pasirašęs paprašytas A. P.. Ž. U., V. D. ir A. R. tyrimui pateikė grynų pinigų įnešimą patvirtinančius dokumentus 279 086 Lt sumai. Minėtoje specialisto išvadoje pažymėta, kad liudytojai Ž. U. ir V. D. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. S. pateikė 2010-02-24 ir 2010-02-26 PVM sąskaitas faktūras ser. AD Nr. 133 ir Nr. 134, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo 2010-01-06 iki 2010-05-04, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų ser. buvo ADV, o numeriai nuo 10-01 iki 10-30. Šios PVM sąskaitos-faktūros išrašytos nesivadovaujant 2002-05-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimo Nr. 407 redakcija) 12.1 punktu, kur „Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka“. Kas surašė aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras tyrimo metu nenustatyta, pasirašė bendrovės vadovas A. P.. Tyrimui nebuvo pateiktas išrašomų PVM sąskaitų registracijos žurnalas, nėra duomenų, kad ūkinės operacijos įtrauktos į PVM apskaitos registrus, pateikta PVM deklaracija, išskaičiuotas ir sumokėtas mokėtinas valstybei PVM.

Žemesnės instancijos teismas

Kasos knygoje UAB „UAB "A"” už 2010 m. kovo mėnesį suvesta kasos pajamų orderis serija ADV Nr. 10-18 2010-03-26, Ž. U. įnešė už įrengimus 124 630 Lt, V. D. 154 403,50 Lt pagal kasos pajamų orderį serija ADV Nr. 10-16. Kasos knygoje suvesta, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10-12 2010-03-31 G. P. paskola grąžinta pagal sutartis Nr. 7(2009-09-02), Nr. 10 (2009-12-16) 97 000 Lt. Kasos knygoje suvesta, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10-13 2010-10-31 A. P. grąžinta paskola pagal sutartis Nr. 6(2009-09-02) ir Nr. 9 ( 2009-11-09) 70 000 Lt.

Pagal UAB “A“ dokumentus 2009 metais G. P. bendrovei paskolino 120000 Lt (paskolų sutartys 2009-09-02 Nr. 7; 2009-11-09 Nr. 8 ir 2009-12-16 Nr. 10), o A. P. - 70000 Lt (paskolų sutartys 2009-07-01 Nr. 5, 2009-09-02 Nr. 6 ir 2009-11-09 Nr. 9) paskolų sutartis. Dalis šių sutarčių nepasirašytos nei paskolų davėjų, nei paskolų gavėjų. Pinigų įnešimas į kasą įformintas kasos pajamų orderiais, kurių nei G. P., nei A. P., kaip pinigų įnešėjas ir kaip kasininkas, nepasirašė. Paskolų grąžinimas G. P. įformintas 2010-02-26 ir 2010-03-31 kasos išlaidų orderiais Nr. 10-06 ir 10-12, o A. P. 2010-03-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 10-13, kuriuose nei kasininkas A. P. nei pinigų gavėjai nepasirašė (45 priedas prie specialisto išvados).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad paskolų suteikimas ir grąžinimas bendrovės buhalterinės apskaitos registruose atvaizduotas, tačiau, nesant pinigų įnešėjų ir gavėjų bei kasininko parašų pirminiuose kasos dokumentuose, kasos knygose bei 2009 m. paskolų sutartyse, tyrimo metu negalima nustatyti, ar realiai buvo skolinamos ir grąžinamos piniginės lėšos bei nustatyti, kokios realiai pinigų sumos buvo paskolintos ir gražintos. Kadangi Ž. U., V. D. ir A. R. tyrimui pateikė grynų pinigų įnešimą patvirtinančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad bendrovės akcininkai realiai paėmė 2010-02-26 - 2010-03-31 laikotarpiu 190000 Lt. Tačiau ar realiai skolino bendrovei 2009 m. tyrimo metu nustatyti negalima ir dėl to negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nei 2010-01-01 nei tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2010-07-01.

