- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2-166-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00761-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- M. Z. M.
- Atsakovas
- R. B., T. B.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Aldona Stasiulaitienė
dalyvaujant ieškovės M. Z. M. atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei R. B. ir jos bei atsakovo T. B. atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei,
Savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Šoblinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. M. ieškinį atsakovams R. B. ir T. B. dėl atlygintinio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui 2021-03-30 pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
1. Nustatyti terminuotą atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S1“ kodas 215, aprašytą taškais-1-8-7-5-6, servituto plotas 428 kv. metrų, kelio servitutą – teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S2“ kodas 222, aprašytą taškais - 1-8-7-5-6, servituto plotas 428 kv. metrų, žemės sklypo savininkams atsakovams R. B. ir T. B., priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos miesto kadastro vietovė, žemės sklypo plotas 0,3336 ha, adresas Kretingos r. sav. Kretingos miestas, (duomenys neskelbtini), pripažįstant viešpataujančio daikto savininkės M. Z. M. teisę be žemės sklypo dalies savininkų sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Servitutas nustatomas pagal 2021-02-19 Mažosios bendrijos „Geomodera“ matininko Modesto Samaliaus parengtą planą, kur nustatomo servituto koordinatės yra tokios:
taškas 1, kodas R/S, koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y- (duomenys neskelbtini);
taškas 5, kodas R/S, koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y- (duomenys neskelbtini);
taškas 6, kodas R/S, koordinatė X-(duomenys neskelbtini) koordinatė Y- (duomenys neskelbtini);
taškas 7, kodas S, koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y- (duomenys neskelbtini);
taškas 8, kodas S, koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y- (duomenys neskelbtini).
Servitutas nustatomas viešpataujančių daiktų naudai: žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai ir adresai yra šie:
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini),
-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretingos miesto savivaldybė.
Servitutas yra nustatomas iki pagal teisės aktų reikalavimus bus įrengtas naujas kelias, numatytas Kretingos miesto bendrajame plane.
2. Iš ieškovės M. Z. M. atsakovams R. B. ir T. B. priteisti 1500 eurų dydžio piniginę kompensaciją už nepatogumus, susijusius su terminuoto servituto nustatymu.
3. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad joks kelias, einantis šalia melioracijos griovio nėra įrengtas, nors jis buvo numatytas dar 2008 metais priimtame Kretingos miesto bendrajame plane. Per 13 metų planuojama įrengti gatvė nebuvo įtraukta į planuojamų naujai statyti gatvių sąrašą, joks finansavimas šios gatvės statybai neskirtas. Naujos gatvės įrengimas yra realus, tačiau prieš tai yra būtina atlikti įvairias procedūras, projektavimo darbus, numatyti ir skirti pinigines lėšas naujos gatvės statybai, įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, kurias realu įgyvendinti per artimiausius 10-15 metų. Iki gatvės įrengimo, ieškovė neturės jokios galimybės patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl ko negalės tinkamai naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Privačių žemės sklypų kvartalas, kuriame žemės sklypus turi ieškovė, buvo suformuotas įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnį, todėl individualių žemės sklypų kvartale privalėjo būti bent iš dalies įrengta inžinierinių komunikacijų sistema, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-03 nutarimas Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“. Iki šios dienos Kretingos rajono savivaldybės administracija nėra įvykdžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-03 nutarimo Nr. 1324. Ieškovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, prie kurio nėra kaip privažiuoti, nes nėra įrengti privažiavimo keliai, todėl prašo nustatyti terminuotą atlygintinį kelio servitutą pagal 2021-02-19 Mažosios bendrijos „Geomodera“ matininko Modesto Samaliaus parengtą