- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-70-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00978-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Š. A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl Š. A. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2015 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Š. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
3. 2018 m. kovo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
4. 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Š. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsiant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi.
Šalies argumentai
5. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. balandžio 6 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama Š. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
6. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl Š. A. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
7. Š. A., kaip matyti iš skundo turinio, prašo panaikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą. Teigia, kad jis yra sveikas ir jo laikymas ligoninėje yra nereikalingas. Nurodo, kad jo psichikos būsena yra pakankamai stabili, formalaus kontakto, jis yra tvarkingas bei puikus tėvas. Taip pat teigia, kad gydytojai yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu ir šmeižia jį. Pažymi, kad jo kaimynas niekada nebuvo tikru kaimynu, nes kaimynas buvo jį sumušęs. Nurodo, kad jo stacionarinis gydymas tęsiasi penkeri metai ir tai yra pakankamas laikas išgyti.
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė Š. A. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
9. Skundas atmetamas.
10. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pagrįstai Š. A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti Š. A. skundą nėra pagrindo.
11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog Š. A. psichinė būsena nepakankamai stabili: išlieka santykio pervertinimo idėjos, priešiškas nusiteikimas savo buvusio kaimyno pagal gyvenamąją vietą atžvilgiu, neadekvataus elgesio epizodai; stebimas kontakto formalumas, neadekvatus afektas, ambivalencija, ambitendencija, negatyvizmas, mąstymo sutrikimai pagal formą (nenuoseklumas, paralogiškumas), kryptingos valingos veikos sutrikimas. Tai be kita ko patvirtina ir Š. A. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia, jog ligoninės atstovė A. Š. serga psichine liga, visi gydytojai jį šmeižia, kad kaimynas buvo jį sumušęs, bet ir išreiškia nekritiškumą savo psichikos būsenai teigdamas esąs sveikas, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms. Maža to, bylos duomenys patvirtina, kad stacionarinis gydymas Š. A. yra taikomas antrą kartą, ambulatorinio gydymosi metu jis nesilaikė ambulatorinio priverstinio gydymo tvarkos bei padarė naują įstatymo uždraustą veiką.
13. Taigi, išvada, kad pagal dabartinę Š. A. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl nepakankamai stabilios psichinės būsenos, laikytina pagrįsta, jo gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria pratęsta Š. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – Š. A. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.