Liudytoja G. P. negalėjo nurodyti, nei kada, nei kokias sumas skolino bendrovei UAB “A“. Byloje yra duomenys apie tai, kad G. P. 2009 m. lapkritį įkeitė savo butą, A. P. skolinantis iš liudytojo A. B. 30 000 Lt. Vėliau butą teko parduoti iš varžytinių, kadangi paskola nebuvo grąžinta. Paskolų sutarčių turinys patvirtina, kad 2009-09-02 G. P. skolina UAB “A” 40 000 litų, 2009-11-05 skolina 50 000 litų, 2009-12-16 skolina 30 000 litų (t. 6, b. l. 242, 244, 248). Šie duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad paskolų sutartys buvo forminamos fiktyviai, kadangi faktiniai duomenys paneigia, jog G. P. disponavo tokiomis pinigų sumomis, kurios buvo apiformintos kaip paskolos bendrovei UAB “A“.

Kauno apskrities VMI 2014-01-22 raštu patvirtino, kad UAB „A“ 2007 m. -2010 m. laikotarpyje nėra pateikusi deklaracijos – Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, forma FR0711 (t. 10, b. l. 16).

Pažymėtina, kad ir ankstesnių UAB “A” veiklos laikotarpių analizė leidžia daryti išvadą, kad akcininkų paskolos bendrovei buvo forminamos fiktyviai. Specialisto išvada patvirtina, kad 2009-01-01 UAB “A“ buvo skolinga savo akcininkams 147000 Lt, iš jų: G. P. 44100 Lt pagal 2007-11-05 paskolos sutartį Nr. 1 ir 2008-07-01 paskolos sutartį Nr. 4; A. P. 102900 Lt pagal 2007-11-05 paskolos sutartį Nr. 2, 2008-05-02 paskolos sutartį Nr. 3A ir 2008-07-01 paskolos sutartį Nr. 5.

Pagal byloje esančius duomenis 2009-08-24 visuotinis UAB „A“ akcininkų susirinkimas nutarė padidinti įstatinį kapitalą 147000 Lt, akcininkų įnašais išleidžiant papildomą 1470 vnt. akcijų emisiją. Šią sumą akcininkai (A. P. ir G. P.) įnešė 2009-08-25 kasos pajamų orderiais serija ADV 09-09 ir serija ADV Nr. 09-10. Šių kasos pajamų orderių pinigų įnešėjai nepasirašė, tačiau juose yra kasininko A. P. ir buhalterės N. D. parašai (43 priedas prie specialisto išvados). Tą pačią dieną, tų pačių sumų (paskolų) grąžinimas tiems patiems asmenims buvo įformintas kasos išlaidų orderiais Nr. 09-36 ir Nr. 10-37, kurių nei kasininkas, nei pinigų gavėjai nepasirašė (44 priedas prie specialisto išvados). Akivaizdu, kad realiai pinigų judėjimo nebuvo, taip buvo įformintas tariamas įstatinio kapitalo didinimas.

Taigi visuma šių įrodymų patvirtina, kad realiai pinigai už gautus įrengimus į bendrovės kasą nebuvo įnešti, buhalterinėje apskaitoje jų atvaizdavimas kaip atsiskaitymas su kreditoriais (G. P. ir A. P.) yra fiktyvus.

Darytina išvada, kad UAB „A“ direktorius A. P., neteisėtai, nesilaikydamas 2009-04-28 „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties“ Nr. UFL-3 1.19 punkte nurodytų įsipareigojimų, t.y. „neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi 345 000 Lt parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo, perleido kitiems asmenims bendrovei priklausantį didelės vertės turtą, gautų pinigų pagal pajamų orderius į bendrovės kasą neįnešė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad dalis įrengimų yra išsaugoti, tai yra niekam neperleisti ir yra saugomi Jonavoje. Kaltinamasis A. P. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve „Š“ (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini) parodė jame saugomus produkcijos plovimo mašiną, tipas M80/200, produkcijos padavimo bunkerį bei elektros valdymo spintą (t. 10, b. l. 129-133, 154-160). Nors faktiškai buvo rastas iškomplektuotas elektros valdymo spintos korpusas, tačiau lieka nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad „tokio daikto kaip elektros valdymo spintos nėra, ji susideda iš visų jungimo tumblerių. Atskiram daiktui pasiėmus savo tumblerį ir spintos nėra. Išardant įrenginius, buvo išardyta ir spinta“.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šaldymo kameros įrangą A. P. pardavė P. V.. Liudytojas P. V. parodė, kad pirko iš A. P. šaldytuvą už 20 000 Lt. Jame laikė daržoves, nes turi savo kavinių verslą. Pirko kaip fizinis asmuo. Mokėjo grynais pinigais, kuriuos padavė P. asmeniškai. Kai pirko šaldytuvą, jis stovėjo A. P. naudojamose patalpose Rukloje. 2010-05-25 PVM sąskaita faktūra, serija AD Nr. 135, pinigų priėmimo kvitas serija ADV Nr. 10-32, ir 2010-05-25 pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „A“ pardavė P. V. šaldytuvą, kameras, šaldymo įrangą su garintuvu TRV-1, poliritaninius sienvišius – šaldytuvus 85 kv. m. už 20 001 Lt (t. 10, b. l. 139-141).

