- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-492-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00017-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. P. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas R. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. birželio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r., neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo tris lankstinukus, kuriuose buvo nedidelis kiekis – 0,0126 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė ir gabeno savo kojinėje iki 2017 m. birželio 12 d., 18.10 val., kol šią narkotinę medžiagą, asmens kratos metu, surado ir paėmė Kybartų pataisos namų pareigūnai.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. P. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti panaikinant jo dalį, kurioje R. P. išteisintas ir šioje dalyje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti R. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 15 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 8 MGL bauda, prie griežtesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 15 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 8 MGL dydžio bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad R. P., kieme suradęs paketą, jį nedelsdamas paėmė ir paslėpė savo kojinėje, kadangi žinojo, jog išeinant iš kiemelio pareigūnai patikrina, ką su savimi turi nuteistieji. Paketą slėpė dėl to, kad nerastų pareigūnas. Būtent šis R. P. veiksmas – surasto paketo slėpimas kojinėje, rodo, jog kaltinamasis suvokė, kad pakete yra arba galbūt yra narkotinės medžiagos, tuo labiau, kad R. P. rasto paketo turinio kieme nepatikrino, pats geranoriškai pataisos namų pareigūnams paketo nepateikė, o tik šiems pamačius, kad jis kažką kišasi į kojinę ir pareikalavus atiduoti, paketą pareigūnams atidavė.
3.2. Pasak prokurorės, ši kaltinamojo versija laikytina nepagrįsta ir todėl, kad pats kaltinamasis posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2012 m. atlieka bausmę pataisos namuose, iš patirties žino, kad paketėliuose kažkas būna, pats pataisos namuose yra anksčiau įgijęs narkotinių medžiagų, jos paprastai būna supakuotos į maišelius, popieriukus, šiuo atveju rastas paketas skyrėsi tik dydžiu, todėl darytina logiška išvada, kad kaltinamasis suvokė ir žinojo, kad rastame pakete buvo narkotinės medžiagos. Taip pat, pagal susiformavusią teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bent bendrais bruožais suvoktų, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės.
3.3. Kaltinamojo R. P. parodymai, kad rastame pakete yra cigaretės ar arbata, laikytini visiškai nepagrįstais pirmiausia todėl, kad cigarečių ir arbatos apyvarta nėra draudžiama pataisos namuose, o R. P. turima patirtis pataisos namuose patvirtina, kad kaltinamasis šią aplinkybę žinojo, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo slėpti rastas cigaretes ar arbatą, ir priešingas nuteistojo elgesys – rasto paketo slėpimas, patvirtina aplinkybę, kad jis suprato, jog pakete yra ne kas kita, kaip narkotinės medžiagos. Aplinkybė, kad paketas buvo skirtas ne R. P., kadangi ant jo buvo užrašas (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikšmės R. P. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
3.4. Prokurorė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad, pagal Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo A. K. parodymus, būtent drausmės grupės kameroje Nr. 101 bausmę atliekantys nuteistieji R. P. ir G. M. įvykio metu buvo išvesti į pasivaikščiojimų kiemelį. Kaltinamojo R. P. kameros numeris sutampa su numeriu, užrašytu ant paketo su narkotinėmis medžiagomis, kas leidžia daryti išvadą, kad paketas buvo skirtas vienam iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kameroje Nr. 101, o tai, kad R. P. minėtą paketą su narkotinėmis medžiagomis surado ir paėmė praėjus keletui minučių po to, kai buvo išvestas į kiemelį, rodo, kad jis žinojo, kam skirtas paketas ir, kad paketo viduje yra narkotinės medžiagos. Pats R. P. pataisos namuose vartoja narkotines medžiagas, yra įrašytas į priklausomybių ligų dėl žalingo narkotikų vartojimo įskaitą, penkis kartus baustas drausmine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo pataisos namuose, teismo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kas rodo, jog kaltinamasis žino, kaip pataisos namuose įgyjamos narkotinės medžiagos, jos laikomos ir gabenamos ir tai tik patvirtina, jog kaltinamojo pateikta versija neatitinka tikrovės, vertintina kaip gynybinė jo pozicija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti iš dalies – pripažinti R. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę. Išteisintasis ir jo gynėja advokatė apeliacinį skundą prašė atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi. Nuosprendyje išdėstytos išvados pagrįstos ištirtų įrodymų analize, padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina R. P. kaltės dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
8. Teismų praktikoje dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis pripažįstama, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).
9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. P., pasivaikščiojimo pataisos namuose metu drausmės grupėje rado paketą, kurį pakėlęs nuo žemės užkišo už savo kojinės, o tai pastebėjus prižiūrėtojui, paketą jam atidavė. Savo rašytiniame paaiškinime R. P. nurodė, kad nežinojo, kas yra rastame pakete (kuriame, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, buvo nedidelis kiekis narkotinės medžiagos heroino), ir tokios pozicijos laikėsi tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Išteisintasis nurodė, kad neįtarė, jog paketėlyje yra narkotikai, o manęs, kad pakete gali būti bet kas - tabakas, arbata ir tai, ką rado, būtų suvartojęs bet kokiu atveju. Kad pataisos namuose permetamuose paketuose būna ne tik draudžiamos medžiagos, bet ir arbata bei tabakas, nurodė apklaustas pataisos namų prižiūrėtojas A. K.. Taigi šis liudytojas iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus, kad pakete nebūtinai turėjo būti draudžiamos psichiką veikiančios medžiagos.
10. Prokurorės skunde nurodyti argumentai dėl R. P. tiesioginės tyčios yra tik prielaidos, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Paketo slėpimas kojinėje nepatvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog pakete yra narkotinės medžiagos, kadangi iš pasivaikščiojimo kiemelio į gyvenamąsias patalpas draudžiama įsinešti ne tik narkotines medžiagas, bet ir bet kokius daiktus, o kaltinamasis buvo suinteresuotas sunaudoti paketo turinį, kad ir koks jis būtų. Taigi logiška, kad net ir nežinodamas, kas yra pakete, kaltinamasis jį slėpė. Faktas, kad ant paketo buvo numeris, sutampantis su kameros, kurioje R. P. atliko bausmę, numeriu, taip pat nepatvirtina, kad R. P. žinojo, kas yra pakete, kadangi toje kameroje jis bausmę atliko ne vienas, o tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kas yra „D.“, kuriam greičiausiai ir buvo skirtas paketas. Aplinkybės, jog kaltinamasis pats vartoja narkotines medžiagas ir yra už tai baustas tiek drausmine tvarka, tiek nuteistas, tik patvirtina jo parodymus, kad narkotines medžiagas jis būtų suvartojęs. Tačiau, kaip parodė apklaustas pataisos namų pareigūnas, kalinių vieni kitiems skirti paketai būna supakuoti įvairiai, o šis paketas jokiomis pakavimo ypatybėmis, kurios leistų spręsti apie jo turinį, nepasižymėjo.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
12. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus įrodymų, patikimai patvirtinančių R. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Laikydamasis šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą atmesti.