planą. Servitutas yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė galimybė ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovai negali ignoruoti kitų visuomenės, kurioje gyvena, narių teisėtų interesų, atsakovų, kaip daikto savininko teisės yra įtvirtintos pareigų ir atsakomybės kontekste, o nuosavybės teisė nėra ir negali būti pripažįstama absoliučia. Atsižvelgdama į tai, kad servituto nustatymu iš dalies bus apribotas atsakovų naudojimasis žemės sklypu, todėl sutinka, kad būtų nustatytas atlygintinis servitutas ir iš ieškovės būtų priteista vienkartinė piniginė kompensacija atsakovų naudai – 1500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu. Šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip apriboti kito asmens nuosavybės teises. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jokio kelio atsakovams priklausančiame sklype nėra, kelias per atsakovams priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas, atsakovai įgijo sklypą be jokių kelių ir servitutų. Ieškovės teiginys, kad jai palei melioracijos griovį suplanuotu pravažiavimu važiuoti nepatogu ir reikia investicijų, nesudaro pagrindo nustatyti prašomus servitutus per atsakovų sklypą ir neįrodo objektyvaus būtinumo buvimo. Ieškovės netenkina turima galimybė privažiuoti prie savo sklypų keliu, suplanuotu miesto bendrajame plane palei melioracijos griovį, nes šis kelias yra priešingoje pusėje nei (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovė pripažįsta, kad privažiavimas į jai priklausantį sklypą buvo suplanuotas keliu, einančiu palei melioracijos griovį, bet šiuo metu jos netenkina tai, kad šis kelias neįrengtas, neįtrauktas į naujai statyti gatvių sąrašą ir neskirtas finansavimas jo statybai. Ieškovė teigia, kad savivaldybės administracija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, neįrengė inžinierinių komunikacijų sistemos (duomenys neskelbtini) g. kvartalo sklypuose, kurie suteikti kaip atlyginimas piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę. Ieškovės argumentai, išsakyti rajono savivaldybės adresu, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti prašomus servitutus per atsakovų sklypą. Ieškovė reikalavimą dėl ginčo servituto nustatymo suformulavo, remdamasi parengtu projektu, kurio sprendiniuose kelio servitutas per atsakovų žemės sklypą nenumatytas. Ieškovė pritarė projekto sprendiniams, kurie neįgyvendinti, todėl gali juos keisti. Sklypas vakarine dalimi ribojasi su valstybine žeme pagal melioracijos griovį, kuriam nėra jokių apsauginių ribojimų dėl pravažiavimo kelio įrengimo ir kuriuo naudojasi ne tik ieškovė, bet ir kiti žemės sklypų savininkai. Kretingos miesto seniūnija nėra gavusi Kretingos miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rajono žemės sklypų savininkų kreipimosi ar prašymo, kad neturi galimybės privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, taip pat nėra gavusi prašymų ar kreipimosi sušaukti bendrą pasitarimą dėl kooperavimosi gatvės (kelio) įrengimui palei melioracijos griovį. Ieškovė neginčija fakto, kad klausimas dėl privažiavimo iki žemės sklypo buvo išspręstas žemės sklypo grąžinimo metu, suplanuotu keliu pagal melioracijos griovį. Nėra ginčo, kad privažiuoti keliu pagal melioracijos griovį yra sunkiau dėl prastos jo būklės, tačiau tai neatima iš ieškovės galimybės juo naudotis, patekti į savo žemės sklypus ir taip neapsunkinti kitų asmenų teisės į nuosavybę. Pagal melioracijos griovį yra išvažinėtas lauko kelias. Norint normaliai juo važinėti, reikia jį sutvarkyti, investuoti lėšas. Šį kelią naudoja visi pagal griovį suformuotų sklypų savininkai. Ieškovė turi galimybę privažiuoti šiuo keliu iki (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus, bet neapsunkina kitų asmenų teisių į nuosavybę. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių neapriboti atsakovų, kaip vieno iš gretimų žemės sklypų savininkų, teisių. Ieškovė siekia patenkinti savo interesus atsakovų sąskaita- leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Atsakovų lūkesčiai yra vientisa namų tėvonija, t.y. atsakovams priklausantis sklypas ir šalia esanti (duomenys neskelbtini) sodyba - tai buvusi sodyba, kurią atkurti siekia atsakovai. Nelikus galimybės atkurti namų valdos ir atsakovų sklypo vientisumo, jokia kompensacija neatlygins patirtos skriaudos.
