- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-236-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43812-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),
asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, G. R. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R.-M. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukiant.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 17 d.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
G. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotas VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.50 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu 2023 m. lapkričio 14 d. 19.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Valentina Strokinienė (toliau ir – vyriausioji prokurorė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Atkreipiamas dėmesys į BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi: nuteistam asmeniui ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nepriklauso nuo teismo nuožiūros bei yra privaloma, o BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas.
2.2. Pažymima, kad siekiant nustatyti, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias ir kiek iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt., vadovaudamasis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendžiant, ar asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios aiškiai rodo, jog taikoma priemonė tuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga, todėl teismai turi motyvuoti savo sprendimą, kokios išskirtinės asmenį ar jo padėtį apibūdinančios aplinkybės lemia, jog vienos ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas tuo atveju yra netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą.
2.3. Prokurorės nuomone, šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme nėra išskirtinė bei nereikalauja nukrypimo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Apylinkės teismo įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą. Panašiose bylose kasacinės instancijos teismas nuosekliai pasisako, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą – tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
2.4. Atkreipiamas dėmesys, kad G. R. vairavo automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu 2023 m. lapkričio 14 d. 19.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis. Taigi, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, G. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą – vairavo, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pabrėžė, kad G. R. anksčiau nėra baustas už šiurkščius nusižengimus, automobilį vairavo ne kelyje, o siekdamas jį perstatyti arčiau namų, mašina priklausė nuosavybės teise ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei minėtu automobiliu daugiau niekas nesinaudoja, tačiau minimos aplinkybės yra įprastinio pobūdžio ir negali lemti formalaus sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog G. R. padarė mažiau pavojingą veiką. Priešingai, G. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Taigi G. R., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Pažymima ir tai, kad automobilio vairavimas asmens, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, ir nors nagrinėjamu atveju pavyko išvengti itin sunkių padarinių, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
2.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neskyręs G. R. BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ir neišieškojęs konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą.
3.1. Pažymima, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą, o nagrinėjamu atveju nusikaltimas nebuvo padarytas iš savanaudiškų tikslų.
3.2. Pirmosios instancijos teismas G. R. atleido pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, todėl galėjo ir netaikyti turto konfiskavimo instituto. Kaip matoma iš formuojamos ir aktualios teismų praktikos, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi, o taip pat šiais atvejais skiriasi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas – nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme ir, pagal BK 72 straipsnį, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio (ar jo vertės) kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas gali būti taikomas. Be to, iš BK 67 straipsnio 2 dalies matoma, kad baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai. Atitinkamai teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Šalies argumentai
3.3. G. R. teigimu, jis yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas – bylos medžiagoje yra BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, kuriose atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nurodomas kaip veiklus, pareigingas, sąžiningas ir visur rodantis sektiną teigiamą pavyzdį. Asmenys, kurie ypatingai gerai vertina šias savybes, sutinka, kad G. R. labai smarkiai suklydo, o taip pat mato, kad jis smerkia savo poelgį, bet ir neieško būdų savo poelgiui pateisinti. Atkreipiamas dėmesys, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra įsitikinęs, jog šis teisės pažeidimas yra atsitiktinis, kuris nepasikartos, kad atliekant pavestus darbus G. R. yra privalu turėti teisę vairuoti, nes darbo funkcijų atlikimui jam tenka važiuoti į kitus Lietuvos miestus.
3.4. Nurodoma, kad G. R. turi daug įvertinimų, pasiekimų, yra pelnęs pripažinimus ne tik Lietuvoje. Be to, sukūrė (duomenys neskelbtini), pristatytam (duomenys neskelbtini), yra įvairių (duomenys neskelbtini) festivalių dalyvis, nominantas ir laureatas, pelnęs „(duomenys neskelbtini)“ apdovanojimų nominaciją, iš (duomenys neskelbtini) gavęs stipendiją, o iš (duomenys neskelbtini) – finansavimą (duomenys neskelbtini) sukūrimui ir leidybai. Atkreipiamas dėmesys, kad G. R. veda sveiką gyvenimo būdą ir sportuoja tiek, kiek leidžia jo esama sunki sveikata.
