- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-782-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00761-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. Z. M.
- Atsakovas
- R. B., T. B.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Z. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-166-1068/2021 pagal ieškovės M. Z. M. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir T. B. dėl atlygintinio servituto nustatymo, išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. Z. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. Nustatyti terminuotą atlygintinį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S1“, kodas 215, aprašytą taškais-1-8-7-5-6, servituto plotas 428 kv. m, kelio servitutą – teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), pažymėtą indeksu „S2“, kodas 222, aprašytą taškais – 1-8-7-5-6, servituto plotas 428 kv. m, atsakovams R. B. ir T. B. (toliau kartu – atsakovai) priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kretingos r. sav., Kretingos m., (duomenys neskelbtini), pripažįstant viešpataujančiojo daikto savininkės M. Z. M. teisę be žemės sklypo dalies savininkų sutikimo savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonėms pravažiuoti pagal nustatytą servitutą. Servitutas nustatomas pagal 2021 m. vasario 19 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geomodera“ matininko M. S. parengtą planą, kuriame nustatomo servituto koordinatės yra tokios: taškas 1, kodas R/S, koordinatė X – (duomenys neskelbtini), koordinatė Y – (duomenys neskelbtini); taškas 5, kodas R/S, koordinatė X – (duomenys neskelbtini), koordinatė Y – (duomenys neskelbtini); taškas 6, kodas R/S, koordinatė X – (duomenys neskelbtini), koordinatė Y – (duomenys neskelbtini); taškas 7, kodas S, koordinatė X – (duomenys neskelbtini), koordinatė Y – (duomenys neskelbtini); taškas 8, kodas S, koordinatė X – (duomenys neskelbtini), koordinatė Y – (duomenys neskelbtini). Servitutas nustatomas viešpataujančiųjų daiktų – žemės sklypų naudai, jų unikalūs numeriai ir adresai yra šie: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretinga, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kretingos miesto savivaldybė.
1.2. Servitutas yra nustatomas, iki pagal teisės aktų reikalavimus bus įrengtas naujas kelias, numatytas Kretingos miesto bendrajame plane.
1.3. Iš ieškovės M. Z. M. atsakovams R. B. ir T. B. priteisti 1 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už nepatogumus, susijusius su terminuoto servituto nustatymu.
1.4. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad joks kelias, einantis šalia melioracijos griovio, nėra įrengtas, nors jis buvo numatytas dar 2008 metais priimtame Kretingos miesto bendrajame plane. Per 13 metų planuojama įrengti gatvė nebuvo įtraukta į planuojamų naujai statyti gatvių sąrašą, joks finansavimas šios gatvės statybai neskirtas. Naujos gatvės įrengimas yra realus, tačiau prieš tai yra būtina atlikti įvairias procedūras, projektavimo darbus, numatyti ir skirti pinigines lėšas naujos gatvės statybai, įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, kurias realu atlikti per artimiausius 10–15 metų. Iki gatvės įrengimo ieškovė neturės jokios galimybės patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl to negalės tinkamai naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė prašo nustatyti terminuotą atlygintinį kelio servitutą pagal 2021 m. vasario 19 d. MB „Geomodera“ matininko M. S. parengtą planą. Servitutas yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė galimybė ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nors pirminiuose dokumentuose ir buvo numatytas kelias, skirtas privažiuoti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, šalia melioracijos griovio, tačiau pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kelio privažiuoti prie žemės sklypų šalia melioracijos griovio nebėra. Faktiškai kelias privažiuoti prie ieškovei priklausančių žemės sklypų liko nesuformuotas, todėl ji negali valdyti ir naudotis jai priklausančiais žemės sklypais. Ieškovė sutinka, kad būtų nustatytas atlygintinis servitutas ir iš ieškovės būtų priteista vienkartinė piniginė kompensacija atsakovų naudai – 1 500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, juo su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio kelio atsakovams priklausančiame sklype nėra, kelias per atsakovams priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas, atsakovai įgijo