Lieka nepaneigti kaltinamojo A. P. parodymai apie tai, kad pinigus, gautus už šaldymo kameros įrangą jis panaudojo bendrovės reikmėms, sumokėdamas dalį paskolos UAB DnB NORD lizingas. Tarpfilialinis kasos pajamų orderis patvirtina, kad 2011 m. vasario 4 d. UAB „A“ sumokėjo UAB DnB NORD lizingas 20 510, 44 Lt (t. 9, b. l. 146). Laiko tarpas, praėjęs nuo pinigų gavimo iki jų sumokėjimo bankui negali būti svariu argumentu atmesti A. P. teiginius, kad pinigų iš karto neįnešė, nes bankas to nereikalavo. Įnešė tada, kai bankas „pastatė mašiną į pardavimą“. Abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, iš kaltinimo dėl turto iššvaistymo šalintinas šis turtas: - produkcijos padavimo bunkeris, 14 565 Lt vertės, produkcijos plovimo mašina, 16 925 Lt vertės, elektros valdymo spintą, 13 570 Lt vertės, šaldymo kameros įranga, 11 750 Lt vertės, viso turto už 56810 Lt. Iššvaistyto turto vertė – 475 308 Lt.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. P. neturėjo teisės parduoti UAB „A“ gamybinių įrengimų, kadangi įmonė gavo iš darbo biržos 345 000 Lt dydžio subsidiją ir pagal 2009 m. balandžio 28 d. tarp UAB „A“ ir (duomenys neskelbtini) darbo biržos sudarytos „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. UFL-3“ 1.19 p. reikalavimą UAB „A“ įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, taip pat neišvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį bendrovė įsigijo pasinaudojusi parama, be Lietuvos darbo biržos leidimo ne mažiau kaip trejus metus nuo jo įsigijimo.

Byloje nustatyta, kad tarp A. P. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent kaltinamojo veiksmai, perduodant trečiajam asmeniui bendrovės turtą, įgytą pagal darbo biržos suteiktą subsidiją, tiesiogiai nulėmė tai, jog kilo padarinių – atsirado turtinė žala dėl prarasto bendrovės turto. Kaltinamajam neatlikus neteisėtų veiksmų, tai yra neperdavus turto tretiesiems asmenims, tokių padarinių nebūtų, todėl jo veiksmai buvo būtinoji sąlyga ir priežastis byloje nustatytiems padariniams kilti. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tyčia (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine) ir dėl neatsargumo. Konstatuotina, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas, kad neteisėtai perleidžia jam patikėtą svetimą turtą tretiesiems asmenims, numatė, jog savininkas (bendrovė) neteks turto, taip patirs turtinę žalą ir to norėjo.

Nustatyta, kad A. P. iššvaistyto turto vertė gerokai viršija BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto ribą (475 308 Lt), todėl A. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 d., tai yra kaip jam patikėto didelės vertės turto iššvaistymas. Sprendžiant dėl iššvaistyto turto vertės, pažymėtina, kad įranga buvo įgyta 2009 m. pabaigoje – 2010 metų pradžioje, taigi realizavimo metu šie įrenginiai buvo praktiškai nauji, todėl visiškai pagrįstai jų vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo laikoma jų įsigijimo kaina, juo labiau, kad esant turtui iššvaistytam neįmanoma nustatyti jo tikslesnės kainos realizavimo metu.

Dėl kaltinimų apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą pagal BK 222 str. 1 d.