Kadangi pagal pirminį ieškinį buvo numatytas rengimasis paruošiamaisiais dokumentais, ieškovė buvo pateikusi dubliką į atsakovų atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kito privažiavimo prie žemės sklypų nėra. Įrengti įvažiavimą į žemės sklypus kitose vietose nėra galimybės. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti atskiras privažiavimas. Privažiavimai prie kiekvieno žemės sklypo numatyti per žemės sklypą 739-5. Šis privažiavimas prie ieškovei priklausančių atskirų sklypų numatytas ir bendrajame plane. Tokiu būdu ieškovė į visus jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus gali patekti palei melioracijos griovį šiaurės-vakarų kryptyje arba nustatant kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Šalia melioracijos griovio įsirengti įvažiavimą ieškovė neturi galimybės, nes tai pažeistų melioracijos griovio apsaugos zoną. Nors pirminiuose dokumentuose ir buvo numatytas privažiavimas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų šalia melioracijos griovio, tačiau pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privažiavimo prie žemės sklypų šalia melioracijos griovio nebėra. Faktiškai privažiavimas prie ieškovei priklausančių žemės sklypų liko nesuformuotas, todėl ji negali valdyti ir naudotis jai priklausančiais žemės sklypais.
Atsakovai pateikė tripliką dėl ieškovės dubliko, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad servitutas turi būti ne tik objektyvus, bet ir įrodytas vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų būtinumui ir vienintelio būdo buvimui patvirtinti. Jei kaip teigia ieškovė, kad žemės sklypo performavimo projektu liko nesuformuotas privažiavimas prie suformuotų žemės sklypų, tokiu atveju sprendimą diktuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, kurių 42 p. nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Taisyklių 66 p. nustatytas reikalavimas, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, šiuo atveju - ieškovė. Ieškovė neneigia galimybės kooperuotis su kitų sklypų savininkais, kurių sklypai ribojasi su ieškovės sklypais ir spręsti gatvės nutiesimo klausimą, bet šį variantą atmeta dėl to, kad taip atsirastų galimybė privažiuoti tik prie vieno jai priklausančiu žemės sklypo. Privažiavusi prie bet kurio jai priklausančio žemės sklypo, ji turi galimybę per jį patekti į kitus sklypus. Į atsakovams priklausantį žemės sklypą jokio įvažiavimo nėra.
Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą dėl patekimo į pertvarkytus žemės sklypus galimybių, kurioje nurodė, kad projekte nurodytas servitutas planuotas kaip antra alternatyva, jei bus susitarta su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininku (atsakovais). Priešingu atveju Projekto iniciatorė M. Z. M. turėtų naudotis privažiavimu palei melioracijos griovį, kaip ir buvo numatyta nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirminiuose dokumentuose - žemės sklypo plane. Šiuo metu ši gatvė neįrengta (projektas neparengtas, neįtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, pagal kurį skiriamas finansavimas kelių (gatvių) statybai, remontui).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. Z. M. atstovas advokatas Laimonas Strauka prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovų R. B. ir T. B. atstovė advokatė Aldona Stasiulaitienė prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepimuose į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu savivaldybės atstovė Virginija Šoblinskienė išvadą palaikė. Nurodė, kad kelio įrengimui projektas nerengiamas. Yra infrastruktūros planas, kuriame prie griovio numatytas pravažiavimas. Situaciją vertino pagal bendrąjį planą. Dėl kitokio privažiavimo šalys gali susitarti. Yra gautas ieškovės prašymas skirti lėšas įrengti gatvei palei melioracijos griovį, bet tai bus svarstoma tik 2022 metais, kai bus svarstomas biudžeto klausimas. Jei patys gyventojai norėtų rengti įvažiavimą, savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo prieštarauti, nes plane numatyta gatvė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretingos miesto savivaldybė, kurie gauti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovei M. Z. M. pagal 2008-09-01 apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-01 apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018-01-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-2520).
Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,336 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, bendrąja daline nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovams R. B. ir T. B., pagal 2008-03-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-2520).
Klaipėdos apskrities viršininkas 2008-09-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. Z. M.“ atkūrė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės I. B. (A.) nuosavybės teisėmis valdytą 4,390 ha dalį Kretingos mieste, grąžinant natūra 2,8861 ha ir 0,8822 ha, (duomenys neskelbtini) g., Kretingos mieste. Sprendime nurodyta, kad „Pilietis, norėdamas plėtoti veiklą šiuose žemės sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka“ (DOK -25967).
Žemesnės instancijos teismas
Nuosavybės teisės M. Z. M. (duomenys neskelbtini) g., Kretingos mieste į 0,8822 ha ploto žemės sklypą atkurtos pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų duomenų nustatyto ir grąžinamų natūra žemės sklypų planų tvirtinimo“ patvirtintą planą (DOK -25967).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-07-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos m., Kretingos r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio žemės sklypas padalintas į devynis sklypus (DOK-28292).
2018-01-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos m., Kretingos r. sav., pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos m., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, pertvarkytas žemės sklypo savininkės ieškovės 0,8822 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į devynis žemės sklypus ir patvirtintas šių žemės sklypų nustatyti kadastriniai duomenys pagal MB „Inventorizacijos biuras“ matininko Kęstučio Butrimo 2017-08-28 parengtą žemės sklypų kadastro duomenų byla (DOK-2520).
Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pridėtas prie 2020-10-20 dubliko (DOK-22392).
Žemesnės instancijos teismas
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., Kretingos m., Kretingos r.sav., formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto 3.5 punkte „Susiekimo sistema“ nurodyta, kad į planuojamą teritoriją patekimas numatomas nuo esamos Penkininkų gatvės ir planuojamu nustatyti notarine sutartimi žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. 21, Kretingos m., kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Naujai suformuoti žemės sklypai: Nr. 739-1, Nr. 7392, Nr. 739-3, Nr. 439-4, Nr. 739-6, Nr. 739-7, Nr. 739-8 ir Nr. 739-9 bus pasiekiami per žemės sklypą Nr. 739-5, kuriam suprojektuotas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (DOK-2520).
2019-10-08 ieškovė siūlė atsakovei R. B. nustatyti ne ginčo tvarka kelio servitutą. 2019-10-21 atsakovė atsakė ieškovei, kad atsakymą pateiks 2019-11-29, kai išsamiai išnagrinės padėtį (DOK-2520).
Atsakovai pateikė į bylą ištraukas iš Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto Bendrojo plano, Urbanistinės struktūros, Žemės tvarkymo ir Kultūros paveldo brėžinio, patvirtino 2008-12-18 tarybos sprendimu Nr. T2-322, taip pat Kretingos miesto plėtros teritorijų vystymo kryptys ir etapai brėžinio, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-14 įsakymu Nr. A1-133, iš kurių matyti grafiškai pavaizduota esama situacija ginčo vietoje (DOK - 26818).
