Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. R., K. D., jos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Valančienei, suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Edvilei Jokubauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys K. D., V. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo spręsti dėl baudos skyrimo už vykdomojo rašto, išduoto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Nurodė, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00897 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, suinteresuotas asmuo K. D. nevykdo teismo sprendimo 1, 2, 8, 10, 11 ir 12 punktų. K. D. yra žinoma, kad teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą - būti operatyviai ir tinkamai vykdomas, kad šio tikslo turi siekti proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis. 2023 m. liepos 20 d. kontoroje užregistruotas išieškotojo prašymas imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo, nes K. D. nesudaro galimybių vaiko tėvui susisiekti su dukra, nesudaro galimybių pasiimti atostogoms, neleidžia pabendrauti net tėvo dienos proga. Iš pateiktų išieškotojo pranešimų matyti, jog vaiko mama ignoruoja vaiko teisę į betarpišką jos bendravimą su tėčiu. 2023 m. rugpjūčio 2 d. išieškotojas V. R. dar kartą kreipėsi į antstolę dėl teismo sprendimo netinkamo vykdymo patikslindamas, jog K. D. visiškai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir prašo kreiptis į teismą. Telefonu informavo, jog su dukra nesimatė jau 2 metus.

Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė Edvilė Jokubauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su savo vaiku, todėl turi būti vykdoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau šalys turi kooperuotis, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00897, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 23 d. įsiteisėjusio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu nustatyta ieškovo V. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistas ir nustatyta tokia ieškovo V. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos penktadienį ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste; 2) ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę; 3) atsakovė turi teisę praleisti su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu atsakovė gali be atskiro ieškovo sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę. Atsakovės atostogų metu tėvo bendravimas su dukra nevyksta; 4) ieškovas bendrauja su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos gruodžio 23 d. ne vėliau kaip 17.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ne vėliau kaip 12.00 valandą dienos; nelyginiais metais – pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. ne anksčiau kaip 12.00 valandą dienos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 5) ieškovas bendrauja su dukra per Naujųjų Metų šventę nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 18.00 valandą vakare ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare, nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 6) ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos per jos gimtadienį (rugpjūčio 3 d.) ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 7) ieškovas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos per Rugsėjo 1-osios šventę (pirmosios mokslo metų dienos šventę) ne anksčiau kaip tos dienos 8.00 valandą ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 8) ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare; 9) ieškovas negali pasiimti dukros, nors tai priklausytų pagal kitus punktus, per Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir atsakovės gimtadienį (gruodžio 10 d.); 10) apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisę atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką; 11) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis; 12) ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra; 13) ieškovas turi teisę slaugyti dukrą jos ligos atveju šioje bendravimo tvarkoje numatytu laikotarpiu, slaugos poreikį, laiką derindamas su atsakove.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei vykdyti pateiktas 2022 m. liepos 5 d. Antstolė 2022 m. liepos 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-4-27951 išsiuntė skolininkei 2022 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 5 d. suinteresuotas asmuo K. D. elektroniniu paštu patvirtino minėto patvarkymo gavimą bei nurodė visą informaciją vykdomojoje byloje teikti jai nurodytu elektroniniu paštu. Taip pat suinteresuotas asmuo informavo, kad 2022 m. birželio 23 d. teismui priėmus naują bendravimo tvarką nedelsiant informavo suinteresuotą asmenį V. R., jog nuo 2022 m. liepos 1 d. su dukra atostogaus 30 dienų. 2022 m. rugpjūčio 1 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, kuriame nurodyta, kad pagal 2022 m. birželio 23 d. teismo nutartį apie atostogas su dukra SMS žinute pranešė 2022 m. birželio 23 d., pakartotinai pranešta 2022 m. liepos 31 d., nuvykus į dukters deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau durų niekas neatidarė ir telefonu neatsiliepė. Taip pat skolininkė neleidžia susisiekti telefonu su dukra, nors teismo paskirta 30 minučių kasdien. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 1 d. surašė aktą dėl V. R. bendravimo tvarkos su dukra Nr. S-4-220000366, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimo 2 punktas – „ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio atostogas per kalendorinius metus“ - nėra vykdomas. Skolininkė 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), neperdavė vaiko tėvui praleisti vieno mėnesio atostogoms, nors išieškotojas apie planuojamą atostogų laiką vaiko mamą informavo nepažeisdama teismo sprendimu nustatyto termino – 10 punktas „SMS žinute, ne vėliau, kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios“. Skolininkė į 2022 m. rugpjūčio 1 d. 10.32 val., 10.37 val., neatsakė, 10.52 val. paskambinus vaiko močiutei, ragelį pakėlė skolininkės mama, tačiau pasakė, kad negali kalbėti ir padėjo ragelį. Reikalavimas perduoti vaiką tėvui skolininkei įteiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d. 13 val. nuvykus į jos darbovietę. Skolininkė atsisakė perduoti vaiką išieškotojui nei mėnesiui, nei trumpesniam terminui. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė aktą dėl antstolio reikalavimo vykdyti teismo sprendimą neįvykdymo Nr. S-4-220000401, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. išieškotojui nebuvo suteikta galimybė pasiimti dukrą M. R., adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė išieškotojui telefono ragelio nekėlė. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo Nr. S-22-0000464 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka išieškotojui su nepilnamete dukra, nevykdymo ir skirti skolininkei baudą išieškotojo naudai už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra jo atostogų metu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei paskirta 3 Eur bauda išieškotojo naudai už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su dukra, nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi, nagrinėjant nurodytą bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista ir skolininkei paskirta vienkartinė 30 Eur dydžio bauda išieškotojo naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su nepilnamete dukra, šį terminą skaičiuojant nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos.

