Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-360/2017

Teisėja V. Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29902-2016-4

2017 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-08-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Nuosprendžiu iš E. B. nukentėjusiajai T. A. priteista 30 Eur turtinės bei 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam Z. B. priteista 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 2012,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš E. B. taip pat priteista 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiesiems T. A. ir Z. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, jį nežymiai sužalojo bei grasindamas peiliu apiplėšė: jis 2016-06-24 apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės koridoriuje, , (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvirai prieš savininkės valią, pamatęs prie buto Nr. , (duomenys neskelbtini) stovinčią ir duris rakinančią T. A., jėga pastūmė T. A. taip, kad kartu su ja pro minėto buto duris neteisėtai įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, esantį , (duomenys neskelbtini), jėga pargriovęs T. A. ant lovos, nuplėšė jos apatines kelnaites ir lytiškai santykiavo su T. A. prieš jos valią. Išžaginęs T. A., ją verkiančią ir pagalbos šaukiančią norėdamas nutildyti, kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip 8 kartus jai į veidą, rankas, taip padarydamas jai veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine, poodines kraujosruvas kairiame ir dešiniame skruostuose, poodines kraujosruvas dešinio dilbio, kairiojo žasto ir kairės plaštakos paviršiuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuoj po to, kai išžagino ir sumušė nukentėjusiąją T. A., E. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas peiliu nupjauti T. A. pirštą, jei ši nenusimaus žiedo, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 40 eurų vertės žiedą, 5 eurų vertės kupiūrą ir 25 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens“.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir nesunkiai sužalojo žmogų: tuoj po to, kai padarė nusikalstamas veikas T. A. atžvilgiu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai atvirai prieš savininko valią, pamatęs iš buto Nr. , (duomenys neskelbtini) išeinantį Z. B., jėga pastūmė Z. B. ir kartu su juo pro minėto buto duris neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį butą, esantį , (duomenys neskelbtini), kur sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas jam kairio antakio ir viršutinės lūpos muštines žaizdas, akiduobių kraujosruvas, atitinkančias nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje, atitinkantį nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis E. B. nesutinka su paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.

E. B. praeityje jau dukart teistas už tyčinius nesunkų bei apysunkius nusikaltimus, naujus tyčinius nesunkius bei sunkius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu. Taip elgdamasis apeliantas tik parodo, jog tinkamų išvadų dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio nepadarė ir vos tik išėjo iš pataisos įstaigos vėl padarė net kelias naujas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas E. B. bausmes, kurių dydžiai artimi ar kiek viršija straipsnių sankcijose numatytų atitinkamų bausmės rūšių vidurkius, tiek nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nori atsikratyti žalingų įpročių, įgyti specialybę, dirbti, atlyginti žalą. Tokie apelianto deklaruojami norai pagirtini, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti skirtą bausmę, kita vertus, atlikęs bausmę ir išėjęs iš pataisos įstaigos, E. B. turės galimybę savo elgesiu įrodyti, jog pasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai iš E. B. priteistina 133,17 Eur valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios išlaidos nepriteistinos. Teismų praktikoje jau ne kartą išsamiai išaiškinta (taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylas apeliacine tvarka), jog dėl teisinio reguliavimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.