Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimt mėnesių. D. B. pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Jis taip pat išteisintas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti iš SPAB (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Skundžiamas taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl D. B. išteisinimo: D. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Šioje byloje taip pat nuteistas A. B. Dėl jo kasacinis skundas yra išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2000 m. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, pasirašydamas A. U. vardu pirkimo - pardavimo sutartis – 2000 m. balandžio 7 d. Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), pakvitavimus dėl pinigų gavimo, sutarčių priedus kaip realus įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas bei šios įmonės įgaliojimą, suklastojo oficialius dokumentus ir 2000 m. balandžio 7 d. panaudojo žinomai suklastotą oficialų dokumentą - įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, pateikdamas jį SPAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir prekėms gauti.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. 2000 m. kovo 30-31 dienomis Kauno mieste, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami žinomai suklastotą ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, D. B. pasirašant A. U. vardu, apgaule užvaldė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 6000 JAV dolerių (24 000 Lt) ir taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 24 000 Lt turtinę žalą.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. 2000 m. balandžio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą užvadyti svetimą turtą, panaudodami ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentus bei pateikdami žinomai suklastotą oficialų dokumentą- ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, D. B. pasirašytą A. U. vardu, pasikėsino užvaldyti svetimą, SPAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą - 1000 tonų grūdų, bendros 468 000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes SPAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius V. V., supratęs apgaulę, nepasirašė pirkimo - pardavimo sutarties ir apie tai informavo policijos pareigūnus.

Kasaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį bei pakeisti apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nuosprendžius dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl D. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 14 punkte yra pateiktas nusikalstamo sumanymo (tyčios) aiškinimas. Toks nusikalstamo sumanymo aiškinimas yra bendras tiek vagystės (BK 178 straipsnis), plėšimo (BK 180 straipsnis), tiek ir sukčiavimo veikos (BK 182 straipsnis) atveju, nes minimuose straipsniuose baudžiamoji atsakomybė numatyta už nusikalstamas veikas nuosavybei.

Minėtame punkte nurodyta, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Taigi veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK Specialiosios dalies straipsnį būtina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to, subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius.

Teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad D. B. ir A. B. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovams neteisingus duomenis, t. y. suklastotą ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, išduotą A. U., bei pasirašė ofšorinės įmonės įgalioto asmens A. U., o ne D. B. ar A. B., vardu pakvitavimą dėl 6000 JAV dolerių gavimo už paslaugas, kurių realiai UAB (duomenys neskelbtini) neketino teikti. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė pateikiant suklastotą įgaliojimą.

Minėtų objektyviųjų požymių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl kasatoriaus veikos subjektyviųjų požymių, t. y. kad D. B. ir A. B., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai bei turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pateikė melagingus asmens duomenis tam, kad apgaulės būdu užvaldyti turtą, o po to už jį su įmone neatsiskaityti.

Kolegija daro išvadą, kad dėl šių aplinkybių nuteistojo D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl pirmiau nurodytų teisėjų kolegijos motyvų, susijusių su veikos kvalifikavimo teisminiu aiškinimu, paneigtinas ir kitas kasatoriaus teiginys, kad BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis yra pritaikyta nepagrįstai, nes byloje nėra įrodymų, kad kasatorius apgaule siekė užvaldyti didelės vertės SPAB (duomenys neskelbtini) turtą.

Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2000 m. balandžio 7 d. sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini), kurios SPAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus V. V. nepasirašė, (duomenys neskelbtini), atstovaujami V. V. įsipareigoja parduoti įmonei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai A. U., 1000 t grūdų po 117 JAV dolerių už toną. Iš šios sutarties matyti, kad ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini), pirkdama grūdus iš SPAB (duomenys neskelbtini) būtų mokėjusi 117 JAV dolerių už toną. Tuo tarpu 2000 m. kovo 31 d. sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. U. įsipareigoja parduoti UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai T. G., 1000 tonų grūdų po 79 JAV dolerius už toną. Iš 2000 m. kovo 31 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos kainos matyti, kad grūdai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti parduoti ženkliai mažesne kaina nei ofšorinė įmonė (duomenys neskelbtini) būtų juos nupirkusi iš SPAB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė parodo, kad buvo siekiama išprovokuoti įmonę sudaryti tariamai jai palankią sutartį. Tokia nereali sandorio kaina D. B. ir A. B. nebūtų atnešusi jokio pelno, o tik žymius nuostolius.