2021-03-01 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas arch. dr. E. R. (kv.atest.Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė ekspertinį išaiškinimą dėl gatvių tinklo formavimo, vystant žemės sklypą kad.Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos m., (duomenys neskelbtini) g. rajone, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai parengti nesilaikant Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių - neįvertinti numatyti susisiekimo sprendiniai, neužtikrintas teritorijų, skirtų bendram viešam naudojimui suformavimas. Taip pat teritorijos urbanistinė struktūra formuota nesilaikant Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. nuostatų - neparengtas teritorijos detalusis planas kvartalo apimtyje. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte parengti susisiekimo ir privažiavimo sprendiniai neatitinka esminių statybos techninio reglamento STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų. Parengtas projektas nėra tinkamas teritorijų vystymui - urbanizavimui. Patekimas į žemės sklypą turi būti įrengiamas, vadovaujantis Kretingos miesto bendrajame plane numatytais principiniais susisiekimo sistemos sprendiniais. Privažiavimas prie žemės sklypo galimas numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio ((duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu), o taip pat kitomis numatytomis skersinėmis gatvių trasomis. Didžioji dalis aplinkinių teritorijų šiuo metu nėra užstatytos, todėl gatvių juostų suformavimas yra realus. Įgyvendinus Bendrojo plano sprendinius, nuosavybės teisės į žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti nevaržomos. Siūloma parengtą žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą keisti, parengiant visos (duomenys neskelbtini) gatvės zonos detalųjį planą su viešosios infrastruktūros įrengimo įgyvendinimo sprendiniais. Siekiant suformuoti reikiamą urbanistinę struktūrą ir reikiamą infrastruktūrą, teritorijoje turėtų būti parengtas detalusis planas ne mažesnei teritorijai nei kvartalas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnyje (DOK-5511).
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, įtrauktas į bylą kaip išvadą dėl performuoto sklypo susiekimo sistemos teikianti institucija, nurodė, kad Skyriaus vedėjas 2018-01-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė Nacionalinei žemės tarnybai priskirtas formavimo ir pertvarkymo procedūras, bet teritorijų planavimo dokumente numatytų ir patvirtintų sprendinių nekeitė, o tik patvirtino pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kretingos m., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pertvarkyto ir naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis pagal teritorijų planavimo dokumentą (DOK -25967).
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei 2020-12-07 teismo posėdyje (garso įrašo laikas 09:42:29) pareiškus, kad išvadą byloje turėtų teikti ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Kretingos rajono savivaldybė, nes ginčas susijęs su miesto žeme, kurios teritorijų planavimo sprendimus priima savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą dėl patekimo į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkytus žemės sklypus galimybių, kurioje nurodė, kad projekte nurodytas servitutas planuotas kaip antra alternatyva, jei bus susitarta su žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininku (atsakovais). Priešingu atveju Projekto iniciatorė M. Z. M.(ieškovė) turėtų naudotis privažiavimu palei melioracijos griovį, kaip ir buvo numatyta nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirminiuose dokumentuose - žemės sklypo plane. Šiuo metu gatvė neįrengta (projektas neparengtas, neįtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, pagal kurį skiriamas finansavimas kelių (gatvių) statybai, remontui). Projektu suformuotas žemės sklypas Nr. 739-5, kuriam nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, plotas - 0,1230 ha vakarinėje pusėje ribojasi su valstybine žeme ir turi galimybę naudotis privažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g. palei melioracijos griovį, nes šis sprendinys yra galiojantis ir nepanaikintas. Projekto rengėjas Kęstutis Butrimas privalėjo supažindinti projekto iniciatorių su projektu ir paaiškinti sprendinius. Vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano“ inžinierinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų sprendiniais, žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje per žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) planuojamas naujos gatvės įrengimas (DOK -28292).
Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba rašte Nr. (13.5)-AD nurodė, kad prie griovių juostos ir zonos nenustatomos (DOK-8201).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnija nurodė, kad Kretingos miesto seniūnija nėra nustačiusi faktų, kad Kretingos miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rajono žemės sklypų savininkai netvarko jiems priklausančių žemės sklypų dėl to, kad neturi galimybės prie jų privažiuoti (DOK-8201).
Atsakovų pateiktos fotonuotraukos apie įvažiavimą (nuo kurio buvo suplanuotas prašomas nustatyti servitutas pagal pirminį planą) į (duomenys neskelbtini) sodybą, besiribojančią su atsakovų žemės sklypu (ginčo objektu), iš kurių matyti, kad šalia įvažiavimo kelio auga medžiai ir yra statinių (DOK -26301).
