- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-425-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33176-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 289,27 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas ir O. T. (sudarė automobilio Toyota Land Cruiser (toliau - automobilis) pirkimo-pardavimo sutartį. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonių draudimo (kasko draudimo) sutartį, kuriai taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (toliau - Taisyklės). Laikotarpyje tarp 2014 m. spalio 22 d. 17 val. 00 min. ir 2014 m. spalio 30 d. 21 val. 00 min., kuomet Ieškovas buvo išvykęs į kelionę, nenustatyti asmenys pavogė automobilį, pastatytą Maskvoje. Atsakovas atsisako ieškovui sumokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis yra nedraudiminis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudimo išmoka gali būti nemokama, ieškovas nesilaikė savo pareigų, todėl įvykis yra priskirtinas prie nedraudžiamųjų. Minėtas įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1.10 punktą „įvykis laikomas nedraudžiamasis, jei transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusias registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir pagal Taisyklių 8.1.12 punktą, t.y. transporto priemonė buvo pavogta nesant joje tinkamai įrengtų Draudiko reikalaujamų apsaugos nuo vagysčių priemonių, taip pat tuo atveju, kai transporto priemonėje yra įrengta palydovinė sekimo sistema, bet nustojamos teikti (neteikiamos) mobiliojo objekto stebėjimo ir reagavimo paslaugos. Žalos administravimo metu nustatyta, kad nebuvo grąžinti jokie signalizacijos valdymo pulteliai, o apdraustasis Atsakovo ekspertams pats nurodė, kad signalizacijos nenaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 8192,84 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 596,46 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo priteista 184 Eur žyminio mokesčio valstybei; kita ieškinio dalis atmesta. Teismas nurodė, kad ieškovas nepakankamai atidžiai teikė draudikui neišsamią informaciją dėl turimų raktų skaičiaus ir dėl to padarė formalų ieškovo Taisyklių Nr. 021 8.1.10. p. pažeidimą. Pagal teismų praktiką dėl formalių taisyklių pažeidimo yra pagrindas ieškovui sumažinti prašomą priteisti draudimo išmoką. Visiškai nepriteisti draudimo išmokos nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas prisidėjo prie transporto priemonės vagystės. Ieškovo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip formalus, galimai padarytas dėl to, kad ieškovas nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą bei galimai dėl to, kad jam nepakankamai aiškiai atskleistos sutarties sąlygos, o būtent pareiga teikti atsakovui operatyviai ir labai tiksliai visą turimą informaciją apie apdraustą turtą. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas paliko automobilį Maskvoje su neįjungta signalizacija, ir kad taip šias aplinkybes atsakovui nurodė telefonu pats ieškovas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 8192,84 Eur draudimo išmokos ir priteisti ieškovui iš atsakovo 12 289,27 Eur draudimo išmoką; priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio vagystė yra draudiminis įvykis, pastarasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, apelianto kaltės (tyčios) dėl įvykio nėra, tarp apelianto veiksmų ir automobilio vagystės nėra priežastinio ryšio, draudimo sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Atsakovas neįrodė aplinkybių atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, taigi apeliantas turi teisę reikalauti, kad būtu išmokėta visa jam priklausanti draudimo išmoka.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas, todėl automobilio vagystė yra nedraudiminis įvykis, todėl draudimo išmoka ieškovui apskritai neturėjo būti priteista.
Šalies argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas iš esmės ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, t.y. palaikė atsakovo poziciją, tačiau nepaisant šios išvados patenkino ieškovo reikalavimą iš dalies (2/3 ieškinio). Tokiu atveju ieškinys negalėjo būti tenkinamas, o draudimo išmoka priteisiama. Ieškovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, ir, keisdamas savo poziciją, siekia nepagrįstai gauti draudimo išmoką. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nevertino, nors Atsakovo atstovas kelis kartus jas akcentavo. Apelianto nuomone, tai taip pat lėmė aplinkybę, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų aplinkybių ir įrodymų vertinimą, tinkamai neįsigilino į bylos esmę.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai automobilio vagystę pripažino draudiminiu įvykiu, nes nenustatyta nei vienos aplinkybės, kurios leistų padaryti priešingą išvadą. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas visiškai; atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.
8. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Šioje byloje abi šalys pareiškė apeliacinius skundus, kuriose šalių reikalavimai yra visiškai priešingi: atsakovas prašo atmesti ieškinį visiškai, ieškovas prašo ieškinį visiškai tenkinti. Kadangi atsakovas mano, kad ieškinys apskritai neturėjo būti tenkintas, teismas pirmiausia pasisakys dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
12. Atsakovas teigia, kad ginčo įvykis nėra draudiminis, nes ieškovas veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, laiku nepateikė automobilio raktų ir dokumentų, nebuvo įjungęs automobilio signalizacijos, tokiu būdu ieškovas pažeidė Taisyklių 8.1.10 ir 8.1.12 punktus. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka.