Suplanuoto sandorio nuostolingumas, neteisėtas veikimas svetimos įmonės vardu, panaudojant suklastotus dokumentus, leidžia daryti išvadas dėl veikos subjektyviųjų požymių, o būtent, kad D. B. ir A. B., siekdami nuslėpti savo asmenybes ir pateikdami SPAB (duomenys neskelbtini) klaidingą informaciją, siekė suklaidinti bendrovės vadovus ir užvaldyti šiai bendrovei priklausantį turtą stambiu mastu - 1000 t grūdų, kurių bendra vertė 468 000 Lt.

Kolegija daro išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas D. B. pritaikytas tinkamai, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 17 punkte yra nurodyta, kad suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant pagal sutaptį su BK 207 straipsniu (2000 m. BK 300 straipsniu) nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina pagal sutaptį ir su BK 207 straipsniu (2000 m. BK 300 straipsniu).

Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio taikymo aiškinimas reiškia, kad tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas panaudoja suklastotą dokumentą, BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio sutaptis negalima, nes suklastoti dokumentai yra turto užvaldymo priemonė, o jų panaudojimas yra apgaulės išraiška. Taigi suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiavimo atveju pripažįstamas sukčiavimo veikos įvykdymo būdu (apgaule). Suklastotų dokumentų panaudojimo, kaip sukčiavimo būdo (apgaulės), teisinis vertinimas nepasikeičia ir tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas pats suklastoja oficialų dokumentą.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl minėtų aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini: iš nuosprendžių aprašomųjų dalių, aprašant D. B. dokumentų klastojimo veiką, šalintinas žinomai suklastoto oficialaus dokumento - įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį SPAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir prekėms gauti, požymis, kuris sudaro atskirą BK 300 straipsnyje numatytą alternatyvią veiką. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalys dėl D. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl žinomai suklastoto oficialaus dokumento - įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį SPAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir prekėms gauti, naikintinos, paliekant nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl oficialių dokumentų klastojimo.

Pašalinus minėtą veikos alternatyvų požymį, D. B. neteisėtos veikos kvalifikavimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išlieka, kadangi byloje nustatyta, be to, kasatorius ir pats neginčija, kad dokumentus jis suklastojo.

Iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinus žinomai suklastoto oficialaus dokumento - įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimo panaudojimą, svarstytinas D. B. skirtinos bausmės klausimas.

Kolegija neįžvelgia Baudžiamojo įstatymo pažeidimų nustatant bausmės dydį D. B. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nekeistina. Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad D. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta minimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, turint omeny, kad kaltininkas praeityje buvo teistas už analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, kad kaltininkas padarė vieną nusikaltimą, į padaryto nusikaltimo pobūdį, teigiamus ir neigiamus D. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl, nustatant bausmės dydį, teisės taikymo aspektu baudžiamasis įstatymas D. B. pritaikytas tinkamai. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai bausmės skyrimo dalyje paliktini nepakeisti.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė, įvertino ir patikrino bylos aplinkybes, neanalizavo įrodymų, nenurodė motyvų, kodėl atmeta kitus įrodymus, neišsiaiškino kasatorių teisinančias aplinkybes, o skundą nagrinėjo atmestinai, tačiau jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių jo teiginius, kasatorius nenurodo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tokie kasatoriaus teiginiai laikytini deklaratyviais ir kasacine tvarka nenagrinėtinais.

Skunde kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes nebuvo įvertinti skundo argumentai dėl kasatoriaus ligos ir invalidumo. Toks kasatoriaus argumentas nepagrįstas. D. B. apeliaciniame skunde jo liga ir invalidumas net nepaminėti, jokių argumentų, susijusių su D. B. sveikata, jame nėra pateikta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendį.

Pašalinti iš teismų nuosprendžių, aprašant D. B. dokumentų klastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo veikas, žinomai suklastoto oficialaus dokumento - įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliojimo panaudojimą, pateikiant jį SPAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir prekėms gauti.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.