Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. P. bei ieškovo atstovui advokatui Pauliui Čelkiui, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Edgarui Tomui Paberaliui bei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pagal 2014-08-04 Sąskaitą Nr. 56 ieškovas transporto priemonę Toyota L. C. S. W., važiuoklės Nr. JTEHCO5J704011867, įsigijo iš O. T. už 10.500,00 Eurų. Nurodytą automobilį ieškovas apdraudė pas atsakovę pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Draudimo laikotarpis nuo 2014-08-14 iki 2015-08-13. Laikotarpiu tarp 2014-10 22 ir 2014-10-30 automobilis stovėjęs adresu Maskvos m., Moskovskij m. 1 mikrorajonas, namas 25 buvo pavogtas. Dėl vagystės iškelta baudžiamojo byla pagal nusikaltimo požymius, nustatytus Rusijos Federacijos BK 158 str. 3 d. „B“ p. bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Duomenų apie tai, kad pavogtas automobilis surastas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

Ieškovas dėl automobilio vagystės prašo priteisti iš atsakovo 12.289,27 Eur draudimo išmoką. Atsakovas atsisako mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis yra nedraudžiamasis pagal taisyklių 8.1.10. ir 8.1.12. punktus.

CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Vagystė yra netoleruojamas veiksmas ir už jos padarymą įstatymuose yra nustatyta baudžiamoji (Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis), administracinė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis), drausminė (pvz., Darbo kodekso 235 straipsnio 7 punktas) atsakomybė ar kitokios poveikio priemonės, pvz., licencijos galiojimo panaikinimas (Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vagystė yra tyčinis veiksmas. Juo siekiama paimti turtą, kuris yra kito asmens nuosavybė. Atsakomybė už vagystę tenka ją padariusiam asmeniui. Asmeniui, nepadariusiam vagystės ar neprisidėjusiam prie jos padarymo, teisinė sankcija netaikoma. Kitam asmeniui teisinė sankcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu jis kuo nors prisidėjo prie vagystės padarymo ar skatino ją padaryti.

Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta: 2) draudžiamieji įvykiai; 3) nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi Draudimo įstatyme nenustatyti konkretūs draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai – pagal įstatymą jie turi būti nustatomi draudimo taisyklėse.

Transporto priemonės vagystės atveju jos valdytojas praranda transporto priemonę. Transporto priemonės vagystė yra draudžiamasis įvykis, jeigu dėl jo susitarė draudimo sutartį sudarančios šalys. Transporto priemonės valdytojas, drausdamas ją nuo vagystės, siekia, kad atsitikus tokiam draudžiamajam įvykiui, draudėjas kompensuotų patirtus nuostolius. Kiekvienu atveju vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Taigi automobilio vagystę įvykdo asmuo, kuris neturi teisių į pagrobiamą automobilį.

Taisyklių 8.1.10 numato „nedraudžiamuosius įvykius“, jei transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių, išskyrus atvejus, kai draudėjas iki draudžiamojo įvykio įvykdė pareigas, numatytas 13.2.9 punkte.

Taisyklių 8.1.12 nurodo „nedraudžiamuosius įvykius“, kai transporto priemonė buvo pavogta nesant joje tinkamai įrengtų draudiko reikalaujamų apsaugos nuo vagysčių priemonių arba neveikiant, arba esant neįjungtai bent vienai iš šių priemonių, taip pat tuo atveju, kai transporto priemonėje yra įrengta palydovinė sekimo sistema, bet nustojamos teikti (neteikiamos) mobiliojo objekto stebėjimo ir reagavimo paslaugos. Laikoma, kad apsaugos nuo vagysčių priemonės neveikia ir tais atvejais, kai neveikia tik dalis jų funkcijų.

Nagrinėjamoje byloje iš šalių atstovų bei ieškovo paaiškinimų, taip pat į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas netinkamai įvykdė pareigą perduoti draudikui (atsakovui) visus užvedimo raktelius po automobilio vagystės.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o būtent, iš Transporto priemonių draudimo liudijimo serija LD Nr. 101839027 priedo matyti, kad ieškovas pats draudikui nurodė, kad yra vienas automobilio raktelis. Vėliau po vagystės ieškovas draudikui nurodė, kad yra 2 du raktai be apsaugos priemonių valdymo ( be signalizacijos pultelių) (2014-11-05 prašymas). Dar vėliau po atsakovo (draudiko) atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ieškovas pateikė trečią automobilio užvedimo raktą su pulteliu, kurį pagal ieškovą jis gavo iš Maskvos policijos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. B. teigė, kad kai bendravo su ieškovu telefonu, tai pastarasis teigė, kad turėjo tik du raktus, kuriuos pateikė draudikui, t.y. tie raktai, kurie buvo be signalizacijos pultelio. Taip pat dėl šios aplinkybės, kad ieškovo pateikti du raktai be pultelio ir vienas raktas su pulteliu skiriasi pagal geležtės formą, ginčo tarp šalių nėra.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas nepakankamai atidžiai bei galimai neįvertindamas jo paaiškinimų svarba teikė draudikui neišsamią informaciją dėl turimų raktų skaičiaus dėl ko padarė formalų ieškovo Taisyklių Nr. 021 8.1.10. p. pažeidimą. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl formalių taisyklių pažeidimo yra pagrindas ieškovui sumažinti prašomą priteisti draudimo išmoką. Visiškai nepriteisti draudimo išmokos nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas prisidėjo prie transporto priemonės vagystės. O ieškovo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip formalus, galimai padarytas dėl to, kad ieškovas nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą. Bei galimai dėl to, kad jam nepakankamai aiškiai atskleistos sutarties sąlygos, o būtent pareiga teikti draudikui ( atsakovui) operatyviai ir labai tiksliai visą turimą informaciją apie apdraustą turtą. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo A. B. teiginiai, kad ieškovas paliko automobilį Maskvoje su neįjungta signalizacija, ir kad taip šias aplinkybes atsakovui nurodė telefonu pats ieškovas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, pvz., telefoninio pokalbio garso įrašas.

Todėl nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas formaliai pažeidė taisyklių 8.1.10. p., dėl to jo prašoma draudimo išmoka mažinama 1/3.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovo 12.289,27 Eur žalos, kurią paskaičiavo sekančiai - 13.880,00 Eur (vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą) – 202,73 Eur (besalyginė išskaita) – 1388,00 Eur (procentinė išskaita). Tačiau teismui konstatavus, kad ieškovas nors formaliai, bet pažeidė šalių sutarties sąlygas, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 8.192,84 Eur (12289,27 Eur – 4.096,42 Eur (12289,27 Eur : 3)) žalos (CK 6.205 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ikiteismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 66,66 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 615,93 Eur (924,00 Eur x 66,66 : 100) ( CPK 93 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovo atsakovui priteisiama 34,34 proc. jo patirtų išlaidų – 19,47 Eur ( 58,41 Eur ( už vertimo paslaugas) x33,34 : 100) ( CPK 93 str.).

Atlikus iš atsakovo ieškovui bei iš ieškovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą iš atsakovo ieškovui priteistina 596,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteisiamas 184 Eur žyminio mokesčio (75 proc. mokėtino žyminio, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ( 8.192,84 Eur x 3 : 100).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. P. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 8192,84 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 596,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 184 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.