sklypą be jokių kelių ir servitutų. Ieškovės teiginys, kad jai palei melioracijos griovį suplanuotu keliu važiuoti nepatogu ir reikia investicijų, nesudaro pagrindo nustatyti prašomus servitutus per atsakovų sklypą ir neįrodo objektyvaus būtinumo buvimo. Ieškovės netenkina turima galimybė privažiuoti prie savo sklypų keliu, suplanuotu miesto bendrajame plane palei melioracijos griovį, nes šis kelias yra priešingoje pusėje nei (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovė pripažįsta, kad galimybė atvažiuoti į jai priklausantį sklypą buvo suplanuota keliu, einančiu palei melioracijos griovį, bet šiuo metu jos netenkina tai, kad šis kelias neįrengtas, neįtrauktas į naujai suplanuotų statyti gatvių sąrašą ir neskirtas finansavimas jo statybai. Ieškovės argumentai, išsakyti rajono Savivaldybei, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti prašomus servitutus per atsakovų sklypą. Ieškovė neginčija fakto, kad klausimas dėl privažiavimo iki žemės sklypo buvo išspręstas žemės sklypo grąžinimo metu, numatyta privažiuoti suplanuotu keliu pagal melioracijos griovį. Nėra ginčo dėl to, kad privažiuoti keliu pagal melioracijos griovį yra sunkiau dėl prastos jo būklės, tačiau tai neatima iš ieškovės galimybės juo naudotis, patekti į savo žemės sklypus ir taip neapsunkinti kitų asmenų teisės į nuosavybę. Pagal melioracijos griovį yra išvažinėtas lauko kelias. Norint normaliai juo važinėti, reikia jį sutvarkyti, investuoti lėšų. Šį kelią naudoja visi pagal griovį suformuotų sklypų savininkai. Ieškovė turi galimybę privažiuoti šiuo keliu iki Saulės gatvės atkarpos, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus, bet neapsunkina kitų asmenų teisių į nuosavybę. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių neapriboti atsakovų, kurie yra vieni iš gretimų žemės sklypų savininkų, teisių. Ieškovė siekia patenkinti savo interesus atsakovų sąskaita – naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Atsakovų lūkesčiai yra vientisa namų tėvonija, t. y. atsakovams priklausantis sklypas ir šalia esanti Šakinių sodyba – tai buvusi sodyba, kurią atkurti siekia atsakovai. Nelikus galimybės atkurti namų valdos ir atsakovų sklypo vientisumo, jokia kompensacija neatlygins patirtos skriaudos. Ieškovė neneigia galimybės kooperuotis su kitų sklypų savininkais, kurių sklypai ribojasi su ieškovės sklypais, ir spręsti gatvės nutiesimo klausimą, bet šį variantą atmeta dėl to, kad taip atsirastų galimybė privažiuoti tik prie vieno jai priklausančiu žemės sklypo. Privažiavusi prie bet kurio jai priklausančio žemės sklypo, ji turi galimybę per jį patekti į kitus sklypus. Į atsakovams priklausantį žemės sklypą jokios įvažos nėra.
4. Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą dėl patekimo į pertvarkytus žemės sklypus galimybių, joje nurodė, kad projekte nurodytas servitutas planuotas kaip antra alternatyva, jei bus susitarta su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininku (atsakovais). Priešingu atveju Projekto iniciatorė M. Z. M. turėtų naudotis privažiuojamuoju keliu, einančiu palei melioracijos griovį, kaip ir buvo numatyta žemės sklypo plane. Šiuo metu ši gatvė neįrengta (projektas neparengtas, neįtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, pagal kurį skiriamas finansavimas kelių (gatvių) statybai, remontui).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės M. Z. M. 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. B. ir 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantys sklypai suformuoti padalijimo būdu, MB „Inventoracijos biuras“ matininkui K. B. 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio projekto Aiškinamojo rašto 3.5 punkte nurodyta, kad į planuojamą ieškovės teritoriją galimybė patekti numatoma nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės planuojamu nustatyti notarine sutartimi servitutu atsakovų žemės sklypui. Vadinasi, 2017 m. performuojant ieškovės sklypą ir jį padalijant buvo numatyta, jog ieškovė į sklypą pateks šalių gera valia sutartu ir notarine sutartimi nustatytu servitutu. Kad toks susitarimas su atsakovais iš tiesų egzistavo sklypo performavimo metu 2017 metais, duomenų į bylą nepateikta. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas matininkas K. B. paaiškino, kad tokį privažiavimo prie ieškovės sklypų būdą numatė kaip mažiausiai nuostolingą ir užsakovė (ieškovė) jį patikino, jog su giminėmis (atsakovais) ji susitars. Kilęs ginčas tarp šalių rodo, jog susitarimo dėl servituto nėra.