Aukščiau nuosprendžio motyvuose, analizuojant kaltinamojo padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., konstatuota, jog kaltinamasis A. P. suklastojo mokėjimo pavedimą, tai yra įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „A“ pervedė akcinei bendrovei „B. M.“ 31 159,04 Lt, vietoje 159,04 Lt iš tikrųjų pervestos „B. M.“ sumos, toliau suklastojo UAB „A“ atsiskaitomosios sąskaitos AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. vietoje 159,04 Lt pervestos „B. M.“ sumos, įrašė 31 000 Lt didesnę, t.y. 31 159,04 Lt.

2011 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/47 konstatuojama, jog UAB „A“ (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai pateiktoje „VUI Projekto įgyvendinimo išlaidų deklaravimo suvestinėje“ už laikotarpį nuo 2009-04-28 iki 2009-12-10 nurodė, kad iš viso projektui bendrovė „UAB "A"“ panaudojo 532844,77 Lt, iš to skaičiaus 345000,00 Lt Valstybės paramos lėšų ir 187844,77 Lt projekto teikėjo, t.y. bendrovės UAB “A“ lėšų. Šią suvestinę pasirašė A. P. ir N. D., dėl to abu atsakingi dėl tikrovės neatitinkančių duomenų atvaizdavimo joje, nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 straipsnio 2 dalies nuorodas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tokius duomenis suvestinėje bendrovė UAB "A“ parodė, pateikusi Darbo biržai 2009-01-01 – 2009-12-10 laikotarpio AB DnB Nord banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame duomenys neatitiko tikrovės, t.y vietoj 159,04 Lt iš tikrųjų pervestos bendrovei „B. M.“ sumos, parodyta pervesta suma 31000,00 Lt didesnė, t.y. 31159,04 Lt suma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad aukščiau minėtus duomenis A. P. pateikė bendrovės buhalterei, jie buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Nenustatyta, kad bendrovės buhalterė N. D. žinojo, jog minėti duomenys yra suklastoti. Priešingai, būtent N. D., pastebėjusi duomenų neatitikimą, kreipėsi dėl šių faktų į ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Šio nuosprendžio motyvuose dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d. padarymo konstatuojama, jog įrodymų visuma leidžia pripažinti, jog A. P. iššvaistė svetimą jam patikėtą turtą, perleisdamas kitiems asmenims bendrovės gamybinius įrengimus, todėl tai leidžia pagrįstai konstatuoti ir tai, kad kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m liepos mėnesio, suklastojo, t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į 2010 m. kovo mėnesio kasos apyvartos žiniaraštį, kad neva UAB „A“ turėjo 279 033,50 Lt dydžio pajamas pagal kasos pajamų orderius serija ADV nr. 10-16 ir 10-18 už parduotus įrenginius, nors realiai žinodamas, kad įrengimų, pirktų pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. UFL-3“ pardavimo dokumentai buvo forminami formaliai. 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/47 nurodyta, kad dėl minėtų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima 2010-07-01 datai nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taigi A. P. visiškai pagrįstai inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi jis sąmoningai iškraipė buhalteriniuose dokumentuose esančių duomenų tikrumą, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko visiškai negalima 2010-07-01 datai nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-305/2009). Šiuo atveju konstatuotina, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad tokiais savo veiksmais klastoja buhalterinės apskaitos dokumentus ir norėjo taip veikti. Veika atitinka BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl kaltinimų aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu pagal BK 223 str. 1 d.

A. P. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio neatlikinėjo UAB „A“ turto inventorizacijos ir nesudarinėjo laikotarpio 2008-12-31 bei 2009-12-31 turto inventorizacijos aprašų, pasitvirtino.

Byloje neginčijamai nustatytas faktas, ir tai pagrindžia tyrimas dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei šio tyrimo pagrindu pateikta 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/47, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje UAB „A“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio nebuvo atliekama turto inventorizacija, 2008-12-31 bei 2009-12-31 nebuvo sudaryti turto inventorizacijos aprašai.

1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 “Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo” (aktuali redakcija nuo 2008-04-17, LRV nutarimas Nr. 370) 3 punktas įsakmiai nurodo, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“. Pagal minėto nutarimo 9 punkto reikalavimą „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“.

