Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2022 m. gegužės 11 d. apie 8.30 val. autobusu SETRA, Lenkijos Respublikos valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., paslėpęs po autobuse esančia praustuve, specialiai įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno muitinei privalomus pateikti daiktus – 2238 pakelius cigarečių ,,Elegance Green Super Slims“ be banderolių, 8 148,92 Eur vertės, ir 30 pakelių cigarečių ,,Golden Gate“ be banderolių, 110,20 Eur vertės, šių daiktų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL dydžio sumą, t. y. sudaro 8 259,12 Eur dydžio sumą, nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir tokiu būdu šios kontrolės išvengė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl P. B. skirtinos bausmės

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą siūlė skirti 150 MGL (7 500 Eur) baudą. Tačiau teismas, įvertinęs prokurorės siūlomos bausmės dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prokurorės siūloma bausmė kaltinamajam, nors ir yra mažesnė nei apskaičiuotas bausmės vidurkis, yra per didelė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į kaltinamojo amžių, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba bei į tai, kad nėra galimybės kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, dėl ko jam paskirta bausmė galėtų būti mažinama vienu trečdaliu. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ne dėl to, kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės, o aiškinantis T. P. priklausančios transporto priemonės vertę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.). Be to, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tai reiškia, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei nesant galimybės šioje byloje taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, įvertinęs, kad kaltinamajam kartu su bausme bus taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė, skiria kaltinamajam mažesnį baudos dydį nei siūlo prokurorė – 120 MGL, t. y. 6000 Eur baudą. Baudos dydis teismo vertinimu atitiks kaltinamojo asmenybę bei yra teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam skirtiną bausmę – baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Net gi įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-264-697/2017, Nr. 2K-140-511/2018).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-238-699/2017, Nr. 2K-264-697/2017).

Po kaltinamojo P. B. apklausos, kaltinamajam ir transporto priemonės savininkui T. P. nesutinkant su byloje nurodyta transporto priemonės – autobuso SETRA S 228DT, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), verte, kelių teisiamųjų posėdžių metu buvo apklausti liudytojai, prijungti rašytiniai įrodymai, tiriami byloje esantys duomenys. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kurioms esant teismas galėtų taikyti M. B. šio straipsnio nuostatas. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu. Todėl teisinio pagrindo taikyti P. B. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu nėra, kadangi nėra šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Analogiškos pozicijos laikėsi Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-531-658/2020.

Kaltinamasis nuo 2022 m. gegužės 11 d. 11.50 val. iki 2022 m. gegužės 12 d. 13.55 val. (dvi dienos) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamas autobusą SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpė 2268 pakelius cigarečių ir juos neteisėtai gabeno per valstybės sieną, todėl autobusas SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone. Autobusas SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. P.. Ši transporto priemonė buvo perduota kaltinamajam tikslu vykti į Baltarusijos Respubliką parvežti pigesnio kuro. Duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, jog autobusas SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y., kad jį P. B. panaudos kontrabandai gabenti, byloje nėra. Todėl, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. gegužės 11 d. autobuso SETRA, kurio techninės charakteristikos sutampa su P. B. vairuotu autobusu, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 10 000 Eur (t. 1, b. l. 86). Kaltinamasis P. B. ir transporto priemonės savininkas T. P. su šia nustatyta transporto priemonės verte nesutiko, pateikė į bylą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 84-85), iš kurios matyti, kad autobusą SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), T. P. 2022 m. birželio 17 d. pardavė už šešis tūkstančius zlotų. Varmijos-Mozūrijos muitinės-mokesčių tarnyba Olštyne teismo reikalavimu pateikė sąskaitos kopiją (t. 2, b. l. 140-142-143), iš kurios matyti, kad autobusą Setra S 229 DT T. P. 2019 m. gruodžio 17 d. įsigijo už 25 000 zlotų. Visgi, šie rašytiniai įrodymai nepaneigia aplinkybės, jog 2022 m. gegužės 11 d. autobuso SETRA, kurio techninės charakteristikos sutampa su P. B. vairuotu autobusu, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 10 000 Eur.

Pažymėtina, kad sąvokos transporto priemonės vertė ir kaina, sprendžiant dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nėra tapačios. Perkamos ir parduodamos transporto priemonės kaina, vadovaujantis sutarčių teisės principais, nustatoma šalių susitarimu. Autobuso SETRA, kurio techninės charakteristikos sutampa su P. B. vairuotu autobusu, vertė Lietuvos Respublikoje nustatyta VšĮ Emprekis 2022 m. gegužės mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (individuali užklausa) pateiktais duomenimis. Atskirai pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikoje, baudžiamasis procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso taisykles, todėl šiuo atveju yra aktuali autobuso vertė būtent Lietuvos Respublikoje, o ne kitoje valstybėje.