13. Atsakovas nurodo, kad prieš vagystę ieškovas nebuvo įjungęs automobilio signalizacijos, tai esą ieškovas atsakovo darbuotojams paaiškino telefonu. Pažymėtina, kad ieškovas nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą, todėl jis galėjo suklysti telefonu aiškindamas vagystės aplinkybes, o vėliau ieškovas jau nurodė, kad automobilio signalizacija buvo įjungta. Jokių kitų įrodymų apie signalizacijos neįjungimą atsakovas nepateikė, todėl negalima laikyti, jog atsakovas įrodė, jog automobilio signalizacija iš tiesų nebuvo įjungta (CPK 178 str.).
14. Atsakovo manymu ieškovas pažeidė šalių sudarytą sutartį, todėl automobilio vagystė negali būti laikoma draudiminiu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo padaryti pažeidimai yra tik nežymūs ir dėl to atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, be to, ją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartyje c. b. 3K-3-43/2014 yra nurodyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6–8 dalys). <...> Ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui.
16. Šiuo atveju ieškovas nors ir pavėlavęs, bet pateikė atsakovui automobilio raktus, todėl negalima teigti, jog ieškovas visiškai nesilaikė draudimo sutarties. Priešingai, nors ir ne laiku, bet draudimo sutarties reikalavimai buvo įvykdyti. Tai, kad ieškovas pavėlavo, laikytina tik nedidelę įtaką turinčiais draudimo sutarties pažeidimais dėl kurių atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
17. Dėl išvardintų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė dalį draudimo išmokos, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai paliekama nepakeista.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
18. Ieškovas teigia, kad jis draudimo sutarties nepažeidė, todėl jo automobilio vagystė turėtų būti pripažinta draudiminiu įvykiu bei išmokėta visa draudimo išmoka. Su šiais ieškovo teiginiais sutiktina.
19. Atsakovo Taisyklių 8.1.10 numato „nedraudžiamuosius įvykius“, jei transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9 punkte.
20. Taisyklių 8.1.12 nurodo „nedraudžiamuosius įvykius“, kai transporto priemonė buvo pavogta nesant joje tinkamai įrengtų draudiko reikalaujamų apsaugos nuo vagysčių priemonių arba neveikiant, arba esant neįjungtai bent vienai iš šių priemonių, taip pat tuo atveju, kai transporto priemonėje yra įrengta palydovinė sekimo sistema, bet nustojamos teikti (neteikiamos) mobiliojo objekto stebėjimo ir reagavimo paslaugos. Laikoma, kad apsaugos nuo vagysčių priemonės neveikia ir tais atvejais, kai neveikia tik dalis jų funkcijų.
21. Kaip minėta, ieškovas, nors ir pavėlavęs, bet pateikė atsakovui visus automobilio raktelius ir turimus dokumentus. Taigi, akivaizdu, jog nei automobilio rakteliai, nei dokumentai vagystės metu nebuvo automobilyje ir nebuvo pavogti. Be to, atsakovas nevisiškai gerai moka lietuvių kalbą ir dėl to galėjo nevisiškai suprasti, jog jis turi pareigą iš karto atsakovui pristatyti visus automobilio raktelius ir dokumentus.
22. Tai, kad ieškovo veiksmai nežymiai neatitiko sutarties reikalavimų, negali būti priežastimi sumažinti draudimo išmoką. Pagal teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2012) dėl nežymių draudimo sutarties pažeidimų, draudimo išmoką galima sumažinti, bet tai nėra privaloma. Pažymėtina, kad automobilis buvo pavogtas ir dėl to ieškovas patyrė atitinkamo dydžio žalą. Kadangi automobilis buvo apdraustas, ieškovui turi būti atlyginta jo patirta žala. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos žalos dydį, nes tam nebuvo jokio pagrindo.
23. Esant šioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas sprendimas pakeičiamas: ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. vietoje 8192,84 Eur draudimo išmokos ieškovui priteisiama visa draudimo išmoka - 12 289,27 Eur. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme: iš atsakovo ieškovui priteisiama 924 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetamas atsakovo prašymas dėl dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo valstybei priteisiama 277 Eur žyminio mokesčio.
24. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą bei tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundą – 92 Eur (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98, 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 12 289,27 Eur draudimo išmokos, 924 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 277 Eur žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 92 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.