Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-2 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. balandžio 28 d.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam E. B. formaliai jau galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2020 m. sausio 15 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-1 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 87 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 62 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar turėtų žymiai sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 nesunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis E. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas 2 kartus. Nuteistojo įvykdytų nusikaltimų sąraše išskirtinai dominuoja smurtiniai nusikaltimai bei nusikaltimai nuosavybei. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nusteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis po ankstesnės bausmės atlikimo tik 2016 m. birželio 23 d. buvo išleistas iš pataisos įstaigos ir, nepaisant to, kitą dieną – 2016 m. birželio 24 d. jis įvykdė naujus nusikaltimus, už kurių padarymą šiuo metu ir atlieka bausmę. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo ypač didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau nuteistasis nesugebėjo laikytis minėtu teisiniu institutu jam nustatytų probacijos sąlygų, todėl jis buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikalstami veiksmai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog, paties nuteistojo teigimu, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę. Būdamas laisvėje, nuteistasis yra oficialiai dirbęs, jis turi legalaus darbo patirties, kuri nesiekia net 3 metų. Bausmės atlikimo metu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. nuteistasis yra įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau į darbą jis yra vedamas itin retai. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją darbui, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis yra teistas ir už nusikaltimus nuosavybei (plėšimai), kurie netgi ir dominuoja visų nusikaltimų sąraše, tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis vis dar turi pakankamai didelių, neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Iš nuteistojo priteistų piniginių sumų bendra jų suma siekia 6 763,49 Eur, iš kurių, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis teatlyginęs tik menką dalį – 281,55 Eur. Nuteistasis savo skunde nurodė, jog jis jau yra padengęs apie 1 000 Eur sumą savo turimų finansinių įsipareigojimų bei pridėjo tai patvirtinantį dokumentą. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, jis net pats tiksliai nežino, kokią pinigų sumą jau yra atlyginęs, o tai vėlgi rodo jo abejingumą turimiems finansiniams įsipareigojimams. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai sunkins neįvykdytos finansinės prievolės, kurių egzistavimas gali skatinti nuteistąjį vengti bet kokių oficialių pajamų gavimo. Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis turi ir mažametį vaiką, tačiau su buvusia sugyventine laisvėje jis negyveno. Nuteistojo teigimu, jis prisideda prie savo vaiko išlaikymo, tačiau duomenų apie tai nėra. Verta pažymėti ir tai, jog nuo 2018 metų gruodžio mėnesio nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo net 2 996 Eur, iš kurių jis išleido 2 185,02 Eur savo reikmėms. Vertinant visą bausmės atlikimo laiką, atlygintų finansinių įsipareigojimų dydį bei nuteistojo disponuotų piniginių lėšų dydį, galima spręsti, jog nuteistasis visgi nerodė maksimalių pastangų bei motyvacijos savo turimų finansinių prievolių įvykdymui, kadangi jis, turėdamas realią galimybę, nesistengė kaip galima greičiau atlyginti kuo didesnę finansinių įsipareigojimų dalį. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti ir tai, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pats nuteistasis pripažino, kad laisvėje jis yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau, jo teigimu, nuo 2015 metų jis jau nevartoja narkotinių medžiagų. Tiek paskutinius, tiek ir ankstesnius nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus. Laisvėje nuteistasis palaikė santykius su teistais asmenimis, nevengė susitikimų su jais, jie kartu girtaudavo. Pats nuteistasis pripažįsta, jog jis nusikalsdavo neplanuodamas, spontaniškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neįvertinęs galimų neigiamų savo elgesio pasekmių. Akivaizdu, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą, kuri turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui ir vis dar yra vienas iš jo kriminogeninių veiksnių. Nors šios bausmės atlikimo metu nuteistasis ir sprendė šią savo problemą – dalyvavo šešių užsiėmimų grupinėje terapijoje, skirtoje priklausomiems asmenims, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl galutinio alkoholio vartojimo problemos išsprendimo. Tuo abejoti dar labiau skatina socialinio tyrimo išvadoje pažymėta išvada, jog vis dar yra pastebimos nuteistojo dvejonės dėl galimo atkryčio alkoholio vartojimui.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, drauge bei keliais artimais draugais, tačiau pasimatymuose jis lankomas tik retai. Nuteistasis bendrauja su nedaugeliu nuteistųjų, sąmoningai pasirenka tik tam tikrą jų ratą. Nuteistojo savęs vertinimas yra vidutinis, iš esmės jis yra patenkintas savo asmenybe, nors ir pripažįsta išgyvenantis savyje kaltės jausmą dėl praeities klaidų. Nuteistasis kategoriškai neigia suicidinio ir autoagresyvaus elgesio patirtį praeityje, nors jo įvykdyti nusikaltimai šiuos faktorius tik pagrindžia. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra patenkinami, pokalbio metu jis geba palaikyti akių kontaktą, savo mintis dėsto aiškiai, nuosekliai, tačiau įvykdytų nusikaltimų jis neanalizuoja, į juos žvelgia tik paviršutiniškai. Nuteistasis turi savo įsitikinimus, kurių jis akylai laikosi. Nuteistasis geba įvardinti tik kai kuriuos veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą. Pats nuteistasis pripažįsta, jog netinkama draugų kompanija ir polinkis piktnaudžiauti alkoholiu darė neigiamą įtaką jo elgesiui. Nuteistasis prisilaiko nuteistųjų tarpe vyraujančių neoficialiai pripažintų taisyklių tam, kad palengvintų savo gyvenimo sąlygas.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas. Nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką nuteistasis buvo pažeidęs 10 kartų, be to, Komisija papildomai pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog 2020 m. sausio 30 d. nuteistajam buvo paskirta vienuolikta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu dar yra galiojanti (BVK 143 straipsnio 9 dalis). Teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo galiojančios drausminės nuobaudos buvimo nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Šiuo atveju tokia aplinkybė turi būti vertinama taip pat tik visų nustatytų aplinkybių visumoje ir negali būti išskirtinai sureikšminta. Svarbu paminėti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin grubius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio priemonių turėjimas, daiktų negrąžinimas ir pan. Taigi nustatytas faktas dėl galiojančios drausminės nuobaudos buvimo, bendras drausminių nuobaudų skaičius bei jų pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą.

Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistojo elgesiui įtakos vis dar turinčius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo sąlygos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. B., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis E. B. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis E. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-2 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.