Antstolės kontoroje 2023 m. kovo 28 d. gautas išieškotojo elektroninis laiškas, kuriame nurodė, kad skolininkė neleidžia susiskambinti su dukra, nei į SMS, nei į skambučius neatsako, skolininkei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų ir teismo nutarties nevykdymo. Iš pateikto SMS ir skambučių sąrašo matyti, kad išieškotojas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 21 d. skolininkei išsiuntė 10 SMS žinučių bei skambino 42 kartus. Antstolė 2023 m. gegužės 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-23-4-13 bei 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo Nr. S-23-4-19258 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už vykdomojo rašto, kuris išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo (netinkamo vykdymo) – trukdymo telefono ryšio priemonėmis išieškotojui bendrauti su dukra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei paskirta 45 Eur bauda išieškotojo naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę ieškovui bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu (atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis).

Antstolė 2023 m. rugpjūčio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-23-4-33635, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas nėra tinkamai vykdomas bei 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo Nr. S-23-4-34587 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už vykdomojo rašto, kuris išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs 2022 m. birželio 23 d. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamu atveju antstolė prašo skirti K. D. baudą už konkrečia nutartimi, kuria buvo nustatyta išieškotojo V. R. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra M. R., nustatytų sąlygų nevykdymą. Antstolės teigimu, buvo pažeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu V. R., o būtent teismo sprendimo 1, 2, 8, 10,11 ir 12 punktai, t. y. 1 punktas: „Ieškovas bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos penktadienį ne anksčiau kaip 16.30 valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare. Dukra pasiimama iš jos ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste“; 2 punktas: „Ieškovas praleidžia su dukra vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su dukra gali būti vientisos arba išdalytos dalimis. Atostogų metu ieškovas gali be atskiro atsakovės sutikimo išvykti su dukra į užsienio valstybę“; 8 punktas: „Ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir per savo gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 valandą vakare“; 10 punktas: „Apie tikslų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę SMS žinute kiek įmanoma anksčiau tuo atveju, jei vaikas pasiimamas vėliau nurodytos anksčiausio laiko ribos ar grąžinamas anksčiau nurodytos vėliausio laiko ribos, ar nurodytu laiku tėvas negali pasiimti vaiko. Apie ketinimą pasiimti dukrą atostogų ir tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ieškovas ir atsakovė privalo pranešti vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Pirmenybės teisę atostogauti konkrečiu laiku turi tas tėvas, kuris pirmas pateikė informaciją apie numatomą savo atostogų laiką“; 11 punktas: „Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis“ ir 12 punktas: „Ieškovui prašant, atsakovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukros sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje ir nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra“.

Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, taip pat ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimas nėra tinkamai vykdomas, kadangi vaiko mama K. D. nesuteikia galimybės vaikui bendrauti su tėvu – nuolat neatsako į telefoninius skambučius bei pranešimus, neleidžia pakalbėti su vaiku, neduoda atostogoms apie kurias buvo pranešta daugiau nei prieš 30 dienų, nesuteikė galimybės bendrauti su dukra tėvo dienos proga, nepraneša kur gyvena, ar vaikas lanko darželį ar ne. Suinteresuotas asmuo K. D. teismo posėdžio metu pripažino, jog nevykdo teismo sprendimo, tačiau paaiškino, kad tėvo ir dukters bendravimui neprieštarauja, ir siekia, kad vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku būtų nuoseklus bei atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl skyriumi gyvenančio tėvo ir dukters bendravimas šiai dienai turi vykti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai taikant pagalbos šeimai priemones. Taip pat nurodė, kad yra pareiškusi ieškinį dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo pakeitimo.

Tėvai savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises. Ši teisė negali būti nepagrįstai ribojama vieno iš tėvų veiksmais nesant tam objektyvių priežasčių. Kitokia situacija pažeistų ne tik tėvų lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu, bet, visų pirma, pačių vaikų interesus – vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Teismo vertinimu K. D. nesiėmė pakankamai priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta pilna apimtimi, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais. Byloje šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų K. D. išsakytus teiginius, jog tėvo ir mažametės dukters ryšys yra nutrūkęs, todėl 2022 m. kovo 17 d. sprendimas privalėjo būti vykdoma pilna apimtimi. Be to, suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybės, kad ji yra pareiškusi ieškinį dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo pakeitimo, neatleidžia jos nuo šiuo metu nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, yra įsiteisėjęs, turi būti vykdomas ir nebegali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Nesant pakeistam teismo sprendimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet koks tėvo bendravimo su vaiku ribojimas yra nepagrįstas.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas konstatuoja, kad K. D. teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos nevykdė remdamasi subjektyviu vertinimu, kuris negali būti pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ir tokiu būdu pažeisti prioritetiškai saugomą vaiko interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad K. D. nurodytos aplinkybės nepateisina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas K. D. taikyti sankciją – baudą, numatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

Įstatymas numato, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Teismas vadovaujasi bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus vadovaujasi taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog K. D. neturi nekilnojamojo turto, gauna minimalų darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaiką. Teismas įvertinęs skolininkės nurodytą turtinę padėtį, įvertinęs tai, kad skolininkė vykdomojoje byloje baudžiama trečią kartą dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo, įvertinęs taip pat įstatyme įtvirtintą skirtinos baudos maksimalų dydį (300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną), bei atsižvelgdamas į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad yra pagrindas skirti skolininkei K. D. 100 Eur vienkartinę baudą už teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta tėvo V. R. bendravimo tvarka su dukra M. R., nevykdymą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą suinteresuoto asmens išieškotojo V. R. naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00897.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.