3.5. Pažymima, kad G. R. turi rimtų sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) dauginėse vietose, ypatingai jautrų ir skausmingą dešinės pėdos sąnarį, dėl kurio dažnai atsiranda skausmas ir reikia vartoti skirtingo stiprumo vaistus, serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios kasdien privalomai geria vaistus, bei turi lėtinį, kartais paūmėjantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kokiomis ligomis G. R. serga, nurodoma, kad yra privalu turėti automobilį ir teisę jį vairuoti – ši transporto priemonė yra reikalinga ir tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, nes dirba trijuose darbuose bei turi labai daug papildomos veiklos. G. R. nurodymu, jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas, lektorius ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūrėjas, (duomenys neskelbtini) grupių, projektų įkūrėjas ir (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Atkreipiamas dėmesys, kad G. R. nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę, teikia labdarą ir paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų.
3.6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. teigimu, tai, ką pirmosios instancijos teismas vertindamas jo asmenybę konstatavo, leidžia daryti išvadą, jog yra socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą teismui manyti ir tikėti, kad jam gali daryti poveikį vien tik bylos iškėlimas ir nagrinėjimas. Nurodoma, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška, o padarytas nusikaltimas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio, dėl kurio visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas, jo automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia visai su šiuo nusikaltimu nesusijusiems asmenims.
3.7. Transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir G. R. teigiamai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui – tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje, šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nurodoma, kad turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagristas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
3.8. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Taigi šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama. Be to, nurodoma, jog Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020 buvo konstatuota, kad transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama, jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Pažymima ir tai, kad panašios nuomonės buvo laikytasi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021, be to, kolegija pažymėjo, kad vietoj prašomo taikyti turto konfiskavimo tikslinga yra taikyti 500 EUR dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.9. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė yra beveik 16 000 EUR, turto ar jo vertės konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų G. R. teisinę padėtį, nors ir dabartinė situacija kelia neviltį. Kartu pažymima ir tai, kad jei būtų vairavęs automobilį, kurio vertė yra, pavyzdžiui, 500 EUR, teismas spręstų tik dėl 500 EUR konfiskacijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, keliamas klausimas, ar tokiu atveju nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes kiti asmenys, padarę nusikaltimus, vairuodami pigesnes transporto priemones, atsiduria palankesnėje teisinėje situacijoje nei jis, net jeigu kitos bylos faktinės aplinkybės yra identiškos kaip šios bylos. Vis tik, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad G. R. turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašoma skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir, vadovaujantis BK 71 straipsniu, nustatant artimą minimaliam įmokos dydį (10 MGL), atidedant mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinis skundas yra atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, jos vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. nepagrįstai buvo neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, arba neišieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nurodoma, kad iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. turi būti arba išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma arba paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi įrodymus, apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos M. R.-M. laidavimą BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams bei baudžiamąją bylą G. R. atžvilgiu nutraukė. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimu arba, atitinkamai, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad G. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, tikrinant pirmą kartą nustatytas 2,96 promilių neblaivumas, antrą – 2,80 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 12). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, G. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
10. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi.
11. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu G. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R.-M. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Aplinkybė, kad asmuo nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, savaime nelemia turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ji yra svarbi sprendžiant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad G. R. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus, automobilį vairavo ne kelyje, o siekdamas jį perstatyti arčiau namų, taip pat į aplinkybę, kad G. R. turi sveikatos problemų, sprendė, kad automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio bei nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai – tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiems skundžiamo nuosprendžio argumentams.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuotos aplinkybės bei teismo pateikiami motyvai dėl ginčijamos priemonės taikymo nėra pakankami bei nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nukrypimo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Vyriausiosios prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo nėra įtikinantys, jog automobilio, nuosavybes teise priklausančio IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra G. R., konfiskavimas būtų perteklinis ir neproporcingas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas kiekvieną situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgdamas į veikos padarymo faktines aplinkybes, taip pat, ar teisėtai, ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, išanalizavusi G. R. charakterizuojančius duomenis, neturi pagrindo manyti, kad pirmiau minėtos transporto priemonės nekonfiskavimas prieštarauja proporcingumo principui ir (arba) neatitinka šios poveikio priemonės prevencinių tikslų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis atliko automobilių stovėjimo aikštelėje, norėdamas perstatyti transporto priemonę į, G. R. teigimu, saugesnę vietą (1 t., b. l. 94). Nustatyta ir tai, kad G. R. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 67), baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 68), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai G. R. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) neužfiksuota, be to nenustatyta, jog po nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būtų vėl pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.
15. G. R. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ užima (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, kaip asmenybė yra charakterizuojamas itin teigiamai – baudžiamojoje byloje yra pateiktos BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, kuriose G. R. įvardinamas kaip ypatingai teigiama, pareiginga, sąžininga, visur rodanti sektiną pavyzdį asmenybė, mokanti daryti išvadas ir nekartojanti klaidų (1 t., b. l. 164-165). Nurodytina, kad G. R. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja praktines (duomenys neskelbtini) apdirbimo kūrybines dirbtuves, skirtas regionuose gyvenantiems jauniesiems (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) ir (duomenys neskelbtini) profesionalams („(duomenys neskelbtini)“) – baudžiamojoje byloje yra pateiktos 28 (dvidešimt aštuonios) (duomenys neskelbtini) rekomendacijos, pažyminčios kūrybinių dirbtuvių naudingumą bei siūlymą (duomenys neskelbtini) finansavimo skyriui jas remti (1 t., b. l. 136-163). Be to, kaip matoma iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, G. R. yra pelnęs ir daug įvertinimų bei pasiekimų (duomenys neskelbtini) srityje Lietuvoje ir už jos ribų realizuodamas save (duomenys neskelbtini) kūrėju, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-125).
16. Svarbu nurodyti ir tai, kad, baudžiamosios bylos duomenimis, G. R. turi ir sveikatos problemų – pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog G. R. turi (duomenys neskelbtini) dauginėse vietose (1 t., b. l. 123, 127), serga (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129), lankosi pas endokrinologus, traumatologus-ortopedus (1 t., b. l. 127) – asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, teigimu, dėl įvardintų ligų nuolat vartojami skirtingo stiprumo vaistai nuo skausmo, jaučiamas padidėjęs nuovargis, nuotaikos svyravimas, galūnių šalimas. Transporto priemonė jam reikalinga ne tik darbo tikslais, bet ir patekti į gydymo įstaigas.
17. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas neproporcingai pasunkintų ir taip pakankamai sudėtingą G. R. finansinę padėtį. Jo nurodymu, per mėnesį gaunamų pajamų suma siekia 1 200 EUR, iš kurių išlaidos sudaro 1 000 EUR ir tik 200 EUR lieka pragyvenimui, nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi (1 t., b. l. 94). Gaunamų pajamų dydį iš esmės patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Sodra“ duomenys – G. R. gaunamas darbo užmokestis iš BĮ „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį siekia iki 370 EUR.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės, kurias įrodo baudžiamojoje byloje esantys duomenys, rodo mažesnį G. R. pavojingumą bei patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika buvo ne dėl sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo ar polinkio veikti nusikalstamai, t. y. sudaro pagrindą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių kelti abejones, kad G. R. ateityje nesilaikys jo atžvilgiu nustatytų draudimų ar vairuotų transporto priemones būdamas neblaivus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina jo aktyvų socialinį gyvenimą, teigiamą socialinį elgesį, o taip pat ir kritišką požiūrį vertinant padarytą nusikalstamą veiką, kurį mato ir asmenys, dirbantys kartu su juo. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, specialiosios teisės vairuoti atėmimas atliks pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu G. R. apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimu ir pritaria sprendimui neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Šios papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neproporcingas bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje.
19. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.