Taigi pareiga organizuoti turto inventorizaciją tenka įmonės vadovui, šie dokumentai yra sudėtinė buhalterinės apskaitos dalis, jie turi būti įtraukti į buhalterinę apskaitą, be jų neįmanoma nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Būtent įmonės vadovui A. P. tenka atsakomybė už aukščiau minėtos pareigos nevykdymą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Byloje pareikšti kaltinimai A. P. dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro; 2010-03-24 kasos pajamų orderio ser ADV Nr. 10-16, 2010-03-26 kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-18 bei 2010-04-13, kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-22 ir 10-23; 2010-02-26 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 134, 2010-02-24 PVM sąskaitos faktūros ser. AD Nr. 133, 2010-04-13 PVM sąskaitų faktūrų ser. ADV Nr. 10-25 ir Nr. 10-26, įrodyti surinktais byloje įrodymais.

Atlikus tyrimą dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, pateikta 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/47, kurioje konstatuojama, kad bendrovė UAB „A“ tyrimui nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų; 2010-03-24 kasos pajamų orderio ser ADV Nr. 10-16, 2010-03-26 kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-18 bei 2010-04-13, kasos pajamų orderių ser. ADV Nr. 10-22 ir 10-23. Šiuos kasos pajamų orderius tyrimui pateikė ilgalaikio turto pirkėjai.

Tai, kad aukščiau minėti kaltinamojo A. P., kaip UAB „A“ direktoriaus, veiksmai sukėlė pasekmes, užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę, patvirtina ta pati 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/47, kurioje konstatuojama, kad nustatyti pažeidimai lėmė tai, jog tyrimo metu iš pateiktų bendrovės UAB „A“ dokumentų visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d.

A. P. pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2010 m. liepos 1 d., pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; netvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinimai grindžiami 2011 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/47.

Teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo šalintina iš kaltinimo.

Bylos duomenimis N. D. 2010-06-21 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams UAB „A“ buhalterinius dokumentus (t. 9, b. l. 117).

Kauno apskrities VMI 2011-01-31 raštas Nr. (34.7-32.3.1)-K-1303 patvirtina, jog UAB „A“ bukalterinę apskaitą nuo 2007-12-21 iki 2010-06-28 tvarkė N. D., ir nuo 2010-06-29 iki 2010-08-23 tvarkė UAB „V“, įmonės kodas 302240666 (t. 1, b. l. 98).

Kaltinamasis A. P. parodė kreipęsis į policiją dėl popierių pasiėmimo, kad būtų galima dirbti, nes turėjo ir prekes vežti į parduotuves, bet policija neleido nei dirbti ir nei uždaryti, nes nei viena buhalterė negalėjo dirbti be popierių. Kai parašė pareiškimą, leido nusikopijuoti pagrindinius popierius, bet paimti popierius darbui neleido. Manė, kad tai konkurencija kalta, nes daug kas Kaune dirbo su bulvių skutimu. Kai dar pavyzdžius išvežiojo, tai jam sakė „ar tik nesudegins tave“. Kai policijos prašė popierių, tai nedavė, o ši įmonė darė auditą, bet jokių popierių nebuvo. Buvo pradelsta su mokėjimais Sodrai. Kreipėsi į „V“, pasakė, kad policijoje įmonės dokumentai. Liudytoja atvyko į Jonavą į policiją, parašęs pareiškimą dėl dokumentų išdavimo, bet tai dienai nedavė, net ataskaitos nedavė. Kai kreipėsi į VMI, kad neturi ką pateikti, nes dokumentai policijoje, tai VMI atsakė „tai pačios policijos reikalas“.

Liudytoja V. J., UAB „V.“ direktorė, parodė, kad įmonė užsiima buhalterine apskaita. Patvirtino, kad į juos kreipėsi P. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Visi jo įmonės dokumentai buvo Jonavos r. PK. Vykusi į komisariatą, susipažinusi su tais dokumentais. Pamena, kad buvo sudėtinga dokumentus atsišviesti, originalų gauti nebuvo galimybės. Sutarties su P. nespėjo sudaryti, nes vieną kartą važiavo į Jonavą, kitą kartą P., tai vienas – tai kitas neturėjo antspaudo.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).

Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, jog kaltinamasis A. P. ėmėsi veiksmų, kad bendrovėje nepertraukiamai būtų paskirtas asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai yra iš esmės vykdė vadovui tenkančią pareigą organizuoti apskaitą. A. P. sudarė susitarimą dėl apskaitos dokumentų tvarkymo su UAB „V“. Rašytinė sutartis nebuvo įforminta, tačiau sutarties faktą patvirtina tai, kad UAB „V“ teikė deklaracijas VMI, taigi susitarimas buvo realiai vykdomas. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas pranešimas apie tai, kad apskaitą tvarko UAB „V“. Apskaita iš esmės buvo organizuojama, tačiau ji nebuvo realiai tvarkoma dėl objektyvių priežasčių – dėl įmonės buhalterinių dokumentų poėmio, todėl nėra pagrindo A. P. veiksmus kaltinti kaip nusikalstamus.

Taigi iš kaltinimo aplaidžiu apskaitos tvarkymu šalintina dalis kaltinimo, kuriuo A. P. kaltintas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2010 m. liepos 1 d., pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; netvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos.

Dėl kaltinimų pasisavinus didelės vertės svetimą turtą (BK 183 str.2 d.)

A. P. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., būdamas UAB „A“ direktoriumi, pasisavino dėl užimamų pareigų jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A“ priklausantį turtą - pagal 2008 m. gegužės 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18 gavo 15 000 Lt ūkio išlaidoms, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 4575 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21 gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 30 000 Lt ūkio išlaidoms, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 22 419,30 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 22, gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 4 700 Lt ūkio išlaidoms, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 23 gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 10 000 Lt ūkio išlaidoms, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 5 189,40 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2008 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26 gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 20 000 Lt daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 3 700 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2008 m. gruodžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 27 gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 25 000 Lt daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 7 348,31 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 09-39 gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 20 000 Lt ūkio išlaidoms ir daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 1 514 Lt sumai , toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2009 m. spalio 1 d. kasos išlaidų orderį be numerio ir serijos, gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 10 000 Lt ūkio išlaidoms ir daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 4 685,60 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2010 m. spalio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-09, gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 3 000 Lt ūkio išlaidoms ir daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 3000 Lt sumai, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pagal 2010 m. balandžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-15, gavo kaip atskaitingas asmuo – direktorius - pinigus sumoje 40 000 Lt ūkio išlaidoms ir daržovėms pirkti, iš jų nepateikė buhalterei daržovių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 1 500 Lt sumai, tokiu būdu pasisavino laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 2d. iki 2010 m. balandžio 30 d jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „A“ – pinigus, bendroje 68 637, 43 Lt, sumoje.

Kaltinimai iš esmės grindžiami specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad „tiriamuoju laikotarpiu į bendrovės buhalterinės apskaitos „prekių skirtų perparduoti“ registrus buvo įtraukiami duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre „prekės skirtos perparduoti“ atitiko tikrovę. Tiriamuoju laikotarpiu į 2435 sąskaitos „Atskaitingi asmenys“ registrus buvo įtraukiami duomenys pagal laisvos formos surašytus dokumentus arba iš atskaitingo asmens A. P. avanso apyskaitų, nesant atskaitingo asmens pirktų prekių įsigijimą ir apmokėjimą už jas įrodančių dokumentų 68637,43 Lt sumai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys apskaitos registre „Atskaitingi asmenys“ atitiko tikrovę bei nustatyti kokio dydžio apyvartinėmis bendrovės lėšomis tiriamuoju laikotarpiu bendrovės atskaitingas asmuo A. P. disponavo, kiek iš tikrųjų jų panaudojo ir kokio dydžio lėšomis liko disponuoti tiriamojo laikotarpio pabaigoje“.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad šio kaltinimo nepripažįsta, nes visus gautus pinigus pagal kasos išlaidų orderius išleido produkcijai pirkti. Visi dokumentai būdavo pateikti buhalterei apie daržovių įsigijimą, kelionės išlaidos ir kuro išlaidos. Kodėl tyrimas padarė išvadą, kad nėra patvirtinančių dokumentų patvirtinančių kasos išlaidas, buhalterė reiškia nepriskaičiavo.

Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78-2012).

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas pateikė dokumentus apie daržovių įsigijimo iš Lenkijos ūkininkų už 12 000 litų, paaiškino, kad kaltinamasis A. P. juos rado numojamose patalpose. Pateikta 2009-06-15 sąskaita 128/2009, 2009-01-20 sąskaita 7/2009, 2009-04-03 sąskaita Nr. 72/2009, 2009-09-04 sąskaita 230/2009, 2010-03-01 sąskaita Nr. 214, iš kurių matyti, kad UAB „A“ įsigijo vaisius ir daržoves iš Lenkijos ūkininkų J. S., A. Z. iš viso už 12889,76 zlotų (t. 9, b. l. 139-143).