5.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją iš tiesų įteisintos galimybės patekti (privažiuojamojo kelio) prie ieškovės sklypų nėra. Tačiau ieškovės keliamas reikalavimas tik terminuotai nustatyti servitutą rodo, kad pati ieškovė mato galimybę ateityje patekti į sklypus kitu keliu, kuris, beje, ir šiuo metu egzistuoja, tik, anot jos, šio kelio įrengimas pareikalautų iš jos didelių finansinių išlaidų, dėl to jos atstovas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu 2021 metų biudžete numatyti pinigines lėšas šiam keliui projektuoti ir įrengti. Šie duomenys iš esmės patvirtina, kad iš tiesų egzistuoja ir kitas būdas (kelias) privažiuoti prie ieškovės sklypų. Be to, kaip nurodyta 2021 m. kovo 1 d. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovo arch. dr. E. R. išaiškinime dėl gatvių tinklo formavimo Kretingos m., (duomenys neskelbtini) rajone, patekimo į ieškovės žemės sklypą galimybė turi būti nustatyta, vadovaujantis Kretingos miesto bendrajame plane numatytais principiniais susisiekimo sistemos sprendiniais: privažiavimas prie žemės sklypo galimas numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio (Saulės gatvės tęsiniu), taip pat kitomis numatytomis skersinėmis gatvių trasomis. Šią poziciją palaiko ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri išvadoje taip pat nurodė, kad ieškovė turėtų naudotis keliu palei melioracijos griovį, kaip ir buvo numatyta nuosavybės teise priklausančio šio žemės sklypo iki performavimo pirminiuose dokumentuose – žemės sklypo plane. Nors ieškovė teigia, kad iki šios dienos Kretingos rajono savivaldybės administracija nėra įvykdžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1324 – individualių žemės sklypų kvartale privalėjo bent iš dalies įrengti inžinerinių komunikacijų sistemą, teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad argumentai, išsakyti rajono Savivaldybei, negali tapti teisiniu suvaržymu atsakovams.
5.3. Pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano, patvirtino Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano“, inžinerinės infrastruktūros ir susiekimo komunikacijų sprendinius, ieškovės žemės sklypo šiaurinėje pusėje per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuojamas naujos gatvės įrengimas. Performuojant ieškovės žemės sklypą, kas taip pat laikytina teritorijos planavimu, galimybė patekti į ieškovės žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą nenumatyta ir nepatvirtinta, numatyta tik galimybė tartis su atsakovais dėl servituto nustatymo. MB „Inventorizacijos biuras“ matininkas K. B., rengdamas ieškovės žemės sklypo performavimo projektą, turėjo vadovautis minėtu miesto bendruoju planu, kuris yra galiojantis. Į aiškinamąjį raštą įrašyta susisiekimo galimybė tik pagal ieškovės pageidavimą ir patikinimą negali būti laikoma nekvestionuojamu faktu. Įrodymų, kad dėl tokio servituto atsakovai buvo sutikę, jam pritarę, byloje nėra. Vien tai, kad servituto per atsakovų žemės sklypą nustatymo galimybė nurodyta projekto aiškinamajame rašte, dar nereiškia, kad teismas tokį servitutą privalo ir nustatyti. Šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovo arch. dr. E. R. išaiškinimui, jog performuojant ieškovės sklypą nebuvo laikomasi Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių.
5.4. Teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jos pateiktą žemės sklypo planą. Teismas sutiko, kad nustačius servitutą ieškovei būtų patogu privažiuoti prie savo žemės sklypo, kuris skirtas susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai, o per pastarąjį – į kitus aštuonis žemės sklypus (namų valdas), tačiau toks servitutas nėra būtinas ir būtų neproporcingas esamai situacijai ir siekiamam tikslui – aptarnauti aštuonias namų ūkio valdas (sklypų paskirtis – mažaaukščių namų statybos), kurios dar neįrengtos, o tai reiškia intensyvų statybos technikos judėjimą per atsakovų žemės sklypą ir faktišką gatvės įrengimą gyvenamųjų namų kvartalui aptarnauti.