Kretingos rajono savivaldybės administracija pranešė, kad savivaldybės administracija 2021-02-15 gavo advokato L.Straukos, atstovaujančio ieškovę, prašymą 2021 metų biudžete numatyti pinigines lėšas kelio projektavimui ir įrengimo darbų atlikimui bei įtraukti kelią (gatvę) į vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį skiriamas finansavimas kelių (gatvių) statybai (DOK-5517).
2021-03-01 ir 2021-03-30 patikslintais ieškiniais prašomas nustatyti servitutas pagal 2021-02-19 Mažosios bendrijos „Geomodera“ matininko Modesto Samaliaus parengtą planą (DOK - 4425).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis).
Ieškovė prašo nustatyti terminuotą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas(tarnaujantis daiktas), kurio plotas 428 kv. metrų, atsakovų žemės sklype, tikslu sudaryti sąlygas patekti (aptarnauti) devynis ieškovės žemės sklypus (viešpataujantys daiktai), kurių paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovės sklypai suformuoti padalinimo būdu, MB „Inventoracijos biuras“ matininkui Kęstučiui Butrimui 2017-08-28 parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio projekto aiškinamojo rašto 3.5 punkte nurodyta, kad į planuojamą ieškovės teritoriją patekimas numatomas nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės, planuojamu nustatyti notarine sutartimi servitutu atsakovų žemės sklypui. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad 2017 m. performuojant ieškovės sklypą ir jį padalinant buvo numatyta, jog ieškovė į sklypą pateks šalių gera valia sutartu ir notarine sutartimi nustatytu servitutu. Kad toks susitarimas su atsakovais iš tiesų egzistavo sklypo performavimo metu 2017 metais, duomenų į bylą nepateikta. 2021-02-01 teismo posėdyje (garso įrašo laikas 09:46:17) kaip liudytojas apklaustas matininkas Kęstutis Butrimas paaiškino, kad tokį privažiavimo prie ieškovės sklypų būdą numatė kaip mažiausiai nuostolingą ir užsakovė (ieškovė) jį patikino, jog su giminėmis (atsakovais) ji susitars. Kilęs ginčas tarp šalių rodo, jog susitarimo dėl servituto nėra.
Ieškovė prašo nustatyti terminuotą servitutą, nes ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kito privažiavimo prie žemės sklypų nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją, iš tiesų įteisinto patekimo (privažiavimo) prie ieškovės sklypų nėra. Ieškiniu keliamas reikalavimas tik terminuotai nustatyti servitutą rodo, kad pati ieškovė mato galimybę ateityje patekti į sklypus kitu keliu, kuris beje ir šiuo metu egzistuoja, tik anot jos, šio kelio įrengimas pareikalautų iš jos didelių finansinių išlaidų, dėl ko jos atstovas 2021-02-15 kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu 2021 metų biudžete numatyti pinigines lėšas šio kelio projektavimui ir įrengimui. Šie duomenys iš esmės patvirtina, kad iš tiesų egzistuoja ir kitas būdas (kelias) privažiavimui prie ieškovės sklypų. Be to, kaip nurodyta 2021-03-01 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovo arch. dr. E. R. išaiškinime dėl gatvių tinklo formavimo Kretingos m., (duomenys neskelbtini) g. rajone, patekimas į ieškovės žemės sklypą turi būti rengiamas, vadovaujantis Kretingos miesto bendrajame plane numatytais principiniais susisiekimo sistemos sprendiniais: privažiavimas prie žemės sklypo galimas numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio ((duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu), o taip pat kitomis numatytomis skersinėmis gatvių trasomis. Šią poziciją palaiko ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovė turėtų naudotis privažiavimu palei melioracijos griovį, kaip ir buvo numatyta nuosavybės teise priklausančio šio žemės sklypo iki performavimo pirminiuose dokumentuose - žemės sklypo plane. Nors ieškovė teigia, kad iki šios dienos Kretingos rajono savivaldybės administracija nėra įvykdžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-03 nutarimo Nr. 1324 - individualių žemės sklypų kvartale privalėjo bent iš dalies įrengti inžinierinių komunikacijų sistemą, teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad argumentai, išsakyti rajono savivaldybės adresu, negali tapti teisiniu suvaržymu atsakovams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti ( straipsnio 5 dalis). Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas bendrasis planas, numatantis naujos gatvės įrengimą, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Pagal Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano, patvirtino Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano“ inžinerinės infrastruktūros ir susiekimo komunikacijų sprendiniais, žemės sklypo (ieškovės) šiaurinėje pusėje per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuojamas naujos gatvės įrengimas. Performuojant ieškovės žemės sklypą, kas laikytina irgi teritorijos planavimu, patekimas į ieškovės žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą nenumatytas ir nepatvirtintas, numatyta tik galimybė tartis su atsakovais dėl servituto nustatymo.
Teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys vertinami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių sprendžiama dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnis), tačiau jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
Byloje esantis teritorijų planavimo dokumentas - Kretingos miesto bendrasis planas, kuris patvirtintas 2008-12-18 patvirtina objektyvią privažiavimo prie ieškovės sklypų galimybę. MB „Inventorizacijos biuras“ matininkas Kęstučio Butrimo 2017-08-28 rengdamas ieškovės žemės sklypo performavimo projektą, kuris irgi yra teritorijų planavimo dokumentas ir kurio sudedamąja dalimi yra aiškinamasis raštas, turėjo vadovautis minėtu miesto bendruoju planu, kuris yra galiojantis. Į aiškinamąjį raštą įrašyta susisiekimo galimybė tik pagal ieškovės pageidavimą ir patikinimą negali būti laikoma nekvestionuojamu faktu. Kaip buvo nurodyta, įrodymų, kad dėl tokio servituto atsakovai buvo sutikę, jam pritarę, byloje nėra. Be to, planuojamas servitutas grafiškai 2017 m. MB „Inventorizacijos biuras“ parengtame projekte, kuris patvirtintas 2018-01-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), neatvaizduotas. Tartis ir susitarti šalys dėl servituto jų privačiuose sklypuose gali, nepriklausomai nuo planavimo dokumentų turinio. Tačiau esant ginčui, teismas vertina visus esamus teritorijų planavimo dokumentus per servituto kaip instituto nustatymo pagrindus. Vien tai, kad servituto per atsakovų žemės sklypą nustatymo galimybė nurodyta projekto aiškinamajame rašte dar nereiškia, kad teismas tokį servitutą privalo ir nustatyti. Šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovo arch. dr. E. R. (kv.atest.Nr. (duomenys neskelbtini)) išaiškinimui, jog performuojant ieškovės sklypą nebuvo laikomasi Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. pirmiausia vertinama, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Sprendžiant ginčą dėl servituto, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).
Ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 str.).
Ieškovė teigia, kad kito kelio patekti į savo sklypus neturi, todėl jai reikalingas servitutas per atsakovų žemės sklypą. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jos pateiktą žemės sklypo planą, kurį 2021-02-19 parengė Mažosios bendrijos „Geomodera“ matininkas Modestas Samalius. Teismas sutinka, kad nustačius servitutą ieškovei būtų patogu privažiuoti prie jos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 739-5) ir kuris skirtas susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai, o per pastarąjį į kitus aštuonis žemės sklypus (namų valdas), tačiau toks servitutas nėra būtinas ir būtų neproporcingas esamai situacijai ir siekiamam tikslui – aptarnauti aštuonias namų ūkio valdas (sklypų paskirtis mažaaukščių namų statybos), kurios dar neįrengtos, kas reiškia intensyvų statybos technikos judėjimą per atsakovų žemės sklypą ir faktišką gatvės įrengimą, aptarnauti gyvenamųjų namų kvartalą.