Kartu su sąskaitomis pateikta ir ranka rašyti rašteliai, kuriuose užfiksuoti tikslūs duomenys iš aukščiau išvardintų sąskaitų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. D. paaiškino, kad tai jos rašyti rašteliai, tačiau negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl šios sąskaitos neprijungtos prie buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodė, kad galbūt direktorius jai tuos dokumentus parodė, o vėliau pasiėmė (t. 9, b. l. 144-145).

Specialistė L. V. paaiškino, kad A. P. nepateisino išlaidų visus rekvizitus turinčiais dokumentais. Ten buvo tik kokie tai lapukai, gal buhalterė parašė. Bet tie lapukai jokios dokumentinės reikšmės neturi. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už buhalterinių dokumentų saugojimą atsakingas direktorius. Subsąskaitoje yra duomenys apie įsigijimo dokumentus, juos įtraukia buhalteris, buhalterė kalbėjo lyg tai buvo tokie dokumentai, po to juos paėmė direktorius, tai ji lapuką įdėjo, tų paimtų dokumentų nėra ir todėl daroma išvada, kad duomenys apskaitos registre ,,prekės skirtos perparduoti“ neteisingi. Lapukas tai ne dokumentas, pagal tai į apskaitą niekas netraukiama. Pagal lapuką duomenų įvesti negalima, bet jie buvo įvesti, todėl negalima nustatyti tikrovę atitinkančių duomenų, ji dariusi dokumentinį tyrimą, o ar buvo daržovės iš tikrųjų - netikrino. Patikrinusi ir rašiusi sumą, kurios negalėjo nustatyti dėl pirminių dokumentų trūkumo. Bylos 9 t., b. l. 139-145 esančius dokumentus mačiusi, lenkų kalbos nesupranta. Juose yra pirkėjas, pardavėjas, sąskaita, data. Neatsimena kokie tikslūs reikalavimai yra apskaitos dokumentams, nes kažkuriais metais keitėsi įstatymas.

Įvertinus tai, kad bendrovė realiai vykdė prekybą daržovėmis, tai, kad aptariamų piniginių lėšų panaudojimas buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, atsižvelgus į aukščiau paminėtų įrodymų visumą, kyla pagrįstos abejonės, ar buhalterė N. D. išsaugojo visus jai A. P. pateiktus dokumentus, nors iš esmės šiuo konkrečiu atveju kaltinimai grindžiami tik tuo faktu, kad nepateikti išlaidas pagrindžiantys pirminiai dokumentai, pagal tai nustatyta žala. Be to, specialistė negalėjo paneigti, kad A. P. pateikti dokumentai (t. 9, b. l. 139-145) yra tinkami pirminiai dokumentai buhalterinei apskaitai. Taigi lieka nepaneigta kaltinamojo versija, kad jis visus gautus pinigus panaudojo daržovių pirkimui, o išlaidas patvirtinančius dokumentus teikė bendrovės buhalterei. Pati N. D. patvirtino, kad duomenis apie lėšų panaudojimą daržovių pirkimui įtraukdavo pagal A. P. pateiktus dokumentus, tačiau kodėl tų dokumentų nėra, negalinti nurodyti, „galbūt direktorius jai tuos dokumentus parodė, o vėliau pasiėmė“. Specialistė patvirtino, jog išvada apie lėšų pasisavinimą buvo padaryta dėl to, kad trūko pirminių dokumentų, patvirtinančių išlaidas - ji dariusi dokumentinį tyrimą, o ar buvo daržovės nupirktos iš tikrųjų – netikrino. Taigi konstatuotina, kad pagal surinktus įrodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „A“ buvo padaryta žala.

Remiantis šiomis išvadomis, kaltinamasis A. P. dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2 d. išteisintinas neįrodžius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmių

BK 207 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. P. veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (t. 7, b. l. 42-50 ), psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro priežiūroje neįrašytas (t. 7, b. l. 41), aukštesniojo išsilavinimo, A. P. nustatytas trisdešimties proc. darbingumo lygis (t. 10, b. l. 172-173). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už A. P. padarytą nusikalstamą veiką BK 184 str. 2 d. numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas. Teismo nuomone, skirti A. P. švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 str. nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. Teismų praktikoje skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 str. 3 d., galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t.y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Teismas jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. P. būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ar kaltininko asmenybei taip pat nenustatė.

Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010 metų birželio 17 d. (t. 1, b. l. 1). Taigi procesas byloje vyksta beveik 5 metai. Byla, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį, į tai, kad byloje vienas kaltinamasis, į surinktų įrodymų kiekį, nelaikytina labai sudėtinga. Paties A. P. veiksmai neįtakojo proceso trukmės. Darytina išvada, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad praėjus nemažai laiko nuo nusikaltimų padarymo A. P. daugiau nebenusikalto, o vadovaujantis teismų praktika (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2013, 2K-36/2014, ApT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-254/2014), darytina išvada, kad paskyrus kaltinamajam BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Minėta, paties A. P. veiksmai neįtakojo proceso trukmės, jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, todėl ilga proceso trukmė šiuo atveju yra pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę bausmės rūšį. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, A. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, iššvaistytas virš 450000 Lt vertės bendrovės, kurios vieninteliu akcininku buvo pats kaltinamasis, turtas, civilinis ieškinys byloje nereiškiamas. Taigi jam už nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d., padarymą skirtina bauda, bausmės dydį nustatant didesnę, nei sankcijos vidurkis už sunkius nusikaltimus (BK 47 str. red. nuo 2003-05-01 iki 2011-04-28, 2003-04-10 įstatymas Nr. IX-1495). Teismo nuomone, tokios bausmės rūšies paskyrimas yra pakankama kompensacija dėl ilgos proceso trukmės.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, svarbias skiriant bausmę, už kitas kaltinamojo A. P. padarytas veikas (trys nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai) taip pat skirtinos baudos, jų dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose. Kadangi veikos pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Paskirtosios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dallies pridedant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Nuo 2015-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) – 37,66 euro , kuris oficialiu kursu atitinka 130,03 Lt. Nusikalstamų veikų padarymo metu MGL dydis buvo 130 Lt. Taigi nustatant paskirtos bausmės piniginę išraišką, taikytinas kaltinamajam palankesnis MGL dydis, tai yra 130 Lt, o gauta suma perskaičiuotina pagal oficialų euro ir lito santykį (1 euras – 3,4528 lito).

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t. 10, b. l. 17-33). LITEKO duomenimis kaltinamasis atlikęs bausmę pagal minėtą nuosprendį - Jonavos probacijos tarnybos išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2015-01-14. Dėl šių aplinkybių nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrintinos, juolab, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str. 2 d.).

Kaltinamajam A. P. 2013-03-06 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 7, b. l. 18-23), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 str. 3 d.)..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir perduoti teismui kartu su byla - pakuotės Nr. 1,2 (dėžės su UAB „A“ buhalteriniais dokumentais, kuriuos pateikė N. D. 2010-06-21 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „A“ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: 2013-05-22 laikinai apribotos A. Ž. nuosavybės teisės į dozavimo svarstykles AM 322-2-25; pakavimo mašiną TOP1, smėlio akmenų atskyrimo mašiną VOS 500/200, ritininį inspekcinį stalą JR 3500/600. (t. 7, b. l. 185-186); 2013-05-22 laikinai apribotos UAB „S“ nuosavybės teisės į automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 183-184). Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas naikintinas, kadangi civilinis ieškinys byloje nereiškiamas, o aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą šį turtą konfiskuoti, nenustatyta (BPK 151 str. 1 d., 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. ir paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1882 eurų baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 50 (penkiasdešimties), t. y. 1882 eurų MGL baudą.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 7530 eurų baudą.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 3765 eurų baudą.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 50 (penkiasdešimties), t. y. 1882 eurų MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1882 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) MGL, tai yra 13 177 eurų baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. P. dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2013-05-22 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Ž. turtą - dozavimo svarstykles AM 322-2-25; pakavimo mašiną TOP1, smėlio akmenų atskyrimo mašiną VOS 500/200, ritininį inspekcinį stalą JR 3500/600, panaikinti.

2013-05-22 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „S“ turtą - automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, perduotus teismui kartu su byla - dėžes su UAB „A“ buhalteriniais dokumentais, grąžinti UAB „A“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis