Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

9. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui, turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma nustačius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), taip pat kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį yra preziumuojama. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ieškovės atžvilgiu – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

10. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.383 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, sprendžiant dėl žalos dydžio vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo nuostatomis, taip pat išaiškinta, jog Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

12. Taisyklių 83 punkte nustatyta, kad <...> savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.

13. Taisyklių 119 punkte nustatyta, jog nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 83, 130.18, 130.20, 130.21 ir (ar) 131.11, 131.13, 131.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės.

14. Nagrinėjamu atveju, AB „Elektros skirstymo operatorius“ darbuotojai 2022 m. spalio 20 d. surašė Aktą Nr. 1000582, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) „Nuo namo izoliatorių prijungtas „dvigyslis“ laidas ir pro langą nuvestas į kištukinį lizdą, kuriuo išmaitinamas visas namo elektros tinklas, elektros energija vartojama be apskaitos. Vartotojas atjungtas“. Akte pažymėta, kad faktinis vartotojas - A. B.. 2022 m. gruodžio 7 d. AB „Skirstymo operatorius“ komisijos nutarime Nr. L-2022-2142 nustatyta, kad Aktas Nr. 1000107 surašytas pagrįstai. Vadovaujantis Taisyklių 8.10.2 punkto nuostatomis, tokiu būdu buvo pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, todėl laikytina, kad elektros energija buvo vartojama neteisėtai (Taisyklių 8.10 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, tai yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo, pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

17. Taisyklių 131.11. punkte nustatyta, kad, kai įrodymais nustatoma, kad <...> pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8.10.2 papunktyje nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieni metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).

18. Byloje nustatyta, kaip tai apibrėžta Taisyklių 8.10 punktu, kad atsakovas elektros energiją vartojo neteisėtai - be apskaitos (dėl ko ieškovė patyrė žalą), atsakovas neginčijo Akte surašytų aplinkybių, pateikė Akte savo paaiškinimus, kad elektrą pasijungė pats, norėdamas pažiūrėti televizorių, Aktą pasirašė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog egzistuota Taisyklių 131.11 punkto taikymui būtina sąlyga, kad buvo pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, kurios pagrindu operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieni metai.

19. Ieškovė suvartotos elektros energijos kiekį, tuo pačiu ir nuostolių dydį, apskaičiavo vadovaujantis Taisyklių 131.11 punktu už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2022 m. spalio 20 d. (už vienerius metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Ieškovė paskaičiavo, kad už neapskaitinį vartojimą ieškovei padaryta 687,36 Eur žala (nuostoliai) ir pateikė apmokėjimui atsakovui 2022 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EASS 09374149 nurodytai 687,36 Eur sumai, tačiau atsakovas minėtos sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė atsakovui pranešimą Nr. 1 dėl perdavimo į teismą ragindama iki 2023 m. rugsėjo 18 d. sumokėti įmoką už elektros energiją suvartotą be apskaitos, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas su ieškove atsikaitė, nėra.

20. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

21. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

22. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu žalos (nuostolių) dydžiu, motyvuodamas tuo, kad nuo 2004 m. sodyboje gyvena ne pastoviai, su ilgomis pertraukomis. Nuo 2021 m. spalio 21 d. ten tik atvažiuodavo, nes dažniausiai būdavo apsistojęs pas buvusią sugyventinę. Pažymėjo, kad jis elektrą buvo pasijungęs tik televizoriaus žiūrėjimui, kitų akte surašytų prietaisų jis nenaudojo, jie buvo neveikiantys. Tačiau, Aktą surašiusiems asmenims atsakovas tokios informacijos nepateikė, ši informacija užfiksuota Akte nebuvo, be to atsakovas jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo pateiktus paaiškinimus, byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad pats atsakovas posėdžio metu teigė, kad atvyksta į sodybą, ją prižiūri, vykdo remonto darbus, būdamas sodyboje – name, neteisėtai be apskaitos pasijungia elektrą, naudojasi namo apšvietimu, žiūri televizorių ir pagal poreikį kraunasi telefoną. Esant šiems duomenimis, teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė savo veiksmų neteisėtumo ir ieškovei padarytos žalos dydžio (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl pagrindo mažinti atsakovui apskaičiuotą žalos dydį, nėra.

23. Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės atstovės argumentus ir paties atsakovo paaiškinimus, į tai, kad atsakovas neginčijo, jog elektrą vartojo be apskaitos, tokiu būdu savavališkai atliko elektros apskaitos schemų keitimą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti taip pat būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, yra nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Už neapskaičiuotą elektros energijos suvartojimą atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 687,36 Eur sumai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atlygino ieškovei padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 687,36 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia susidariusios skolos išdėstymo klausimo, kaip tai reglamentuojama CPK 284 straipsnyje, kadangi atsakovas tokio prašymo nei atsiliepime, nei posėdžio metu nepareiškė.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, kurios ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Remiantis 2025 m. sausio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-00577 dėl antrinės teisinės pagalbos, atsakovui A. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Paskaičiuota valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 579,17 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos nei iš vienos šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376:

- 687,36 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 36 ct ) žalos atlyginimo;

- 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 687,36 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.