Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Š. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pripažinta, kad Š. A. baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, todėl vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – psichiatrinėje ligoninėje (VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje).

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. kovo 2 d. nutartimis Š. A. minėta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje – buvo pratęsta.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Š. A. minėta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir ši priemonė taikyta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

2017 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo rekomenduojama Š. A. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsti. Teikime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2017 m kovo 10 d. įvertinusi dabartinę psichinę Š. A. būklę, anamnestinius duomenis, rekomenduoja tęsti minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas tenkintas ir Š. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstas.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2017 m. kovo 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro konsultacinės komisijos rekomendacijomis, kurios yra neteisėtos ir neatitinkančios tikrovės, kadangi Š. A. nebuvo informuotas ir nedalyvavo jokioje konsultacinės komisijos apžiūroje, kad pats asmeniškai galėtų nupasakoti medikams apie psichinės sveikatos būklę ir jie Š. A. apžiūrėtų bei tiesiogiai ištirtų.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Tačiau, Š. A. nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi pagal jo dabartinę psichinės sveikatos būklę neatitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aukštesniosios instancijos teismas daro išvadą, kad Š. A. pagrįstai paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

(Duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras teikime nurodė, kad Š. A. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – taikomas nuo 2015 m. kovo 6 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – Š. A. buvo pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime buvo nurodyta, jog 2017 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi dabartinę Š. A. psichinę būseną, rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovas nurodė, jog Š. A. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai ir laiku, tačiau atvykęs visuomet būdavo nepatenkintas ir susierzinęs (b. l. 15). Prokurorė, gynėja ir nukentėjusieji taip pat sutiko su išvada, kad būtinybė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę Š. A. neišnyko (b. l. 15). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadomis ir sutinka su teikta rekomendacija bei pirmosios instancijos teismo sprendimu – pratęsti Š. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Skunde nurodomi argumentai, jog paties Š. A. nuomone, jo sveikata yra gera, psichikos sveikatos būklė stabili, nesudaro pagrindo teismui abejoti (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadomis. Pažymėtina, kad būtent atitinkamos srities specialistai, nagrinėjamu atveju – gydytojai psichiatrai, geriausiai gali nuspręsti apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, t. y. gydymo pratęsimo būtinumą, kadangi tokiam sprendimui priimti reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai. Š. A. tvirtinimas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, kadangi jis nebuvo informuotas ir nedalyvavo konsultacinės komisijos apžiūroje, yra nepagrįstas. Konsultacinės komisijos nariai yra (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojai, todėl Š. A. reguliariai lankantis gydymo įstaigoje, šie medikai apie esamą Š. A. sveikatos būklę buvo tinkamai informuoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą bei nutarė Š. A. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos ir abejonių nekelia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Š. A. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.