- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1-508-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52463-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besiverčiantis individualia veikla, dirbantis pavėžėju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent: jis, 2017 m. spalio 8 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, V. M. Putino g., Vilniuje, ant Tauro kalno, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,515 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė su savimi iki 2017 m. spalio 10 d., apie 3 val., kai prie Ozo g. 22, Vilniuje, policijos pareigūnai jo apžiūros metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių).
Šiais savo veiksmais A. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. U. apklausiamas 2018-02-14 teisiamojo posėdžio metu kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, jog 2017-10-08, ant Tauro kalno įsigijo kanapių ir 2017-10-10, grįžtant namo sustabdė policijos pareigūnai, kurie prisistatė, kad pagal iškvietimą ieško vagies, nes rajone įvykdyta vagystė, ir liepė parodyti, kas yra kuprinėje. Kuprinėje rado pakelį su kanapėmis, kurias įsigijo prieš porą dienų. Su įsigytomis kanapėmis nieko padaryti nespėjo. Jas įsigijo būdamas neblaivus. Kanapes įsigijo savo reikmėms, niekam jų siūlyti neketino, parduoti taip pat neketino. Narkotinių medžiagų yra bandęs ir anksčiau, bet pastovaus vartojimo nėra. Išvadas padarė, visi svaiginimaisi yra jau praeityje, pradėjo dirbti, taip pat ketina toliau studijuoti programavimą ir įsidarbinti šioje srityje. Norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kad byla jam būtų nutraukta, mama jam turi įtaką, jis jai viską apie šį įvykį papasakojo, nenorėjo slėpti, pasikalbėjo su mama apie narkotinių medžiagų žalą, poveikį, daugiau pradėjo su mama bendrauti, dažniau ją aplanko ir jis negali savo mamos pavesti. Jis viską Pasižada, kad ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, supranta laidavimo sąlygas.
Laiduotoja V. U. apklausiama 2018-02-14 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus, kai gavo šaukimą į teismą, atvažiavo ir viską apie šį įvykį papasakojo. Sūnui tuo metu buvo toks nesėkmių laikotarpis, buvo susilaužęs ranką, neteko darbo, po to draugė jį paliko, taigi paslydo. Dabar sūnus po truputį bando atsistatyti, atsigauti, daugiau bendrauti, pasakoti. Mano, kad galės padaryti savo sūnui įtaką, kad jis daugiau nevartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kalba su juo apie tai, kokią žalą šios medžiagos daro sveikatai, psichikai. Sūnus šiuo metu pradėjo dirbti, turi išsilavinimą ir šiaip šiuo metu intensyviai ieško darbo, siunčia CV, vaikšto į pokalbius. Finansiškai nėra stiprūs, todėl sumokėti užstatą būtų sunku. Administracine tvarka nėra bausta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-10-08 jis buvo ant Tauro kalno, kur yra naktinis klubas „Palėda“. Gal apie vidurnaktį išėjęs iš klubo, prie įėjimo durų, prie kolonų pamatė grupę žmonių, priėjęs pakalbino. Kadangi bekalbėdamas pastebėjo, kad pastarieji kažką rūko, paklausė, ką rūko ir ar gali pavaišinti. Jam davė mažą maišelį su kanapėmis, kiek buvo narkotinės medžiagos, nežino, jam nesakė, kiek davė, tiek jis paėmė, dėl kiekio nesitarė. Konkrečios kainos jam irgi nesakė, bet kadangi jis neturėjo daug pinigų, tai sumokėjo 5 eurus ir įsidėjo maišelį į kuprinę. 2017-10-10, apie 3 val. nakties, jis ėjo namo. Prie jo priėjo 3 policijos pareigūnai, kurie prisistatė ir pasakė, kad ieško besislapstančio vagies, paprašė parodyti, ką jis turi kuprinėje. Jis padavė kuprinę, kurioje pareigūnai rado tą patį maišelį su prieš tai nupirktomis kanapėmis. Tą vakarą jis šiek tiek surūkė iš pirkto maišelio, tačiau kiek suvartojo, negali pasakyti, bet į suktinuką dėjo kukliai. Nuolat nevartoja ir neperka, nebent per kokią nors šventę. 2017-10-08 jis buvo išgėręs, linksminosi, todėl nusipirko savo reikmėms. Dėl padarytos veikos labai gailisi, jam tai gera pamoka, daugiau tikrai nevartos (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017-10-09 dirbo ekipaže 1744 su vyriausiaisiais patruliais P. P. ir V. S.. Jau 10 d., apie 3 val., Ozo g. 22, Vilniuje, dirbant kartu su ekipažu 1045, kuriame dirba vyriausieji patruliai J. P. ir D. I., pagal pranešimą apie vagystę pastebėjo įtartiną vyrą. Priėję prisistatė. Vyras atrodė apsvaigęs, be priežasties šypsojosi, nuo jo sklido specifinis narkotinės medžiagos - kanapių kvapas. P. P. vyro paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyras padavė A. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurioje esanti nuotrauka sutapo su vyru. Pasiteiravus, ar A. U. vartojo narkotikus, šis nesugebėjo nieko atsakyti, išsigando. Jis su P. P. atliko paviršutinę A. U. apžiūrą. Apžiūrinėdamas A. U. kuprinę jis šioje rado polietileninį permatomą maišelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga, nuo kurios sklido specifinis narkotinės medžiagos - kanapių kvapas. A. U. pasiteiravus, kas yra maišelyje, šis atsakė, kad tai kanapės, pirko prie klubo „Pelėda“. Įtarus narkotinių medžiagų laikymu ir vartojimu A. U. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatą (b. l. 5).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6098)-IS1-6338 konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2017-10-10 paviršutinės apžiūros metu rasta A. U. kuprinėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,515 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,6 % (b. l. 10-11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2859/2017(01) konstatuota, kad A. U. šlapime, paimtame 2017-10-10, 04.05 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 24).
Medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1769 nurodyta, kad A. U. vartojęs narkotinę (kanabinoidai) medžiagą, apsvaigimas nenustatytas (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos (gamtinės ar sintetinės), įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais) kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą.
Pažymėtina, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra įrodyta, kad kaltinamasis A. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad 2017-10-08, ant Tauro kalno, V. M. Putino g., Vilniuje, įgijo narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė su savimi iki 2017-10-10, kol ją apžiūros metu surado policijos pareigūnai, taip pat, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą neturėjo, ją įsigijo savo reikmėms. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Ž. J. parodymai (b. l. 5), taip pat specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad apžiūros metu pas A. U. kuprinėje rasta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,515 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,6 % (b. l. 10-11). Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 5 g. Kaip nustatyta byloje, pas A. U. rasta 0,515 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tai yra šis kiekis neviršija 5 g, todėl laikytinas nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Teismas aptartų bei aukščiau aprašomojoje dalyje išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą vertina kaip pakankamą daryti išvadą, jog kaltinamasis A. U. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo veiksmai baigti, kaltinamasis suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl kvalifikuota tinkamai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. U. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas V. U. prašymas atleisti jos sūnų A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis), nurodyta, kad ji sutinka ir nori būti kaltinamojo A. U. laiduotoju.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirma, kaltinamasis A. U. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 12 straipsnį laikytina baudžiamuoju nusižengimu. Antra, A. U. neteistas (b. l. 41), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 42), tačiau jam skirtas baudas yra sumokėjęs, kas rodo, jog atsakomybės nevengia, be to, šiuo metu administracinės nuobaudos jau nebegalioja; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 30-32). Trečia, kaltinamasis A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamuoju, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu; be to, A. U. nuo 2018-02-02 pradėjo vykdyti individualią veiklą, užsiima pavėžėjimo paslauga, be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ateityje planuoja toliau studijuoti ir ieškotis darbo pagal specialybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktais Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, A. U. 2018-02-05 ir 2018-02-13 atlikti testai dėl narkotinių medžiagų buvo neigiami, kas rodo, jog priklausomybės nuo narkotinių medžiagų jis neturi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ketvirta, dėl A. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala.
Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010); atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.); laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo motina V. U. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. A. yra neteista, dirba UAB „Nemuno vaistinė“ vaistininko asistente, filialo vedėjo charakterizuojama kaip sąžininga, kruopšti, pareiginga, atidi ir paslaugi darbuotoja, kuri yra gerbiama kolektyvo, nusiskundimų dėl jos darbo nėra buvę. Pati V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos santykiai su sūnumi šiuo metu yra labai geri, jie daug bendrauja, sūnus jai viską papasakoja, papasakojo ir apie šį įvykį, jie kalbasi apie tai, kokią žalą narkotinės ir psichotropinės medžiagos daro žmogaus sveikatai, psichikai, todėl ji įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, jog sūnus ateityje nevartotų narkotinių medžiagų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. U. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl A. U. įvykdytos nusikalstamos veikos ir ji gali daryti A. U. teigimą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). V. U. skirtina A. U. laiduotoju netaikant užstato, nes yra jo motina, šeimos narys, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. U. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.
Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo bylos Nr. 1-337-908/2017), į tai, kad kaltinamasis A. U. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 2 dalyje, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant V. U., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, netaikytinos.
Kaltinamajam A. U. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) (0,322 g), įdėta į voką, 2017 m. spalio 13 d. nutarimu perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (b. l. 12), o po specialisto tyrimo likę objektai, tai yra vokas, kuriame yra vokas, vienkartinė pirštinė ir tuščias plastikinis uždaromas maišelis, 2017 m. spalio 19 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (b. l. 13, 14). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, minėti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. U. atžvilgiu nutraukti.
Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) (0,322 g), įdėtą į voką ir saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, bei po specialisto tyrimo likusius objektus, tai yra voką, kuriame yra vokas, vienkartinė pirštinė ir tuščias plastikinis uždaromas maišelis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.