Atsiliepimas
5.5. Atsakovų pateikti įrodymai (fotonuotraukos), planų ištraukos, paaiškinimai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos išvada rodo, jog privažiavimas prie ieškovės žemės sklypų galimas numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio (Saulės gatvės tęsiniu), kaip numatyta Kretingos miesto bendrajame plane, taip pat kitomis numatytomis skersinėmis gatvių trasomis. Ieškovė dėl šios patekimo į sklypus galimybės – gatvės įrengimo į savivaldybę kreipėsi tik bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. vasario 15 d., nors jos sklypas performuotas dar 2017 m. rugpjūčio 28 d. Savivaldybės atstovė pripažino, kad, gavus ieškovės prašymą, bus sprendžiama dėl lėšų skyrimo 2022 m. minėtai gatvei įrengti ir, jei tam bus pritarta, bus rengiamas projektas ir išspręsti ieškovės atstovo kelti klausimai dėl žemės, reikalingos gatvei nutiesti, paėmimo visuomenės poreikiams.
5.6. Šiuo metu iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad palei melioracijos griovį važinėjama, ten yra lauko kelias. Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus, ne toks ekonomiškas ieškovei, kaip kad būtų važiuojant per atsakovų žemės sklypą, tačiau jis yra ir tokiu būdu neapsunkina kitų asmenų (atsakovų) teisės į nuosavybę, tuo labiau kad ieškovės siūlomas servitutinis kelias ribotųsi su šalia atsakovų sklypo esančiu kitu žemės sklypu (Šakinių sodyba), kuriame auga medžiai ir yra statinių (lauko WC), o atsakovai siekia išsaugoti sklypo vientisumą kaip tėvoniją, siūlomo servitutinio kelio vietoje atsakovas yra įrengęs elektros įvadą, ką patvirtina atsakovų fotolentelė ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP2-12229.
Šalies argumentai
5.7. Ieškovės paaiškinimus, kad kelias negali eiti palei melioracijos griovį, nes griovys turi apsaugos juostą, paneigia Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr. (13.5)-AD, kuriame nurodoma, kad prie griovių juostos ir zonos nenustatomos.
5.8. Teismas laikė, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių patekti į savo žemės sklypus, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant atsakovų teisių ir interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė M. Z. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Servitutą buvo prašoma nustatyti ne dėl patogumo, bet dėl realios būtinybės turėti bent vieną kelią privažiuoti prie žemės sklypų, kol Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdys įsipareigojimus, kurie savivaldybėms buvo nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo reikalavimais. Joks kelias, einantis šalia melioracijos griovio, nėra įrengtas, nors jis buvo numatytas dar 2008 metais priimtame Kretingos miesto bendrajame plane. Per 13 metų planuojama įrengti gatvė net nebuvo įtraukta į planuojamų naujai statyti gatvių sąrašą, joks finansavimas šios gatvės statybai nėra skirtas.
6.2. Atsakovai į civilinę bylą pateikė architekto, rengiančio naują Kretingos miesto bendrąjį planą, raštą, kuriame nurodyta, esą naujos gatvės įrengimas yra realus, tačiau prieš tai yra būtina atlikti dalies privačios žemės paėmimo procedūras, atlikti projektavimo darbus, numatyti ir skirti pinigines lėšas naujos gatvės statybai, įvykdyti viešojo pirkimo procedūras. Šis raštas patvirtina, kad pagal šiuo metu esantį Kretingos miesto bendrąjį planą kelias eina per privačius žemės sklypus, kuriais ieškovė naudotis negali, t. y. šiuo metu ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau teismas šio rašto visiškai nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą apie tariamą faktinį kelio naudojimą.
6.3. Kretingos rajono savivaldybės administracija, tvirtindama ieškovės žemės pertvarkymo planą, kaip specialųjį teritorinio planavimo dokumentą, detalizavo patekimą prie ieškovei priklausančio žemės sklypo nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės ir planuojamu nustatyti notarine sutartimi žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., kelio servitutu. Teritorinio planavimo dokumentuose negali būti sąlyginio pobūdžio išvadų, tokių, kaip nurodė Kretingos rajono savivaldybės administracija – projekte nurodytas servitutas planuotas kaip antra alternatyva, jei bus susitarta su žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Kretingos r. sav., savininku (atsakovais).