Kaltinamasis P. B., transporto priemonės savininkas T. P. ir liudytojas A. P. apklausų teisme metu nurodė, jog muitinės pareigūnai, atlikdami patikrinimą dėl kontrabanda gabenamų cigarečių, autobusą SETRA apgadino. Tačiau ši aplinkybė nustatant transporto priemonės vertę nėra reikšminga, nes byloje reikšminga tai, kokia buvo transporto priemonės vertė kontrabanda gabentų prekių dieną, iki atlikto muitinės pareigūnų patikrinimo. Liudytojų G. M., A. P., J. V. ir T. M. parodymai patvirtina, kad autobuso SETRA techninė būklė kontrabandos (cigarečių) gabenimo dieną buvo atitinkanti autobuso, kurio pagaminimo metai – 1991, techninę būklę, techninė apžiūra buvo galiojanti, kaip nurodė kaltinamasis P. B. ir transporto priemonės savininkas T. P., minima transporto priemone kaltinamasis iš Lenkijos Respublikos į Baltarusijos Respubliką pirkti degalų vyko maždaug 70 kartų per 6-7 mėnesių laikotarpį (t. 1, b. l. 91-92). Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akte (t. 1, b. l. 30-31) jokių esminių autobuso apgadinimų neužfiksuota. Jų apklausų teisme metu nenurodė ir liudytojai G. M., A. P., J. V. ir T. M.. Darytina išvada, kad autobuso SETRA, kurio techninės charakteristikos sutampa su P. B. vairuotu autobusu, vertė Lietuvos Respublikoje tinkamai nustatyta VšĮ Emprekis 2022 m. gegužės mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (individuali užklausa) pateiktais duomenimis ir ši vertė yra 10 000 Eur.

Pažymėtina, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, skiriamos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (vedęs, turi du mažamečius vaikus, nedirba – t. 2, b. l. 72-83), tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, žala dėl jo neteisėtų veiksmų nepadaryta, sprendžia, jog sprendimas išieškoti pakankamai didelę (10 000 Eur) autobuso vertę nepagrįstai suvaržytų kaltinamojo teises daugiau, negu yra būtina, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, iš P. B. išieškotina konfiskuotino turto – autobuso SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal šio straipsnio 7 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir kaltinamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu paskirtą 7 000 Eur užstatą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėjo A. P., kuris į bylą pateikė sutikimą, kad sumokėtas 7 000 eurų užstatas būtų užskaitytas į kaltinamajam paskirtą baudą ar kitas paskirtas pinigines sumas, su tuo sutiko ir kaltinamasis. Tuo pagrindu, užstato, įmokėto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, dalis – 5 800 Eur – nukreiptina į skirtinos baudos išieškojimą, o likusi suma – 1 200 Eur – nukreiptina į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2238 pakeliai cigarečių ,,Elegance Green Super Slims“ ir 30 pakelių cigarečių ,,Golden Gate“, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu J. J. g. 4, Panevėžyje, kaip nusikaltimo dalykas, konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė siūlo priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas, kurias sudaro 20,50 Eur išlaidos už cigarečių saugojimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., 3,44 Eur už cigarečių sunaikinimą, 151,37 Eur už sulaikytos transporto priemonės autobuso SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą į saugojimo vietą ir 119,79 Eur autobuso saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 14 d.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys).

Bylos medžiaga nustatyta, kad kontrabanda gabentos cigaretės nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki šiol saugomos, autobusas SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 14. buvo saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu J. J. g. 4, Panevėžys. Bylos duomenimis sulaikytų cigarečių saugojimo išlaidos sudaro 20,50 Eur, cigarečių sunaikinimo išlaidos – 3,44 Eur, transporto priemonės autobuso SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos – 151,37 Eur, jo saugojimo išlaidos – 119,79 Eur, t. y. iš viso 295,10 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 295,10 Eur išlaidos už cigarečių saugojimą, sunaikinimą bei transporto priemonės transportavimą ir saugojimą pripažintinos proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. B. (P. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL dydžio, t. y. 6000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. B. (P. B.) laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 11 d. 11.50 val. iki 2022 m. gegužės 12 d. 13.55 val. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti P. B. (P. B.) galutinę bausmę – 116 MGL dydžio, t. y. 5 800 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti P. B. (P. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – autobuso SETRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – 7 000 Eur užstatą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šio užstato, įmokėto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, dalį – 5 800 Eur – nukreipti į P. B. (P. B.) paskirtos baudos išieškojimą, o likusią sumą – 1 200 Eur – į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2238 pakelius cigarečių ,,Elegance Green Super Slims“ ir 30 pakelių cigarečių ,,Golden Gate“, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu J. J. g. 4, Panevėžyje, konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš P. B. (P. B.) 295,10 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 10 ct) proceso išlaidas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, atsiskaitomoji sąskaitą LT37 4010 0424 0007 0037, Luminor Bank AB, kodas 40100, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.