Atsakovų pateikti įrodymai (fotonuotraukos), planų ištraukos, paaiškinimai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos išvada rodo, jog privažiavimas prie ieškovės žemės sklypų galimas numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio ((duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu), kaip numatyta Kretingos miesto bendrajame plane, taip pat kitomis numatytomis skersinėmis gatvių trasomis. Ieškovė dėl šios patekimo į sklypus galimybės – gatvės įrengimo į savivaldybę kreipėsi tik bylos nagrinėjimo metu – 2021-02-15, nors jos sklypas performuotas dar 2017-08-28. Savivaldybės atstovė pripažino, kad gavus ieškovės prašymą, jis bus sprendžiama dėl lėšų skyrimo 2022 m. minėtos gatvės įrengimui ir jei tam bus pritarta, bus rengiamas projektas, kurio metu išspręsti ieškovės atstovo kelti klausimai dėl žemės, reikalingos gatvės nutiesimui, paėmimo visuomenės poreikiams.
Šiuo metu iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad palei melioracijos griovį važinėjama, ten yra lauko kelias. Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus bei ne toks ekonomiškas ieškovei kaip kad būtų per atsakovų žemės sklypą, tačiau jis yra ir tokiu būdu neapsunkina kitų asmenų (atsakovų) teisės į nuosavybę, tuo labiau, kad ieškovės siūlomas servitutinis kelias ribotųsi su šalia atsakovų esančiu kitu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini) sodyba), kur auga medžiai ir yra statiniai (lauko WC), su kuria atsakovai siekia išsaugoti sklypo vientisumą kaip tėvoniją ir siūlomo servitutinio kelio vietoje atsakovas yra įrengęs elektros įvadą, ką patvirtina atsakovų fotolentelė prie 2021-03-11 atsiliepimo į ieškinį ir 2015-08-25 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK -5511).
Ieškovės paaiškinimus, kad kelias negali eiti palei melioracijos griovį, nes pastarasis turi apsaugos juostą paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr. (13.5)-AD, kuriame nurodoma, kad prie griovių juostos ir zonos nenustatomos (DOK-8201).
Kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui. Kaip matyti iš faktinės situacijos, teismas laiko, kad ieškovė patekimui į savo žemės sklypus neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant atsakovų teisių ir interesų.
Į ieškovės atstovo paaiškinimus, išsakytus teisme, kad teismas negali spręsti dėl kito privažiavimo galimybių prie ieškovės žemės sklypų, nes pastarasis eina per valstybinę žemę ir kitus privačius sklypus, o tokiu būdu būtų sprendžiama dėl valstybinės žemės, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir kitų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų, kurie neįtraukti į procesą, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribos yra ieškovės reikalavimas ir teismas sprendžia ginčą tik pareikšto reikalavimo ribose. Teismo pareiga nustatyti tik prašomo servituto būtinumą, kurio paneigimas galimas, nustačius kitas objektyvias galimybes patekti į sklypą ir pastarųjų ieškovei neišnaudojus. Ieškovė laisva rinktis savo teisių gynimo būdą ir spręsti privažiavimo prie sklypo būdus visais įstatymų leistinais būdais: ar kreiptis į savivaldybę dėl gatvės nutiesimo, ar pastarosios vietoje prašyti nustatyti servitutą, ar kartu su kitais sklypų savininkais įsirengti kelią ir pan. Šių procesų iniciavimo ir nagrinėjimo metu ir turėtų būti į procesą įtraukiami tiesiogiai su reikalavimu susiję asmenys, o ne į nagrinėjamą bylą traukiami asmenys, kurių interesas šiuo metu yra tik hipotetinis.
Konstatavus, kad nėra būtinybės ir pagrindo nustatyti ieškovės prašomo kelio servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė R. B. rašytiniai dokumentai pagrindė turėtas 3700 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (1500+1100+1100). Atsakovės pateiktos teisinės atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, jos nėra per didelės. Be to, jų susidarymą įtakojo išskirtinai ieškovės veiksmai procese, po pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ieškovė ieškinį tikslino du kartus, dėl ko atsakovė patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei R. B. priteistinos iš ieškovės.
Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 8,40Eur dydžio sumą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti ieškovei, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidas valstybei ji turi sumokėti į vieną iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamą sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.