6.4. Šiuo metu ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų galima tik prašomu nustatyti kelio servitutu.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Ieškovė neįrodė, jog iškilo būtinybė nustatyti servitutą, ir argumentavo patogumo poreikius. Visiškai nesuprantamas būtinumas nustatyti ieškovei laikiną servitutą – tiesti ir prižiūrėti požemines-antžemines komunikacijas per atsakovams nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes inžineriniai tinklai nebūna laikini.
7.2. Ieškovės argumentai, išsakyti rajono Savivaldybei, negali būti teisiniu pagrindu nustatyti prašomus servitutus per atsakovų sklypą. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovė niekada nesikreipė dėl kelio įrengimo ar remonto į savivaldybę ar seniūniją ir kitas valstybines institucijas, niekada neprašė leidimo pagerinti kelio būklę savo lėšomis. Akivaizdu, kad pati ieškovė nėra pakankamai aktyvi, nesiima jokių priemonių situacijai pakeisti. Vietoj to, kad imtųsi priemonių bendruoju planu suplanuotam pravažiuojamajam keliui tvarkyti, ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja nustatyti servitutus per atsakovų sklypą. Per 13 metų ieškovė nė karto nesikreipė į savivaldos institucijas dėl formuojamos gatvės įrengimo, įtraukimo į planuojamų naujai statyti gatvių sąrašą, finansavimo skyrimo šiai gatvei įrengti.
7.3. Aplinkybė, kad projektu suplanuotas ir numatytas Kretingos m. bendrajame plane kelias šalia melioracijos griovio yra neįrengtas, neįtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės administracijos vietinės reikšmės gatvių sąrašą, nepašalina galimybės ieškovei esančiu lauko keliu patekti prie jai priklausančių sklypų.
7.4. Nėra ginčo dėl to, kad lauko keliu, esančiu šalia melioracijos griovio, naudojasi ir kiti sklypų savininkai, kurių sklypai yra prie melioracijos griovio. Kretingos m. seniūnija informavo teismą, kad šioje teritorijoje nėra nustatytų faktų, jog kuris nors žemės sklypas būtų apleistas, neprižiūrimas, seniūnija nėra gavusi skundų, informacijos, kad kuris nors sklypo savininkas (duomenys neskelbtini) gatvės rajone nepatenka į savo žemės sklypą dėl to, kad neprivažiuoja keliu, esančiu šalia melioracijos griovio. Tokios informacijos miesto seniūnija negavo ir iš ieškovės. Taip pat seniūnija nėra gavusi jokių prašymų kviesti (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkų susirinkimą dėl gatvės nutiesimo pagal melioracijos griovį. Vadinasi, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodama atsakovų teisių ir interesų.
7.5. Atsižvelgtina į tai, kad žemės sklypai šalia melioracijos griovio yra Kretingos miesto pakraštys, todėl iki šiol sklypuose yra pievos ir vykdoma žemdirbystė, sklypai įdirbami žemės ūkio technika, todėl sklypų savininkus tenkina susisiekti naudojamas lauko kelias, esantis šalia melioracijos griovio, ir nėra aktualu spręsti klausimą dėl gatvės įrengimo. Ieškovės pozicija šiuo klausimu yra kita, nes ji vienintelė savo sklypą padalijo į 9 sklypus (gyvenamųjų pastatų statybai), todėl jai lauko kelias šalia melioracijos griovio yra ne toks patrauklus ir patogus ir ne toks ekonomiškas, kaip kad būtų įrengtas įvažiuojamasis kelias per atsakovų žemės sklypą, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti esant objektyvų būtinumą nustatyti prašomą servitutą.
7.6. Ieškovė neginčija galimybės kooperuotis su kitais sklypų savininkais dėl gatvių nutiesimo, jos teigimu, tuomet atsirastų galimybė privažiuoti prie kurio nors vieno ieškovei priklausančio sklypo. Ši galimybė ieškovės netenkina, nes sumažės sklypų skaičius ir paklausa, todėl siekia varžyti atsakovų nuosavybės teises, neatsižvelgdama į teisėtų lūkesčių principo įtvirtinamas idėjas ir į teisėtus atsakovų lūkesčius.
7.7. Byloje yra architekto, rengusio Kretingos miesto bendrąjį planą, raštas ir ekspertinis išaiškinimas dėl galimybės ieškovei iš jai priklausančių sklypų išvažiuoti į miesto kelių (gatvių) bendrą tinklą. Išaiškinime yra nurodyta, kad galimybė patekti į ieškovės sklypus yra ne viena – galima važiuoti Saulės gatvės pratęsimu šalia melioracijos griovio, galima važiuoti statmenomis atkarpomis, jungiančiomis (duomenys neskelbtini) gatvę ir naujai formuojamą gatvę pagal melioracijos griovį. Ekspertiniame išaiškinime yra nurodyta, kad ieškovė peržengė atkurtos nuosavybės sklypo ribas, suformavo žemės sklypus teritorijoje, skirtoje viešoms erdvėms – visuomenės poreikiams tenkinti, todėl projektinis sprendimas padarytas neatsižvelgiant į miesto kvartalo poreikius. Architektas išaiškino, kad yra tikslinga kviesti kvartalo savininkų pasitarimą ir aptarti bendruomenės poreikius, jų įgyvendinimo galimybes ir nedaryti lokalių sprendimų viename sklype, kaip tai padaryta ieškovės sklypo projekto rengimo atveju. Šias aplinkybes ieškovė klaidingai vertina, kaip būtinybę paimti privačią žemę. Faktiškai architektas nurodė, kad pagal melioracijos griovį yra dideli žemės sklypai, kuriuose vyrauja žemdirbystė, todėl nebus sunkumų suformuoti žemės sklypą gatvei įrengti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl terminuoto atlygintinio kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo Nr. T2-178 kopiją kartu su grafiniu sprendiniu. Atsakovai nurodo, kad pakeisti plano sprendiniai nepakeitė tų sprendinių, kurie buvo miesto bendrajame plane, patvirtintame 2008 m. Šių naujų įrodymų atsakovai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jie buvo gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų atsakovai neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme (skundžiamas sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 29 d., o Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas – 2021 m. gegužės 13 d.), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl terminuoto atlygintinio kelio servituto nustatymo, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jos pateiktą žemės sklypo planą, toks servitutas nėra būtinas ir būtų neproporcingas esamai situacijai ir siekiamam tikslui – aptarnauti aštuonias namų ūkio valdas (sklypų paskirtis – mažaaukščių namų statybos), kurios dar neįrengtos, o tai reiškia intensyvų statybos technikos judėjimą per atsakovų žemės sklypą ir faktišką gatvės įrengimą gyvenamųjų namų kvartalui aptarnauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi galimybę privažiuoti prie jai priklausančių žemės sklypų lauko keliu palei melioracijos griovį. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, jog: servitutą buvo prašoma nustatyti ne dėl patogumo, bet dėl realios būtinybės turėti bent vieną kelią privažiuoti prie žemės sklypų, kol Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdys įsipareigojimus, kurie savivaldybėms buvo nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo reikalavimais; joks kelias, einantis šalia melioracijos griovio, nėra įrengtas, ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų galima tik prašomu nustatyti kelio servitutu; teismas visiškai nevertino architekto, rengiančio naują Kretingos miesto bendrąjį planą, rašto, kuris patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės patekti prie jai priklausančių sklypų. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
16. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).
18. Kasacinio teismas taip pat išaiškino, jog CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Kretingoje (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Kretingos miesto savivaldybė. Šie atskiri žemės sklypai buvo gauti, padalijus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams R. B. ir T. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kretingoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo nustatyti kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą, iš esmės teigdama, jog servitutas yra jai objektyviai būtinas tam, kad galėtų patekti į jai priklausančius žemės sklypus. Tačiau pati ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad ji į visus jai priklausančius žemės sklypus gali patekti važiuodama palei melioracijos griovį šiaurės-vakarų kryptimi (dubliko 6 punktas). Atsakovų kartu su 2021 m. balandžio 13 d. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį pateiktos fotonuotraukos, Kretingos miesto bendrojo plano ir kitų planų ištraukos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 30 d. išvada taip pat patvirtina, jog ieškovė iki jai priklausančių žemės sklypų gali patekti važiuodama lauko keliu palei melioracijos griovį Saulės gatvės tęsiniu. R. K. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus E. V. 2021 m. kovo mėn. raštu, daugiau (duomenys neskelbtini) gatvės rajono gyventojų ir žemės sklypų savininkų prašymų įrengti kelią palei melioracijos griovį (duomenys neskelbtini) gatvės rajone ar sušaukti bendrą pasitarimą dėl kooperavimosi dėl gatvės (kelio) įrengimo Savivaldybės administracija nėra gavusi. Taigi gretimų ieškovės žemėms sklypams sklypų savininkai pretenzijų dėl naudojimosi lauko keliu palei melioracijos griovį nėra išreiškę.
21. Ieškovė nurodo, kad kelias šalia melioracijos griovio nėra įrengtas, nors jis buvo numatytas dar 2008 metais priimtame Kretingos miesto bendrajame plane. Per 13 metų planuojama įrengti gatvė net nebuvo įtraukta į planuojamų naujai statyti gatvių sąrašą, joks finansavimas šiai gatvei statyti nėra skirtas. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
22. Visų pirma, ieškovė dėl gatvės įrengimo šalia melioracijos griovio į Kretingos rajono savivaldybę kreipėsi tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – 2021 m. vasario 15 d. Antra, kaip pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Š., minėtas ieškovės 2021 m. vasario 15 d. prašymas dėl lėšų gatvei įrengti skyrimo bus nagrinėjamas 2022 metais, kai bus svarstomas biudžeto klausimas. Administracijos atstovė taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei patys gyventojai norėtų rengti įvažiuojamąjį kelią, savivaldybė neturėtų jokio teisinio pagrindo prieštarauti, nes bendrajame plane yra numatyta gatvė palei melioracijos griovį. Taigi ieškovės prašymas dėl lėšų skyrimo naujai gatvei įrengti bus svarstomas 2022 m., o tuo atveju, jei patys gyventojai norėtų rengti kelią, savivaldybė tam neprieštarautų.
23. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog ieškovė, gavusi atitinkamus leidimus, turi galimybę įsirengti laikiną statybinį kelią palei melioracijos griovį, kur bendrajame plane numatyta tiesti gatvę. Tačiau prašomas nustatyti servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypą negali būti pripažįstamas objektyviai būtinu, kadangi ieškovė turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypų lauko keliu palei melioracijos griovį. Nors nusitiesti kelią per atsakovams priklausantį žemės sklypą ieškovei galbūt būtų pigiau ir patogiau, atsižvelgiant į ieškovei priklausančių žemės sklypų paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi būti atliekama atsakovų sąskaita.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino architekto, rengiančio naują Kretingos miesto bendrąjį planą, rašto, kuris, pasak ieškovės, patvirtina, kad pagal šiuo metu esantį Kretingos miesto bendrąjį planą kelias eina per privačius žemės sklypus, kuriais ieškovė naudotis negali, t. y. šiuo metu ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovės minėto rašto vertinimui. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto direktorius kartu su 2020 m. spalio 28 d. raštu pateikė Paaiškinimą dėl planuojamos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriame paaiškinta, jog patekimo į ieškovei priklausančius žemės sklypus galimybė numatoma nauja gatve šalia melioracijos griovio bei statmenomis gatvių atkarpomis. Priešingai, nei nurodo ieškovė, ta aplinkybė, jog kelias palei melioracijos griovį nėra įrengtas, nepašalina ieškovės galimybės esančiu lauko keliu patekti į jai priklausančius žemės sklypus.
25. Kaip nustatyta bylos duomenimis, projektuojant ieškovei priklausančio žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, kelio servituto per atsakovų žemės sklypą alternatyva buvo įtraukta tik su ta sąlyga, jei ieškovei pavyktų susitarti su atsakovais dėl servituto nustatymo. Kaip pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 1 d. posėdžio metu paaiškino matininkas K. B., tokį privažiavimo prie ieškovės sklypų būdą numatė kaip mažiausiai nuostolingą ir ieškovė jį patikino, jog su atsakovais susitars. Tačiau tokio susitarimo ieškovei pasiekti nepavyko. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, prieš rengdama žemės sklypo skaidymo į atskirus vienetus projektą, turėjo atsižvelgti į privažiavimo prie kiekvieno atskiro sklypo galimybę ir tik tuomet derinti projektą.
26. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė būtinybės nustatyti jos prašomą kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, ir ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ieškovės neįrodytos būtinybės nustatyti kelio servitutą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
29. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 000,00 Eur (2021 m. birželio15 d. pinigų priėmimo kvitas, mokėtoja R. B.). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei R. B. iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. B. iš ieškovės M. Z. M. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.